- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-06
- Bylos Nr.
- e2-173-1177/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-02563-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Vaitkevičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Edepol“
- Atsakovas
- L. K.
- Advokatai
- Stanislava Jorudienė, Robertas Naruševičius
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Edepol“ atstovams A. D. ir advokatui Robertui Naruševičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Edepol“ ieškinį atsakovei L. K. dėl 2024 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. DGKS-6658 darbo byloje Nr. APS-113-16517/2024 panaikinimo ir darbo ginčo iš esmės išsprendimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Edepol“ (toliau – ieškovė) ieškiniu prašo išspręsti darbo ginčą iš esmės ir atmesti atsakovės L. K. (toliau – atsakovė) teiktus reikalavimus Darbo ginčų komisijai dėl neišmokėtų išmokų ją atleidžiant iš darbo kaip nepagrįstus objektyviais duomenimis, panaikinti 2024 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) sprendimą Nr. DGKS-6658 darbo byloje Nr. APS-113-16517/2024 visa apimtimi ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Nurodo, kad atsakovė nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. iki 2024 m. liepos 5 d. dirbo pardavėja-kasininke ieškovės valdomoje parduotuvėje „02“, esančioje Mokyklos g. 4, Dacijonai, Tauragės r., buvo atsakinga už jai patikėtą parduotuvės turtą, pirkėjų aptarnavimą, prekių pardavimą, darbą su kasa ir grynaisiais pinigais, prekių lentynose papildymą ir išdėstymą, prekių galiojimo terminų sekimą ir pan. Ieškovei atsakovės darbo metu kilo įtarimų jos nuolatinis čekių anuliavimas, taisymas, taip pat nuolat trūkdavo įvairių prekių. Ieškovei kilo įtarimas, jog atsakovė pasisavina pinigus, nes, pagal ieškovę, tai patvirtina atsakovės ne kartą atliktos taip vadinamos „nulinės operacijos“ - darbo metu norint atidaryti kasą, kasos monitoriuje reikia spausti sumą - nulį ir kasa atsidaro ir tokiu būdu atspausdinamas kvitas su atlikta nuline operacija. Be to, ieškovei kilo įtarimas, kad atsakovė galimai pasisavina pinigus vykdydama ir kitas operacijas, tai yra smulkinant pinigų kupiūras kasose, aptarnaujant pirkėjus. Nors šios pavyzdinės situacijos ikiteisminio tyrimo metu atliktų procesinių veiksmų rezultatais ar atsakovės apklausomis nėra patvirtintos kaip šiuo atveju buvusios, tačiau pinigų ir prekių trūkumas yra objektyvus padarinys, kuris šiuo atveju tapo priežastimi, dėl kurios ieškovė buvo priversta sustabdyti bet kokių savo įsipareigojimų vykdymą, įskaitant ir darbo užmokesčio mokėjimą, kadangi įmonėje sutriko finansinių srautų judėjimas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2.2. Atsiliepime nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 12 d. pradėjo dirbti ieškovei priklausančioje parduotuvėje „02“, esančioje Mokyklos g. 4, Dacijonai, Tauragės r. pardavėja-kasininke. Dirbo su kolege R. A. pamainomis, tai yra, tris dienas dirbdavo atsakovė, o tris dienas dirbdavo kolegė. Pradedant atsakovei dirbti pardavėjos - kasininkės pareigose, nebuvo atliktas patikrinimas (auditas), nebuvo atliktas oficialus perdavimas. Pradedant dirbti parduotuvėje „02“ nebuvo pravestas joks apmokymas, kaip dirbti su kasos aparatu, mokėsi pačios, pasitardamos su jau kitose parduotuvėse dirbančiomis pardavėjomis. Dirbant parduotuvėje „02“, ieškovė netinkamai ir neatsakingai organizavo parduotuvės darbą. Ieškovės darbuotojai arba tiekiančios įmonės atveždavo prekes su važtaraščiais. Važtaraščiuose būdavo nurodomos tiekėjo, o ne darbdavio nustatytos kainos. Prekių kainas ieškovės pavedimu nustatydavo buhalterija. Tačiau kol buhalterija atsiųsdavo kainas, nurodytas sąskaitoje, užtrukdavo nemažai laiko. Tuo tarpu prekes reikėdavo reklamuoti, dėti į lentynas, parduoti pirkėjams, todėl reikėdavo žinoti darbdavio nustatytą kainą. Tokiu būdu, siekiant sužinoti konkrečios prekės kainą, ją nuskenuodavo kasos aparatu, parodytą kainą rašydavo ant lapelių ir klijuodavo ant prekių, o kasoje ją pašalindavo, nes ši prekė nebuvo parduodama pirkėjui, o buvo patikrinama jos kaina. Tokia tvarka ieškovė organizavo savo bendrovės darbą. Taip pat dirbo pardavėjos kitose parduotuvėse.
