Kauno apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Rasai Rutienei, Linai Laurinaitienei, Kristinai Nekrošienei, Danguolei Muravjovienei, Renatai Krasinskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovei L. G. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir pagal atsakovės L. G. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, santuokoje įgyto turto padalijimo, trečiasis asmuo I. G., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies. Patikslintas priešieškinys tenkinamas iš dalies.

CPK XIX skyriuje „Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“ įtvirtinta aktyvaus teismo vaidmens šeimos bylose taisyklė, pagal kurią teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas gali viršyti pareikštus reikalavimus, patenkinti daugiau reikalavimų, nei buvo pareikšta, spręsti dėl nepareikštų reikalavimų, savo iniciatyva rinkti įrodymus, būtinus bylai išspręsti, ir kt.

Dėl santuokos nutraukimo, pavardžių

Nustatyta, kad santuoka tarp ieškovo V. G. ir atsakovės L. G. sudaryta (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo numeris (duomenys neskelbtini) (b.l. 14, I tomas). Santuokos metu šalims gimė sūnus E. G., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 15, I tomas). Bylos duomenys patvirtina, kad sutuoktiniai daugiau kaip vienerius metus neveda bendro ūkio, jų santuokiniai ryšiai yra nutrūkę, tarpusavio santykiai yra priešiški, dar 2014-02-21 Norvegijoje šalims išduotas Separacijos leidimas (b.l. 33-34, I tomas), todėl santuoka nutrauktina. Šalys pripažino, kad šeima yra iširusi, tiek ieškovas ieškiniu, tiek atsakovė priešieškiniu prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalių paaiškinimai patvirtina, jog abu sutuoktiniai nedėjo pastangų šeimai išsaugoti, moraliai nepalaikė vienas kito, atsiradus nesutarimų, nepasinaudojo galimybėmis susitaikyti, rasti abiem priimtinas išeitis, nedemonstravo vienas kito atžvilgiu tolerancijos ir moralinės pagarbos, apsigyveno skirtingose valstybėse – ieškovas su sūnumi iš Norvegijos grįžo gyventi į Lietuvą, atsakovė liko gyventi ir dirbti Norvegijoje. Darytina išvada, jog santuokos iširimą sąlygojo skirtingi charakteriai, kitoks požiūris į gyvenimą, tai yra pagrindas pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis), t.y. dėl nesėkmingai susiklosčiusių tarpusavio santykių, skirtingo požiūrio į santuokinį gyvenimą (CK 3.61 straipsnis).

Teismas, nustatęs, kad šalys daugiau nei vienerius metus gyvena atskirai, neveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių, yra tvirtai nusprendusios nutraukti santuoką, termino susitaikymui neskyrė (CK 3.54 str. 4 d.).

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Nesant tarp šalių ginčo dėl pavardžių, po santuokos nutraukimo ieškovui paliktina pavardė – G., atsakovei – G. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Šalys išlaikymo viena iš kitos nereikalauja.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Aplinkos keitimas vaikui padaro tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų, todėl, vadovaujantis Europos žmogaus teisių teismo praktika, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas vertina aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustato, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Todėl teismas, priimdamas sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo vertina visą įrodymų visumą vaiko interesų požiūriu.

Pati atsakovė teismo posėdžio metu teigė, kad vaikas turi gyventi tuose pačiuose namuose, nustatant atsakovei uzufrukto teisę, nes sūnus ten pripratęs, nenori kitur būti, jai kyla problemų, kai apsistoja su vaiku viešbutyje ar kituose namuose. Teismas, įvertindamas kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, tėvo ir motinos asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius bei jų pobūdį, įvertinęs bylos medžiagą sprendžia, jog E. G. interesus labiau atitinka vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu, vaiko tėvu V. G.. Vaiko interesus pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią ir stabilią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jo vystymuisi reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Teismas pažymi, kad CK 3.169 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, pasikeitus aplinkybėms gali reiškiamas pakartotinis ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, tenkintinas ieškinio reikalavimas ir nepilnamečio vaiko E. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su jo tėvu – ieškovu V. G..

Dėl išlaikymo priteisimo

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės L. G. sūnaus Eriko išlaikymui po 200 Eur per mėnesį, mokamą periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2016-08-23) iki sūnaus pilnametystės.

Sprendžiant dėl vaikui priteistino išlaikymo dydžio yra reikšminga Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, skelbta „Teismų praktikoje“ Nr. 22 Dėl CK 3.192 straipsnio 2 dalies aiškinimo). Be to, pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (LAT 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.).

Ieškovas pateikė sūnaus poreikių ir išlaidų paskaičiavimo lentelę, iš kurios matyti, kad išlaidas sūnaus poreikiams sudaro komunaliniai mokesčiai – 75 Eur, maitinimas – 100 Eur, išlaidos mokyklai – 100 Eur, rūbai, avalynė – 60 Eur, kanceliarinės prekės – 50 Eur, pramogos, laisvalaikio išlaidos – 50 Eur, higienos priemonės – 20 Eur, vaistai – 10 Eur (b.l. 32, I tomas), viso 465 Eur. E. G. yra dešimties metų amžiaus, lanko Kauno (duomenys neskelbtini) gimnaziją (b.l. 70, 82, 83, III tomas), Medicinos dokumentų išrašas / siuntimas patvirtina, jog E. G., gim. (duomenys neskelbtini), diagnozuotas aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (b.l. 57, 58, I tomas), jam teikiama logopedo, specialiojo pedagogo, psichologo pagalba (b.l. 115, 116-118, II tomas). Ieškovo nurodyti kasdieniai vaiko poreikiai atitinka teisingumo ir protingumo standartus bei nėra neproporcingi, skirti prabangos prekių įsigijimui. Be to, nors ieškovas vaiko poreikius skaičiuoja 465 Eur per mėnesį, iš atsakovės prašo priteisti po 200 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų. Teismas sprendžia, jog 400,00 Eur suma vaikui, skiriama abiejų tėvų, būtų optimali, tenkinant būtiniausius vaiko poreikius. Mažesnio dydžio išlaikymas šiuo atveju neleistų pripažinti, kad minimalūs vaiko poreikiai yra užtikrinami. Nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi, turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. 400 Eur dydžio suma, atsižvelgiant į ekonominę situaciją Lietuvoje, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, taip pat atsižvelgiant ir į E. G. amžių, būtinybę lankyti ugdymo įstaigą ir lavinti papildomus gabumus, sudaryti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui (kino, teatro lankymui ir kt.), gali užtikrinti mažamečio E. G. poreikius. Atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, kad būtent tokia suma – 400 Eur suma per mėnesį reikalinga sūnaus išlaikymui. Spręsdamas dėl vaiko poreikių, teismas konstatuoja, kad ieškovui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 punkto pagrindu nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios yra pripažįstamos kaip visiems žinomos, t. y. kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai ir ugdymui ir kt., o nepilnamečiui sūnui augant, pradėjus lankyti mokymo įstaigą, papildomus užsiėmimus, kiekvieną mėnesį išlaidos, susijusios su mokymusi, ugdymu ir kitais poreikiais, neišvengiamai auga. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, laikoma, kad 400 Eur dydžio suma, per mėnesį reikalinga sūnaus poreikiams patenkinti, yra reali, būtina ir neviršija vaiko poreikių (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas patiriamas išlaidas sūnaus išlaikymui įrodinėja pirkinių čekiais – byloje pateikti kvitai apie vaiko išlaikymui patiriamas išlaidas (b.l. 16-69, 147-159, II tomas). Teismas ieškovo pateiktus pirkimo čekius vertina ne kaip įrodymus, pagrindžiančius ieškovo patiriamas išlaidas sūnaus poreikių tenkinimui, o kaip įrodymus, parodančius kainų lygį šalyje, kadangi iš pateiktų čekių negalima nustatyti, ar pirkti daiktai, suteiktos paslaugos, maistas buvo panaudoti būtent šalių nepilnamečio sūnaus poreikių tenkinimui.

