Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. D., išnagrinėjo S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. D. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2015 m. sausio 1 d. 18.50 val. adresu (duomenys neskelbtini) telefonu žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus pranešdama apie nebūtą įvykį, tuo kaltinama padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str.

S. D. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą žino, prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, neatvykimo priežastis teismas pripažįsta nesvarbiomis, byla išnagrinėta jai nedalyvaujant (ATPK 272 str. ).

Ištirta byloje esanti rašytinė medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), tarnybinis pranešimas (b. l. 3), S. D. paaiškinimas (b. l. 4), pranešimo informacija (b. l. 13).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str. numatyta administracinė atsakomybė už žinomai melagingą priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str. dispozicijoje esantis terminas „žinomai melagingas“ apibūdina būtinąjį šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t.y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje esančią medžiagą nustatyta, kad S. D. 2015 m. sausio 1 d. 18.46 val. Kauno AVPK Centro PK pranešė, kad jos neišleidžia iš namų močiutė, užrakino kambario duris ir atsisako išleisti. Pranešėja galimai neblaivi, konflikto patys išspręsti negali, reikalauja pareigūnų pagalbos (b. l. 13).

Administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje nurodyta, kad S. D. melagingai pranešė policijai apie nebūtą įvykį, tačiau byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių, tiesioginių, nenuginčijamų įrodymų, leidžiančių daryti kategorišką išvadą, jog S. D. suprato, kad kreipiasi į specialiąsias tarnybas, kurių pagrindinė pareiga yra užtikrinti neatidėliotiną ir tikslų reagavimą į asmenų pagalbos prašymus, pateikė melagingus duomenis, suvokdama, jog šių tarnybų pagalba nereikalinga. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015-01-01 pagal gautą informaciją nuvykus adresu (duomenys neskelbtini) juos pasitiko močiutė, kuri paaiškino, kad jos anūkė S. D. nori išeiti iš namų pas draugus. Jie paaiškino, kad anūkė yra pilnametė ir pati gali spęsti, kur jai eiti. S. D. buvo išleista išeiti pas draugus (b. l. 3).

Pažymėtina, kad bet kuris asmuo gali skambinti į policiją ir pranešti apie bet kokį, jo manymu, teisės pažeidimą. Ar ta informacija yra tokia, dėl kurios turi vykti specialiosios tarnybos, turėtų būti sprendžiama kiekvienu atveju atskirai, atsižvelgiant į skambinantį asmenį, jo suteiktą informaciją (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. ATP-184-634/2014).

Pažymėtina, kad asmens, kviečiančio specialiąsias tarnybas, girtumas negali būti laikomas tokio kvietimo melagingumo prezumpcija. Todėl tas faktas, kad S. D. policiją kvietė būdama neblaivi, nesudaro pagrindo, nesant jos veikoje tyčios, kvalifikuoti tokį kvietimą kaip žinomai melagingą.

LR ATPK 248 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylos teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Lietuvos Vyriausias administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, kad buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamojoje teisėje, galioja nekaltumo prezumpcija. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti jokių abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-06-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. N1-978/2007).

S. D. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str., sudėties. Kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukta (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p., 286 - 288, 293 str.,

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str., atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.