Šalies argumentai
2.3. Ieškovė ieškinyje nurodė absoliučiai neteisingus samprotavimus ir motyvus, nepagrįstai kaltindama atsakovę galimu pinigų pasisavinimu. Atleidžiant atsakovę iš darbo, ieškovė nedarė inventorizacijos, patikrinimo ar perdavimo. Ieškovė nenustatė parduotuvėje „02“ trūkumo, todėl ieškinyje nurodyti ieškovės samprotavimai apie galimą pinigų iš kasos pasisavinimą yra ieškovės išgalvoti ir grubiai žeidžia atsakovės garbę ir orumą. Ieškovė, organizuodama parduotuvės „02“ darbą, pati grubiai pažeidė įstatymų nuostatas. Nuo 2023 m. rugsėjo mėn. darbdavė jai darbo užmokesčio nepravedė į banko sąskaitą, kaip reikalauja įstatymo leidėjas, o išmokėdavo grynais pinigais. Be to, parduotuvėje suprekiautus pinigus paimdavo ne inkasatoriai, kaip to reikalauja įstatymas, o pasiimdavo vadybininkas M. A., neišrašydamas jokio paėmimo kvito ar kitokio dokumento. Atsakovės atleidimas iš darbo apskritai buvo neteisėtas ir nepagrįstas. Nors iš esmės ieškovė atliko esminius darbo pakeitimus, panaikindama parduotuvę „02“ ir privalėjo atsakovę įspėti iš anksto apie darbo sutarties nutraukimą, tačiau ieškovė tokių veiksmų neatliko. Likvidavus parduotuvę, buvo paprašyta parašyti prašymą atleisti iš darbo savo noru. Nors buvo atleista iš darbo neteisėtai, tačiau atleidimo iš darbo pagrindo neskundė. Tačiau ieškovė ir toliau savavaliavo ir jos, kaip darbuotojos atžvilgiu, elgėsi netinkamai. Ieškovė jai neįteikė įsakymo apie atleidimą iš darbo, nepranešė apie paskaičiuotą atlyginimą už išdirbtą laiką, kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Ieškovė atsakovės atleidimo iš darbo dieną galutinai neatsiskaitė ir aukščiau minėtų sumų neišmokėjo. Dėl grubių darbo įstatymų pažeidimų, atsakovė kreipėsi į DGK ir prašė išieškoti iš darbdavio nesumokėtą darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir netesybas.
2.4. 2024 m. rugsėjo 4 d. DGK priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė išieškoti iš ieškovės atsakovei 2329,33 Eur neatsiskaityto darbo užmokesčio ir kitų išmokų. Atsakovei pateikus DGK ieškinį, darbdavys ignoravo DGK reikalavimus, nereagavo į atsakovės prašymą, DGK neteikė dokumentų, neteikė paskaičiavimo, kiek yra nesumokėta darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Ieškovė grubiai pažeidė DK 146 straipsnio 2 dalies pareigą atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju iš darbo jo atleidimo dieną, tai yra, sumokėti priskaičiuotą ir neišmokėtą darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas.
2.5. DGK teisingai išaiškino ir pritaikė DK 147 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis-darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jos nuomone, kad netesybos yra priteistos aiškiai per mažos, tačiau ji DGK sprendimo neskundė.