Atsakovė savo vardu registruoto jokio nekilnojamojo turto, automobilių neturi (b.l. 16, 23, I tomas). V. G. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – 86/257 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įgytų 2010-06-16 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu (b.l. 16, 17-18, I tomas), 1/3 pastato – gyvenamojo namo, 1/3 pastato – ūkinio pastato, 1/3 kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, įgytų 2008-04-11 Dovanojimo sutarties pagrindu (b.l. 19-21, I tomas), automobilis Audi Coupe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 22, I tomas), kuris yra parduotas (b.l. 68, III tomas). 2018-02-14 duomenimis, V. G. vardu registruotų transporto priemonių nėra (b.l. 69, III tomas). Kitų išlaikomų asmenų šalys neturi. Ieškovas nurodė, kad jo gaunamas darbo užmokestis – apie 550 Eur per mėnesį, pateikta Pažyma apie ieškovo valstybinį socialinį draudimą (b.l. 29-30, I tomas). Atsakovė gyvena ir dirba Norvegijoje, nurodė, kad jos darbo užmokestis – apie 500 Eur per mėnesį, nurodė, jog valo patalpas, be to yra manikiūristė. Atsakovė nevykdė teismo įpareigojimų pateikti duomenis apie jos gaunamas pajamas, nors 2016-11-07 parengiamojo teismo posėdžio metu buvo įpareigota pateikti duomenis apie turimą turtą, gaunamas pajamas Norvegijoje, analogiškas įpareigojimas atsakovei nustatytas 2018-02-14 protokoline teismo nutartimi, tačiau tokių duomenų atsakovė į bylą nepateikė. Teismas daro prielaidą, kad atsakovė neatskleidžia realios savo finansinės situacijos, tai kelia pagrįstų abejonių dėl atsakovės elgesio sąžiningumo. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog abiejų šalių – tiek ieškovo, tiek atsakovės finansinė padėtis yra panaši, gera.

Taip pat pažymėtina, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tiek ieškovas, tiek atsakovė yra darbingo amžiaus asmenys, neturintys jokių sveikatos problemų (priešingų įrodymų byloje nėra), dėl ko privalo nepilnamečiui vaikui teikti išlaikymą, užtikrinantį ne tik būtiniausių vaiko poreikių (tokie kaip maistas, būstas, apranga ir pan.) patenkinimą, tačiau taip pat užtikrinti vaiko teisę į turiningą laisvalaikį, poilsį. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.

Atsižvelgiant į tai, ieškovo prašymas dalyje dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas visiškai, iš atsakovės sūnaus E. G. išlaikymui priteistina po 200 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2016-08-23) iki sūnaus pilnametystės, priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise išimtinai vaiko interesams tenkinti paskiriant ieškovą V. G. (CK 3.185 str. 1 d.), priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.190 str., 3. 203 str.).

Išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.203 str. 1 d.). Pažymėtina, kad pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams ir esant ginčui, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 str.).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

E. G. gyvenamąją vietą nustačius su ieškovu V. G., nustatytina skyrium gyvenančio vaiko E. G. bendravimo tvarka su motina atsakove L. G..

Vadovaudamasis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Ieškovas prašė nustatyti sekančią bendravimo tvarką (b.l. 78-80, III tomas):

1. „L. G. turi teisę matytis ir bendrauti su sūnumi E. G. kiekvienų metų poriniais savaitgaliais, pasiimant nepilnametį sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar mokymo įstaigos nuo atitinkamos savaitės penktadienio 18 val. ir jį grąžinant į jo gyvenamąją vietą iki tos pačios savaitės sekmadienio ne vėliau kaip 18.00 val.

2. L. G. turi teisę praleisti kartu su sūnumi E. G. 14 dienų vasaros atostogų metu. L. G. turi teisę pasiimti nepilnametį sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su V. G. sutartos vietos pirmą atostogų dieną 10.00 val. ir jį grąžinant į jo gyvenamąją vietą ar į kitą su V. G. sutartą vietą paskutinę atostogų dieną ne vėliau kaip 18.00 val., jeigu nesutariama kitaip. Apie planuojamą atostogų laiką ir trukmę L. G., įsipareigoja pranešti V. G. skambučiu ar trumpąja žinute, ne vėliau likus 1 mėnesiui iki numatomų atostogų pradžios. Kiekvienos iš šalių atostogų metu netaikomos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nuostatos.

3. Dieną, kada švenčiama motinos diena, L. G. praleidžia ir bendrauja su nepilnamečiu sūnumi, nesilaikant eiliškumo.

4. Dieną, kada švenčiama Tėvo diena, diena, kada švenčiama V. G., gimimo diena, tėvas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi nesilaikant eiliškumo.

5. L. G. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi E. G. neporiniais metais per visas Kalendorines šventes (Kūčios, Kalėdos, Velykos ir kt.), oficialias šventines nedarbo dienas, sūnaus gimtadienį ir Naujaisiais Metais, pasiimant nepilnametį sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. pirmą dieną ir jį grąžinant į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 18.00 val. paskutinę švenčių dieną.

6. L. G. negalėdama nepilnamečio sūnaus paimti šioje bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkoje nustatytu laiku, turi apie tai pranešti V. G. skambučiu ar sms trumpąja žinute, arba elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki numatyto susitikimo.

7. Jeigu nepilnamečių vaikų susirgimo atvejai, iš anksto suplanuoti renginiai, įvairūs pasirodymai mokykloje ar būreliuose, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė ar kitokia kelionė Lietuvoje ar užsienyje sutampa su L. G. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi dienomis, bendravimas su nepilnamečiu sūnumi nėra perkeliamas į artimiausią savaitę ar kitai dienai po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės.“

Atsakovė prašė nustatyti sekančią bendravimo su sūnumi tvarką (b.l. 94-98, III tomas):

1. L. G. bendrauja su sūnumi E. G. kiekvieno mėnesio vieną savaitę (7 dienas), šalių suderintu laiku, bet ne rečiau kaip kas tris savaites.

2. L. G. bendrauja su sūnumi E. G. sūnaus gimimo dieną, poriniais metais, neporiniais metais – V. G..

3. L. G. bendrauja su sūnumi E. G. žiemos metinių švenčių (Šv.Kalėdų ir Naujųjų Metų) metu, poriniais metais, neporiniais metais – V. G..

4. L. G. bendrauja su sūnumi E. G. pavasario metinių švenčių (Šv. Velykų) metu neporiniais metais, poriniais metais – V. G..

5. L. G. bendrauja su sūnumi E. G. Motinos dieną (gegužės mėnesio pirmąjį sekmadienį).

6. L. G. turi teisę praleisti su sūnumi E. G. 14 (keturiolika) dienų sūnaus vasaros atostogų metu su teise išvykti už Lietuvos Respublikos ribų. Apie planuojamą atostogų laiką motina įsipareigoja informuoti sūnaus tėvą ne vėliau kaip prieš 1 savaitę iki numatomų atostogų pradžios taip pat informuoja apie planuojamų atostogų vietą ir pobūdį. Jei motinos ir tėvo atostogos sutampa, prioritetas teikiamas tai iš šalių, kuri pirma SMS žinute ar elektroniniu paštu praneša kitai šaliai apie planuojamas atostogas. Planuojant atostogas ne Lietuvos Respublikoje V. G., a.k. (duomenys neskelbtini), įpareigotinas duoti raštišką sutikimą.

