- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-19
- Bylos Nr.
- 2A-76-252/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04843-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Laimantas Misiūnas, Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- P. K., V. B.
- Atsakovas
- S. Š., D. M., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, V. B., P. K., VĮ Registrų centrui
- Trečiasis asmuo
- R. T., D. M., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Stanislovas Butkevičius, Inga Radinienė, Silvija Streikutė
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A - 76 - 252 - 2013
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. balandžio 19 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimanto Misiūno, Birutės Valiulienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ir atsakovo S. Š. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-113-755/2012 pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovams V. B., S. Š., tretiesiems asmenims D. M., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo ribų nustatymo, pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovams S. Š., P. K., D. M., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Registrų centrui, trečiajam asmeniui R. T. dėl pažeistų teisių gynimo ir atsakovo S. Š. priešieškinį dėl žemės sklypo ribų nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
ieškovas P. K. prašė nustatyti jo naudojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., ribas pagal E. Ž. įmonės parengtą 2011-04-12 žemės sklypo planą. Ieškinyje ir teismo posėdyje nurodė, jog jis ir V. B. bei S. Š. naudojasi gretimais namų valdos žemės sklypais, kuriuos siekia įsigyti nuosavybėn pagal Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis. Ginčas yra kilęs dėl ieškovo naudojamo sklypo pietinės ir šiaurinės ribų, kurios tuo pačiu yra ir S. Š. bei D. M. naudojamų sklypų ribos. Kadangi gretimi naudotojai nesutinka su jo siūlymu nustatyti ribas, kurios yra neaiškios, prašė nustatyti pagal pirminius žemės skyrimo dokumentus bei faktinį naudojimą. Būtent E. Ž. įmonės planas taip ir padarytas. Jo ir S. Š. naudojamas sklypai yra lygiagretūs, po 30 metrų pločio. Tai atitinka pirminius dokumentus. Pradėjus ūkinio pastato statybas, rado perkeltus pamatų matmenis: vakarinė dalis (kampas) perkelta 1,10 m į šiaurę, o rytinė dalis (kampas) – 0,60 m. Ieškovo manymu, S. Š. pamatus ir perkėlė, nes daugiau nebuvo kam. Kadangi S. Š. įstrižai pasistatė savo pastatus, nepagrįstai reikalauja, kad jam būtų dar po 5 metrus nuo jų iki sklypo ribos. 2005 m. P. vadovaujant pagal S. Š. nurodymus sklypą permatavus ir jį perkėlus į D. M. pusę, ieškovo naudojamo pietinė sklypo riba buvo atkelta iki jo ūkinio pastato sienos, dėl to susidarė 9 m kylis pietinėje S. Š. sklypo dalyje. Pagal jo pasiūlymą, S. Š. nuo sklypo ribos lieka 2,30 m. V. B. naudojamoje sklypo dalyje nuo iš pat pradžių statyto ūkinio pastato buvo likę 5 metrai iki D. M. sklypo, tik kai V. B. pristatė naują pastatą apie 5 metrų ilgio, iki ribos beveik nieko ir nebeliko. Kai ieškovas darė keliuką (pravažiavimą) prie sklypo ribos, tai derino su V. B. ir S. Š., kad keliukas bus bendras. Kadangi V. B. neturi savo keliuko, jį užsistatė. V. B. gali juo naudotis, tik dabar jis važinėja per D. M. sklypą, nes tarp sklypų nėra tvoros. Keliukas buvo įrengtas iki 2000 m. V. B. ir D. M. sklypų ribos apie 2000 m. dar nebuvo, nestovėjo tvora, tik pastatai jau buvo pastatyti. V. B. garažas, kuris stovi ant sklypo ribos, buvo pastatytas dar iki 2000 m. Jau tuomet riboženklis stovėjo prie pat šio pastato. Pamatavus dabar iš naujo, riba taip ir stovi, kaip buvo, nekito. Į jo sklypą įvažiavimas yra iš (duomenys neskelbtini) gatvės, o kitų įvažiavimų nėra. Iš galinės sklypo pusės, daržų gale, yra paliktas 3 ar 4 metrų kelias, bet jis aklavietė. Gale daržų buvo kelias, jis vedė iki užtvankos ir buvo pravažiavimu, bet dabar šis sklypas atiduotas R. M., ir tik jos leidimu dabar išvažiuoja per jos sklypą.