2.6. Nors DGK sprendime nurodė, kad ieškovė turi finansinių sunkumų, didelius mokestinius įsiskolinimus, tačiau atsakovė nėra atsakinga už tai, kad ieškovė, vykdydama savo veiklą, nesilaikė elementarių įstatymų reikalavimų, nesirūpino veiklos organizavimu, neatliko pačių būtiniausių savo pareigų tiek veiklos organizavimo prasme, tiek santykiuose su darbuotojais. Ieškovės ieškinyje nurodyti motyvai, kad su atsakove neatsiskaitė, nes galimai atsakovė pasisavino pinigus iš parduotuvės kasos, jai tapo žinomi tik gavus ieškinį. Kadangi ieškovė neatliko jokio patikrinimo (audito), neatliko perdavimo, atsakovė nebuvo supažindinta su jokiais (ne)trūkumais, ieškovės veiksmai su atsakove neatsiskaitant, yra priešingi įstatymų reikalavimams ir sveika logika sunkiai suprantami.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė A. D. nurodė, kad ieškinį palaiko. Paaiškino, kad ji sutinka, kad neišmokėjo darbuotojai priklausančio darbo užmokesčio, nes įmonė nebeturėjo lėšų ir negalėjo atsiskaityti su darbuotojais. Apyvartinių lėšų įmonėje pritrūko, nes netinkamai buvo atliekamas darbas ir pritrūko lėšų. Anksčiau parduotuvę valdė kitas įmonės darbuotojas ir jai pradėjus įmonei vadovauti buvo pastebėta daug anuliuotų čekių, dideli trūkumai, mano, kad vadybininkas netinkamai organizavo parduotuvės darbą. Tai ji pastebėjo prieš įmonės griūtį, kai parvažiavo visas parduotuves ir pastebėjo, kad prekių likučiai parduotuvėse neatitinka prekių kiekio programoje. Ji pasitikėjo vadybininku, kad jis tinkamai organizuoja ir kontroliuoja parduotuvių veiklą. Atsakovė pati parašė prašymą išeiti iš darbo. Pripažįsta, kad atsakovei atlyginimo neišmokėjo. Neišmokėta suma yra ta, kurią paskaičiavo buhalterė. Su atsakove nėra bendravusi, kiek pamena, ši darbuotoja dirbo nuo pat parduotuvės atidarymo. Prekių čekių anuliavimus pastebėjo po darbuotojos išėjimo iš darbo. Iki kol įmonė neturėjo problemų, atlyginimas buvo mokamas pavedimu, tačiau kai įmonė susidūrė su finansinėmis problemomis, tai atlyginimas buvo mokamas grynais pinigais iš kasos.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Mano, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi ieškovė neatsiskaitė su atsakove. L. K. nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. pradėjo dirbti ieškovei priklausančioje parduotuvėje, esančioje Mokyklos g. 4, Dacijonai, Tauragės r., ši darbuotoja turi ilgą darbinę patirtį, direktorės A. D. nėra mačiusi, visus reikalus tvarkė M. A.. Dėl atleidimo tai buvo taip, kad M. A. pasakė, kad reikia krauti visas prekes į dėžes ir rašyti pareiškimus, nes vis tiek turi išeiti. Norėdama įsirašyti į Darbo biržos įskaitą, parašė pareiškimą, kad išeina iš darbo savo noru, nors iš tikrųjų iš darbo išėjo todėl, kad nebeliko parduotuvės, parduotuvė nebedirbo. Dėl neišmokėtos sumos, tai darbo ginčų komisija nutarė išieškoti iš ieškovės neišmokėtą darbo užmokestį neatskaičius mokesčių, t. y. 2329,33 Eur, tačiau darbdavys pateikė, kad neišmokėta suma yra 1290,03 Eur atskaičius mokesčius. L. K. sutinka dėl skolos už praeitą mėnesį, t. y. kad liko 400 Eur skola, nes dalį pinigų buvo paėmusi iš kasos. Dėl priteistų 500 Eur netesybų, tai atsakovės manymu, šios netesybos priteistos per mažos. Atsakovė nesutinka su ieškinyje nurodytais kaltinimais, kad ji neva pasisavino pinigus, ji teigia, kad ji jokių pinigų nepasisavino, buvo atliekamos tarpinės inventorizacijos, parduotuvė neturėjo jokių trūkumų, o čekių taisymas buvo atliekamas tik siekiant patikrinti prekės kainą. Šioje parduotuvėje jokių trūkumų nebuvo nustatyta per visą atsakovės darbo laiką, o tokį prekių kainos tikrinimą sąlygojo nesavalaikis prekių kainų atsiuntimas. Prekių trūkumai prasidėjo po vadovės atėjimo, tada atlyginimas pradėtas mokėti iš kasos, buvo atsisakyta inkasatoriaus, pinigus iš kasos paimdavo vadybininkas M. A.. 2024 m. pradžioje nutrūko prekių tiekimas, nes buvo neatsiskaityta su prekių tiekėjais. L. K. dirbo ir uždirbo pinigus, todėl jai priklauso atlygis, su ja nebuvo atsiskaityta, todėl Darbo ginčų komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Prekės buvo pristatomos su pardavėjo kainomis, tačiau parduotuvė dedasi antkainį ir turi nurodyti kitą kainą, o kokia ta kaina darbuotojai sužinodavo tik kai buhalterė atsiųsdavo, tai praeidavo laiko tarpas, todėl taip ir patikrindavo kainas, vadovė su pardavėja jokio kontakto neturėjo.
