- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-13
- Bylos Nr.
- eI3-702-1047/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02261-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Beata Martišienė (pirm.), Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Tomas Blinstrubis
- Pareiškėjas
- Ž. B.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Advokatai
- Michailas Sadovničius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Tomo Blinstrubio ir Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Ž. B. skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Ž. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir NŽT Skyrius) 2020 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. SFP-5726-(14.49.36) „Dėl atsisakymo pateikti reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti“ (toliau – ir NŽT Skyriaus sprendimas); 2) panaikinti NŽT 2020 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. 1SS-1138-(5.59E) „Dėl Jūsų skundo“ (toliau – ir NŽT sprendimas); 3) įpareigoti NŽT Skyrių išduoti reikalavimus dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0070:54), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir Sklypas), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą ir sujungti jį su besiribojančiu Sklypu. Pareiškėja taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Skunde teismui pareiškėja nurodo, kad jai nuosavybės teisė priklauso Sklypas. Pareiškėja teisės aktų nustatyta tvarka pateikė Vilniaus miesto savivaldybei (toliau – ir Savivaldybė) prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą ir sujungti jį su besiribojančiu žemės sklypu. 2020 m. balandžio 8 d. NŽT Skyrius priėmė sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta atsisakyti išduoti reikalavimus dėl Sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui pateikimo, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą ir sujungti jį su besiribojančiu žemės sklypu. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas gavęs NŽT Skyriaus sprendimą pakartotinai kreipėsi į NŽT Skyrių dėl reikalavimų išdavimo. NŽT Skyrius 2020 m. gegužės 12 d. informaciniu raštu Nr.SFP-7354-(14.49.36) informavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą apie tai, kad savo 2020 m. balandžio 8 d. sprendimo nekeis. NŽT Skyriaus sprendimas buvo apskustas NŽT, kuri 2020 m. birželio 12 d. sprendimu pareiškėjos skundo netenkino.
Pareiškėja pažymi, kad prašomas formuoti įsiterpęs žemės plotas ribojasi su Sklypu ir Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustiniu. Ginčas tarp šalių kilo, ar Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinis gali būti laikomas atskiru žemės sklypu suformuotu žemės plotu.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra išaiškinęs, jog draustinis gali būti laikomas atskiru žemės sklypu suformuotu žemės plotu, kadangi jo plotas yra apibrėžtas teisės aktuose ir įregistruotas kadastre, jo ribos nustatomos ir žymimos žemės kadastro žemėlapiuose, taip pat teritorijų planavimo dokumentuose (LVAT 2012 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2764/2012). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos pageidaujamas suformuoti žemės sklypo plotas, besiribojantis su jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, ribojasi su Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustiniu, kuris įsteigtas Vilniaus miesto tarybos 1996 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 129 (plotas 826 ha), 2007 m. lapkričio 20 d. įregistruotas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre, jo ribos pažymėtos Vilniaus miesto bendrajame plane ir Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. 1-947 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio specialųjį planą ir Vilniaus miesto savivaldybės Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio nuostatus, kuriuose nustatyti tiek šios saugomos teritorijos plotas (792,22 ha), tiek jos ribos (2019 m. kovo 6 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. eA-116-624/2019).
2020 m. gruodžio 15 d. pareiškėja pateikė prašymą atlyginti jai 772,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, pridėjo įrodymus.
2021 m. sausio 7 d. pareiškėja pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinis gali būti laikomas atskiru žemės sklypu suformuotu žemės plotu, o kiti NŽT argumentai nėra teisiškai reikšmingi byloje.
Atsiliepimas
Atsakovas NŽT Skyrius, atstovaudamas ir NŽT, atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjos skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodo, kad NŽT Skyriuje gautas 2020 m. balandžio 3 d. Savivaldybės prašymas išduoti reikalavimus Sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui (toliau – ir Projektas) rengti, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą ir sujungti jį su besiribojančiu žemės sklypu. NŽT Skyrius sprendime nurodė, kad nepritaria Projekto rengimui, nes projektuojamas žemės sklypas neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 692) 2.15 papunktyje nustatytos įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, nes formuojamo kaip įsiterpusio žemės sklypo šiaurės rytų kraštinė ribojasi su laisva valstybine žeme, nesuformuota kaip atskiras žemės sklypas. Įvertinus preliminarią schemą nustatyta, kad projektuojamo kaip įsiterpusio žemės sklypo šiaurės rytų kraštinė ribojasi su Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio riba, tačiau Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, kad ne aukciono būdu parduodami laisvos valstybinės žemės plotai, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams.