Ieškovas V. B. prašė panaikinti atsakovui D. M. nuosavybės teise valdomos namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., kadastro duomenų registraciją, šio žemės sklypo ribų parodymo – paženklinimo aktą ir žemės sklypo planą bei nustatyti V. B. ir P. K. bendrąja nuosavybės teise valdomo namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), šiaurinę ribą pagal 6-7-1 koordinates, o pietinę ribą pagal 4-3-2 koordinates, pažymėtas 2011 m. spalio mėnesį UAB “Aterra” parengtame plane. Ieškinyje ir teismo posėdyje ieškovo atstovas nurodė, jog pagal UAB „Aterra“ parengtą planą ir S. Š. pateiktą D. R. įmonės parengtą planą sutampa viena riba, pagal kurią ir prašo patenkinti ieškinį bei nustatyti ribą, kuri yra neaiški. V. B. pastačius garažą nuo D. M. pusės, vietoje 6 metrų liko 2 metrų atstumas iki sklypų ribos. Garažas statytas 1995 m., o teisiškai įregistruotas 2010 m. Kadangi D. M. sklypo duomenys įteisinti, vietos apžiūroje konstatuota, kad sklypo riba yra prie garažo sienos, nors iš tikrųjų riba turėtų būti už dviejų metrų. J. A. įmonės parengtas planas yra ydingas ir juo negalima remtis, bet atsakovo D. M. sklypo nuosavybė buvo atkurta remiantis šiuo planu. J. A. plane galėjo įsivelti tiek matavimo, tiek koordinačių sistemos klaidos. Todėl reikėtų ieškinio reikalavimus spręsti pagal pirminius dokumentus, kurie yra išlikę ir nepakitę. Akivaizdu, kad D. M. sklypo riba kerta V. B. sklypo ribą, kurią reikėtų koreguoti. Teismas tai gali atlikti remdamasis CK 4.45 str. nuostatomis, nes, kai žemės sklypo savininkai nesutaria, jas nustato teismas savo sprendimu. Teismui priėmus sprendimą panaikinti registraciją, atitinkamai atsakovas ar kitos institucijos turės į tai reaguoti, suformuoti duomenis iš naujo ir įregistruoti laikantis atitinkamų procedūrų. Registraciją reikėtų naikinti, nes ji parengta ydingais planų ir ribų paženklinimo aktu. Panaikinus šiuos dokumentus ir duomenis, atsakovas imtųsi procedūrų ir būtų parengtas naujas planas. Reikėtų netaikyti ieškinio senaties pasekmių, nes pasirašant V. B. nežinojo koordinačių. Nacionalinės žemės tarnybos specialistai tik matavimais su prietaisais nustatė, kad plane neteisingai pažymėti atstumai. Tokiu būdu, šios aplinkybės paaiškėjo tik nuo ieškinio padavimo. Senatis nėra praleista, o jei ji būtų praleista, teismas turėtų taikyti termino pratęsimą. Be to, kad D. M. ir V. B. riba neaiški, matosi iš J. A. žemės sklypo plano, Nacionalinės žemės tarnybos plano, teismo apžiūros protokolo. Pagal žemėtvarkos nuotrauką, atidėjus pagal J. A. planą 2,05 m nuo vakarinės pusės D. M. medinių pamatų iki ribos, o nuo pietinės – 3,50 m, brėžiant liniją ji išsikraipo, gaunasi lūžis.
Atsakovas S. Š. pateikė priešieškinį, prašydamas nustatyti jo naudojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., ribas pagal Panevėžio apskrities viršininko 2000-03-21 įsakymu Nr.415Ž patvirtintą Molainių kadastrinės vietovės, esančios Naujamiesčio sen., Panevėžio r., žemės reformos žemėtvarkos projektą ir D. R. įmonės sudarytą žemės sklypo planą. Ieškinyje ir teismo posėdyje nurodė, kad kilus ginčui dėl sklypų ribų, pagal CK 4.45 str. jas turi nustatyti teismas. Jis pastatus statėsi pagal planą, laikydamasis projektinių reikalavimų, jokių savavaliavimų nedarė. Nieko nekilnojo, nestumdė, priestatų nebuvo ir nėra, jo ūkinis pastatytas 1981 m. ir daugiau neperstatytas. Už ūkinio tiktai pristatyta malkinė. Iki sklypo ribos jam turi likti 5 metrai. Visi pastatai yra lygiagretūs, tik V. B. gyvenamasis namas šiek tiek persuktas. Prie ribos su P. K. savo sklype įrengė lataką (drenažo sistemą), ją naudojo ir prižiūrėjo. P. K. pradėjus ūkininkauti, su technika važinėti, latakas buvo sumaitotas. Su P. K. įrengė bendrą kanalizaciją, pagrindinė trasa ėjo sklypų ribos sandoroje. Pats šulinys yra ribos viduryje, jis yra 2,5 m diametro, o šulinio dangtelis