5. Liudytoja V. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji tvarkė UAB „Edepol“ buhalterinę apskaitą. L. K. parašė prašymą išeiti iš darbo, jos prašymas buvo patenkintas, tačiau atsiskaitymas neišmokėtas dėl to, kad įmonė neturėjo pinigų. Ji nežino, kas informavo darbuotoją apie tai, kad jos prašymas patenkintas, ji pati to nepadarė. Dėl atostogų dienų nesutapimo įsakyme ir atsiskaitymo lapelyje paaiškino, kad įsakyme buvo nurodytos atostogų kalendorinės dienos, o paskaičiuota buvo už atostogas darbo dienomis, t. y. 26 darbo dienos nepanaudotų atostogų. Įmonė L. K. yra skolinga 1290,03 Eur. Šiuo metu ji paslaugų UAB „Edepol“ nebeteikia. Apie čekių anuliavimą sužinojo po įmonės veiklos sustabdymo, parduotuvėje, kurioje dirbo atsakovė, taip pat buvo anuliuojami čekiai, tačiau ji negali atskirti, kuri pardavėja tai darė. Kokiu pagrindu tai buvo daroma – nežino. Kainų prekes siųsdavo ji, taip pat kiti darbuotojai, kurie užpajamuodavo prekes. Ji nėra dirbusi su kasos aparatu, tačiau kiek jai žinoma, visuose aparatuose yra prekių paieška ir tam nereikalinga anuliuoti čekius, pardavėjos visada žinodavo apie prekių kainų pasikeitimą. Ji iš M. A. nurodymų negaudavo, nurodymus ji gaudavo iš vadovės A. D., su darbuotojomis bendraudavo retai. Kai sudarė paslaugų teikimo sutartį, buvo kitas vadovas. Paskutiniu metu įmonės sąskaita nuolat buvo areštuota ir nebuvo galimybės atlyginimus pervesti į sąskaitas darbuotojams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinio dalis dėl Darbų ginčų komisijos sprendimo panaikinimo paliktina nenagrinėta. Likusi ieškinio dalis atmestina. Darbo ginčas išspręstinas iš esmės.
6. Iš byloje esančios darbo sutarties Nr. P19-005 nustatyta, kad atsakovė 2019 m. rugsėjo 12 d. pradėjo dirbti ieškovei priklausančioje parduotuvėje „02“, esančioje Mokyklos g. 4, Dacijonai, Tauragės r.
7. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad L. K. 2024 m. liepos 23 d. prašymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių darbo ginčų komisiją (toliau – Telšių darbo ginčų komisija), prašydama išieškoti iš UAB „Edepol“ nesumokėtą darbo užmokestį už 2024 m. birželio ir liepos mėnesius, taip pat kompensaciją už nepanaudotas atostogas, viso 2600 Eur ir netesybas.
8. Telšių darbo ginčų komisija 2024 m. rugsėjo 4 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-113-16517/2024 L. K. prašymą tenkino. Nutarė išieškoti jai iš UAB „Edepol“ 2329,33 Eur darbo užmokesčio ir kitų išmokų už 2024 m. birželio – liepos mėnesius (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) ir 500 Eur netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką (suma nurodyta neatskaičius mokesčių).
