- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-05
- Bylos Nr.
- 2A-446/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00727-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Dalia Višinskienė, Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Serneta“
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir uždaroji akcinė bendrovė
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Gintaro Pečiulio ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-924-230/2013, kuriuo buvo atmestas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko netiesioginis ieškinys, pareikštas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Verantas“ vardu, atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Serneta“ (dabar bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė ,,Serneta“) dėl hipotekos ir įkeitimo pripažinimo pasibaigusiais, paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta (tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir uždaroji akcinė bendrovė ,,Finiens“).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Medicinos bankas kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) ,,Verantas“ vardu ir prašė: 1) pripažinti pasibaigusia sutartinę hipoteką (hipotekos kodas 02120040010796), kuria UAB ,,Verantas“ įkeitė UAB ,,Serneta“ pastatą – degalinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinius (unikalus Nr. 4400-0381-5661); 2) pripažinti pasibaigusiu sutartinį įkeitimą (įkeitimo kodas 02220040010798), kuriuo UAB ,,Verantas“ įkeitė UAB ,,Serneta“ valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos teisę pagal 1994 m. rugsėjo 1 d. valstybinės žemės nuomos sutartį; 3) pripažinti 2004 m. lapkričio 9 d. paskolos sutartį (toliau – ir Paskolos sutartis) tarp BUAB „Verantas“ ir UAB „Serneta“ nesudaryta.
Ieškovas nurodė, kad 2004 m. lapkričio 9 d. UAB ,,Verantas“ (dabar bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė ,,Verantas“) ir UAB ,,Serneta“ (dabar bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė ,,Serneta“) sudarė paskolos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo suteikti UAB ,,Verantas“ 1 500 000 Lt kreditą kartu nustatant, kad kreditas grąžinamas iki 2005 m. lapkričio 9 d. Užtikrindamas įsipareigojimus pagal šią paskolos sutartį, UAB ,,Verantas“ 2004 m. lapkričio 9 d. įkeitė atsakovui turtinę teisę – valstybinės žemės nuomos teisę pagal 1994 m. rugsėjo 1 d. valstybinės žemės nuomos sutartį (nuomojamo žemės sklypo adresas – (duomenys neskelbtini)) ir BUAB „Verantas“ nuosavybės teise priklausantį pastatą – degalinę su parduotuve ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini). UAB ,,Verantas“ ir trečiasis asmuo UAB ,,Finiens“ 2010 m. birželio 3 d. sudarė nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo perėmė ir turtinę teisę (nuomos teisę). Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėja 2012 m. balandžio 6 d. nutartimi nutarė pradėti priverstinio išieškojimo iš įkeistų daiktų procedūras bei perduoti atsakovui realizuoti jo naudai įkeistą turtinę teisę.
Ieškovas reikalavimą pripažinti hipoteką ir įkeitimą pasibaigusia reiškė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.68 straipsnio 1 dalies pagrindu, kadangi teigė, jog paskola atsakovui nebuvo suteikta. Ieškovas reikalavimo teisę BUAB „Verantas“ grindė 2006 m. gruodžio 19 d. kredito sutartimi Nr. LOAN 40174 (toliau – ir Kredito sutartis), kuria ieškovas suteikė BUAB „Verantas“ 1 574 800 Lt kreditą ir kurį BUAB “Verantas” įsipareigojo grąžinti iki 2009 m. gruodžio 20 d., tačiau negrąžino. Ieškovas UAB „Verantas“ bankroto byloje taip pat buvo pateikęs kreditorinį reikalavimą bendrai 3 137 414,77 Lt sumai. Ieškovas nurodė, kad egzistuoja netiesioginio ieškinio teikimo sąlygos, nes BUAB „Verantas“ administratorius nereiškė reikalavimo pripažinti hipotekos ir įkeitimo sandorius pasibaigusiais, t. y. BUAB „Verantas“ atsisakė ginti savo teises, kiek tai susiję su turto įkeitimu atsakovui.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad atsakovas 2004 m. lapkričio 9 d. paskolos sutartimi įsipareigojo sutartyje nurodytą paskolos sumą BUAB „Verantas“ suteikti iki 2005 m. vasario 1 d., tačiau jos nesuteikė, todėl darė išvadą, jog nebuvo galiojančio skolinio įsipareigojimo atsakovui (kreditoriui UAB „Serneta“) ir buvo suėję visi terminai, todėl BUAB „Verantas“ pagal 2004 m. lapkričio 9 d. paskolos sutartį turėjo teisę reikalauti pripažinti hipotekos sandorį pasibaigusiu CK 4.197 straipsnio 2 dalies pagrindu, o įkeitimo sandorį pripažinti pasibaigusiu CK 4.224 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Ieškovas taip pat nurodė, kad 2004 m. lapkričio 9 d. paskolos sutartis tarp BUAB „Verantas“ ir atsakovo nebuvo sudaryta, kadangi 2005 m. vasario 28 d., 2006 m. birželio 30 d., 2006 m. rugsėjo 30 d., 2007 m. gruodžio 31 d., 2008 m. kovo 31 d., 2008 m. birželio 30 d. atsakovo balansuose, BUAB „Verantas“ finansinėje atskaitomybėje neatsispindėjo atsakovo skoliniai reikalavimai BUAB „Verantas“. Be to, pagal 2010 m. birželio 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp atsakovo ir trečiojo asmens UAB ,,Finiens“, 1.6 punktą, atsakovas įsipareigojo atsisakyti hipotekos po to, kai trečiasis asmuo UAB ,,Finiens“ visiškai atsiskaitys su atsakovu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2013 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, jog atsakovas ir BUAB „Verantas“ 2004 m. lapkričio 9 d. sudarė paskolos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo suteikti BUAB „Verantas“ 1 500 000 Lt paskolą, kuri turėjo būti perduota iki 2005 m. vasario 1 d., pervedant į BUAB “Verantas” nurodytą sąskaitą, o BUAB „Verantas“ ją įsipareigojo grąžinti 2005 m. lapkričio 9 d., taip pat įsipareigojo įkeisti tam tikrą nekilnojamąjį turtą ir valstybinės žemės nuomos teisę. BUAB „Verantas“ 2009 m lapkričio 9 d. įkeitė atsakovui valstybinės žemės nuomos teisę į žemės sklypą pagal 1994 m. rugsėjo 1 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, taip pat įkeitė pastatą – degalinę su parduotuve ir kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Be to, įkeitimo ir hipotekos lakštai, įregistruoti 2004 m. lapkričio 15 d., 2010 m. birželio 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties nuorašas patvirtina, kad BUAB „Verantas“ pardavė trečiajam asmeniui UAB „Finiens“ įkeistą pastatą – degalinę su parduotuve ir įkeistą priklausinį – kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Atsakovas neprieštaravo minėto nekilnojamojo turto pardavimui, nurodė, kad jis atsisakys hipotekos ir turto įkeitimo, kai turto pirkėjas UAB „Finiens“ visiškai atsiskaitys su pardavėju UAB „Verantas“. Įsiskolinimas už įsigytą turtą buvo sumokėtas iki 2010 m. gruodžio 3 d., tačiau atsakovas 2011 m. rugsėjo 20 d. kreipėsi su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo ir Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartimi buvo areštuotas UAB „Finiens“ nekilnojamasis turtas ir turto savininkas bei skolininkas UAB „Verantas“ įspėtas dėl skolos grąžinimo, o 2012 m. balandžio 6 d. nutartimi nutarta priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą turtą.