Pažymi, kad Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio pirmoje pastraipoje pateikiami kriterijai žemės plotui, kuris gali būti vertinamas kaip įsiterpęs šio teisės akto prasme. Pagal ginčui aktualios redakcijos Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio pirmąją pastraipą įsiterpusiais šio teisės akto prasme laikomi laisvos valstybinės žemės plotai, kurie: (1) įsiterpę tarp privačių žemės sklypų, arba (2) įsiterpę, tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų arba (3) įsiterpę tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių), arba (4) įsiterpę tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir miškų sklypų (plotų); (5) šiame plote negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų; (6) įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pareikalavus, 2020 m. gruodžio 29 d. NŽT Vilniaus miesto skyrius pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad išsamiai išnagrinėjo Savivaldybės 2020 m. balandžio 3 d. raštą ir atsakė, kad projektuojamas įsiterpęs žemės sklypas neatitinka Nutarimo Nr. 692 2.15 papunktyje nustatytos įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, nes jo šiaurės rytų kraštinė ribojasi su laisva valstybine žeme, nesuformuota kaip atskiras žemės sklypas. Taip pat formuojamas žemės sklypas nepatenka į išimčių sąrašą, nes jis nelaikytinas siaura juosta, kadangi jo šiaurės rytų kraštinė ilgesnė nei 10 m. (apie 18 m.) (įvertinus savivaldybės schemos duomenis). Paaiškina, kad LVAT praktika dėl Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio laikymo suformuotu žemės sklypu yra neaktuali ir teisiškai nereikšminga, nes nagrinėjamu atveju formuojamas žemės sklypas ribojasi su valstybine žeme, kuri nėra išnuomota, nėra privačios nuosavybės objektas, nėra miškų sklypas. Taigi ginčo žemės sklypas neatitinka Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto ir Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio reikalavimų įsiterpusiam žemės sklypui. Tokios praktikos laikosi Vilniaus apygardos administracinis teismas (I-911-811/2018), LVAT (A552-2764/2012) ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (e3K-3-31-219/2020 ir kt.). Dėl to NŽT Vilniaus miesto skyrius pagrįstai atsisakė pateikti reikalavimus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti.
Teismui pareikalavus, 2021 m. sausio 6 d. NŽT Vilniaus miesto skyrius pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio teritorijos dalyje miškų kadastre nėra įregistruotų valstybinės reikšmės miško plotų. Taip pat pažymi, kad miško sklypo ribos atsispindi į bylą pateiktose Ištraukoje iš Regia ir Miškų kadastro, Ištraukoje Nr. 2 iš Geomatininko ir Ištraukoje Nr. 1 iš Geomatininko. Įvertinus Preliminarios žemės sklypo schemos M 1000 duomenis matyti, kad prie pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pageidaujamas įsigyti 195 kv. m. plotas ribojasi su „Saugoma gamtine teritorija“ ir nesitęsia iki Miškų kadastre įregistruotos Miško sklypo ribos (pagal sutartinius ženklus).
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Savivaldybė atsiliepime į pareiškėjos skundą jam neprieštaravo pabrėždama, kad ginčą palieka spręsti teismui.
Atsiliepime nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymą bei Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą valstybinės žemės pardavimas ar / ir nuoma yra priskirta valstybinės žemės patikėtinio – NŽT kompetencijai. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktu nustatyta, kad ne aukciono būdu parduodami laisvos valstybinės žemės plotai, jeigu jie yra įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio.
Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje buvo pateiktas pareiškėjos prašymas organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą Nr. ZSFP – 70615. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2020 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. A30-729/20 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ buvo priimtas sprendimas pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų.