9. Teismo posėdžio metu atsakovės L. K. atstovė palaikė 2024 m. rugpjūčio 29 d. prašyme darbo ginčų komisijai nurodytus reikalavimus. Patikslino, kad pagal ieškovės teismui pateiktus dokumentus, ieškovės skola už 2024 m. birželio-liepos mėnesiu sudaro 1290,03, tokią sumą prašo priteisti iš ieškovės, bei netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką.
10. Iš ieškovės atstovės, atsakovės atstovės paaiškinimų, rašytinių dokumentų nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 11 d. L. K. ir UAB „Edepol“ sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. P19-005. Atsakovė buvo įdarbinta pardavėjos pareigose, darbą pradėjo dirbti nuo 2019 m. rugsėjo 11 d. Atsakovė dirbo parduotuvėje, esančioje adresu Mokyklos g. 4, Dacijonai, Tauragės r. Pagal sutartį darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojai minimalų valstybės nustatytą darbo užmokestį, papildomą priedą pagal pareiginius nuostatus ir motyvacinę sistemą, atlyginimą išmokant vieną kartą per mėnesį. Darbo sutartyje taip pat nurodyta, kad kasmetinių atostogų suteikimo tvarka, jų trukmė ir apmokėjimo sąlygos nustatomos pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas.
11. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovė įmonėje „Edepol“ dirbo nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. iki 2024 m. liepos 7 d. Atsakovė iš darbo buvo atleista pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių). Tai patvirtina ir UAB „Edepol“ direktorės 2024 m. liepos 5 d. įsakymas Nr. P24-024 bei šalių atstovų paaiškinimai teismo posėdžio metu.
I. Dėl Telšių darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo
12. Ieškovė ieškinyje pateikė reikalavimą panaikinti Telšių darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-6658 darbo byloje Nr. APS-113-16517/2024 visa apimtimi, tačiau DK 231 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo ginčo nagrinėjimą teisme, nustatyta, kad, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis (1 dalis); pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus; ginčo šalis, pareiškusi ieškinį teisme, vadinama ieškovu, o kita šalis – atsakovu (3 dalis); darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (4 dalis). DK 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos, reglamentuojančios, kad teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės ir kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, reiškia, jog teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta, o iš naujo CPK nustatyta tvarka ginčą nagrinėja ir iš esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas, išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-701/2019; 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-684/2019). Teismo sprendimui byloje įsiteisėjus, Darbo ginčų komisijos sprendimas neteks galios pagal įstatymą, todėl teismas šį reikalavimą palieka nenagrinėtu, nes jis perteklinis.
II. Dėl darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmės
13. DK 146 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų.
14. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė nesumokėjo atsakovei priklausančio darbo užmokesčio ir kitų išmokų už 2024 m. birželio ir liepos mėnesius iki šiol. Šią aplinkybę patvirtino ne tik atsakovės atstovė, bet ir ieškovės atstovė A. D. teismo posėdžio metu. Pagal ieškovės pateiktą asmens kortelę apie atsakovei apskaičiuotą darbo užmokestį ir kitas išmokas iki atsakovės atsileidimo nustatyta, kad atsakovės užmokestis su priedais 2024 m. liepos mėnesį buvo 200,87 Eur neatskaičius mokesčių, o išmoka už nepanaudotas atostogas sudarė 1363,33 Eur neatskaičius mokesčių. Atsakovės atstovė nurodė, kad sutinka, jog skola už 2024 m. birželio mėnesį buvo 400,65 Eur, nes dalį atlyginimo už birželio mėnesį ji išmokėjo „per kasą“, todėl galutinė suma, kurios ieškovė nėra išmokėjusi atsakovei yra 1290,03 Eur atskaičius visus su darbo užmokesčiu susijusius mokesčius (žr. asmens kortelę apie atsakovei apskaičiuotą darbo užmokestį ir kitas išmokas iki atsakovės atleidimo ir 2024 07 mėn. atlyginimo lapelį). Su minėtos sumos apskaičiavimu sutinka ir ieškovė, ir atsakovės atstovė.