Teismas nustatė, kad ieškovas pateikė ir grindė būtent netiesioginio ieškinio būdu pareikštus reikalavimus, todėl ir įrodinėjo būtent netiesioginio ieškinio reiškimo sąlygas. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškinio reikalavimų pagrįstumą svarstė, nustatęs būtinas netiesioginio ieškinio reiškimo sąlygas.
Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 415V/2011, buvo nutarta iš skolininko UAB „Verantas“ kreditoriui UAB Medicinos bankui (ieškovui) išieškoti 1 574 800 Lt negrąžinto kredito, 336 520,27 Lt palūkanų ir 922 662,74 Lt delspinigių. Be to, UAB „Verantas“ bankroto byloje buvo patvirtintas ieškovo finansinis reikalavimas 3 137 414,77 Lt sumai. Taip pat ieškovo reikalavimą BUAB “Verantas” patvirtino kredito sutarties sudarymas, pagal kurią ieškovas 2006 m. gruodžio 19 d. suteikė 1 574 800 Lt kreditą. Teismas darė išvadą, kad ieškovas netiesioginio ieškinio pareiškimo metu turėjo neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, kylančią iš jo su BUAB „Verantas“ 2006 m. gruodžio 19 d. sudarytos kredito sutarties.
Teismas nustatė, jog netiesioginiu ieškiniu siekiama pripažinti pasibaigusiais nekilnojamojo turto hipoteką ir žemės nuomos teisės įkeitimą, teigiant, kad BUAB „Verantas“ administratorius atsisakė tai daryti. Teismas nurodė, kad įkeistas turtas buvo trečiojo asmens „Finiens“ nuosavybė, todėl teismui liko neaišku, kaip pripažinus trečiojo asmens UAB „Finiens“ turto hipoteką ir įkeitimą pasibaigusiais, galėtų būti užtikrintos ieškovo teisės ir interesai. Teismas nurodė, kad nors ieškovas nurodo ir kitą pagrindą, kuriuo remdamasis prašo pripažinti hipoteką ir įkeitimą pasibaigusiais, t. y. atsakovo vienašalį įsipareigojimą, kad pastarasis atsisakys hipotekos ir turto įkeitimo, kai turto pirkėjas UAB „Finiens“ visiškai atsiskaitys su pardavėju UAB „Verantas“, o įsiskolinimas pagal šią sutartį jau buvo sumokėtas, tai buvo susiję su trečiojo asmens turtu, kuris nebuvo susijęs su ieškovo teisėmis ir jo interesais.
Teismas taip pat nurodė, kad BUAB „Verantas“ neturėjo reikalavimo teisės ir pagal Paskolos sutartį, nes atsakovas buvo ne UAB „Verantas“ skolininkas, o jo kreditorius. Kadangi atsakovas prievolių bankrutuojančiam BUAB „Verantas“ neturėjo, todėl teismas darė išvadą, jog pastarasis neturėjo įgyvendintinos teisės atsakovui, ir ieškovas negalėjo įgyvendinti BUAB „Verantas“ turtinės teisės. Teismas atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką, konstatavo, jog ieškovas negalėjo reikšti netiesioginio ieškinio savo skolininko kreditoriui, kadangi netiesioginis ieškinys gali būti reiškiamas tik skolininko skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2007).
Teismas pažymėjo, kad netiesioginiu ieškiniu iš esmės buvo siekiama išspręsti ginčą, kilusį tarp dviejų BUAB „Verantas“ kreditorių (ieškovo UAB Medicinos banko ir UAB „Serneta“), tokiu būdu siekiant sumažinti atsakovo finansinį reikalavimą UAB „Verantas“ bankroto byloje. Tačiau tokie klausimai spręstini bankroto byloje Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 26 straipsnio tvarka.
Teismas darė išvadą, kad netiesioginio ieškinio pareiškimas nebuvo būtinas siekiant apsaugoti ieškovo interesus, nes ieškovo reikalavimo įvykdymas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu ir pažymėjo, jog paskolos, hipotekos ir įkeitimo sandoriai, dėl kurių pareikštas netiesioginis ieškinys, buvo sudaryti dar iki ieškovui tampant BUAB „Verantas“ kreditoriumi, t. y. ginčo sandoriai sudaryti 2004 m. lapkričio 9 d., o ieškovas kreditą UAB „Verantas“ suteikė tik 2006 m. gruodžio 19 d., todėl ieškovas, suteikdamas BUAB „Verantas“ kreditą, galėjo įvertinti jau turėtus BUAB „Verantas“ įsipareigojimus. Be to, ieškovas yra pareiškęs actio Pauliana ieškinį atsakovams UAB „Verantas“ ir UAB „Finiens“, prašydamas pripažinti to paties ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia, taikant dvišalę restituciją, ir ši byla sustabdyta iki priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procedūrų baigties.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas UAB Medicinos bankas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti: 1) pripažinti pasibaigusia sutartinę hipoteką (hipotekos kodas 02120040010796), kuria UAB „Verantas“ įkeitė UAB „Serneta“ naudai pastatą – degalinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) pripažinti pasibaigusiu sutartinį įkeitimą (įkeitimo kodas 02220040010798), kuriuo UAB „Verantas“ įkeitė UAB „Serneta“ naudai valstybinės žemės nuomos teisę pagal 1994 m. rugsėjo 1 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį (nuomojamos žemės sklypo adresas – (duomenys neskelbtini)); 3) pripažinti 2004 m. lapkričio 9 d. paskolos sutartį tarp BUAB „Verantas“ ir UAB „Serneta“ nesudaryta.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. BUAB „Verantas“ ir trečiasis asmuo UAB „Finiens“ sudarė nekilnojamųjų daiktų pirkimo– pardavimo sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo UAB „Finiens“ perėmė ir turtinę teisę (buvo parduoti statiniai, esantys žemė sklype, todėl nuomos teisė perėjo UAB „Finiens“). Ieškovas, ginčydamas minėtą sandorį, Kauno miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį actio Pauliana pagrindu (civilinė byla Nr. 2-364-151/2013). Minėta byla yra sustabdyta. Tačiau panaikinus tarp BUAB „Verantas“ ir UAB „Finiens“ sudarytą turto pirkimo–pardavimo sutartį, hipotekos turtui panaikinimas turėtų tiesiogines pasekmes BUAB „Verantas“, t. y. ginčo turtas restitucijos būdu grąžintinas BUAB „Verantas“, o sandoris tarp BUAB „Verantas“ ir UAB „Finiens“ pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, todėl hipotekos sandorio tolimesnis galiojimas turi įtakos BUAB „Verantas“ įsipareigojimų dydžiui, turimo turto apimčiai bei yra susijęs su ieškovo interesais. Teismui patenkinus ieškovo ieškinį, BUAB “Verantas” ir atsakovo pasirašyta sutartis būtų laikoma nesudaryta ir būtų panaikinta hipoteka turtui, o toks sprendimas turi tiesioginę įtaką BUAB „Verantas“ teisėms.