Atsižvelgiant į LVAT 2012 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2764/2012, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rytinėje pusėje įsiterpęs valstybinės žemės plotas formuojamas iki saugomos teritorijos – Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio, kuris įsteigtas Vilniaus miesto tarybos 1996 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 129 bei 2007 m. lapkričio 20 d. įregistruotas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre, jo ribos pažymėtos Vilniaus miesto bendrajame plane. Taip pat Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. 1-947 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio specialųjį planą ir Vilniaus miesto savivaldybės Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio nuostatus, kuriuose nustatyti tiek šios saugomos teritorijos plotas (792,22 ha), tiek jos ribos.
Pagal minėtą LVAT praktiką saugoma teritorija gali būti laikoma atskiru žemės sklypu suformuotu žemės plotu, kadangi jos plotas yra apibrėžtas teisės aktuose ir įregistruotas kadastre, jos ribos nustatomos ir žymimos Žemės kadastro žemėlapiuose, taip pat teritorijų planavimo dokumentuose, kas iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalies nuostatų reikalavimus.
Papildomai atkreipia dėmesį, kad LVAT administracinėje byloje Nr. eA-116-624/2019 taip pat yra pasisakęs klausimu, susijusiu su Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustiniu bei kitais klausimais, kurie yra aktualūs ir šios bylos nagrinėjimo atveju.
Sprendžia, kad formuojamas įsiterpęs valstybinės žemės plotas, esantis tarp sklypo (duomenys neskelbtini), Vilnius, (duomenys neskelbtini) gatvės ir Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio, atitinka Nutarimo Nr. 692 2.15 papunktyje nustatytas sąlygas.
Atsiliepimas
Taip pat atsiliepime kelia abejonę, kad NŽT analogiškose situacijose taiko skirtingą praktiką ir pateikia teismui pavyzdžius situacijų, kuriose NŽT išdavė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus ir projektą suderino be pastabų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius.
Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje pareiškėja pateikė prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.
Iš skundžiamo NŽT Skyriaus sprendimo matyti, kad NŽT Skyrius 2020 m. balandžio 3 d. gavo Savivaldybės prašymą išduoti reikalavimus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui pateikimo, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą ir sujungti jį su besiribojančiu žemės sklypu.
NŽT Skyrius 2020 m. balandžio 8 d. sprendimu informavo Savivaldybę, kad nepritaria žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Projekto rengimui ir atsisako išduoti reikalavimus Projektui rengti, nes projektuojamas kaip įsiterpęs žemės sklypas neatitinka Nutarimo Nr. 692 2.15 papunktyje nustatytos įsiterpusio žemės sklypo sąvokos: formuojamo kaip įsiterpusio žemės sklypo šiaurės rytų kraštinė ribojasi su laisva valstybine žeme, nesuformuota kaip atskiras žemės sklypas.
Pareiškėja, nesutikdama su NŽT Skyriaus 2020 m. balandžio 8 d. sprendimu ir 2020 m. gegužės 12 d. raštu, 2020 m. gegužės 16 d. su skundu kreipėsi į NŽT, prašydama panaikinti NŽT Skyriaus 2020 m. balandžio 8 d. sprendimą, 2020 m. gegužės 12 d. raštą ir įpareigoti NŽT Skyrių išduoti reikalavimus dėl Sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui pateikimo, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą ir sujungti jį su besiribojančiu žemės sklypu.
NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2020 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. 1SS-1138-(5.59E) pareiškėjos skundo netenkino. Nurodė, kad pageidaujamas įsigyti laisvas valstybinės žemės plotas, esantis šalia Sklypo, negali būti laikomas įsiterpusiu žemės plotu, nes neatitinka Nutarimo Nr. 692 2.15 papunktyje nurodytų kriterijų, t. y. laisvos valstybinės žemės plotas, esantis rytinėje žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pusėje, kuris šiaurės rytinėje pusėje ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu ir jo nesudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Pagal galiojantį reglamentavimą nėra galimybės formuoti įsiterpusio žemės sklypo tuo atveju, kai minėtas plotas ribojasi su draustinio teritorija (šiuo konkrečiu atveju su Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustiniu).
Pareiškėja, teismui pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti NŽT skyriaus 2020 m. balandžio 8 d. sprendimą ir NŽT 2020 m. birželio 12 d. sprendimą.