7. Tuo atveju, jei L. G. bendravimo tvarka su sūnumi sutampa su sūnaus užsiėmimais, renginiais, šventėmis ar pan., L. G. privalo užtikrinti sūnaus dalyvavimą užsiėmimuose, renginiuose ir šventėse; V. G., a.k. (duomenys neskelbtini), įpareigojamas elektroniniu paštu ar SMS žinute prieš kiekvieną L. G. atvykimą bendravimui su sūnumi informuoti ją apie sūnaus užsiėmimus, vyksiančius jų bendravimo metu.

8. Jeigu sūnaus E. G. susirgimo atvejai, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė ar kitokia kelionė Lietuvoje ar užsienyje sutampa su L. G. bendravimo su sūnumi dienomis, L. G. bendravimas su sūnumi perkeliamas į artimiausią laikotarpį, kuomet L. G. turėtų galimybę atvykti į Lietuvą bendravimui su sūnumi po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės.

9. V. G., a.k. (duomenys neskelbtini), įpareigotinas pranešti L. G. apie bet kokį jo ir nepilnamečio sūnaus E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos, mobiliojo telefono numerio ir kitų kontaktinių duomenų pasikeitimą.

10. Nustatyti uzufruktą į ieškovui V. G. asmeninės nuosavybės teise priklausančią gyvenamąją patalpą, kuri yra 1/3 dalyje gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), iki sūnaus, E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) pilnametystės, paskiriant atsakovei, L. G., a.k. (duomenys neskelbtini) jos bendravimo su sūnumi laikotarpiu, pagal nustatytą bendravimo tvarką, su sūnumi E. G. naudotis vienu kambariu, kadastro registro byloje pažymėtu indeksu 11-4, ieškovui V. G., a.k. (duomenys neskelbtini), priskiriant naudotis patalpa pažymėta indeksu 11-2, kitas patalpas pažymėtas indeksais 11-3, 11-6 ir II- 7 paliekant šalims naudotis bendrai.

11. V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ipareigotinas lygia dalimi, t.y. 1/2 prisidėti prie kelionės išlaidu (bilieto, skrydžiui lėktuvu, kaina), kurios susidarys L. G. vykstant į Lietuvą ir atgal į Norvegijos Karalystę, bendravimui su sūnumi, pagal V. G. pateiktus lėktuvo bilietus ir jų apmokėjimą patvirtinančias sąskaitas. Jei L. G. atvykusi į Lietuvą, nustatytu bendravimo su nepilnamečiu sūnumi laikotarpiu dėl V. G. kaltės neturėtų galimybių bendrauti su sūnumi, V. G. ipareigotinas atlyginti L. G. visas patirtas kelionės išlaidas, įskaitant ir būsto nuomą buvimo Lietuvoje laikotarpiu.

Ieškovas prašė nustatyti, jog atsakovė L. G. turi teisę matytis ir bendrauti su sūnumi E. G. kiekvienų metų poriniais savaitgaliais, pasiimant nepilnametį sūnų atitinkamos savaitės penktadienio 18 val. ir jį grąžinant į jo gyvenamąją vietą iki tos pačios savaitės sekmadienio ne vėliau kaip 18.00 val., o atsakovė prašė nustatyti, jog ji bendrauja su sūnumi kiekvieno mėnesio vieną savaitę (7 dienas), šalių suderintu laiku, bet ne rečiau kaip kas tris savaites. Teismas sprendžia, jog šioje dalyje tenkintinas ieškovo prašymas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje neturi, dėl ko jos gyvenimo ir buities sąlygų proceso metu nebuvo galimybės patikrinti (b.l. 134, 135, II tomas). Be to, nors pagal byloje esančius duomenis nėra galimybės nustatyti, ar atsakovės siūlymas sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su abiem iš tėvų, kai vieną savaitę per mėnesį Erikas gyventų su mama, o tris savaites – su tėvu, nesukeltų emocinio nestabilumo vaikui ir neapsunkintų šalių, tačiau teismas prioritetiniu prieš šalių norus kriterijumi sprendžiant šį reikalavimą, laiko kiekvieno asmens teisę turėti nuolatinę gyvenamąją vietą, kas vaikui yra itin svarbu, siekiant užtikrinti jam tinkamą, saugią bei stabilią aplinką augti bei vystytis. Vaikas turi žinoti, kur ir su kuriuo iš tėvų yra jo gyvenamoji vieta, tai yra svarbu emociniam, psichologiniam vaiko vystymuisi. Aplinkos keitimas vaikui padaro tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų, todėl, vadovaujantis Europos žmogaus teisių teismo praktika, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas vertina aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustato, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Be to, teismas atsižvelgia į Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte (b.l. 36-44, III tomas) nurodytas išvadas, jog „E. G. emocinis ryšys su tėvu artimas, santykis teigiamas dėl pastovaus vaiko ir tėvo bendravimo ir tėvo rūpinimosi vaiku. E. G. emocinis ryšys su motina nutolęs, kupinas prieštaringų jausmų dėl judviejų reto bendravimo, motinos mažo įsitraukimo į vaiko poreikių tenkinimą, netiesiogiai formuojamo neigiamo požiūrio į motiną. Tėvas sistemingai užtikrina E. G. fiziologinių poreikių tenkinimą, yra aktyviai įsitraukęs į vaiko ugdymo procesą. Tėvui geriau nei motinai sekasi stuktūruoti vaiko veiklą ir valdyti jo elgesį. E. G. patirtų psichologinį stresą, pradėjęs gyventi su motina, ypač jei turėtų išvykti su motina gyventi į kitą šalį.“ Teismas sprendžia, jog atsakovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka – savaitę per mėnesį sūnui gyvenant su atsakove, neigiamai paveiktų vaiko ugdymo procesą, neatitiktų E. interesų turėti saugią, pastovią gyvenamąją aplinką, pakenktų jo emocinei būsenai. Todėl teismas, priimdamas sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vertina visą įrodymų visumą vaiko interesų požiūriu ir nustato, jog atsakovė bendrauja su sūnumi E. kiekvienų metų poriniais savaitgaliais, pasiimant nepilnametį sūnų atitinkamos savaitės penktadienio 18 val. ir jį grąžinant į jo gyvenamąją vietą iki tos pačios savaitės sekmadienio ne vėliau kaip 18.00 val.

Atsakovė prašė nustatyti, jog vasaros atostogų metu ji su sūnumi bendrauja 14 dienų nepertraukiamai, su teise išvykti už Lietuvos Respublikos ribų. Ieškovas nesutiko, jog atsakovė su sūnumi išvyktų už Lietuvos Respublikos ribų. Teismas, atsižvelgdamas į Ekspertizės akto išvadas, jog E. G. patirtų psichologinį stresą, pradėjęs gyventi su motina, ypač jei turėtų išvykti su motina gyventi į kitą šalį, į nustatytą vaiko ryšį su kiekvienu iš tėvų, į tai, jog pereinamasis bendravimo laikotarpis nėra nustatomas ir bendravimo tvarką teismas nustato tokią, kokia tinkamiausia vaikui šiuo metu, į E. G. psichologinę būseną, į Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadą, pateiktą teismo posėdžio metu, jog tikslinga vaiko bendravimą su mama nustatyti Lietuvoje, sprendžia, jog geriausius E. G. interesus atitinka mamos bendravimas su sūnumi Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, kad visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, nesant teismo procesiniu sprendimu nustatytos tvarkos, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK 3.165 straipsnio 3 dalimi, o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Kita vertus, net ir esant teismo nustatytai bendravimo tvarkai, tėvai savo bendru sutarimu gali nukrypti nuo nustatytos tvarkos, vadovaudamiesi tais pačiais vaiko teisių apsaugos principais. Atsižvelgiant į tai, nustatytina, jog atostogoms ar bendravimui su mama laikinai išsivežant šalių sūnų E. G. iš Lietuvos Respublikos teritorijos, L. G. privalo gauti ieškovo V. G. notariškai patvirtintą išankstinį sutikimą.

