Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Vilijampolės policijos nuovados (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutarimo N. S. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2013 m. rugsėjo 15 d. apie 22.50 val. žinomai melagingai iškvietė specialiąsias tarnybas pranešdama, kad prie A. F. – Gužučio g. (duomenys neskelbtini) , Kaune, ilgą laiką stovi automobilis su įjungtu varikliu, tuo būdu padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 186 str.

Skunde nurodoma, kad N. S. per paskutinius du metus nuo 2012 m. dėl veikiančių automobilių variklių, jos manymu keliamo triukšmo, policiją kvietė 26 kartus. Iš šių 26 kartų policijos pareigūnai atvyko 17 kartų, bet pranešėjos nurodytoje įvykio vietoje, niekada nebuvo rasti automobiliai, veikiančiais varikliais, kurių savininkai ar konkretūs vairuotojai, kurie atliktų kokius nors veiksmus, kurie galėtų būti suvokiami ir vertinami kaip triukšmas. Be to, apeliantas mano, kad pats automobilio variklio veikimo keliamas garsas, negalėtų būti priežastis skambinti ir kviesti specialias tarnybas, kadangi jis akivaizdžiai negalėtų būti suvokiamas ir vertinamas ir kaip tyčinis priešingas teisei veiksmas, kuris kaip požymis teisės pažeidimo numatytas ATPK 183 str. Atsižvelgiant į tai, kad ir paskutinio atvejo metu konkrečiai 2013-09-15 apie 22.50 val. įvykio vietoje A. F. Gužučio g. (duomenys neskelbtini) , Kaune, policijos pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą, jokių automobilių su veikiančiais varikliais kaip ir visada nerado, be to stengėsi surasti ir pačią pranešėją, kuri jų galimai neįsileido, kas akivaizdžiai leidžia teigti, kad pranešėja eilinį kartą melagingai kvietė specialiąsias tarnybas.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas netenkintinas.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Teismas kiekvienu atveju visapusiškai įvertina visus byloje surinktus įrodymus ir nusprendžia, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įstatymo taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad N. S. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 186 str. sudėties.

Iš bylos medžiagos matyti, kad N. S. kvietė policijos pareigūnus, pranešdama, kad šalia jos namų ilgą laiką stovi automobilis su įjungtu varikliu. Šis pagyvenusios 86 metų amžiaus moters įsitikinimas savo pranešimo teisingumu nėra paneigtas, jokiais įrodymais nėra nustatyta, kad N. S. policijai tyčia suteikė melagingą informaciją, tai yra suvokdama, kad jokio automobilio nėra ir triukšmo niekas nekelia. Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad nuvykus į N. S. nurodytą vietą automobilio su įjungtu varikliu nepastebėjo. Tarnybiniuose pranešimuose nėra nurodyta, kad pareigūnai būtų ėmęsi veiksmų apklausti kaimynus ar pačią N. S.. Taigi jokie byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, jog N. S. būtų tyčia melagingai iškvietusi pareigūnus, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą jos atžvilgiu nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną.

Pabrėžtina ir tai, kad pats apeliantas mano, jog automobilio variklio veikimo keliamas garsas negalėtų būti priežastis skambinti ir kviesti specialias tarnybas, nes neįžvelgia tokiame įvykyje pažeidimo, numatyto ATPK 183 str., požymių. Tačiau bet kuris asmuo gali skambinti į policiją ir pranešti apie bet kokį, jo manymu, teisės pažeidimą. Ar ta informacija yra tokia, dėl kurios turi vykti specialiosios tarnybos, turėtų būti sprendžiama kiekvienu atveju atskirai, atsižvelgiant į skambinantį asmenį, jo suteiktą informaciją. Pati Institucija skunde nurodo, kad N. S. policiją nuo 2012 m. kvietė 26 kartus ir iš šių 26 kartų policijos pareigūnai vyko į įvykio vietą 17 kartų dėl analogiškų priežasčių, tačiau nei vienas pranešimas nepasitvirtino. Taigi sprendimas dėl specialiųjų tarnybų vykimo turėtų būti priimamas atsižvelgiant į turimos informacijos visumą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutarimą nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Vilijampolės policijos nuovados apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.