15. Ieškovės atstovai sutinka, kad ieškovė, vadovaudamasi įstatymo reikalavimais, privalėjo atsiskaityti su atsakove atleidus ją iš darbo, tačiau paaiškino, jog įmonės finansinė situacija buvo ir yra sunki. Be to, ieškovės atstovė nurodė, kad jai kilo įtarimų, kad pardavėjos galimai daro pažeidimus. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovei pradedant dirbti pardavėjos pareigose, nebuvo atliktas patikrinimas (auditas), nebuvo atliktas oficialus perdavimas. Pradedant dirbti parduotuvėje „02“ nebuvo pravestas joks apmokymas, kaip dirbti su kasos aparatu, pardavėjos pačios mokėsi pasitardamos su jau kitose parduotuvėse dirbančiomis pardavėjomis. Visgi, pažymėtina, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės teiginius apie tai, jog atsakovė pasisavindavo pinigus iš kasos aparato. Be to, atsakovė nurodė, kad parduotuvėje ji dirbo su dar viena pardavėja, o ieškovė byloje nepateikė, kurias iš suvestinėje nurodytų dienų dirbo atsakovė. Taigi šie duomenys iš esmės yra netikslūs ir nepagrindžiantys ieškovės teiginių apie galimai atsakovės padarytus pažeidimus. Ieškovė nurodė, kad pinigų ir prekių trūkumas yra objektyvus padarinys, kuris šiuo atveju tapo priežastimi dėl ko ieškovė buvo priversta sustabdyti bet kokių įsipareigojimų vykdymą atsakovei, kadangi įmonėje sutriko finansinių srautų judėjimas, tačiau ieškovė teigdama, kad atsakovė pažeidė darbo tvarką tikrindama parduodamų prekių kainą, nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių duomenų, taip pat nėra jokių duomenų, kad atsakovė pasisavino iš ieškovės kokį nors turtą ar kokiais kitais veiksmais turėjo įtakos ieškovės finansinei situacijai. Pažymėtina, kad darbuotojų apmokymai ir darbo organizavimas ir nustatytų taisyklių laikymosi priežiūra yra darbdavio pareiga. Nors ieškovės atstovė įmonės vadove dirba tik nuo 2023 m. rugpjūčio mėnesio, tačiau tai nepašalina, jos kaip valdymo organo pareigos tinkamai organizuoti įmonės veiklą. Byloje nepateikta jokių duomenų, kad būtent dėl atsakovės veiksmų įmonei buvo padaryta žala. Šios aplinkybės tik parodo, kad įmonės veikla buvo organizuojama netinkamai. Ieškovės atstovė, būdama įmonės vadovė, buvo atsakinga už parduotuvių darbo organizavimą, todėl matydama, jog yra prekių trūkumas, turėjo imtis atitinkamų priemonių, tačiau jokių aktyvesnių veiksmų nesiėmė deklaratyviai nurodydama, kad tiesiog nespėjo, nes viskas įvyko labai greitai.
16. Įmonės vadovė nurodė, kad dėl įmonės finansinės padėties jai iškelta bankroto byla. Nors byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad įmonės „Edepol“ finansinė padėtis yra sunki, iš Liteko duomenų nustatyta, kad teismas yra priėmęs nutartį iškelti įmonei bankroto bylą, tačiau darbdavio ekonominė padėtis nėra pagrindas nemokėti darbuotojai jai priklausančio darbo užmokesčio. Pažymėtina, kad darbo teisiniuose santykiuose teismas siekia apsaugoti ekonomiškai silpnesnės darbo teisinių santykių šalies – darbuotojo teises ir teisėtus interesus. Nagrinėjamu atveju atsakovė pas ieškovę dirbo pardavėja, ji neturėjo jokios objektyvios galimybės daryti esminę įtaką ieškovės turtinei padėčiai. Vykdydamas verslą siekiant pelno, darbdavys prisiima ir šio verslo netinkamo vedimo, arba netinkamų verslo aplinkybių susidarymo, riziką. Vien dėl to, kad darbdavys nepakankamai gerai vystė savo verslą ir dėl to turi finansinių sunkumų, negali nukentėti ekonomiškai silpnesnė darbo teisinių santykių šalis – darbuotojas. Ieškovės vadovė nepateikė jokių objektyvių aplinkybių, kurie patvirtintų, kad sunkią įmonės finansinę padėtį būtų lėmę atsakovės konkretūs veiksmai. Šios aplinkybės niekaip nėra susijusios su atsakove ir nepašalina darbdavės pareigos nustatytu laiku atsiskaityti su iš darbo atleidžiama darbuotoja. Teismo vertinimu, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovės kaltę dėl ieškovės susidariusios sunkios finansinės padėties ir vadovavosi tik prielaidomis, todėl atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovės ieškinys nepagrįstas ir atmestinas.
