Kauno apygardos teismo nutartis

2014-05-28 · Civilinė byla Nr. 2S-1132-259/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-05-28Kauno apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-09-01Alytaus apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-28
Bylos Nr.
2S-1132-259/2014
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-00649-2014-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arvydas Žibas
Atsakovas
J. G.
Ieškovas
UAB „Delijas“
Civilinė byla Nr. 2S-1132-259/2014Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00649-2014-5
Procesinio dokumento kategorijos: 110.1;122.3;122.4;(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo J. G. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nutarties Alytaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1249-90/2014, kuria ieškovės UAB „Delijas“ prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Delijas“ pateikė ieškinį atsakovui J. G. dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2014-01-22 sprendimo panaikinimo. Ieškinyje buvo pateiktas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones - stabdyti išieškojimą skundžiamo 2014-01-22 sprendimo dalyje, kuria nuspręsta skubiai vykdyti sprendimą dėl 999, 24 lt J. G. iš ieškovės išieškojimą, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje. Pirmosios instancijos teismas prašymą tenkino.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 02 26 nutartimi (b.l.4) ieškovės UAB „Delijas“, reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones - sustabdė išieškojimą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2014-01-22 sprendimą dalyje, kuria nuspręsta vykdyti sprendimą skubiai, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Teismas nutarties motyvuose nurodė, jog atsižvelgiant į ieškovės nurodytas aplinkybes, kad ieškovė su atsakovu yra atsiskaičiusi ir tikėtinai pagrindė savo reikalavimą, prašymas dėl laikinųjų pasaugos priemonių tenkintinas, išieškojimas stabdytinas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2014-01-22 sprendimo dalyje, kuria nuspręsta vykdyti sprendimą skubiai, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo (CPK 144 str., 145 str. 1. 10 p.). Teismas nurodė, jog laikinosios apsaugos priemonės taikytos nepranešus atsakovui, kadangi pripažintina, jog yra reali grėsmė, kad toks pranešimas sutrukdytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarytų jų taikymą neįmanomą (CPK 147 str. 1 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas J. G. atskiruoju skundu su teismo priimta nutartimi nesutinka, mano, kad ji yra neteisėta ir nepagrįsta, prieštaraujanti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nuostatoms. Teismas priimta nutartimi sustabdęs darbo užmokesčio išieškojimą iš UAB „ Delijas“ iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, iš esmės pažeidė jo teises ir teisėtus interesus. Tuo tarpu, jei reikalavimų užtikrinimui šių priemonių nebūtų paskyrusi Alytaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija 2014-01-22 priimtu sprendimu, tokią galimybę turėjo pats teismas, siekdamas apsaugoti nuo pažeidimo atsakovo teisėtus interesus, užkertant kelią žalai {nuostoliams} atsirasti ir padidėti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, motyvuojant, kad UAB „Delijas“ tikėtinai pagrindė savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes ieškovė su atsakovu yra visiškai atsikaičiusi, yra visiškai nepagrįstas ir nelogiškas. Nutartis priimta neįsigilinus į pateiktus su ieškiniu duomenis. Tokio dydžio pinigų sumų, kokios nurodytos žiniaraščiuose atsakovas nėra gavęs. Teismo priimta nutartis sudaro pagrįstą manymą, apie ieškovui palankaus sprendimo priėmimą.

Nesuprantamas ir teismo motyvas, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytinos nepranešus atsakovui, kadangi pripažinta, jog yra reali grėsmė, kad toks pranešimas sutrukdytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarytų jų taikymą neįmanomą, prieštarauja nurodytoms nutartyje CPK 147 str. l d. - nuostatoms, kurios reglamentuoja, kad ...<, kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą pranešama atsakovui>. Apeliantas nemano, kad galėjo kokiu tai būdu sukelti grėsmę sutrukdyti teismui laikinųjų apsaugos priemonių taikymui ar padaryti jų taikymą nebeįmanomą.