Pareiškėjos ir Savivaldybės teigimu, Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinis pagal suformuotą teisminę praktiką gali būti laikomas atskiru suformuotu žemės sklypu. Atsakovai teigia, kad pagal šiuo metu galiojančius teisės aktų reikalavimus laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir besiribojantys su draustinio teritorija, t. y. su Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustiniu, nėra laikytini įsiterpusiais žemės sklypais.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (čia ir toliau teismas vadovausis teisės akto redakcija, galiojusia nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d.) 10 straipsnio 5 dalies 4 punktas nustato, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams. 10 straipsnio 7 dalis nustato, kad Valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 papunkčio (redakcija galiojusi nuo 2018 m. birželio 1 d. ) pirmoje pastraipoje, kurioje pateikiami kriterijai žemės plotui, kuris gali būti vertinamas kaip įsiterpęs šio teisės akto prasme, nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai.
Taigi, įsiterpusiais šio teisės akto prasme laikomi laisvos valstybinės žemės plotai, kurie: (1) įsiterpę tarp privačių žemės sklypų, arba (2) įsiterpę, tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų arba (3) įsiterpę tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių), arba (4) įsiterpę tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir miškų sklypų (plotų); (5) šiame plote negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų; (6) įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai.
Dėl Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio teritorijos kaip atskiro žemės sklypu suformuoto žemės ploto. Nagrinėjamu atveju yra aktuali LVAT praktika, kurioje yra pateikiamas aiškinimas, aktualus šioje nagrinėjamojoje byloje. LVAT yra išaiškinęs, jog draustinis gali būti laikomas atskiru žemės sklypu suformuotu žemės plotu, kadangi jo plotas yra apibrėžtas teisės aktuose ir įregistruotas kadastre, jo ribos nustatomos ir žymimos žemės kadastro žemėlapiuose, taip pat teritorijų planavimo dokumentuose (žr., pvz., 2012 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2764/2012). 2019 m. kovo 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-116-624/2019 LVAT, nagrinėdamas ginčą, kuriame buvo keliamas klausimas dėl to paties Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio teritorijos vertinimo, konstatavo, kad pareiškėjo pageidaujamas įsigyti žemės sklypo plotas, besiribojantis su jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, iš vakarinės pusės ribojasi su Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustiniu, kuris įsteigtas Vilniaus miesto tarybos 1996 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 129 (plotas 826 ha) bei 2007 m. lapkričio 20 d. įregistruotas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre, jo ribos pažymėtos Vilniaus miesto bendrajame plane. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. 1-947 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio specialųjį planą ir Vilniaus miesto savivaldybės Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio nuostatus, kuriuose nustatyti tiek šios saugomos teritorijos plotas (792,22 ha), tiek jos ribos. LVAT sprendė, kad ginčo teritorija, kurią pagal Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio nuostatas pretenduoja įsigyti pareiškėjas, ribojasi su Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustiniu, kuris laikytinas atskiru žemės sklypu suformuotu žemės plotu.
Taigi, teisminėje praktikoje vienareikšmiškai konstatuota, kad Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinis yra laikomas atskiru žemės sklypu suformuotu žemės plotu. Atsižvelgiant į tai, atsakovų argumentai, kad žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir besiribojantys su draustinio teritorija, t. y. su Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustiniu, nėra laikytini įsiterpusiais žemės sklypais, vertintini kaip nepagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl ribojimosi su valstybinio miško plotais. Teismas atkreipia dėmesį, kad argumentus dėl nesiribojimo su mišku atsakovės suformulavo tik rašytiniuose paaiškinimuose, o skundžiamuose aktuose ir atsiliepime į skundą jie aiškiai ir tiksliai nesuformuluoti.