Atsakovas niekada nėra suteikęs BUAB “Verantas” paskolos, yra suėję visi terminai skolininkui pagal paskolos sutartį reikalauti pripažinti hipotekos sandorį pasibaigusiu CK 4.197 straipsnio 2 dalies pagrindu (nėra galiojančio skolinio įsipareigojimo kreditoriui UAB „Serneta“); taip pat yra suėję visi terminai skolininkui pagal paskolos sutartį reikalauti pripažinti įkeitimo sandorį pasibaigusiu CK 4.224 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (nėra galiojančio skolinio įsipareigojimo kreditoriui UAB „Serneta“). BUAB „Verantas“ turi teisę reikalauti pripažinti paskolos sutartį nesudaryta, reikalauti pripažinti įkeitimą ir hipoteką pasibaigusiais, tačiau BUAB “Verantas” šių teisių neįgyvendina, todėl darytina išvada, jog ieškinio pateikimo teismui metu egzistavo netiesioginio ieškinio sąlygos, o teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas.
2. Ieškovas BUAB “Verantas” bankroto byloje negali gauti maksimalaus savo kreditorinio reikalavimo patenkinimo. Nors atsakovas paskolos nesuteikė, tačiau laikomas BUAB „Verantas“ kreditoriumi, todėl ieškovas turi tiesioginį suinteresuotumą, kad atitinkama paskolos sutartis būtų pripažinta nesudaryta. Patenkinus netiesioginį ieškinį atsirastų galimybė maksimaliau patenkinti tiek ieškovo, tiek ir kitų BUAB „Verantas“ sąžiningų kreditorių finansinius reikalavimus. Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovo neveikimas pažeidžia ieškovo teises ir tik formaliai konstatavo, jog ieškovo teisės nebuvo pažeistos. Be to, ieškovo teisės pažeidžiamos ir tuo, kad galioja visiškai nepagrįsta hipoteka turtui už atsakovo prievoles. Teismas, priimdamas sprendimą pažymėjo, kad turtas šiuo metu nepriklauso BUAB „Verantas“, tačiau šio turto perleidimas yra ginčijamas prašant sandorį pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (civilinė byla Nr. 2-364-151/2013). Be to, teismas nepagrįstai darė išvadą, kad netiesioginio ieškinio pareiškimas nėra būtinas siekiant apsaugoti ieškovo interesus, nes ieškovo reikalavimo įvykdymas yra užtikrintas hipoteka. Ieškovo reikalavimas negalės būti patenkintas visa apimtimi, kadangi ieškovui įkeisto turto vertė pačiomis palankiausiomis aplinkybėmis sudaro šiek tiek daugiau kaip 827 956 Lt. BUAB „Verantas“ skola ieškovui yra 2 381 564,01 Lt, UAB „Verantas“ bankroto byloje ieškovo patvirtintas kreditorinis reikalavimas yra 3 137 414,77 Lt. Be to, ieškovo naudai įkeisto turto vertės pakankamumu atsakovas iš viso nesigynė, todėl sprendime padarytos išvados nėra pagrįstos jokiais įrodymais, todėl yra nemotyvuotos.
3. BUAB “Verantas” nurodo, kad paskolos sutartis tarp BUAB “Verantas” ir atsakovo nebuvo sudaryta. Be to, atsakovo į bylą teikiami įrodymai nepatvirtina paskolos suteikimo fakto. Teismas ieškovo į bylą pateiktų įrodymų iš viso neaptarė, nevertino, dėl jų nepasisakė. Teismas motyvuojamoje dalyje teigia, kad sutartis buvo sudaryta, tačiau nepateikta jokių motyvų dėl ieškovo į bylą pateiktų įrodymų ir reikalavimo pripažinti paskolos sutartį nesudaryta. Atsakovo 2005 m. vasario 28 d., 2006 m. birželio 30 d., 2006 m. rugsėjo 30 d., 2007 m. gruodžio 31 d., 2008 m. kovo 31 d., 2008 m. birželio 30 d. balansai, UAB „Verantas“ finansinės atskaitomybės dokumentai nuo 2005 metų iki 2007 metų neatspindi paskolos suteikimo fakto. Be to, iš UAB „Verantas“ 2006 m. gruodžio 14 d. veiklos aprašymo ir kredito paraiškos matyti, kad jokios paskolos iš UAB „Serneta“ nedeklaruojamos, o nurodoma, kad 2006 m. lapkričio 2 d. BUAB „Verantas“ ir UAB „Serneta“ pasirašė bendros veiklos sutartį, ir būtent tokios sutarties pagrindu UAB „Serneta“ suteikė 1 574 800 Lt avansą žemės sklypui įsigyti. Tai reiškia, kad sumos, net jeigu jos buvo sumokėtos, yra ne paskolos sutarties dalykas, o bendros veiklos sutarties dalykas.
4. Bet kokie paskolos suteikimą patvirtinantys įrodymai šiuo atveju privalo būti tiesioginiai, o ne išvestiniai. Nors teismas nutartimi įpareigojo atsakovą pateikti į bylą kasos pajamų orderių, kuriais neva BUAB „Verantas“ buvo suteikta paskola, originalus, tačiau atsakovas minėto reikalavimo neįvykdė, todėl darytina išvada, kad tokie dokumentai neegzistuoja. Atsakovas pateikė minėtų dokumentų atsakovo prokuristo patvirtintus nuorašus, nors teismas reikalavo minėtų dokumentų originalų, todėl darytina išvada, kad atsakovas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių paskolos suteikimą. Be to, iš 2012 m. liepos 4 d. pranešimo BUAB „Verantas“ bankroto administratoriui matyti, kad UAB „Serneta“ informavo BUAB „Verantas“ administratorių, jog negali pateikti prašomų pirminių dokumentų, kadangi minėti dokumentai yra dingę. Vadinasi, atsakovas teikia neegzistuojančių dokumentų „kopijas“ ir tokiu būdu vengia pateikti dokumentų originalus.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas nevertino ieškovo pateiktos informacijos, kad BUAB “Verantas” ir atsakovas buvo susiję juridiniai asmenys, t. y. UAB „Verantas“ akcininkė buvo L. M. (nuo 2005 m. sausio 6 d. iki 2010 m. rugpjūčio 12 d.), jos sutuoktinis A. M. (A. M.) buvo atsakovo vadovas (nuo 2000 m. gegužės 22 d. iki 2008 m. spalio 16 d.). Teismas nevertino ir neaptarė to fakto, kad paskola tarp juridinių asmenų galbūt suteikiama grynais pinigais stambiomis sumomis. Be to, ieškovas pateikė duomenis, kad atsakovo vadovas A. M. ir BUAB “Verantas” vadovas A. B. (A. B.) yra pažįstami, susiję verslo ryšiais. Taip pat nuo 2010 m. birželio 15 d. pagrindine UAB „Finiens“ akcininke tapo L. M., įsigijusi 1 386 iš 1 400 UAB „Finiens“ akcijų, o sandoriai, ieškovo ginčijami actio Pauliana tvarka, buvo sudaryti 2010 m. birželio 3 d. ir 2010 m. rugpjūčio 31 papildomas susitarimas. Todėl darytina išvada, jog atitinkamos skolos faktas buvo sukurtas dirbtinai, nesant jokių paskolinių santykių, iš anksto planuojant, kad verslo nesėkmės atveju, BUAB „Verantas“ turtas netrukdomai būtų perduodamas susijusiems asmenims, taip išsaugant turtą susijusių asmenų grupės viduje.