Ieškovas nesutiko su atsakovės prašymu įpareigoti jį elektroniniu paštu ar SMS žinute prieš kiekvieną L. G. atvykimą bendravimui su sūnumi informuoti ją apie sūnaus užsiėmimus, vyksiančius jų bendravimo metu. Be to, atsakovė prašė nustatyti, jog tuo atveju, jei L. G. bendravimo tvarka su sūnumi sutampa su sūnaus užsiėmimais, renginiais, šventėmis ar pan., L. G. privalo užtikrinti sūnaus dalyvavimą užsiėmimuose, renginiuose ir šventėse. Teismas pažymi, kad tėvai privalo geranoriškai bendradarbiauti vienas su kitu vaikų ugdymo, sveikatos priežiūros, auklėjimo klausimais. CK 3.165 str. 1 d. įpareigoja tėvus rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant bei ugdant, jeigu teismo nenustatyta kitaip, todėl nėra jokio pagrindo papildomai atsakovę įpareigoti užtikrinti sūnaus dalyvavimą užsiėmimuose, renginiuose ir kt., kadangi tokia pareiga atsakovei išplaukia iš tėvų valdžios turinio. Be to, jeigu ieškovas neteikia informacijos apie sūnų, atsakovė turi teisę gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, mokymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su vaiku. Atsižvelgiant į tai, kad santykiai tarp šalių yra konfliktiški, įtempti, o apie sūnaus E. užsiėmimus atsakovė turi ne tik teisę, bet ir pareigą domėtis, todėl ieškovo įpareigojamas informuoti atsakovę apie sūnaus užsiėmimus, vyksiančius jų bendravimo metu, nenustatytinas. Be to, teismas nenustato abstrakčių įpareigojimų, dėl kiekvienos vaiko išvykos su vienu iš tėvų, gydymo, dalyvavimo šventėse ir kt. turi būti sprendžiama atskirai, vertinama konkreti situacija. Pažymėtina, kad abu tėvai turi veikti abipusės pagarbos principais, nė vienas iš tėvų neturi teisės piktnaudžiauti savo kaip tėvo ar motinos teisėmis, nemanipuliuoti vaiku ir, prisidengiant vaiko interesais, siekti savo tikslų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad negalima šalių tarpusavio santykių sudėtingumą perkelti į tėvų bendravimo su sūnumi santykius, nes abu tėvai prieš įstatymą yra lygūs ir turi vaiko atžvilgiu vienodas teises ir pareigas. Tačiau ieškovas, su kuriuo nustatoma sūnaus E. gyvenamoji vieta, įpareigotinas informuoti atsakovę apie bet kokį jo ir nepilnamečio sūnaus E. gyvenamosios vietos, mobiliojo telefono numerio ir kitų kontaktinių duomenų pasikeitimą, ugdymo, gydymo įstaigos pasikeitimą bei sūnaus E. hospitalizavimą ligos atveju.

Ieškovas nesutiko su atsakovės prašymu nustatyti, jog ieškovas įpareigotinas lygia dalimi, t.y. 1/2 prisidėti prie kelionės išlaidų (bilieto, skrydžiui lėktuvu, kaina), kurios susidarys L. G. vykstant į Lietuvą ir atgal į Norvegijos Karalystę, bendravimui su sūnumi, pagal V. G. pateiktus lėktuvo bilietus ir jų apmokėjimą patvirtinančias sąskaitas. Atsakovė taip pat prašė nustatyti, jog jei L. G. atvykusi į Lietuvą, nustatytu bendravimo su nepilnamečiu sūnumi laikotarpiu dėl V. G. kaltės neturėtų galimybių bendrauti su sūnumi, V. G. įpareigotinas atlyginti L. G. visas patirtas kelionės išlaidas, įskaitant ir būsto nuomą buvimo Lietuvoje laikotarpiu. Teismas sprendžia, jog toks atsakovės prašymas nepagrįstas, atsakovė laisva valia yra pasirinkusi gyvenimo būdą, t.y. gyvena Norvegijos Karalystėje, kai ieškovas ir šalių nepilnametis sūnus gyvena Lietuvoje. Teismo vertinimu galima neabejotinai pripažinti, kad atsakovė patiria išlaidas dėl skydžių, tačiau šalims nusprendus apsigyventi skirtingose valstybėse, visos aplinkybės turėjo būti įvertintos ir prisiimta rizika, jog tokio pobūdžio išlaidos yra neišvengiamos. Pastebėtina, kad pagal teismų formuojamą praktiką galimi reikalavimai padalyti tarp tėvų vaiko kelionės išlaidas, tais atvejais, kai pagal bendravimo tvarką nepilnametis vaikas turėtų vykti pas motina/tėvą į kitą valstybę. Tokiu atveju abu tėvai turi prisidėti prie tokio pobūdžio išlaidų dengimo. Šiuo atveju, kadangi atsakovė atvyksta į Lietuvą, jos išlaidos nepriskirtinos prie vaiko išlaikymui skirtinų lėšų, todėl jas turi padengti pati atsakovė. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nebuvo pateikti pilni atsakovės turtinę padėtį patvirtinantys duomenys, atsakovė įgoruodavo teismo įpareigojimus pateikti objektyvaus pobūdžio duomenis dėl turtinės padėties, todėl laikytina, kad šiuo atveju nėra duomenų, kad atvykimas į Lietuvą du savaitgalius per mėnesį sudarytų atsakovei nepakeliamą finansinę naštą. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad į Lietuvą grįžta maždaug du kartus per mėnesį.

Ieškovė prašė nustatyti, kad jei L. G. atvykusi į Lietuvą, nustatytu bendravimo su nepilnamečiu sūnumi laikotarpiu dėl V. G. kaltės neturėtų galimybių bendrauti su sūnumi, V. G. įpareigotinas atlyginti L. G. visas patirtas kelionės išlaidas, įskaitant ir būsto nuomą buvimo Lietuvoje laikotarpiu. Prašoma sąlyga nenustatytina, atsižvelgiant į tai, kad neįvykus mamos ir sūnaus bendravimui nustatytu laiku dėl ieškovo kaltės (neleidžiant bendrauti), atsakovė turi teisę kreiptis į antstolį dėl sprendimo vykdymo šioje dalyje, tokiu atveju tėvui, darančiam kliūtis kitam iš tėvų bendrauti su vaiku, gali būti skiriama bauda, o atsakovė patirtą žalą (kelionės, būsto nuomos išlaidas) turi teisę išsiieškoti įstatymų nustatyta tvarka. Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad jokie bylos duomenys nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovas daro kliūtis mamai bendraujant su sūnumi, priešingai, pagal ieškovo siūlomą bendravimo tvarkos projektą, jeigu santuoka būtų nutraukiama bendru sutikimu, ieškovas prašė nustatyti, kad šalys kartu dalyvaus nepilnamečio vaiko auklėjime, su juo bendraus šalių iš anksto suderintu laiku, t.y. neribojant atsakovės bendravimo su vaiku laiko.

Atsakovė prašė nustatyti, kad jeigu sūnaus E. G. susirgimo atvejai, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė ar kitokia kelionė Lietuvoje ar užsienyje sutampa su L. G. bendravimo su sūnumi dienomis, L. G. bendravimas su sūnumi perkeliamas į artimiausią laikotarpį, kuomet L. G. turėtų galimybę atvykti į Lietuvą bendravimui su sūnumi po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės. Ieškovas prašė nustatyti, jog dėl minėtų priežasčių neįvykęs mamos ir sūnaus bendravimas nėra perkeliamas. Atsižvelgiant į tai, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant bei ugdant (tame tarpe ir ligos, ir išvykos metu, ir pan.), be to, tiek tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek tas, kuris gyvena skyrium, savo laiką (išvykas, keliones, atostogas ir kt.) privalo planuoti atsižvelgiant į nustatytą bendravimo tvarką, o santykiai tarp šalių konfliktiški, ieškovas ir atsakovė negeba susitarti dėl bendravimo su vaiku taikiai, dėl tam tikrų priežasčių neįvykusio bendravimo perkėlimas įneštų sumaištį bendravimo tvarkoje, sąlygotų naujų konfliktinių situacijų kilimą, todėl nenustatytinas.