17. Nustatyta, kad uždaroji akcinė bendrovė „Edepol“ iki šio laiko nesumokėjo L. K. priklausančio 1290,03 Eur darbo užmokesčio ir kitų išmokų atskaičius mokesčius už 2024 m. birželio – liepos mėnesius, nuo priskaičiuotos sumos atskaitymai atitinkamoms institucijoms padaryti ir įtraukti į atitinkamų institucijų ieškovės turimas skolas, todėl atsakovei iš ieškovės priteistina pinigų suma po mokesčių atskaitymo, t. y. 1290,03 Eur. Aplinkybę apie padarytus atskaitymus nuo priskaičiuoto atlyginimo ir kitų išmokų patvirtino ieškovės atstovė A. D. ir liudytoja V. A..
18. Ieškovės atstovė sutinka, kad ji vadovaudamasi įstatymo reikalavimais privalėjo atsiskaityti su atsakove atleidus ją iš darbo, tačiau paaiškino, jog tuo metu jau buvo sunki bendrovės finansinė padėtis ir ieškovė neturėjo apyvartinių lėšų sumokėti atsakovei priklausantį darbo užmokestį ir kitas priklausančias išmokas. Ši ieškovės nurodyta aplinkybė nepašalina darbdavės pareigos nustatytu laiku atsiskaityti su iš darbo atleidžiama darbuotoja, todėl darytina išvada, kad L. K. reikalavimas priteisti iš ieškovės 1290,03 Eur darbo užmokesčio ir kitų išmokų yra pagrįstas ir todėl tenkinamas.
III. Dėl darbdavio pareigos mokėti netesybas
19. DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.
20. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės netesybas. Atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad darbo ginčų komisijos priteistos 500 Eur netesybos yra aiškiai per mažos. Darbo ginčą nagrinėjant iš naujo, prašo netesybų dydį nustatyti teismo nuožiūra.
21. Telšių darbo ginčų komisija 2024 m. rugsėjo 4 d. sprendimu nutarė išieškoti iš UAB „Edepol“ L. K. 500 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką. Tačiau šis netesybų dydis neatitinka nei DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatytam dydžiui, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai dėl šio Darbo kodekso straipsnio taikymo.
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad DK 147 straipsnio 2 dalies norma yra imperatyvaus pobūdžio , joje vartojama sąvoka „privalo mokėti netesybas“ rodo įstatymų leidėjo ketinimą nustatyti pareigą darbdaviui mokėti netesybas kai yra susiklosčiusios šios aplinkybės: 1) darbo santykių pasibaigimas, 2) vėlavimas atsiskaityti su darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės. Toks imperatyvus minėtos teisės normos pobūdis ir jos aiškinimas leidžia įgyvendinti ir pagrindinius darbo teisiniams santykiams taikomus teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos principus (DK 2 straipsnio 1 dalis). Nustačius DK 147 straipsnio 2 dalyje konkretų maksimalų šešių mėnesių terminą, už kurį turi būti mokamos netesybos, užtikrinamas teisinis aiškumas, nes abi darbo teisinių santykių šalys gali aiškiai numatyti, kokia sankcija gali būti taikoma darbdaviui pažeidus pareigą tinkamai atsiskaityti su darbuotoju pasibaigus darbo santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2022). Kasacinis teismas taip pat konstatavo, kad nustatyti DK 147 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamos teisės normos tikslai leidžia teigti, kad kitos, nei joje nustatytos, aplinkybės nėra pagrindas mažinti nustatytą netesybų dydį. Nurodė, kad darbdavio ekonominė padėtis nėra pagrindas plačiai aiškinti minėtą teisės normą ir spręsti dėl joje nustatytos sankcijos sumažinimo. Pažymėjo, kad nėra pagrindo remtis kasacinio teismo praktika dėl netesybų mažinimo, nes nurodyta praktika buvo formuojama dėl ankstesnio Darbo kodekso (galiojusio iki 2017 m. liepos 1 d.) 141 straipsnio 3 dalies, kuri iš esmės skiriasi nuo DK 147 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamos teisės normos taikymo, nes anksčiau galiojusioje teisės normoje konkretus laikotarpis, už kurį priteisiamos netesybos, nebuvo nustatytas.