6. Teismas nepagristai nustatė, kad paskolos sutarties sudarymo fakto nuginčijimas nagrinėtinas bankroto byloje. Teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad iš esmės siekiama išspręsti ginčą tarp dviejų UAB „Verantas“ kreditorių (ieškovo ir atsakovo).
7. Teismui buvo pateikta Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartis (civilinėje byloje Nr. 2-755/2013), paaiškinanti, kad bankroto byloje, tvirtinant atsakovo kreditorinius reikalavimus, negali būti kvestionuojama Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012 m. balandžio 9 d. nutartis. Teismo išvados, kad kreditorinis reikalavimas turėtų būti ginčijamas bankroto byloje, prieštarauja prejudicinę galią turinčiai Lietuvos apeliacinio teismo nutarčiai, kuri iš esmės reiškia, kad kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimas yra išnagrinėtas, o toks kreditorinis reikalavimas, kokį bankroto byloje pateikė atsakovas UAB „Serneta“, net negali būti kvestionuojamas ginčijant kreditorinį reikalavimą.
Šalies argumentai
8. Ieškovas nesutinka, jog atsakovo reikalavimas į BUAB „Verantas“, nustatytas Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3609-285/2012, turi prejudicinę galią ir jo reikalavimas į skolininką negali būti kvestionuojamas. Tačiau civilinėje byloje Nr. 2-3609-285/2012 ieškovas nedalyvavo, todėl minėta nutartis neužkerta ieškovui teisės pareikšti šį ieškinį. Be to, minėtoje civilinėje byloje teismas netyrė aplinkybių, ar paskolos sutartyje nurodytas lėšas BUAB „Verantas“ gavo, netyrė ieškovo į šią bylą pateiktų įrodymų, taip pat netyrė sandorio atlikimo realumo. Taip pat skiriasi ieškinio dalykas ir pagrindas nuo atsakovo pareiškimo dalyko ir pagrindo civilinėje byloje Nr. 2-3609-285/2012. Jeigu teismas iš į bylą pateiktų įrodymų padarytų išvadą, kad paskolos sutartyje nurodytos lėšos BUAB „Verantas“ nebuvo suteiktos, jis nėra varžomas pripažinti, jog paskola nebuvo suteikta, kadangi atitinkami argumentai net nebuvo nagrinėjami civilinėje byloje Nr. 2-3609-285/2012.
9. UAB „Serneta“ 2010 m. birželio 3 d. sutikimu įsipareigojo atsisakyti turto įkeitimo bei įkeitimo po to, kai UAB „Finiens“ atsiskaitys su BUAB „Verantas“ pagal turto pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovas pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašą, patvirtinantį, kad žyma apie įsiskolinimą ir draudimas perleisti buvo panaikinti 2010 m. gruodžio 3 d. Todėl BUAB „Verantas“ turi teisę reikalauti, kad hipoteka ir įkeitimas būtų panaikinti, t. y. turi teisę reikalauti, kad atsakovas įvykdytų vienašalį savo sandorį, o atsakovui nevykdant – kreiptis į teismą dėl hipotekos pripažinimo pasibaigusia.
10. Egzistuoja civilinės bylos sustabdymo pagrindai, numatyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 163 straipsnio 3 punkte arba 164 straipsnio 4 dalyje. Civilinė byla sustabdytina iki galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-364-151/2013 priėmimo. Šiuo atveju teismui svarbi nekilnojamojo turto, kurio hipoteką prašoma panaikinti, teisinė priklausomybė. Civilinėje byloje Nr. 2-364-151/2013 ginčijamas daikto perleidimo sandoris, prašant sandorį pripažinti negaliojančiu ab initio ir taikyti restituciją natūra. Be to, ieškinio atmetimas šioje byloje suponuotų ieškinio dalyko paneigimą civilinėje byloje Nr. 2-364-151/2013, t. y. teismas negalėtų taikyti restitucijos natūra, todėl reikėtų keisti ieškinio dalyką. Ieškovas būtų priverstas didinti ieškinio reikalavimą, didindamas reikalavimus, atsižvelgiant į perleistos turtinės teisės (nuomos teisės) vertę. Todėl ginant BUAB „Verantas“ teises teismui reikia atsižvelgti į tai, kokias faktines aplinkybes teismas nustatys civilinėje byloje Nr. 2-364-151/2013.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Serneta“ atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismas pagrįstai ir teisingai darė išvadą, kad netiesioginis ieškinys gali būti reiškiamas skolininko skolininkui, bet ne skolininko kreditoriui, todėl, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas yra BUAB “Verantas” kreditorius, bet ne skolininkas, ieškovas negalėjo BUAB “Verantas” vardu reikšti ieškinio atsakovui (kreditoriui). Sistemiškai aiškinant CK 6.68 straipsnį, galima daryti išvadą, kad netiesioginis ieškinys yra skirtas priverstinai įgyvendinti skolininko reikalavimo teises į kitą skolininką, t. y. išieškoti turtą iš skolininko.
2. Nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad BUAB „Verantas“ turi teisę reikalauti pripažinti Paskolos sutartį nesudaryta bei reikalauti pripažinti įkeitimą ir hipoteką pasibaigusiais. Jokiu įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra konstatuota, kad 2004 m. rugsėjo 11 d. paskolos sutartis tarp BUAB “Verantas” ir atsakovo buvo nesudaryta BUAB “Verantas” negavus paskolos. Be to, ieškovas net neįrodė, jog 2004 m. rugsėjo 11 d. paskolos sutartis buvo nesudaryta. Paskolos sutartis buvo sudaryta (neįrodyta priešingai), yra galiojanti bei šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis), todėl BUAB „Verantas“ neturi teisės reikalauti teismo ją pripažinti negaliojančia, o tai reiškia, jog tokio reikalavimo negali reikšti ir ieškovas. Be to, BUAB „Verantas“ neturi teisės reikalauti pripažinti hipoteką ir įkeitimą pasibaigusiais, kadangi 2004 m. rugsėjo 11 d. paskolos sutartis yra galiojanti ir nenuginčyta. Be to, net ir pripažinus minėtą paskolos sutartį nesudaryta, restitucija nebūtų taikoma, kadangi būtų konstatuota, jog šalių nesiejo jokie tarpusavio santykiai, todėl nė viena šalis neįgytų iš to turtinės naudos, todėl akivaizdu, jog šis reikalavimas nėra turtinis. Įkeitimo ir hipotekos pripažinimas pasibaigusiais yra su daiktinėmis teisėmis susiję reikalavimai ir taip pat nėra susiję su jokiais turtiniais reikalavimais. Šiuos reikalavimus būtų galima įvardyti neturtiniais, vienašaliais reikalavimais, susijusiais su tam tikrų faktų nustatymu, bet ne su turtiniais reikalavimais. Kadangi atsakovas BUAB „Verantas“ jokių prievolių neturi, todėl negali būti laikomas BUAB „Verantas“ skolininku, o ieškovas negalėjo pateikti netiesioginio ieškinio BUAB „Verantas“ vardu atsakovui.
3. Teismas teisingai pažymėjo, kad įkeistas turtas dabar yra trečiojo asmens UAB „Finiens“ nuosavybė, todėl neaišku, kaip pripažinus trečiojo asmens turto hipoteką ir įkeitimą pasibaigusiais, galėtų būti užtikrinamos ieškovo teisės ir interesai. Ieškovas savo teisių pažeidimą įrodinėja remdamasis tik prielaidomis ir spėlionėmis. Pažymėtina, kad pagal actio Pauliana ieškinį civilinė byla Nr. 2-634-151/2013 dar nėra išnagrinėta, todėl turto perleidimo UAB „Finiens“ nuosavybėn sandoris yra galiojantis ir nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad UAB „Finiens“ nuosavybės teise priklausantis turtas bus grąžintas į BUAB “Verantas” bendrą turto masę ir iš jo bus tenkinami BUAB „Verantas“ kreditorių, įskaitant ir ieškovą, reikalavimai. Dėl šios priežasties visiškai nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad BUAB „Verantas“ nesikreipiant dėl hipotekos ir įkeitimo pasibaigusiais, yra pažeidžiami ieškovo turtiniai interesai.
4. Ieškovas nepagrindė aplinkybių, kad hipoteka įkeisto turto vertė yra mažesnė nei turimas kreditorinis reikalavimas, taip pat nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Ieškovas apeliaciniame skunde pateikia naujas aplinkybes, kuriomis nesirėmė priimant sprendimą, ir naujus įrodymus, kuriuos galėjo pateikti dar iki sprendimo priėmimo. Todėl naujai pateiktos aplinkybės bei įrodymai, susiję su hipoteka įkeisto turto verte, neturėtų būti vertinami, kadangi atsakovas savo procesiniuose dokumentuose buvo pateikęs argumentą, kad ieškovo teisės nėra pažeidžiamos, nes jo reikalavimas užtikrintas hipoteka. Be to, šioje civilinėje byloje buvo mažiausiai 2 parengiamieji posėdžiai, kuriuose šalys dėstė argumentus ir įrodymus, kuriais bus grindžiami reikalavimai, ieškovui neabejotinai buvo žinomas vienas iš atsakovo argumentų dėl hipoteka įkeisto turto, todėl ieškovas turėjo visas galimybes pateikti atsikirtimus dėl įkeisto turto vertės ir su jais susijusius įrodymus iki sprendimo priėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
5. Atsakovo pateikti įrodymai patvirtina 2004 m. rugsėjo 11 d. paskolos sudarymo faktą. Paskolos sutarties egzistavimą pagrindžia tiesioginiai įrodymai: 2004 m. rugsėjo 11 d. paskolos sutartis bei kasos pajamų orderių kvitai. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas 2012 m. lapkričio 14 d. nutartimi įtraukė atsakovą į BUAB „Verantas“ kreditorių sąrašą (kreditorinis reikalavimas grindžiamas 2004 m. rugsėjo 11 d. paskolos sutartimi), o Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. vasario 21 d. nutartimi (civilinėje byloje 2-755/2013) paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartį. Be to, 2012 m. lapkričio 14 d. paskolos sutarties suma buvo apskaityta atsakovo finansiniuose dokumentuose („Kitas finansinis turtas“), o tas faktas, jog pagal 2012 m. lapkričio 14 d. paskolos sutarties paskolinta suma neatsispindi balanso eilutėje („Po vienerių metų gautinos sumos“), nesudaro teisinio pagrindo teigti, kad paskola nebuvo suteikta.
6. Aplinkybė, kad UAB „Verantas“ akcininkės L. M. buvęs sutuoktinis (kurių santuoka nutraukta daugiau nei prieš 10 metų) A. M. buvo atsakovo vadovas, neįrodo, kad šios dvi įmonės buvo viena su kita susijusios, t. y. kad viena kitai galėjo daryti tiesioginę įtaką, turėjo viena kitoje kontrolę ir pan.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Trečiasis asmuo nurodo, kad teismas pagrįstai atsakovą laikė BUAB “Verantas” kreditoriumi, todėl BUAB “Verantas” neturi reikalavimo teisės į atsakovą, o ieškovas neturi teisės reikšti netiesioginio ieškinio.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos esminis dalykas – pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovo netiesioginis ieškinys, nenustačius būtinų netiesioginio ieškinio reiškimo sąlygų, teisėtumas ir pagrįstumas.
Byloje nustatyta, kad atsakovas UAB ,,Serneta“ ir BUAB ,,Verantas“, kurio vardu ieškovas UAB Medicinos bankas pareiškė ieškinį, 2004 m. lapkričio 9 d. sudarė paskolos sutartį (I t., b. l. 10–11), kuria atsakovas įsipareigojo suteikti BUAB ,,Verantas“ 1 500 000 Lt paskolą, kuri turėjo būti perduota iki 2005 m. vasario 1 d., pervedant į BUAB ,,Verantas“ nurodytą sąskaitą. Pagal Paskolos sutarties 4 punktą paskolos grąžinimo terminas – 2005 m. lapkričio 9 d. Paskolos sutarties 7 punktu UAB „Verantas“ įsipareigojo įkeisti tam tikrą nekilnojamąjį turtą ir valstybinės žemės nuomos teisę. BUAB ,,Verantas“ 2004 m lapkričio 15 d. įkeitė atsakovui valstybinės žemės nuomos teisę į žemės sklypą pagal 1994 m. rugsėjo 1 d. valstybinės žemės nuomos sutartį (I t., b. l. 12-13, II t., b. l. 153-157), taip pat įkeitė pastatą – degalinę su parduotuve ir kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 14-15, II t., b. l. 147-150).