LVAT 2019 m. kovo 6 d. nutartyje Nr. eA-116-624/2019 (kuri yra aukštesnio teismo ir naujesnė praktika palyginus su Vilniaus apygardos administracinio teismo byla Nr. I-911-811/2018) nurodė, kad į Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio teritoriją patenka ir valstybinio miško plotas (32 nutarties punktas). Teismas raštu klausė atsakovių pozicijos šiuo klausimu, atsakovės 2021 m. sausio 6 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kad Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio teritorijos dalyje miškų kadastre nėra įregistruotų valstybinės reikšmės miško plotų. Taip pat pažymi, kad miško sklypo ribos atsispindi į bylą pateiktose Ištraukoje iš Regia ir Miškų kadastro, Ištraukoje Nr. 2 iš Geomatininko ir Ištraukoje Nr. 1 iš Geomatininko. Įvertinus Preliminarios žemės sklypo schemos M 1000 duomenis matyti, kad prie pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pageidaujamas įsigyti 195 kv. m. plotas ribojasi su „Saugoma gamtine teritorija“ ir nesitęsia iki Miškų kadastre įregistruotos Miško sklypo ribos (pagal sutartinius ženklus). Teismas šiuos atsakovių argumentus atmeta, nes vadovaujasi LVAT precedentu: suformuluotas išaiškinimas ne tik dėl konkrečiai Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio, bet ir konkrečiai dėl ginčo sklypui (esančiam šalia (duomenys neskelbtini), Vilnius) kaimyninio sklypo (esančio šalia (duomenys neskelbtini), Vilnius). Taigi LVAT 2019 m. kovo 6 d. nutartyje Nr. eA-116-624/2019 konstatavus, kad žemės sklypas, esantis šalia (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurio pažymėjimai Miškų kadastre, Regia ir kt. analogiški ginčo sklypui (esančiam šalia (duomenys neskelbtini), Vilnius), ribojasi su valstybinio miško plotu, teismas daro išvadą, kad ir sklypas, esantis šalia (duomenys neskelbtini), Vilnius, ribojasi su valstybinio miško plotu. Teismo precedentas lemia, kad analogiškos situacijos turi būti vertinamos analogiškai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad NŽT skyriaus 2020 m. balandžio 8 d. sprendimas ir NŽT 2020 m. birželio 12 d. sprendimas yra neteisėti, neatitinkantys naujausios LVAT praktikos, todėl naikintini.
Spręsdamas dėl išvestinio pareiškėjos reikalavimo (įpareigojimo atlikti veiksmus) teismas 2020 m. gruodžio 18 d. raštu prašė atsakovių pateikti paaiškinimus, ar NŽT Skyrius išsamiai ištyrė 2020 m. balandžio 3 d. Vilniaus miesto savivaldybės prašymą išduoti reikalavimus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui pateikimo. Teismas klausė atsakovių: 1) ar NŽT Skyrius, spręsdamas dėl savivaldybės prašymo nustatė tik vieną neatitikimą – Nutarimo 2.15 papunkčiui, o kitais aspektais Projektas yra tinkamas ir prašymas išsamiai išanalizuotas; 2) ar NŽT Skyrius, nustatęs neatitikimą Nutarimo 2.15 papunkčiui, kitų savivaldybės prašymo ir Projekto aspektų nevertino ir jų netyrė. Atsakovės įpareigojamos paaiškinimus pateikti iki 2020 m. gruodžio 30 d. 2020 m. gruodžio 29 d. raštu atsakovės nurodė, kad išsamiai išnagrinėjo Savivaldybės 2020 m. balandžio 3 d. raštą. Taigi patenkinus pagrindinį pareiškėjos reikalavimą (panaikinus sprendimus), ir atsakovėms pateikus paaiškinimus, kad jos jau išsamiai ir visiškai ištyrė situaciją, tenkintinas ir išvestinis pareiškėjos reikalavimas: atsakovas NŽT Skyrius įpareigojamas išduoti reikalavimus dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą ir sujungti jį su besiribojančiu žemės sklypu pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 3 d. kreipimąsi Nr. ZSFP-70615. Nors pareiškėjos reikalavimas dėl įpareigojimo buvo suformuluotas šiek tiek kitaip, t. y. įpareigoti NŽT Skyrių išduoti reikalavimus dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą ir sujungti jį su besiribojančiu žemės sklypu pagal pridedamą preliminarią žemės sklypo (duomenys neskelbtini), schemą M 1:1000, tačiau teismo vertinimu, vadovaujantis ABTĮ 80 straipsnio 2 dalimi, jis tikslintinas, nes į atsakovą NŽT Skyrių dėl minėto sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų išdavimo kreipėsi būtent Savivaldybė, kuri ir priėmė sprendimą pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, pagal pareiškėjos prašymą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta dėl pareiškėjos skundo reikalavimų tenkinimo (vadovaujantis ABTĮ 80 straipsnio 2 dalimi pareiškėjos reikalavimai tenkinami su teismo korekcijomis dėl tikslintino įpareigojimo), pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Pareiškėja prašo teismo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Byloje nustatyta, kad pareiškėją pagal 2020 m. birželio 19 d. atstovavimo sutartį atstovavo advokatas Michailas Sadovničius. Pareiškėja 2020 m. gruodžio 15 d. pateikė teismui prašymą atlyginti 772,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Prašyme nurodė, kad pareiškėja sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio, už vieną konsultacijų valandą sumokėjo 100 Eur, už skundo teismui parengimą sumokėjo 500 Eur, už procesinių paaiškinimų parengimą 150 Eur. Kartu su prašymu pateikė 2020 m. gruodžio 15 d. advokato išrašytą pinigų priėmimo kvitą Nr. 1096313.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų naujos redakcijos Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, taikomų sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimą administracinėse bylose (toliau – ir Rekomendacijos), 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Pareiškėja sumokėjo advokatui 2020 m. gruodžio 15 d., Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1398,5 Eur (2020 m. II ketvirtis).