Pažymėtina, kad visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, nesant teismo procesiniu sprendimu nustatytos tvarkos, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK 3.165 straipsnio 3 dalimi, o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Kita vertus, net ir esant teismo nustatytai bendravimo tvarkai, tėvai savo bendru sutarimu gali nukrypti nuo nustatytos tvarkos, vadovaudamiesi tais pačiais vaiko teisių apsaugos principais.

Atkreiptinas šalių dėmesys, jog į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams, todėl bendravimas su vaiku vyksta atsižvelgiant į vaiko interesus ir norus.

Dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe

Ieškovo V. G. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – 1/3 pastato – gyvenamojo namo, 1/3 pastato – ūkinio pastato, 1/3 kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, įgytų 2008-04-11 Dovanojimo sutarties pagrindu (b.l. 19-21, I tomas).

CK 3.89 straipsnyje nustatyta, kuris turtas pripažįstamas sutuoktinio asmenine nuosavybe. Remiantis šia teisės norma asmenys, jau sudarydami santuoką, gali būti įgiję turto, be to, ir po santuokos sudarymo jie gali jo įgyti asmeninės nuosavybės teise. Galimas asmeninės nuosavybės pasikeitimas turtą pagerinus – turtas, santuokos metu iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita), gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.90 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.90 straipsnio 1 dalies turinį, yra nurodęs, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kai nustatoma šių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, jog iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (LAT 2011 m. liepos 11 d. nutartis Nr. 3K-3-317/2011; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis Nr. 3K-3-447/2012; kt.). Teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą vieno sutuoktinio asmeninę nuosavybę pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, privalo įrodyti sutuoktinis, reikalaujantis kito sutuoktinio asmeninį turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe (CPK 178 straipsnis; LAT 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-441/2013; 2015 m. spalio 2 d. nutartis Nr. 3K-3-495-916/2015).

Įstatymas detaliai nereglamentuoja, kas laikytina esminiu pagerinimu, tai yra vertinamasis kriterijus, ir kiekvienu atveju teismas sprendžia, ar atliktas pagerinimas atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nurodytus CK 3.90 straipsnyje (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Teismas taip pat turi atsižvelgti į asmeninio turto vertę prieš pagerinimą ir po pagerinimo, įvertindamas, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbūs veiksniai (LAT 2013 m. kovo 21 d. nutartis Nr. 3K-3-187/2013; 2015 m. spalio 2 d. nutartis Nr. 3K-3-495-916/2015; kt.).

Byloje nustačius turto pagerinimo, bet ne esminio, santuokos metu faktą, teismas turi spręsti kompensacijos priteisimo klausimą. Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į turto bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus. Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita.

Nagrinėjamos bylos atveju atsakovė įrodinėjo, jog ieškovui dovanotas turtas – 1/3 pastato – gyvenamojo namo, 1/3 pastato – ūkinio pastato, 1/3 kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, įgytų 2008-04-11 Dovanojimo sutarties pagrindu (b.l. 19-21, I tomas), santuokos metu buvo iš esmės pagerintas, todėl pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Ginčo turtas ieškovui padovanotas 2008-04-11, t.y. santuokos metu (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)). Atsakovė teigė, jog šis ginčo turtas santuokoje buvo pagerintas iš esmės, tačiau ji yra atsidūrusi nelygiavertėje padėtyje su ieškovu, nes ieškovas, grįžęs iš Norvegijos gyventi į Lietuvą pasirūpino, kad atsakovei būtų neprieinami rašytiniai įrodymai apie atliktus pagerinimus.

Visgi įvertinus bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus, nėra pagrindo teigti, jog ginčo nekilnojamasis turtas santuokos metu buvo pagerintas iš esmės. Jokie duomenys, įskaitant ir atsakovės iniciatyva kviestos liudytojos S. B. parodymus, nesudaro pagrindo teigti, jog buvo atliekamas gyvenamojo namo (ar kitų statinių) kapitalinis remontas, rekonstrukcija ar pertvarkymas, kad atsakovė turėjo papildomų asmeninių pajamų, iš kurių namo dalis buvo pagerinta taip, kad galėtų būti laikoma bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Ieškovas nurodė, kad jo mamai įsigijus ginčo turtą, iki 2008-02-01, t.y. iki sūnaus gimimo, patalpos buvo išklijuotos tapetais, o kai kur perdažyta, tačiau jis pats dirbo (duomenys neskelbtini) įmonėje, todėl dažai jam nekainavo. Iki vaiko gimimo buvo pakeisti langai. Jiems su atsakove gyvenant Norvegijoje, griuvo kaminas, kurį sutvarkė ieškovo tėvai. Tokią aplinkybę patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai: Apšiltinto kamino montavimo užbaigimo aktas (b.l. 85, III tomas), susitarimas (b.l. 86, III tomas), iš kurių matyti, kad 2012 metų vasario mėn. kamino montavimo darbų užsakovas yra I. G., kuriai išduota sąskaita 480 Litų sumai už medžiagas (b.l. 87, III tomas), 2750,00 Litų sąskaita už katilą (b.l. 88, III tomas). Be to, pati atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, jog langai pakeisti, sutvarkytos grindys, lubos iki sūnaus gimimo, t.y. kuomet namas priklausė ieškovo mamai. Atsakovė patvirtino, jog iki santuokos sudarymo, jai dar draugaujant su ieškovu, ieškovo mama I. G. ieškovui buvo nupirkusi butą, kurį pardavus buvo pirkta ginčijama gyvenamojo namo dalis. Atsakovė nepateikė duomenų apie tai, kokie esminiai būsto pagerinimai ir kokios vertės, buvo atlikti. Pažymėtina, jog einamieji remontai, tapetų klijavimas, sienų dažymas, būsto apstatymas baldais (tame tarpe ir jų projektavimas) nėra laikomi esminiais pagerinimais, sąlygojančiais atsakovės reikalavimo patenkinimą.

Tai, jog liudytoja S. B. nurodė, kad 2012 metais nuomojosi iš šalių būstą, kuris buvo tvarkingas, pakeisti langai, o atsakovė teigė, jog jos brolis padėjo atlikti būsto remontą ir gali tai paliudyti, nesudaro pagrindo tenkinti atsakovės pareikšto reikalavimo, kadangi atsakovės paminėti atlikti pagerinimai negali būti priskirti prie darbų, kuriais butų sukurtas buto pagerinimas, pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atsakovė nurodė, kad jie viską darė savo rankomis, padėjo draugai, tačiau nurodyti namo dalies remonto darbai yra susiję su jo naudojimu, kurių tikslas atnaujinti statinį, jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant ir yra priskirti prie statinio paprastojo remonto. Atkreiptinas dėmesys, jog šalių bendrų lėšų naudojimas būste įsikurti jį pagerinant, švarinant (klijuoti tapetus, dažyti), laikytinas visiškai adekvačia būsto priežiūra ir einamuoju remontu, lygiavertė asmeninės vieno iš sutuoktinių nuosavybės nuvertėjimo atstatymui dėl nusidėvėjimo bendrai naudojant turtą. Tai, jog atsakovė teigė, kad ji pati projektavo virtuvės baldus, nesudaro pagrindo tenkinti nagrinėjamo reikalavimo, kadangi kilnojamasis turtas dalijamas nutraukiant santuoką, pagal šalių pareikštus reikalavimus.

