Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauko asmens R. A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. S. 2024 m. rugsėjo 23 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas ir R. A. G. skundas netenkintas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniojo tyrėjo L. S. 2024 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) R. A. G. nubaustas už tai, kad 2024 m. rugpjūčio 28 d. 13.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į šalikelėje stovintį automobilį (duomenys neskelbtini). Padaręs turtinę žalą ir nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, nedelsiant nepranešė apie eismo įvykį nei nukentėjusiajam, nei policijai ir iš eismo įvykio vietos su automobiliu pasišalino. Eismo įvykio metu padaryta žala, kuri viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tokiais savo veiksmais R. A. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 2 dalyje, dėl ko jam buvo paskirta 1100 Eur bauda bei specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 (dvylikai) mėnesių.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patrauko asmens R. A. G. skundas netenkinamas.

5. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Apeliantas skunde apygardos teismui neginčija padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, tačiau nesutikdamas su paskirtos administracinio poveikio priemonės terminu, prašo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti administracinio poveikio priemonės terminą arba apskritai jos neskirti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas nagrinėtinas skundo ribose – paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo kontekste.

7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus bei apeliacinio skundo argumentus sprendžia, kad apylinkės teismo nutartis, kuria paliktas galioti Institucijos Nutarimas, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar keisti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

8. ANK 426 straipsnio 2 dalyje administracinė atsakomybė numatyta tam, kas pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šio straipsnio dalies sankcijoje numatyta, jog šis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo dviejų tūkstančių iki dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų. Be to, šio straipsnio 7 dalyje, be kita ko, numatyta, kad už ANK 426 straipsnio 1, 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų, o neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki trejų metų.

9. R. A. G. Institucijos Nutarimu nubaustas už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui už padarytą administracinį nusižengimą paskirta minimalaus dydžio – 1100 Eur bauda bei nustatytas minimalus dvylikos mėnesių administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, terminas.

10. ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Be kita ko, tiek baudos dydis, tiek specialiosios teisės atėmimo trukmė bei draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmė nustatomi atitinkamai pagal straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį ir administracinio poveikio priemonės minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2, 3, 4 dalys).

11. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, motyvuotu sprendimu gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti (ANK 34 straipsnio 6 dalis). Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Be to, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021).

13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. A. G. padarė vieną iš šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimų – sukėlęs eismo įvykį bei padaręs žalą, viršijančią penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, neabejotinai būdamas susijęs su eismo įvykiu, pasitraukė iš jo vietos. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažino padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, tačiau skunde teigia ir tai, kad nusižengimą padarė atsitiktinai ir nesąmoningai. Vis tik su šiuo apelianto skundo argumentu apygardos teismas sutikti negali. Kaip teisingai akcentuota skundžiamoje nutartyje, šis administracinis nusižengimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Sutiktina, kad apeliantas neturėjo tyčios atsitrenkti į kitą automobilį, tačiau nustatant šio administracinio nusižengimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius yra svarbus asmens suvokimas, kad jis sukėlęs eismo įvykį pasišalina iš jo apie tai nepranešęs nei nukentėjusiajam asmeniui, nei policijai. Būtent tai šiuo atveju ir buvo nustatyta – R. A. G., atsitrenkęs į kitą transporto priemonę, nesiėmė priemonių apie tai pranešti nei kitos transporto priemonės savininkui, nei policijai, tačiau patraukęs automobilį iš eismo įvykio vietos, jį perstatė į kitą vietą ir išėjo namo. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, tokie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai negali būti laikomi nesąmoningais, tačiau priešingai – laikytini padarytais esant tiesioginei tyčiai, t. y. jam suvokiant savo teisei priešingų veiksmų esmę ir norint taip veikti. Nors skundo autorius nurodė, kad ant nukentėjusiojo asmens automobilio paliko raštelį su informacija apie tai, jog atsitrenkė į jo transporto priemonę, tačiau byloje nėra tai patvirtinančių duomenų. Juolab, iš 2024 m. rugpjūčio 28 d. policijos pareigūnų tarybinio pranešimo matyti, kad atvykus į įvykio vietą policijos pareigūnai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę nustatė prisijungę prie duomenų bazės, bei lankėsi prie jo buto, kurį iš pradžių nurodė kaimynai, taigi, šis teiginys apie raštelio palikimą ant nukentėjusiojo automobilio stiklo apeliacinės instancijos teismui kelia abejonių.

14. Be to, nesutiktina ir su apelianto skundo teiginiu, kad jis padėjo išaiškinti administracinį nusižengimą. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančio policijos pareigūnų 2024 m. rugpjūčio 28 d. tarnybinio pranešimo bei liudytojos paaiškinimo matyti, kad eismo įvykio kilimo aplinkybes matė liudytoja, kuri taip pat nurodė, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui po eismo įvykio ir automobilio perstatymo įėjus į namo laiptinę, pastarasis susmuko prie lifto, o atėjus jo pakelti, nuo jo buvo jaučiamas stiprus alkoholio kvapas bei liudytoja matė jį su savimi turint nugertą alkoholinio gėrimo talpą. Be to, kaimynė administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį palydėjo iki namų, tačiau tą pačią dieną, praėjus nedideliam laiko tarpui nuo eismo įvykio kilimo, atvykusiems policijos pareigūnams nepavyko susisiekti su R. A. G., nes pastarasis neatidarė buto durų. Taigi, šios aplinkybės atskleidžia kiek kitokią įvykio eigą nei pateikė apeliantas. Pastebėtina ir tai, kad nors administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teigimu, jis įvykio metu jautėsi itin blogai, dėl sveikatos problemų prie lifto prarado sąmonę dėl galimo širdies priepuolio, tuo pačiu sirgo COVID-19, tačiau vis tik nepateikė jokių duomenų apie tai, kad iš karto būtų kreipęsis medicininės pagalbos. Šios aplinkybės apygardos teismui suponuoja išvadą, kad apeliantas susiklosčiusią įvykių eigą nurodo ne visai nuoširdžiai.