Teismas, priėmęs neteisėtą nutartį padarė realią grėsmę ir žalą jam, kad jis negautų, sąžiningai uždirbtų pinigų-darbo užmokesčio, kurį jam teisėtai 2014-01-22 priimtu sprendimu nusprendė išieškoti Alytaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija išnagrinėjusi prašymą. Ieškovas, būdamas kaltas, dėl neišmokėtų su darbo santykiais susijusių išmokų atleidimo iš darbo dieną, šiuo metu turi realią galimybę paslėpti savo lėšas, kadangi turi skolų, pradėti bankroto procedūrą ir kt., o, esant atsakovui palankiam teismo sprendimui, šio sprendimo įvykdymas taps neįmanomu. Iš byloje esančių duomenų ir iš apeliantui žinomų aplinkybių, ieškovas yra skolingas ne mažas pinigų sumas ne tik jam, bet ir kitoms įstaigoms, organizacijoms ir VSDFV. Pastaruosius duomenis, teismas turi galimybę patikrinti. Ieškovas, pateikęs teismui ieškinį, siekia kuo ilgiau su manimi neatsiskaityti ir vilkinti laiką.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodydamas ir pateikdamas teismui duomenis, kad su apeliantu yra pilnai atsiskaitęs, teismą klaidina. Byloje aibė prieštaravimų, tas pačias aplinkybes patvirtinančiuose duomenyse, apie jam mokėtą darbo užmokestį, pvz. 2013m. rugsėjo mėnesio 20 d. į apelianto sąskaitą banke pravesta 823,-lt. priskaičiuoto atlyginimo, nors atsakovas jau rugsėjo 13 atleistas iš darbo {šios sumos gavimo neginčija, tik nežino už kokį laikotarpį atsiskaitė}. Kitur ieškovas nurodo, kad tai darbo užmokestis už atostogas, nors atsakovas rugsėjo mėnesį neatostogavo, banke pinigų paskirtis - atsiskaitymas, tik neaišku už kokį laikotarpį, nes atlyginimo nemokėjo paskutinius tris mėnesius. 2014-03-04 VSDFV Alytaus skyriaus išduotoje pažymoje Nr. D59-389 ši pinigų suma neapmokestinta.

Į darbo ginčų komisiją apeliantas ir kreipėsi, kad ieškovė atleidimo iš darbo dieną neišmokėjo darbo užmokesčio už tris mėnesius ir pinigų už nepanaudotas kasmetines atostogas, beveik už du metus. 134,61 lt. jis nėra gavęs ir negalėjo gauti, bei pasirašyti žiniaraštyje, nes pas ieškovą 2013 m. spalio mėnesį nedirbo. Neatitinka išmokėtos sumos ir pravesti socialinio draudimo mokesčiai už sumos. Atlyginimą ieškovė jam mokėjo į mėnesį po 200-300 litų į rankas, direktorius atveždavo prie namų automobilyje. Duodavo pasirašyti kažkokiame lape, bet jame nebuvo dviejų darbuotojų pavardžių, kad nežinotume, kiek kas gavo atlyginimo, tuo tarpu, teismui pateiktuose dokumentuose, tokių duomenų yra. Mano, kad daugelis dokumentų buvo surašyti tik teismui, dėl to, ieškovas sąmoningai neteikė atsiliepimų ir dokumentų Alytaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijai, nagrinėjant mano prašymą. Tikslinga apžiūrėti šių dokumentų originalus, išreikalauti iš darbo ginčų komisijos bylą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui ieškovė nepateikė pagrįstų ir objektyvių įrodymų, kad ieškovei nebuvo žinomos aplinkybės apie jo prašymo darbo ginčų komisijoje nagrinėjimą ir 2014-01-22 sprendimo priėmimą. Nurodytos priežastys dėl termino praleidimo negali būti pripažintos svarbiomis, nes bylos duomenys paneigia nurodytus argumentus, dėl buveinės adreso pakeitimo. Visų pirma, jis asmeniškai yra informavęs žodžiu ieškovę apie tokio prašymo pateikimą darbo ginčų komisijai. Antra, su apeliantu 2011-10-10 sudarytoje darbo sutartyje, ieškovas nurodęs įmonės adresą : (duomenys neskelbtini), pakeitimų nepadaręs, nors aiškinamajame rašte rašytame 2014-02-18 teismui, nurodo jog nuo 2011 m. gegužės, buveinės adresas jau buvo (duomenys neskelbtini). Iš pateiktų duomenų teismui- LR Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo aišku, jog ieškovės buveinės adresas (duomenys neskelbtini) (b.l 2}.Darbo ginčų komisija, ieškovei šiuo adresu-(duomenys neskelbtini), 2014-01-23 raštu dėl sprendimo Nr. {112}DGS-1204 { b.l. 6} išsiuntė 2014-01-22 sprendimą, kurio ieškovė sakosi negavo. Tačiau 2014-02-10 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti {vykdomoji byla nr. 0127/14/00376, reg. Nr. S-17-4028{ b.l. 36}, raštą dėl skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo, vykdymo išlaidų apskaičiavimo {b.l 39}, raginimą įvykdyti sprendimą (b.l. 37}, išsiųstus iš anstolio S. V. adresu : (duomenys neskelbtini), ieškovė gavo šiuo adresu ir tai patvirtino 2014-02-18 aiškinamajame rašte teismui, jog apie viską sužinojo iš antstolio. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė praleido 1 mėnesio terminą, nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos pareikšti ieškinį teisme, be svarbių priežasčių, ir aš prašysiu taikyti ieškinio senatį. Prašo panaikinti 2014-02-26 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1249-90/2014 ir išspręsti klausimą iš esmės, t.y. palikti galioti šioje dalyje LR Valstybinės darbo inspekcijos piie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimą nr. DGKS-331.