Teismas daro išvadą, jog atsakovė neįrodė, kad atliko ieškovo turto pagerinimą iš asmeninių lėšų, to nepatvirtina bylos duomenys. Būstą šeima privalėjo prižiūrėti ir remontuoti bendrai, kad išlaikytų jo tinkamumą gyventi, o atsakovės nurodyti atlikti remonto darbai negali būti priskirti prie darbų, kuriais butų sukurtas dalies namo pagerinimas, sudarantis pagrindą turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovės reikalavimas pripažinti 1/3 pastato – gyvenamojo namo, 1/3 pastato – ūkinio pastato, pastatą – ūkinį pastatą, 1/3 kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, atmestinas, kaip neįrodytas ir nepagrįstas (LR CPK 176 str., 177 str., 178 str., 185 str.). Atmetus šį atsakovės reikalavimą, atmestinas atsakovės reikalavimas priteisti ieškovui minėtą turtą, atsakovei priteisiant ½ vertės kompensaciją, kadangi šis turtas asmeninės nuosavybės teise priklauso V. G., todėl nedalintinas ir po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise lieka V. G..

Visgi atsakovės pateikti duomenys patvirtina, jog santuokos metu iš atsakovės banko sąskaitos periodiškai tam tikrą laiką ir iš esmės vienodomis sumomis, buvo pervedami pinigai, mokėjimo paskirtyje nurodant „Paskolai“. Kaip matyti iš atsakovės banko sąskaitos išrašo, pateikto už laikotarpį nuo 2006-03-01 iki 2010-01-01, iš atsakovės sąskaitos buvo pervedamos lėšos trečiajam asmeniui I. G.: 2008-08-05 – 310 Lt, 2008-09-15 – 310 Lt, 2008-10-15 – 310 Lt, 2008-11-15 – 500 Lt, 2008-12-15 – 500 Lt, 2009-01-15 – 500 Lt, 2009-03-16 – 500 Lt, 2009-04-15 – 500 Lt, 2009-05-15 – 500 Lt, 2009-06-16 – 500 Lt, 2009-07-15 – 500 Lt, 2009-08-17 – 500 Lt, 2009-09-15 – 500 Lt, 2009-10-15 – 500 Lt, 2009-11-16 – 500 Lt, 2009-12-15 – 500 Lt, viso pervesta 7430 Lt, t.y. 2151,87 Eur (b.l. 151, 152-154, III tomas). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, jog tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005, 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2006). Ieškovas teigė, jog mama I. G. jiems buvo suteikusi 2000 Litų paskolą ir atsakovės daromi pavedimai buvo skolos grąžinimas. Kaip matyti iš atsakovės banko sąskaitos išrašo, I. G. 2008-10-29 į atsakovės sąskaitą pervedė 2000 Lt, tačiau dar iki šio pavedimo iš atsakovės sąskaitos atlikti trys mokėjimai, iš kurių dviejų mokėjimų paskirtis – „Paskolai“ (pirmasis mokėjimas įvardintas kaip „pervedimas“), o ir po I. G. 2000 litų pavedimo, iš atsakovės sąskaitos atliktų mokėjimų, kurių bendra suma 6500 Litų, paskirtis nurodyta „paskolai“, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog tai buvo minėtos 2000 litų skolos grąžinimas. Ieškovas pateikė savo bei trečiojo asmens I. G. banko sąskaitų išrašus (b.l. b.l.70-79, 80, 89-114, II tomas), iš kurių matyti, kad I. G. savo sūnui pervesdavo lėšas – laikotarpiu 2016-07-06 – 2017-01-17 pervesta 1350 Eur. Įvertinus iš atsakovės sąskaitos į trečiojo asmens I. G. banko sąskaitą pervestą bendrą pinigų sumą (7430 Lt), pervedimų datą (2008-2009 metai), periodiškumą (kas mėnesį), įvertinus tai, jog namo dalis, kurioje gyveno šalys, buvo įkeista bankui už I. G. suteiktą kreditą, labiau tikėtina, jog atsakovės daryti mokėjimo pavedimai buvo būtent šio būsto, kuriame tuo metu gyveno sutuoktiniai, paskolos dengimas, todėl atsakovė turi teisę į kompensaciją. I. G. savarankiškų reikalavimų byloje nėra pareiškusi.

CK 3.88 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, jog pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos yra pripažįstama bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, kol nėra nurodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Darytina išvada, kad sutuoktinio gautos lėšos laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nepaisant kokia dalimi kiekvienas iš sutuoktinių prisideda prie šių pajamų gavimo. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, jeigu santuokos metu dirba tik vienas sutuoktinis, jo gaunamas darbo užmokestis laikomas bendru sutuoktinių turtu, todėl daroma išvada, kad atsakovės daromi pervedimai I. G. buvo atliekami iš bendrų šeimos lėšų, todėl atsakovė turi teisę į pusę sumokėtos sumos. Atsižvelgiant į tai, atsakovei iš ieškovo priteistina 1075,93 Eur kompensacija.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, kompensacijos priteisimo

Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 d. 1 p., 2 d.).

Atsakovė prašė 86/257 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovui, atsakovei priteisiant kompensaciją.

Ieškovas su reikalavimu nesutiko, teigė, jog žemės sklypas buvo įgytas I. G., veikiančios pagal V. G. 2010-03-16 įgaliojimą, pinigai už žemės sklypą buvo sumokėti iš I. G. sąskaitos 2010-05-04 mokėjimo pavedimu ir šie pinigai ieškovo mamai niekada nebuvo grąžinti, todėl žemės sklypas nutraukiant santuoką nedalintinas. Nurodė, kad pati atsakovė niekada nesiekė įgyti žemės sklypo bendron jungtinėn nuosavybėn, nedalyvavo sudarant žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį.

Bylos duomenys patvirtina, kad šalių santuokos metu – 2010-06-16 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu V. G. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – 86/257 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (b.l. 16, 17-18, I tomas). Ieškovas pateikė įgaliojimą, iš kurio matyti, kad V. G. 2010-03-16 įgaliojimu įgaliojo savo motiną I. G. išpirkti iš valstybės jam nuosavybės teise priklausančią žemę (b.l. 82, II tomas). 2010-05-04 mokėjimu I. G. apmokėjo 433,47 litų Kauno miesto žemėtvarkos skyriui, mokėjimo paskirtyje nurodyta „V. G. Kernavės g. 21“ (b.l. 81, II tomas). Visgi šie duomenys nepaneigia prezumcijos, jog santuokos metu įgytas turtas – 86/257 žemės sklypo dalys, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Taigi, darytina išvada, jog 86/257 dalys žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), yra V. G. ir L. G. bendroji jungtinė nuosavybė, todėl nutraukiant santuoką dalintinos tarp šalių lygiomis dalimis.

Atsižvelgiant į tai, kad minėtame žemės sklype yra statiniai, priklausantys ieškovui asmeninės nuosavybės teise, be to tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad žemės sklypas po santuokos nutraukimo atitektų ieškovui, 86/257 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo paliktinos ieškovui, atsakovei priteisiant piniginę kompensaciją. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, žemės sklypo įsigijimo kaina – 433,47 litų (b.l. 81, II tomas). Atsakovė žemės sklypo vertę nurodė 2413 Eur, tokią ginčijamo žemės sklypo dalies vertę patvirtina ir VĮ „Registrų centras“ duomenų banko išrašas (b.l. 17-18, I tomas), kuriame nurodyta, jog viso žemės sklypo vidutinė rinkos vertė – 7212 Eur. Ieškovas atsakovės nurodytos žemės sklypo vertės neginčijo, teigė, jog atsakovei jis visai nepriklauso. Atsakovė prašė skirti ekspertizę, siekiant nustatyti, kokia ginčijamo žemės sklypo dalies vidutinė rinkos vertė. Prašymas buvo atmestas, teismas vadovaujasi VĮ „Registrų centras“ pateikiamais duomenimis. Atsižvelgiant į tai, atsakovei iš ieškovo priteistina ½ vertės kompensacija už ieškovui atitenkančias 86/257 dalis žemės sklypo – 1206,50 Eur.