15. Apeliantas, nesutikdamas su apylinkės teismo priimtu procesiniu sprendimu, nurodo, kad skundžiamoje nutartyje liko tinkamai neįvertinta jo asmenybė, svarba pasirūpinti savo sergančiu tėčiu, darbiniai santykiai, turimi finansiniai įsipareigojimai, jo prasta sveikatos būklė bei tai, kad jam automobilis reikalingas vykimui lankyti mamos kapą. Nors žemesnės instancijos teismas pakankamai glaustai atsakė į šiuos apelianto skundo argumentus, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde išdėstytos aplinkybės iš tiesų nėra itin išskirtinės, tačiau priešingai – visuomenėje dažnos ir įprastos. Apygardos teismas pažymi, kad R. A. G. prieš pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, žinojo, jog teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga vykdant darbines funkcijas, taip pat suvokė, kad turi finansinių įsipareigojimų –paskolą, be kita ko, suprato, kad norint tinkamai pasirūpinti savo senyvo amžiaus tėvu bei nuvykti prie mamos kapo teisė vairuoti transporto priemones taip pat būtina, tačiau net ir žinodamas visas šias apeliantui reikšmingas aplinkybes, jis pasirinko teisei priešingo elgesio modelį. Aukštesnės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, kad visos šios administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įvardintos aplinkybės nelaikytinos itin išskirtinėmis ir leidžiančiomis daryti išvadą, kad paskirtos administracinio poveikio priemonės terminas šiam asmeniui prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir sumažinant administracinio poveikio priemonės terminą arba apskritai jos neskiriant. Be to, apeliantas apygardos teismui nepateikė jokių naujų duomenų, kurie dar būtų neįvertinti apylinkės teismo.

16. Paminėtina ir tai, kad nors buvo nustatyta viena administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jis yra neteistas, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, kritiškai vertina savo veiksmus, tačiau vien šios aplinkybės savaime negali nulemti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo galimumo. Be to, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo įsipareigojo iki teismo posėdžio sumokėti jam paskirtą baudą, tačiau duomenų apie baudos sumokėjimą iki šios nutarties paskelbimo dienos negauta. Šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad R. A. G. vis tik nėra nepriekaištingai KET besilaikantis asmuo. Iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad penkerių metų laikotarpiu jis už nustatyto leistino greičio viršijimą bei transporto priemonės eksploatavimą be privalomosios technikinės apžiūros administracine tvarka baustas iš viso devynis kartus ir nors šiuo metu, be paskirtosios nuobaudos už šį jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, neturi ankstesnių galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau padarytų administracinių nusižengimų skaičius rodo, jog apeliantas yra linkęs nepaisyti įstatymų nuostatų, todėl negali būti laikomas charakterizuojamu išskirtinai teigiamai.

17. Apygardos teismo įsitikinimu, R. A. G., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga tiek darbinėje, teik kasdienėje veikloje, privalėjo būti ypatingai atidus ir suinteresuotas apgadinus kitą transporto priemonę nepasišalinti iš eismo įvykio vietos. Be kita ko, skiriama nuobauda ar administracinio poveikio priemone siekiama nubausti teisės pažeidėją ir sukelti jam tam tikras neigiamas pasekmes, kad jis daugiau nenusižengtų, o tokio pobūdžio pasekmių atsiradimas savaime nėra laikomas išskirtine aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nes tai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra iš anksto informuojami tai įtvirtinant įstatymuose. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui Institucija paskyrė straipsnio sankcijoje numatytos baudos minimalų dydį, t. y. 1 100 Eur, be to taip pat buvo nustatytas ir minimalus administracinio poveikio priemonės terminas, todėl dar labiau sutrumpinti šį terminą ar apskritai netaikyti administracinio poveikio priemonės šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo.

18. Įvertinęs visa tai kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad R. A. G. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, laikantis ANK 32 ir 34 straipsnių nuostatų ir yra ne per griežta, o priešingai proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, todėl spręstina, kad apylinkės teismas, padarė teisingą išvadą, jog nėra teisinio pagrindo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą ar jos neskirti. Paminėtina, kad tiek administracinės nuobaudos, tiek administracinio poveikio priemonės tikslas yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti juos, kad laikytųsi įstatymų ir daugiau administracinių nusižengimų nedarytų, nubausi administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, todėl per švelnus asmens nubaudimas jam gali suformuoti nebaudžiamumo įspūdį ir paskatinti vėl daryti teisei priešingus veiksmus.

19. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas R. A. G. skundas ir paliktas nepakeistas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 23 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl R. A. G. apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. A. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.