yra jo sklypo pusėje, todėl visi valymai buvo atliekami per jo sklypą. Sklypai lygiagretūs, tik jo sklypo plotis 30 m, o P. K. 29 m. Trikampio formos žemės sklypo niekada nebuvo. Prašė, kad būtų privatizuota pagal pirminius dokumentus. Riboženklis prie gatvės buvo įkaltas iš pat pradžių, kai buvo skirstomi sklypai. Sklypo gale irgi buvo riboženkliai, bet neišliko. Pagal jo prašomą padalinimą, P. K. pravažiavimo nuo (duomenys neskelbtini) pusės į sklypo gilumą už ūkinių pastatų nebeliktų. Išvažiavimas iš jo paties sklypo gali būti bet kur, bet jeigu daryti kaip P. K. siūlo, tuomet privažiavimo prie jo pastatų nebelieka, nes ten pastato durys. P. K. gali privažiuoti prie savo pastatų iš sklypo galo, taip planuose numatyta. Pagal pirminius skyrimo dokumentus, jo sklypo plotis yra 30 metrų, o pagal siūlomą projektą – 33 metrai, bet plotis imamas statmenai, ne įstrižai. Sklypo ilgis pagal pirminius dokumentus sudaro 83,34 m, toks ir yra, viso – apie 25 arus. Pagal D. R. planą, P. K. sodiniai patenka į jo sklypą, nes per arti pasodino. Tuo plotu, kur yra vaismedžiai, naudojasi jis, bet vaismedžius prisižiūri pats P. K., nes tvoros nėra, o jis jo nevaro.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 25 d. sprendimu P. K. ieškinį tenkino. Nustatė P. K. ir V. B. naudojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., ribas pagal E. Ž. įmonės 2012-02-22 (pasirašyta 2012-02-24) parengtą žemės sklypo ribų planą. V. B. ieškinį ir S. Š. priešieškinį teismas atmetė.
Nustatė, kad V. B., P. K. ir D. M. yra žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., valdytojai. D. M., kurio sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdo jį nuosavybės teise. Nuosavybės teisė jam kilo atstačius jam nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą – žemę pagal Panevėžio apskrities viršininko 2003-05-05 sprendimą Nr. 21-90168-24364 ir tos pačios dienos įsakymą Nr. Ž-1509. Sklypas kadastriškai suformuotas, atlikti ir geodeziniai matavimai. D. M. 2539 kv. m. ploto žemės sklypas, indenf. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), suformuotas pagal J. A. įmonės 2000-10 sudarytą sklypo planą. 2000-10-05 tos pačios įmonės parengtas žemės sklypo ribų paženklinimo aktas, kurio 4 p. nurodyta, jog nustatant sklypo ribas dalyvavo D. M., V. B. ir M. M. – K. Abrise nurodyta, jog 1,2 ir 3 taškai koordinuoti. Su D. M. sklypo pietine riba ribojasi kadastriškai nesuformuotas ir neįregistruotas žemės sklypas, kuriuo naudojasi V. B. ir P. K.. Ant šio sklypo stovi pastatai (gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai), kurie priklauso minėtiems asmenims bei R. T. bendros dalinės ar asmeninės nuosavybės teise. Ūkiniai pastatai stovi skersai sklypo, pagal 1988 m. duomenis jų ilgis 16,75 m., tais pačiais metais leista P. K. pristatyti dirbtuves (garažą) 5 m. pločio (dabartinis žymėjimas 6I1b), daiktinės teisė į jį įregistruotos. Kadastro duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatė, jog V. B. 1995-96 m. prisistatė (įregistruotas tik 2010 m.) ūkinį pastatą – garažą 10I1/p, kurio plotis 4,25 m., bendras ilgis 26,5 m. Tarp ūkinių pastatų yra statiniai 12I1/b ir 11I1/b, kurių sukūrimo teisėtumą patvirtinantys dokumentai nepateikti ir daiktinės teisės į juos neįregistruotos. Dėl 12I1b statinio teisėtumo teisme nagrinėja civilinė byla Nr. 2-22-452/2012, kuri sustabdyta. Pietinėje šio sklypo riboje yra S. Š. naudojamas kadastriškai suformuotas ir atmatuotas Lietuvos Respublikai priklausantis žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Sklypo geodeziniai matavimai neatlikti. Ant jo stovi S. Š. priklausantys statiniai. V. B., P. K. ir S. Š. naudojamuose sklypuose atliko statinių naujos statybos darbus. Statybai 1980-01-29 Panevėžio hidromelioracijos tarybinio ūkio – technikumo direktoriaus įsakymu V. B. buvo skirtas 0,15 ha ploto sklypas.1980-81 m. patvirtintos sklypo raudonosios linijos, pastatų ašys, leista statyti statinius. 