Dėl automobilio

V. G. vardu registruotas automobilis Audi Coupe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 22, I tomas). Iš Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties matyti, jog automobilis Audi Coupe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2016-08-30 parduotas už 200 Eur (b.l. 68, III tomas). Atsakovė teigė, jog minėto automobilio vertė yra 600 Eur, prašė jį priteisti ieškovui, atsakovei priteisiant pusės automobilio vertės kompensaciją, pateikė duomenis apie vidutinę transporto priemonės – Audi Coupe 2.3 E, 1990 metų laidos, kainą Lietuvoje (b.l. 117-120, III tomas).

Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178, 382 straipsnio 4 punktas). Ieškovas pateikė duomenis, kad automobilį yra pardavęs už 200 Eur, nes tokia jo vertė. Atsakovė teigė, jog automobilio vertė – 600 Eur. Kadangi šalys pateikė tokio paties automobilio skirtingas rinkos vertes, teismas, nesutariant šalims dėl vertės nustatymo, vadovaujasi abiejų pateiktų verčių aritmetiniu vidurkiu, kuris yra 400 Eur, todėl atsakovei iš ieškovo priteistina ½ šios vertės (200 Eur) kompensacija už santuokoje įgytą ir iki turto padalijimo tarp šalių momento perleistą automobilį Audi Coupe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl uzufrukto nustatymo

Atsakovė prašė nustatyti uzufruktą į ieškovui V. G. asmeninės nuosavybės teise priklausančią gyvenamąją patalpą, kuri yra 1/3 dalyje gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), iki sūnaus, E. G. pilnametystės, paskiriant atsakovei, L. G. su vaiku naudotis vienu kambariu, kadastro registro byloje pažymėta indeksu II-4, ieškovui V. G. priskiriant naudotis patalpa pažymėta indeksu II-2, kitas patalpas pažymėtas indeksais II-3, II-6 ir II-7 paliekant šalims naudotis bendrai. Atsakovė teigė, jog uzufrukto teisė nustatytina vaiko gyvenamąją vietą nustačius su ja, siekiant apsaugoti vaiko interesus į būstą, kuriame gyventi jis yra įpratęs, pateikė patalpų, (duomenys neskelbtini), eksplikacijos planą (b.l. 90-91, I tomas).

CK 3.71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai.“ Atsižvelgiant į tai, kad E. G. gyvenamoji vieta nustatoma su ieškovu, nagrinėjamas atsakovės reikalavimas nustatyti uzufrukto teisę į gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), neteisėtas, nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl netenkintų atsakovės prašymų

Teismas netenkino atsakovės prašymų dėl ekspertizės paskyrimo, laikydamas juos nesavalaikiais.

Byla teisme gauta 2016-08-23 (b.l. 3, I tomas). Dar 2017-06-29 teisme registruotu prašymu (b.l. 4, III tomas) atsakovė prašė skirti nekilnojamojo turto – 1/3 dalies gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atliktų pagerinimo darbų vertės nustatymo ir 86/257 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinės rinkos vertės nustatymo, ekspertizę. Minėtu laiku byla buvo sustabdyta, kadangi 2017-05-10 byloje buvo paskirta ambulatorinė kompleksinė teismo psichiatrijos ekspertizė, o byla išsiųsta Valstybinei teismo psichiatrinės tarnybos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriui (b.l. 180-183, 190, II tomas). Teismas, gavęs atsakovės 2017-06-29 prašymą, išreikalavo bylą iš ekspertinės įstaigos (b.l. 11, 12, III tomas), 2017-08-16 nutartimi bylos nagrinėjimą atnaujino, nustatė atsakovei pašalinti prašymo dėl ekspertizės paskyrimo, trūkumus. Nutartis įteikta atsakovės atstovei (b.l. 16, III tomas). Atsakovė trūkumų nešalino, 2017-09-12 nutartimi atsakovės L. G. prašymas dėl ekspertizės skyrimo laikytas nepaduotu (b.l. 19-20, III tomas). Atlikus byloje teismo psichiatrijos ekspertizę, 2017-12-27 nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas, paskirtas teismo posėdis 2018-02-14 10:00 val. 2018-02-07 teisme gautas pakartotinis prašymas dėl nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizės paskyrimo, kuris 2018-02-14 vykusio teismo posėdžio metu buvo atmestas protokoline nutartimi, kaip nesavalaikis, užkertantis kelią bylą nagrinėti teismo posėdyje iš esmės. Teismas, atidėdamas 2018-03-26 teismo posėdį, nustatė galutinį – 14 dienų terminą atsakovei pateikti papildomus rašytinius įrodymus bei prašymus, 2018-03-27 nutartimi pakartotinai išaiškino reikalavimus prašymui dėl ekspertizės paskyrimo. Nustatytu terminu jokių prašymų byloje negauta (b.l. 187, III tomas). 2018-04-17 teisme gautas atsakovės antras patikslintas priešieškinis su prašymu dėl turto vertės nustatymo ekspertizės paskyrimo, neatitinkantis 2017-08-16 nutartyje, 2018-03-27 nutartyje nustatytų reikalavimų. Tokį atsakovės, atstovaujamos kvalifikuoto teisininko, elgesį, teismas laikė nesąžiningu, o bylos nagrinėjimą užsitęsusiu, dėl ko, šalims nepavykus ginčo išspręsti taikiai mediacijos pagalba, teismo posėdžio metu pakartotinai reiškiant analogiškus prašymus, juos atmetė ir bylą išnagrinėjo iš esmės.

Taip pat nepagrįsti atsakovės atstovės argumentai, jog teismas užkirto kelią šalims ginčą išspręsti taikiai, o nesusitarus taikiai – pasinaudoti teise į teismo posėdį pristatyti liudytojus. Bylos duomenys patvirtina, kad pasiūlymai ginčą išspręsti taikiai jau buvo teikiami iki bylos iškėlimo teisme (b.l. 24-27, I tomas), 2016-11-07 parengiamąjį teismo posėdį atsakovės atstovė prašė atidėti, ginčą siekiant išspręsti taikiai. Teismas, nors bylos nagrinėjimas jau buvo užsitęsęs, 2018-05-07 nutartimi tenkino šalių prašymą ir ginčą perdavė spręsti mediacijai, jai nesibaigus, šiuo pagrindu atidėjo 2018-07-17 teismo posėdį, dar kartą suteikiant galimybę šalims susitarti taikiai. Bylos viršelio duomenys patvirtina, jog vyko trys mediacijos posėdžiai. 2018-09-26 teismo posėdžio metu atsakovė teigė neapsisprendusi dėl jos bendravimo su sūnumi tvarkos, nors iš ieškovo paruoštos ir teismui pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuri nebuvo šalių pasirašyta, matyti, kad atsakovės bendravimas su sūnumi būtų neribojamas (b.l. 32, IV tomas). Teismas padarė pertrauką iki 2018-10-03, tačiau ginčas taikiai išspręstas nebuvo. Darytina išvada, jog teismas ėmėsi visų priemonių, suteikiant šalims teisę ginčą išspręsti taikiai.