BUAB „Verantas“ ir trečiasis asmuo UAB „Finiens“ 2010 m. birželio 3 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią BUAB ,,Verantas“ pardavė trečiajam asmeniui UAB „Finiens“ įkeistą pastatą – degalinę su parduotuve ir įkeistą priklausinį – kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 85-94). Atsakovas neprieštaravo minėto nekilnojamojo turto pardavimui, nurodė, kad jis atsisakys hipotekos ir turto įkeitimo, kai turto pirkėjas UAB „Finiens“ atsiskaitys su pardavėju UAB „Verantas“ (II t., b. l. 31). Dėl BUAB „Verantas“ ir UAB „Finiens“ 2010 m. birželio 3 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties UAB Medicinos bankas kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu actio Pauliana pagrindu. Kauno miesto apylinkės teisme civilinė byla Nr. 2-2752-151/2014 pagal minėtą ieškovo ieškinį nėra baigta ir yra nagrinėjama.
Atsakovas UAB „Serneta“ 2011 m. rugsėjo 20 d. kreipėsi su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo (II t., b. l. 142-144) ir Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartimi buvo areštuotas įkeistas UAB „Finiens“ nekilnojamasis turtas, ir turto savininkas bei skolininkas UAB „Verantas“ įspėtas dėl skolos grąžinimo (II t., b. l. 166-167), o Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012 m. balandžio 6 d. nutartimi (I t., b. l. 22-24, III t., b. l. 52-54) nutarta priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą turtą.
Ieškovas UAB Medicinos bankas šioje byloje netiesioginiu ieškiniu BUAB ,,Verantas“ vardu prašė pripažinti pasibaigusia sutartinę hipoteką, kuria BUAB ,,Verantas“ įkeitė atsakovui UAB ,,Serneta“ pastatą – degalinę ir kiemo statinius, taip pat pripažinti pasibaigusiu sutartinį įkeitimą, kuriuo BUAB ,,Verantas“ įkeitė atsakovui UAB ,,Serneta“ valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos teisę pagal 1994 m. rugsėjo 1 d. valstybinės žemės nuomos sutartį bei pripažinti 2004 m. lapkričio 9 d. paskolos sutartį tarp BUAB „Verantas“ ir atsakovo UAB „Serneta“ nesudaryta. Ieškovas UAB Medicinos bankas ieškinio reiškė CK 6.68 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ieškovas, teigdamas, kad turi reikalavimo teisę į skolininką BUAB ,,Verantas“, rėmėsi 2006 m. gruodžio 19 d. kredito sutartimi Nr. LOAN 40174, kuria ieškovas suteikė skolininkui BUAB ,,Verantas“ 1 574 800 Lt kreditą ir kurį skolininkas įsipareigojo grąžinti iki 2009 m. gruodžio 20 d. (I t., b. l. 25-30). Pagal bylos duomenis ieškovas UAB ,,Verantas“ bankroto byloje taip pat buvo pateikęs 3 137 414,77 Lt kreditorinį reikalavimą (I t., b. l. 31-32), kuris buvo patvirtintas Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartimi. Minėta nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartimi buvo palikta nepakeista. Ieškovas, pasisakydamas dėl teisės reikšti netiesioginį ieškinį, nurodė, kad BUAB ,,Verantas“ administratorius atsisako reikalauti hipotekos ir įkeitimo sandorius pripažinti pasibaigusiais. Ieškovas ieškinyje, nurodydamas aplinkybes, kurių pagrindu teigė, kad turi teisę reikšti netiesioginį ieškinį atsakovui UAB „Serneta“, rėmėsi tuo, jog atsakovas nėra suteikęs BUAB ,,Verantas“ kredito (paskolos) (paskolos suma turėjo būti perduota iki 2005 m. vasario 1 d.) yra suėję visi terminai skolininkui pagal paskolos sutartį (BUAB ,,Verantas“) reikalauti pripažinti hipotekos sandorį pasibaigusiu CK 4.197 straipsnio 2 dalies pagrindu (nėra galiojančio skolinio įsipareigojimo kreditoriui UAB „Serneta“).
Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartimi UAB „Serneta“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Ius Positivum“, nutartis įsiteisėjo 2013 m. lapkričio 28 d.
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovo nurodytas aplinkybes, kurių pagrindu ieškovas teigė, kad jis turi teisę reikšti netiesioginį ieškinį atsakovui BUAB „Serneta“, ir nenustatęs būtinų netiesioginio ieškinio reiškimo sąlygų, ieškovo netiesioginį ieškinį atmetė. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ieškovas ir prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliantas teigia, kad byloje buvo pateikti įrodymai, kurie patvirtina, jog buvo visos sąlygos ieškiniui pareikšti pagal CK 6.68 straipsnį.
Dėl ieškovo teisės reikšti netiesioginį ieškinį
CK 6.68 straipsnis reglamentuoja netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygas. Šio instituto paskirtis – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko neveikimo tais atvejais, kai skolininkas nesuinteresuotas įgyvendinti savo teises į trečiąjį asmenį ir ginti savo interesus. Tokiu atveju kreditorius priverstinai įgyvendina skolininko reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį pareikšdamas netiesioginį ieškinį. Tai kreditoriaus teisių ir teisėtų interesų gynimo teisinė priemonė tuo atveju, kai skolininkas yra nesąžiningas.