Ieškovas pateiktame atsiliepime į skundą nurodo, jog su skunde išdėstytomis aplinkybėmis ieškovas nesutinka. 2014-02-26 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr.2-1249-90/2014 yra teisėta bei pagrįsta ir ją naikinti atskirajame skunde nurodomais argumentais nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo nutartis priimta preliminariai įvertinus pareikštus reikalavimus bei prie ieškinio pateiktus įrodymus, patvirtinančius, jog ieškovas su atsakovu yra pilnai atsiskaitęs. Pažymėtina, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nevertina pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo ir tik nustato, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Tokią praktiką teismas suformavo Prie ieškinio pridėti rašytiniai įrodymai: UAB „Delijas“ 2014-02-18 buhalterinė pažyma, mokėjimų žiniaraščiai, UAB „Delįjas“ atlyginimų priskaičiavimas už 2013 m. sausio - rugsėjo mėnesius, „Swedbank“, AB banko UAB „Delijas“ sąskaitos išrašai už 2013-02-01 - 2013-02-28 laikotarpį bei už 2013-09-01 - 2013-09-30 laikotarpį, patvirtina, kad ieškovas atsakovui sumokėjo visas su darbo santykiais susijusias išmokas ir su atsakovu yra pilnai atsiskaitęs. Įsiskolinimo šiuo metu nėra. Teismas, preliminariai įvertinęs įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos. Atvirkščiai, jei teismas nebūtų taikęs laikinųjų apsaugos priemonių ir iš ieškovo antrą kartą būtų išskaitytas sumokėtas darbuotojui darbo užmokestis, teismo sprendimas, jei jis būtų palankus ieškovui, būtų neįvykdytas, nes atsakovas prie atskirojo skundo nepateikė duomenų apie tai, kad turi piniginių lėšų ar kito turto, iš kurio būtų galima susigrąžinti nepagrįstai permokėtas lėšas. Iš atsakovo kartu su atskiruoju skundu pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas iš ieškovo 2013-01-14 gavo darbo užmokesčio pažymą, skirtą socialinės paramos skyriui , o 2013-08-08 gavo darbo užmokesčio pažymą, skirtą Alytaus soc. rūpybos skyriui. Minėti įrodymai patvirtina, kad atsakovas yra beturtis, pažymos jam buvo reikalingos socialinių išmokų gavimo tikslais.

Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones išnagrinėjamas rašytinio proceso tvarka ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos (CPK 147 str. 1 d.). Teismas pagrįstai neinformavo atsakovo apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nes įstatymu yra sureguliuotas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mechanizmas. Tuo atveju, jei teismas būtų skyręs žodinį bylos nagrinėjimą, jis būtų pažeidęs terminus nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimui. Pranešimas atsakovui atlieka tik šalies informavimo apie teismo atliekamus procesinius veiksmus, funkciją, bet nereiškia kvietimo į teismo posėdį, vyksiantį rašytinio proceso tvarka. Teisė spręsti, ar konkrečiu atveju yra CPK 148 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręsti nepranešus atsakovui, priklauso teismui (Lietuvos apeliacinio teismo 2006-02-09 nutartis c. b. Nr.2-105/2006; 2010-09-02 nutartis c. b. Nr.2-997/2010). Nepranešimas atsakovui priimant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo savaime nereiškia šiuo klausimu priimtos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo.

Pagal CPK 144-148 straipsnius teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, yra vertinamas ne ieškinio reikalavimų pagrįstumas, o kitos aplinkybės, kaip antai grėsmė, kad galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas arba iki bylos išnagrinėjimo bus padaryta žala įstatymo saugomiems asmenų interesams, taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Svarstant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo, ieškinio reikalavimų pagrįstumas ir teisėtumas nevertinami. Laikinosios apsaugos priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas (pavyzdžiui, išieškojimo pagal darbo ginčų komisijos sprendimą sustabdymas) plačiąja prasme taip pat užtikrina būsimo teismo sprendimo įvykdymą, nes, laikinai nesureguliavus situacijos, bylos nagrinėjimo metu šalies ar kitų suinteresuotų asmenų teisių pažeidimai gali visiškai eliminuoti ginčo objektą ir bylos nagrinėjimą padaryti beprasmį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bendrųjų klausimų dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo apžvalga. Teismų praktika Nr. 34, psl. 398).

Teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, nesukėlė atsakovui žalos. Atvirkščiai, be teisėto pagrindo išieškomas atsakovui išmokėtas darbo užmokestis gali sukelti neigiamų padarinių (žalą) ieškovui, nes, minėta, kad iš atsakovo išieškotos lėšos gali būti negrąžintos dėl atsakovo sunkios turtinės padėties net jei teismo sprendimas būtų palankus ieškovui.

Atsakovas klaidina teismą, teigdamas, jog ieškovas turi realią galimybę paslėpti savo lėšas. Ieškovas yra veikianti įmonė. Ieškovo veikla yra vykdoma ketverius metus, ieškovas turi samdomų darbuotojų, kurių skaičius šiuo metu siekia 22. Ieškovo veikla nėra sustabdyta, ieškovas neturi ilgalaikių kreditorinių įsipareigojimų, skolų valstybinei mokesčių inspekcijai. Atsakovas nepateikė nė vieno įrodymo patvirtinti teiginiui, jog ieškovas gali su atsakovu neatsiskaityti. Vienok teismui pateikti finansiniai įmonės dokumentai vienareikšmiškai patvirtina, kad ieškovas su atsakovu yra pilnai atsiskaitęs, įsiskolinimo nėra. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovas, pateikęs įrodymus apie visišką atsiskaitymą su atsakovu, teismą klaidina. DK 201 str. nustato, kad darbo užmokestis mokamas ne rečiau, kaip du kartus per mėnesį. Įstatymas imperatyviai nustato darbo užmokesčio mokėjimą ne mažiau kaip du kartus per mėnesį, tačiau įstatymas leidžia darbdaviui su darbuotoju susitarus mokėti darbo užmokestį dažniau nei du kartus per mėnesį. Teismui pateiktoje 2014-02-18 buhalterinėje pažymoje nurodyta, kad susidarius įmonėje sunkiai finansinei padėčiai nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio iki 2013 mėnesio atlyginimai įmonėje mokami dalimis kelis kartus per mėnesį. Visi darbuotojai su įsakymu apie darbo užmokesčio mokėjimo tvarką buvo supažindinti. Įsakymas buvo iškabintas skelbimų lentoje. Atsakovas neprieštaravo tokiai darbo užmokesčio mokėjimo tvarkai, su ja sutiko. Be to, atsakovas kiekvieną mėnesį prašydavo avansinio mokėjimo, nurodydamas, kad pinigai jam reikalingi asmeninėms reikmėms ( rūkalams ir pan.). Atsakovas teigė, jog jo sutuoktinė pasisavina jo gautą darbo užmokestį ir jam nelieka lėšų asmeniniams poreikiams. Dėl šios priežasties atsakovas darbo užmokestį sumokėti visuomet prašydavo smulkiomis kupiūromis, kad galėtų pasilikti dalį darbo užmokesčio sau. Dėl sunkios atsakovo turtinės padėties ieškovas sutiko atsakovui darbo užmokestį mokėti avansiniais mokėjimais, kuriuos patvirtina prie ieškinio pateikti mokėjimo žiniaraščiai. Atsakovo sunkią turtinę padėtį taipogi patvirtina atsakovo prie atskirojo skundo pateikti įrodymai: UAB „Delijas“ išduota 2013-01-14 pažyma Nr. l, adresuota Socialinės paramos skyriui, apie J. G. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas bei UAB „Delijas“ 2013-08-08 pažyma Nr.06, adresuota Alytaus socialinės rūpybos skyriui, apie J. G. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas. Atsakovas privalėjo gauti 1000,00 Lt darbo užmokestį (neatskaičius privalomųjų mokesčių SODRAI ir VMI). Darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, yra mažesnis, nei nustatyta alga. Prie 2014-02-21 ieškinio pateikta 2014-02-18 buhalterinė pažyma patvirtina, kad su atsakovu yra visiškai atsiskaityta, t.y. ieškovė nėra atsakovui skolinga darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas.