Nors atsakovė teigė, kad teismas užkirto kelią reikalavimus įrodinėti liudytojų pagalba, bylos duomenys patvirtina, jog dar 2018-02-14 teismo posėdyje teismas tenkino atsakovės prašymą apklausti liudytojus, kurių dalyvavimą teismo posėdyje užtikrinti įsipareigojo pati atsakovė. Šalims nesusitarus taikiai, nei 2018-09-26 teismo posėdyje, nei posėdį tęsiant po pertraukos 2018-10-03 liudytojai neatvyko, o atsakovė (jos atstovė) reiškė pakartotinius prašymus dėl liudytojų apklausos, ekspertizės skyrimo, sąlygojančius teismo posėdžio atidėjimą. Dar teikdama pradinį 2017-02-20 priešieškinį (b.l. 72-76, I tomas), atsakovė buvo nurodžiusi, jog prašo apklausti liudytojus, kuriuos į teismas atsives savo iniciatyva. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog nepagrįsti atsakovės atstovės argumentai, jog teismas užkirto kelią pasinaudoti liudytojų pagalba, kadangi atsakovė, neturėjo jokio pagrindo pagrįstai tikėtis, kad bylą teisme nagrinėjant jau daugiau nei 2 metus, neatsivedus į teismo posėdį liudytojų, posėdis šiuo pagrindu dar kartą bus atidėtas.

Toks atsakovės procesinis elgesys laikytinas nesąžiningu ir gali būti įvertintas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 str. 2 d.). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Taigi, proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą (CPK 42 straipsnio 5 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Byloje patenkinta 80 proc. ieškinio reikalavimų bei 21 proc. patikslinto priešieškinio reikalavimų. Ieškovas pateikė teismo proceso išlaidas patvirtinančius duomenis bendrai 851,95 Eur sumai, kurias sudaro 160 Eur žyminis mokestis (b.l. 12, I tomas), 191,95 Eur ekspertizės išlaidos (b.l. 192, 195, II tomas), 500 Eur advokato išlaidos (b.l. 109, 110, II tomas). Ieškovui iš atsakovės priteistina 681,56 Eur bylinėjimosi išlaidų (851,95 x 80 proc.).

Atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 41 Eur žyminis mokestis (b.l. 77, I tomas), 700 Eur advokato išlaidos (b.l. 122, II tomas), 6,38 Eur už duomenų gavimą (b.l. 123-124, 125-126, III tomas) bei valstybės patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, vadovaujantis 2017-04-24, 2018-05-07 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimais Nr. 2.1-(NTP-2)-17-T-1967-8178 ir 2.1-(NTP-2)-18-P-1967-8372. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus į civilinę bylą pateiktas pažymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nustatyta, kad šioje byloje valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos sudaro 1779,30 Eur teisinės pagalbos išlaidos (b.l. 168, II tomas, b.l. 29, 42, IV tomas), iš kurių 191,94 Eur apmokėjimas už ekspertizę (b.l. 180-183, II tomas, 45, 53, 54, III tomas). Atsakovei iš ieškovo priteistina 156,95 Eur bylinėjimosi išlaidų (747,38 x 21 proc.), o valstybei iš ieškovo priteistina 355,86 Eur bylinėjimosi išlaidų (1779,30 x 20 proc.).

Kadangi šalių reikalavimai priteisti bylinėjimosi išlaidas abipusiai ir tenkinti iš dalies, todėl vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 7 str. 1 d.), teismas užskaito priešpriešines sumas ir iš atsakovės ieškovui priteisia 524,61 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (681,56 Eur – 156,95 Eur).

Taip pat, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 2 d.). Teismas šioje byloje patyrė 54,30 Eur pašto išlaidų. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš ieškovo valstybei priteistina 10,86 Eur pašto išlaidų (54,30 x 20 proc.). Iš atsakovės procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 3 dalis).

Sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos Kauno apylinkės teismo 2016-08-25 nutartimi (b.l. 36-37, I tomas) bei 2018-04-20 (b.l. 155-157, III tomas) nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) tarp ieškovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui V. G. palikti pavardę G., atsakovei L. G. – G.

Nustatyti nepilnamečio sūnaus E. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu – ieškovu V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui E. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 200 Eur (du šimtus eurų) per mėnesį, mokamą periodinėmis išmokomis už laikotarpį nuo ieškinio padavimo dienos (2016-08-23) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti atsakovės L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi E. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

1. „L. G. bendrauja su sūnumi E. G. kiekvienų metų poriniais savaitgaliais, pasiimant nepilnametį sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su V. G. sutartos vietos nuo atitinkamos savaitės penktadienio 18 val. ir jį grąžinant į jo gyvenamąją vietą iki tos pačios savaitės sekmadienio ne vėliau kaip 18.00 val.

2. L. G. praleidžia su sūnumi E. G. 14 dienų vasaros atostogų metu, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su V. G. sutartos vietos pirmą atostogų dieną 10.00 val. ir jį grąžinant į jo gyvenamąją vietą ar į kitą su V. G. sutartą vietą paskutinę atostogų dieną ne vėliau kaip 18.00 val. Apie planuojamą atostogų laiką ir trukmę L. G. praneša V. G. skambučiu ar trumpąja žinute, ne vėliau, kaip likus 1 mėnesiui iki numatomų atostogų pradžios. Kiekvienos iš šalių atostogų metu netaikomos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nuostatos.

3. Atostogoms ar bendravimui su mama laikinai išsivežant šalių sūnų E. G. iš Lietuvos Respublikos teritorijos, L. G. privalo gauti ieškovo V. G. notariškai patvirtintą išankstinį sutikimą.

4. L. G. bendrauja su sūnumi E. G. poriniais metais žiemos metinių švenčių (Šv. Kalėdų) metu, pasiimant nepilnametį sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. pirmą šventės dieną ir jį grąžinant į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 18.00 val. paskutinę šventės dieną bei Naujųjų Metų šventės metu, pasiimant nepilnametį sūnų iš jo gyvenamosios vietos 18.00 val. Naujųjų metų šventės išvakarėse (poriniais metais) ir jį grąžinant į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 18.00 val. paskutinę šventės dieną (neporinių metų sausio 1 d.).

5. L. G. bendrauja su sūnumi E. G. neporiniais metais pavasario metinių švenčių (Šv. Velykų) metu bei oficialių šventinių nedarbo dienų metu, pasiimant nepilnametį sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. pirmą dieną ir jį grąžinant į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 18.00 val. paskutinę šventės dieną.

6. Poriniais metais dieną, kada švenčiama E. G. gimimo diena, mama bendrauja su sūnumi E. G. neskaitant nustatytos bendravimo tvarkos.

7. Dieną, kada švenčiama Motinos diena, dieną, kada švenčiama L. G. gimimo diena, mama bendrauja su sūnumi E. G. neskaitant nustatytos bendravimo tvarkos.

8. Dieną, kada švenčiama Tėvo diena, dieną, kada švenčiama V. G. gimimo diena, sūnus E. G. bendrauja su tėvu, neskaitant nustatytos bendravimo tvarkos.

9. V. G. praneša L. G. apie jo ir nepilnamečio sūnaus Eriko gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos, gydymo įstaigos pasikeitimą, mobilaus ryšio telefono numerio ir kitų kontaktinių duomenų pasikeitimą bei apie sūnaus Eriko hospitalizavimą ligos atveju.

10. L. G., negalėdama nepilnamečio sūnaus paimti šioje bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkoje nustatytu laiku, turi apie tai pranešti V. G. skambučiu ar sms trumpąja žinute, arba elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki numatyto susitikimo.

Nekilnojamąjį turtą – 86/257 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), palikti ieškovui V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.

Priteisti iš ieškovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2482,43 Eur (du tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt du eurus 43 ct) kompensaciją už ieškovui po santuokos nutraukimo tenkančią didesnę turto dalį.

Likusioje dalyje ieškinį bei patikslintą priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 524,61 Eur (penkis šimtus dvidešimt keturis eurus 61 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 355,86 Eur (tris šimtus penkiasdešimt penkis eurus 86 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už antrinę teisinę pagalbą, įmokos kodas 5630.

Priteisti iš ieškovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10,86 Eur (dešimt eurų 86 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016-08-25 nutartimi, 2018-04-20 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.