CK 6.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Pagal šią įstatymo normą, skirtingai nuo teisės pareikšti ieškinį tiesiogiai skolininkui, netiesioginiu ieškiniu kreditoriui suteikiama teisė pareikšti ieškinį asmeniui, su kuriuo jo nesieja kreditoriniai santykiai, t. y. skolininko skolininkui. Tačiau pareikšti netiesioginį ieškinį skolininko vardu galima tik tada, kai yra įstatyme nustatytos sąlygos. Pagal CK 6.68 straipsnio 1 dalį netiesioginį ieškinį galima pareikšti tuo atveju, jeigu kreditoriaus reikalavimas skolininkui yra neabejotinas ir vykdytinas. Tai reiškia, kad kreditoriaus reikalavimas negali kelti abejonių ir negali būti ginčijamas tokio netiesioginio ieškinio pareiškimo metu. Šis reikalavimas turi būti vykdytinas, t. y. kitas asmuo turi pareigą įvykdyti prievolę kreditoriaus skolininkui. Kita sąlyga yra ta, kad skolininkas turi teisę pareikšti ieškinį kitam asmeniui, t. y. savo skolininkui, tačiau jo nereiškia arba atsisako įgyvendinti savo teises. Toks skolininko neveikimas turi pažeisti kreditoriaus teises. Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negali būti pareikštas. Be minėtų sąlygų, taip pat turi būti CK 6.68 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos. CK 6.68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareikšti netiesioginį ieškinį galima tik tais atvejais, kai kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais) ir kai iki ieškinio pareiškimo yra suėjęs prievolių įvykdymo terminas. Pagal šią įstatymo normą kreditorius turi teisę pareikšti netiesioginį ieškinį ne bet kuriuo, bet tik šiais išvardytais atvejais, ir tik tada dėl tokių prievolių, kurias kitas asmuo turi vykdyti kreditoriaus skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2008; kt.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo naujausioje praktikoje, aiškinant CK 68 straipsnyje nustatyto netiesioginio ieškinio institutą, yra nurodyta, jog pagrindinė netiesioginio ieškinio ypatybė – teisė inicijuoti civilinį ginčą teisme suteikiama kvalifikuotam subjektui, kuris neturi tiesioginės reikalavimo teisės į atsakovą, t. y. atsakovas nėra pažeidęs ir neginčija kreditoriaus teisės ar įstatymų saugomo intereso. Dėl šios priežasties netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms. Pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK6.68 straipsnio 2 dalis). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014). Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje nurodoma, kad pagal CK 6.68 straipsnio 1 dalį viena iš sąlygų reikšti netiesioginį ieškinį yra tiek kreditoriaus, tiek skolininko, kurio vardu kreditorius reiškia ieškinį, galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės turėjimas; skolininko, kaip kito asmens kreditoriaus, reikalavimas negali kelti abejonių ir negali būti ginčijamas netiesioginio ieškinio pareiškimo metu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2008; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012; kt.). Pagal teismų praktiką negalimas netiesioginis ieškinys tuo atveju, kai reiškiant jį siekiama sukurti to asmens, kurio vardu reiškiamas ieškinys, turtinę teisę į atsakovą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas UAB Medicinos bankas yra BUAB „Verantas“ kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę. Ginčo dėl to byloje nėra. Bankrutuojančios įmonės kreditoriai turi teisę CK 6.68 straipsnio pagrindu reikšti reikalavimus bankrutuojančios įmonės skolininkams, jeigu įmonė ir (ar) jos bankroto administratorius nepagrįstai šios teisės neįgyvendina. Tačiau be minėtų sąlygų netiesioginis ieškinys gali būti taikomas tik esant visoms būtinosioms jo taikymo sąlygoms. Viena iš netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygų – ieškovo skolininkas turi neabejotiną, galiojančią ir vykdytiną turtinę teisę savo skolininkui (atsakovui). Nagrinėjamu atveju byloje buvo nustatyta, kad atsakovas nėra BUAB „Verantas“ (byloje įvardijamas kaip bendraieškis, tačiau byloje nėra pareiškęs jokių reikalavimų) skolininkas, priešingai – yra jo kreditorius, kurio finansinis reikalavimas patvirtintas bankroto byloje įsiteisėjusia teismo nutartimi. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs UAB Medicinos banko ir AS „Reverta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus UAB „Serneta“ kreditorinis reikalavimas UAB „Verantas“ bankroto byloje, paliko galioti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartį (II t., b. l. 100-102). Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nurodyta aplinkybė, kad jeigu šioje nagrinėjamoje byloje būtų patenkintas UAB Medicinos banko ieškinys, tai būtų pakankamu pagrindu patikslinti kreditoriaus UAB „Serneta“ reikalavimą UAB „Verantas“ bankroto byloje, tačiau ši nuoroda nepatvirtina bei nesuteikia teisės UAB Medicinos bankui reikšti netiesioginį ieškinį dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta ir atitinkamai dėl hipotekos bei įkeitimo pasibaigimo.
Įvertinus tai, kad atsakovas nėra BUAB „Verantas“ skolininkas, BUAB „Verantas“ – ne jo kreditorius, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nėra pirmiau nurodytos būtinosios netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygos ir dėl to netenkino ieškovo ieškinio.
Pažymėtina, kad ieškovas byloje nurodo aplinkybę, jog UAB „Serneta“ buvo įsipareigojusi atsisakyti hipotekos ir turto įkeitimo, kai turto pirkėjas UAB „Finiens“ visiškai atsiskaitys su pardavėju – UAB „Verantas“, tačiau ieškinio reikalavimai suformuluoti ne dėl šio UAB „Serneta“ įsipareigojimo įvykdymo, nes ieškinio reikalavimai dėl hipotekos ir įkeitimo pasibaigimo yra suformuluoti būtent tuo pagrindu, kad UAB „Verantas“ nebuvo suteikta paskola. Pažymėtina, kad hipoteka ir įkeitimo teisė nusekė paskui turtą. Be to, ieškovas kitoje byloje ginčija BUAB „Verantas“ ir UAB „Finiens“ 2010 m. birželio 3 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, kuria turtas perleistas UAB „Finiens“, prašo taikyti restituciją natūra. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo nurodytas aplinkybes, susijusias su minėtu UAB „Serneta“ įsipareigojimu atsisakyti hipotekos ir turto įkeitimo, daro išvadą, kad konstatuoti, jog BUAB „Verantas“ nesikreipimas į teismą dėl šio UAB „Serneta“ įsipareigojimo nevykdymo, nepažeidžia kreditoriaus (ieškovo) interesų.
Apeliaciniame skunde nurodyta, kad teismas nėra varžomas pripažinti hipoteką pasibaigusia nei vienu iš ieškovo iš ieškovo ieškinyje nurodytu pagrindu. Teisėjų kolegija apelianto argumentų, kad pirmosios instancijos teismas pagal jo ieškinį turėjo pripažinti pasibaigusiais hipoteką ir įkeitimą, remdamasis minėtu atsakovo įsipareigojimu, nepripažįsta pagrįstais ir juos atmeta. CPK 265 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismo sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieškinyje nurodytas pagrindas bei dalykas. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kurių pagrindu jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ir taiko ginčo santykį reguliuojančias tiek ieškovo nurodytas, tiek tas, kuriomis ieškovas, kiti proceso dalyviai nesiremia, teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2009 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-137/2009; kt.). Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra). Tiriant ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus į nurodytas faktines aplinkybes, byloje nustatomi faktai, kurių teisinį vertinimą atlieka bylą nagrinėjantis teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2008). Nagrinėjamu atveju ieškovo pareikšti reikalavimai (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis buvo grindžiami šie reikalavimai (ieškinio pagrindas) buvo siejami su Paskolos sutarties nesudarymu, o ne minėtu atsakovo įsipareigojimu, susijusiu su atsiskaitymu, perleidus turtą. Kaip jau buvo minėta, ieškovas ginčija šį turto perleidimą.
Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas kaip papildomą aplinkybę nurodė, jog netiesioginio ieškinio pareiškimas nėra būtinas siekiant apsaugoti ieškovo interesus, nes ieškovo reikalavimas yra užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu. Iš bylos medžiagos matyti, kad išsamiai ši aplinkybė nebuvo nagrinėta, byloje nėra duomenų, jog iš įkeisto turto bus visiškai patenkintas ieškovo kreditorinis reikalavimas, ieškovas yra bankrutuojančios įmonės kreditorius, tačiau minėti pirmosios instancijos teismo motyvai nesudaro pagrindo pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nagrinėjamu atveju esminė pirmosios instancijos teismo sprendime nustatyta aplinkybė, kad ieškovas negali reikšti netiesioginio ieškinio dėl pripažinimo pasibaigusia sutartinę hipoteką, kuria UAB ,,Verantas“ įkeitė UAB ,,Serneta“ pastatą – degalinę ir kiemo statinius, dėl pripažinimo pasibaigusiu sutartinį įkeitimą, kuriuo UAB ,,Verantas“ įkeitė UAB ,,Serneta“ valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos teisę pagal 1994 m. rugsėjo 1 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, dėl pripažinimo nesudaryta 2004 m. lapkričio 9 d. paskolos sutarties tarp BUAB „Verantas“ ir UAB „Serneta“ dėl to, kad skolininkas, kurio vardu reiškiamas ieškinys, neturi tokios turtinės teisės ir ieškovas, reikšdamas tokius reikalavimus, siekia išspręsti ginčą, kilusį tarp dviejų skolininko kreditorių, o tokie reikalavimai negali būti netiesioginio ieškinio dalyku.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, susijusius su ieškovo byloje nurodytomis aplinkybėmis, kad 2004 m. lapkričio 9 d. paskolos sutartis tarp BUAB „Verantas“ ir UAB „Serneta“ nebuvo sudaryta, su galimybe pripažinti paskolos sutartį nesudaryta, kai jau patvirtintas bankroto byloje kreditorinis reikalavimas, byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus įrodymus, susijusius su paskolos suteikimu, konstatuoja, kad esant patvirtintam kreditoriniam reikalavimui, kai tvirtinant kreditorinį reikalavimą nebuvo nagrinėtas reikalavimas dėl pripažinimo nesudaryta paskolos sutarties, yra galima reikšti atskiroje byloje tokį ieškinio reikalavimą, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovas negali reikšti tokio reikalavimo, naudodamasis netiesioginio ieškinio institutu. Atsakovas BUAB „Serneta“ apeliacinės instancijos teismui nurodo, kad civilinė byla pagal ieškovo ieškinį turėtų būti nutraukta pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą (yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu), nes įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartimi patvirtintas UAB „Serneta“ 2 550 000 Lt kreditorinis reikalavimas UAB „Verantas“ bankroto byloje. Su tokia atsakovo pozicija teisėjų kolegija nesutinka, nes sprendžiant UAB „Serneta“ kreditorinio reikalavimo patvirtinimo klausimą nebuvo nagrinėtas ieškovo UAB Medicinos banko ar BUAB „Verantas“ pareikštas reikalavimas dėl 2004 m. lapkričio 9 d. paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta. Pažymėtina, kad bankroto byloje patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai gali būti tikslinami. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo nutartis, kuria išspręstas kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimas, yra teismo procesinis dokumentas bankroto byloje, todėl gali būti kvestionuojamas tik CPK ir ĮBĮ nustatyta tvarka toje byloje, kurioje yra priimtas. Nei CPK, nei ĮBĮ nenumatyta galimybės bankroto byloje priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą revizuoti atskiroje byloje. ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta kreditoriaus reikalavimo tikslinimo galimybė, kuri išlieka iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos, todėl nutartis, kuria patvirtinti kreditorių reikalavimai, negali būti prilyginama teismo sprendimui, priimamam išnagrinėjus bylą iš esmės. Tokiu atveju, kai priimamas teismo sprendimas, kuriuo pripažįstamas negaliojančiu sandoris, buvęs kreditoriaus reikalavimo pagrindu, toks teismo sprendimas sudaro pagrindą spręsti patvirtinto reikalavimo tikslinimo klausimą, taip pat kreditoriaus pašalinimo iš kreditorių sąrašų klausimą, kurį bankroto bylą nagrinėjantis teismas turi teisę spręsti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3280/2014).
Teisėjų kolegija, apibendrindama byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 6.68 straipsnį, nustatė bei įvertino byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus įrodymus, kurių pagrindu padarė išvadą, jog nėra būtinų sąlygų, kurioms esant ieškovas galėtų reikšti netiesioginį ieškinį. Dėl šios priežasties apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Dėl civilinės bylos sustabdymo
Apeliantas prašo sustabdyti apeliacinio skundo nagrinėjimą iki galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo priėmimo Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-364-151/2013 (dabartinis civilinės bylos Nr. 2-2752-151/2014), kadangi tam egzistuoja civilinės bylos sustabdymo pagrindai, numatyti CPK 163 straipsnio 3 punkte arba CPK 164 straipsnio 4 punkte.
Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą. Įstatyme, atsižvelgiant į civilinės bylos sustabdymo pagrindus, skiriamos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis (CPK 163 straipsnis) ir teismo teisė sustabdyti bylą (CPK 164 straipsnis). Privalomasis bylos sustabdymo pagrindas nuo fakultatyviojo skiriasi tuo, kad, nustatęs privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančias aplinkybes, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2013; kt.).
CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktika dėl CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimo yra suformuota. Šioje teisės normoje nurodyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011; kt.); teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2010; kt.); kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006; kt.). Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012; kt.).
Kasacinio teismo pažymėta, kad teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatytą privalomojo sustabdymo pagrindą, turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose; spręsdamas, yra tarp dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys ar ne, turi išaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, ir kokie nustatinėjamoje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Įrodinėjimo dalyką, taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2011; kt.).
Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2752-151/2014 (toliau – ir civilinė byla Nr. 2-2752-151/2014) pagal ieškovo UAB Medicinos banko ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, pareikštą atsakovams BUAB „Verantas“, UAB „Finiens“, tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Serneta“, notarei A. P.. Šioje byloje vyksta ginčas dėl 2010 m. birželio 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Taip pat yra prašoma taikyti dvišalę restituciją natūra, grąžinant šalims tai, ką jos perleido pagal ginčijamą sandorį bei pripažinti negaliojančiu BUAB „Verantas“, UAB „Finiens“ bei Kauno apskrities viršininko administracijos sudarytą 2010 m. kovo 9 d. susitarimą pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 141 bei taikyti dvišalę restituciją natūra. Nagrinėjamoje civilinėje byloje apeliantas pareiškęs netiesioginį ieškinį, kuriame suformuluoti reikalavimai: pripažinti 2004 m. lapkričio 9 d. paskolos sutartį nesudaryta ir hipoteką bei įkeitimą pasibaigusiais, kurie nėra susiję su civilinėje byloje Nr. 2-2752-151/2014 nagrinėjamais reikalavimais. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad tarp šių bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio, kuris lemtų bylų priklausomumą viena nuo kitos. Be to, apeliacinio skundo nagrinėjimo (civilinės bylos) sustabdymas užvilkintų bylos nagrinėjimą bei pažeistų koncentruotumo ir ekonomiškumo principus.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtus kasacinio teismo išaiškinimus, į argumentus, dėl kurių yra prašoma sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą, į bylose pareikštus reikalavimus ir aplinkybes, kurių pagrindu reiškiami šie reikalavimai, konstatuoja, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo stabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.