Pareiškėja 2020 m. birželio 29 d. sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio (tą patvirtina byloje esantis SEB banko mokėjimo nurodymo Nr. 913 patvirtinimas), todėl ši suma gali būti priteista iš atsakovių pareiškėjai (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 35 straipsnio 3 dalis).
Rekomendacijų 8.19 papunktyje nustatyta, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis yra užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), padaugintas iš 0,1. Taigi pareiškėjos prašoma priteisti 100 Eur suma už vieną konsultacijų valandą neviršija rekomenduojamų dydžių (1398,5 Eur x 0,1=139,85 Eur), todėl gali būti priteistina.
Rekomendacijų 8.2 papunktyje nustatyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis yra užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), padaugintas iš 2,5. Pareiškėjos prašoma priteisti 500 Eur suma neviršija rekomenduojamų dydžių (1398,5 Eur x 2,5=3496,25 Eur), todėl gali būti priteistina.
Prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas nenurodyta, už kurių paaiškinimų parengimą prašoma priteisti 150 Eur. Pareiškėja paaiškinimus teikė 2020 m. rugpjūčio 11 d. ir 2021 m. sausio 7 d., taip pat 2020 m. gruodžio 15 d. teikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Rekomendacijų 8.16 papunktyje nustatyta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis yra užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), padaugintas iš 0,4. Teismas kritiškai vertina aplinkybę, kad prašyme nenurodyta, už kuriuos paaiškinimus prašoma priteisti minėtą sumą, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad paaiškinimai realiai teikti, daro išvadą, kad prašoma priteisti 150 Eur suma neviršija rekomenduojamų dydžių (1398,5 Eur x 0,4=559,4 Eur), todėl gali būti priteistina.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, yra pagrindas pareiškėjai priteisti visą jos prašomą bylinėjimosi išlaidų dydį. Pirma, nors teismas pareiškėjos skundą tenkina iš dalies (patikslino jos prašomo įpareigojimo formuluotę), tačiau iš esmės pareiškėjos skunde keliami reikalavimai yra patenkinti. Antra, teismas atsižvelgia į prašomų priteisti bylinėjimosi dydį: jis ženkliai mažesnis nei rekomenduojami maksimalūs dydžiai.
Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėtos bylos pobūdį, sudėtingumą, sprendžia, jog nėra pagrindo papildomai mažinti pareiškėjai priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl pareiškėjai iš atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus ir Nacionalinės žemės tarnybos (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) priteistina 772,5 Eur (22,50 Eur+100 Eur+500 Eur+150Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86?87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132–134 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos Ž. B. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. SFP-5726-(14.49.36).
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. 1SS-1138-(5.59E).
Įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių išduoti reikalavimus dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą ir sujungti jį su besiribojančiu žemės sklypu pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 3 d. kreipimąsi Nr. ZSFP-70615.
Likusią pareiškėjos Ž. B. skundo dalį atmesti.
Priteisti pareiškėjai Ž. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus ir Nacionalinės žemės tarnybos (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) 772,5 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt du eurus penkiasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.