Atsakovo pateiktoje VSDFV Alytaus skyriaus 2014-03-04 pažymoje Nr.D59-385 apie asmens valstybinį socialinį draudimą nurodytos atsakovo draudžiamosios pajamos už 2013.01.01 - 2013.09.13 laikotarpį sutampa su ieškovo pateiktuose atlyginimų priskaičiavimuose nurodytomis atsakovui priskaičiuoto darbo užmokesčio sumomis. Kaip antai, už 2013-01 mėn. ieškovo atsakovui priskaičiuota iš viso 1000,00 Lt darbo užmokesčio (VSDFV pažymoje UAB „Delijas“ draudžiamosios pajamos, neatskaičius mokesčių, už 2013-01 mėn. yra 1000,00 Lt), už 2013-02 mėn. ieškovo atsakovui priskaičiuota iš viso 1150,00 Lt darbo užmokesčio (analogiška suma nurodyta VSDFV pažymoje), už 2013-03 mėn. ieškovo atsakovui priskaičiuota iš viso 1150,00 Lt darbo užmokesčio (analogiška suma nurodyta VSDFV pažymoje), už 2013-04 mėn. ieškovo atsakovui priskaičiuota iš viso 1000,00 Lt darbo užmokesčio (analogiška suma nurodyta VSDFV pažymoje), už 2013-05 mėn. ieškovo atsakovui priskaičiuota iš viso 1000,00 Lt darbo užmokesčio (analogiška suma nurodyta VSDFV pažymoje), už 2013-06 mėn. ieškovo atsakovui priskaičiuota iš viso 1000,00 Lt darbo užmokesčio (analogiška suma nurodyta VSDFV pažymoje), už 2013-07 mėn. ieškovo atsakovui priskaičiuota iš viso 1179,55 Lt darbo užmokesčio (analogiška suma nurodyta VSDFV pažymoje), už 2013-08 mėn. ieškovo atsakovui priskaičiuota iš viso 818,18 Lt darbo užmokesčio (analogiška suma nurodyta VSDFV pažymoje), už 2013-09 mėn. ieškovo atsakovui priskaičiuota iš viso 996,03 Lt darbo užmokesčio (analogiška suma nurodyta VSDFV pažymoje).