23. Iš bylos duomenų ir šalių atstovų paaiškinimų matyti, kad L. K. buvo atleista 2024 m. liepos 5 d., taigi, jos darbo santykiai su UAB „Edepol“ yra pasibaigę. Darbdavys UAB „Edepol“ pasibaigus darbo santykiams neatsiskaitė su atsakove. Sprendimo priėmimo dienai, uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra septyni mėnesiai. Iš asmens kortelės bei pažymos apie atsakovės vidutinį darbo užmokestį nustatyta, kad atsakovės vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis yra 924 Eur, o vidutinis dieninis darbo užmokestis 44,87 Eur (neatskaičius mokesčių). Ieškovė atsakovei liko neatsiskaičiusi viso 1290,03 Eur (atskaičius mokesčius). Nesumokėta suma yra didesnė nei vieno mėnesio vidutinis atsakovės darbo užmokestis, todėl netesybų dydis skaičiuotinas tokia tvarka - atsakovės vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš 6 uždelstų mėnesių skaičiaus. Atsakovei iš ieškovės priteistinos 5544 Eur (924 Eur × 6 mėn. = 5544 Eur) netesybos (neatskaičius mokesčių). Kaip minėta anksčiau, byloje nebuvo nustatyta, kad ieškovė su atsakove neatsiskaitė laiku būtent dėl atsakovės kaltės.
24. Darbo kodekso 231 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios. Todėl šiam teismo sprendimui įsiteisėjus netenka galios Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių darbo ginčų komisijos 2024 m. rugsėjo 4 d. priimtas sprendimas darbo byloje Nr. APS-113-16517/2024.
IV. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
25. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendžia, kad nenustatytas teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, todėl atsižvelgdamas į tai, kad iš esmės ieškovės ieškinys atmestas, atsakovei priteitinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios sudaro 500 Eur už advokato teisinę pagalbą (CPK 98 straipsnis).
26. Išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje sudaro 15,86 Eur, jos priteistinos iš ieškovės, kadangi jos viršija minimalią (8 Eur dydžio) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2) (CPK 80 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 146 straipsnio 2 dalimi, 147 straipsnio 2 dalimi, 231 straipsnio 4 dalimi, 7 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 96 straipsniu, 269-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Edepol“ ieškinio dalį dėl 2024 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. DGKS-6658 panaikinimo darbo byloje Nr. APS-113-16517/2024 palikti nenagrinėtą.
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Edepol“ ieškinio dalį dėl atsakovės L. K. reikalavimo priteisti darbo užmokestį ir kitas išmokas, atmesti ir darbo ginčą išspręsti iš esmės.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Edepol“, juridinio asmens kodas 305119043, 1290,03 Eur (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt eurų, 3 ct) neišmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas (atskaičius mokesčius) už 2024 m. birželio – liepos mėnesius, atsakovės L. K. naudai.
Priteisti L. K. iš uždarosios akcinės bendrovės „Edepol“ 5544 Eur netesybas už šešių uždelstų mėnesių laikotarpį (suma nurodyta neatskaičius mokesčių).
Priteisti L. K. iš uždarosios akcinės bendrovės „Edepol“ 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Edepol“ valstybės naudai 15,86 Eur (penkiolika eurų 86 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“ banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5662, mokėjimo paskirtis – išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu.
Įsiteisėjus sprendimui, jį išsiųsti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių darbo ginčų komisijai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus nuo sprendimo paskelbimo dienos.