Kadangi darbo užmokestis atsakovui buvo mokamas dalimis, kelis kartus per mėnesį, ieškovas perskaičiavo visas atsakovui išmokėtas darbo užmokesčio sumas. Perskaičiavus išmokėtas sumas, paaiškėjo, kad yra susidaręs 134,61 Lt darbo užmokesčio skirtumas, kurį ieškovas atsakovui taip pat sumokėjo, ką patvirtina mokėjimų žiniaraštis Nr.216 už 2013 m. rugsėjo mėnesį. 2014-02-18 buhalterinė pažyma patvirtina, kad atsakovui už 2013 m. sausio - rugsėjo mėnesius priskaičiuota darbo užmokesčio 8431,98 Lt, atskaičius mokesčius. Už 2013 m. sausio - rugsėjo mėnesius atsakovui išmokėta iš viso 8625,47 Lt darbo užmokesčio (8431,98 Lt priskaičiuota darbo užmokesčio suma + 193,49 Lt priemoka už 2012 m.). 193,49 Lt priemoka buvo išmokėta vėliau, kai buvo patikslintas išmokėto darbo užmokesčio paskaičiavimas.

Ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino ieškiniui dėl Alytaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2014-01-22 sprendimo panaikinimo. Darbo kodekso 296 straipsnis nustato, kad tuo atveju, kai ginčo šalys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jos per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme, vadovaudamosi CPK nuostatomis. Alytaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimas Nr. DGKS-331 buvo priimtas 2014-01-22, teismui ieškinį ieškovas pateikė 2014-02-21, t. y. nepraleidęs įstatyme nustatyto termino.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemone byloje teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas pažymi, jog laikinosios apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Galutinis sprendimas yra teismo procesinis dokumentas, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės ir atsakoma į ieškovo ieškinyje ar atsakovo priešieškinyje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus, t. y. ieškinys (priešieškinis) patenkinamas visiškai ar iš dalies, ar ieškinys (priešieškinis) atmetamas (CPK 259 straipsnio 1 dalis, 260 straipsnis, 270 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Taigi būsimo teismo sprendimo galimas turinys turėtų būti vertinamas pagal byloje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus. Kadangi būsimu teismo sprendimu bus atsakoma į ieškinyje (priešieškinyje) pareikštus reikalavimus, nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų būti vertinama, ar, priėmus ieškovui palankų sprendimą, t. y. patenkinus jo pareikštus reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Dėl šios priežasties teismų praktikoje teisingai pripažįstama, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Alytaus rajono apylinkės teismas pagrįstai byloje konstatavo, jog atsižvelgiant į ieškovės byloje nurodytas aplinkybes, kad ieškovė su atsakovu yra atsiskaičiusi ir ieškovė tikėtinai pagrindė savo reikalavimą, todėl pagrįstai sprendė, jog prašymas dėl laikinųjų pasaugos priemonių tenkintinas, išieškojimas stabdytinas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš LR CPK 144 straipsnio 1 dalyje suformuluoto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo matyti, kad teismas, taikydamas tokias priemones, pirmiausia turi nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Jei preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškovo ieškinio argumentai bei kartu su ieškiniu pateikti įrodymai sudaro preliminarų pagrindą manyti, jog reikalavimas panaikinti skundžiamą sprendimą galėtų būti tenkinamas, jei pasitvirtintų ieškovo pateikti argumentai (LR CPK 178 str.). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nesprendžiama, ar ieškinio reikalavimas, kuriam užtikrinti yra prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįstas ir tenkintinas, nes ieškinio pagrįstumo klausimas sprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008).

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, Alytaus rajono apylinkės teismo nutarties išvada, jog byloje yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta.

Ta aplinkybė, jog laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos apie pateiktą prašymą jas taikyti atsakovui nepranešus, nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą apeliacine tvarka teismo nutartį, kadangi pranešti apie taikytinas laikinąsias apsaugos priemones yra teismo diskrecijos teisė. Šiuo atveju atsakovo interesai ir jo procesinės teisės pažeisti nebuvo.

Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl skunde nurodomų aplinkybių, kur nurodomi faktai apie atlyginimo atsakovui mokėjimo tvarką, išmokėtas sumas, nurodomas tikslus ieškovės buveinės adresas, teigiama, jog kad ieškovė praleido 1 mėnesio terminą, nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos pareikšti ieškinį teisme, kadangi šios aplinkybės neturi reikšmės skundžiamos apeliacine tvarka teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Teismas taip konstatuoja, kad išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka LR CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi CPK 337 str. 1 d. 1 p., 331 str. straipsniu,

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 02 26 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Arvydas Žibas