1984-11-05 dovanojimo sutartimi ½ gyv. namo V. B. padovanojo P. K.. 1990-05-16 įsakymu V. B. ir P. K. prie jau skirtų kiekvienam 7,5 aro paskirta dar atitinkamai po 16,3 ir 15,5 aro žemės. Panevėžio rajono tarybos 1992-08-28 potvarkiu Nr. 311v leista išsipirkti atitinkamai 0,24 ir 0,23 ha žemės sklypus. Pagal pirminius žemės suteikimo dokumentus, sklypo plotis buvo 30 m., o ilgis 50 m. 2002 m. atlikus faktinius sklypų matavimus nustatyta, jog plotis 29 m, o ilgis 52 m. S. Š. namo statybai sklypas išskirtas 1980-01-23 Panevėžio hidromelioracijos tarybinio ūkio - technikumo direktoriaus įsakymu. Sklypo išmatavimai 30x50 m. Vėlesniais sprendimais sklypo plotas didėjo ir šiuo metu sudaro apie 25 arus. Pagal S. Š. pirminius dokumentus, atstumas tarp jo pastatų ir sklypo ribos yra 5 metrai. 1985-12-19 sudarytas valstybinio asmeninio gyvenamo namo priėmimo, 2001-08-21 jo ir ūkinių pastatų pripažinimo tinkamu naudoti aktai. Panevėžio apskrities viršininkas 2008-03-04 raštu P. K. informavo, jog S. Š. gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus pastatė pagal projektą. Nustatė, kad V. B. pateikė planą, kuriuo prašo nustatyti V. B. ir P. K. valdomo namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), šiaurinę ir pietinę ribas pagal 2011 m. spalio mėnesį UAB “Aterra” koordinates jos parengtame plane, P. K. pateikė naudojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų planą pagal E. Ž. įmonės 2012-02-22 parengtą žemės sklypo ribų projektą, o S. Š. prašo nustatyti jo naudojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribas pagal Panevėžio apskrities viršininko 2000-03-21 įsakymu Nr. 415Ž patvirtintą Molainių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir D. R. įmonės sudarytą žemės sklypo planą. VĮ Registrų centras pateiktais duomenimis pagal UAB “Aterra” (V. B. pateiktas) planą kertamas D. M. žemės sklypas riboje su V. B. ir P. K. naudojamu sklypu nuo 0,58 m iki 2,39 m. Pagal V. B. teikiamą planą, pietinė sklypo riba būtų ties P. K. (dabar R. T.) ūkinio pastato 6I1b kampu, o tarp V. B. ūkinio pastato 10I1/p kampu ir D. M. sklypo riba yra numatomas praėjimas (pravažiavimas). Pagal P. K. pateiktą projektą, tarp jo ūkinio pastato 6I1/b ir S. Š. naudojamo sklypo ribos yra 4,11 m atstumas, o sklypo šiaurinė riba remiasi į V. B. ūkinio pastato 10I1/p kampą. Pagal S. Š. planą, jo naudojamo sklypo riba būtų ties P. K. ūkinio pastato 6I1b kampu, t. y. jo planas iš esmės analogiškas V. B. pateiktajam planui.
Teismas pažymėjo, kad byloje nekeliamas klausimas dėl Panevėžio apskrities viršininko sprendimo ir įsakymo, kurių pagrindu D. M. atkurtos nuosavybės teisės, tame tarpe ir į ginčijamą žemę, galiojimo. Tuo tarpu V. B. siekiant keisti D. M. sklypo ribą, dėl ko šis sklypas sumažėtų apie 1 arą, turėtų būti ginčijamas teisinis D. M. nuosavybės pagrindas. Nuosavybės pagrindo neginčijant, nėra teisinio pagrindo nagrinėti V. B. ieškinio CK 4.45 str. taikymo požiūriu taip, kad mažėtų D. M. sklypo plotas. Teismas atmetė V. B. atstovės paaiškinimus, jog pastačius garažą ten visada buvęs iki 2 metrų pločio praėjimas iki sklypo ribos. Teismo nuomone, įvertinus byloje esančius įrodymus, labiau tikėtina, kad sklypas buvo užstatytas iki pat D. M. sklypo pietinės ribos. Būtent V. B. nusprendus statytis garažą prie esamo ūkinio pastato, buvo nuspręsta, jog praėjimo (pravažiavimo) pro tą pusę nebeliks, o bus naudojamasi pravažiavimu pro P. K. pastatų pusę. Kadangi V. B. pastatą savo rizika pastatė prie (ant) sklypo ribos, tai negali būti pagrindas ginti jo teises, keičiant gretimo žemės sklypo ribas. Pažymėjo, kad ribų pakeitimas pagal V. B. pasiūlytą variantą reikštų ir jo naudojamo sklypo padidėjimą, nes jis siūlo ribą „pastumti“ į atsakovo D. M. sklypą, paimtos sklypo dalies niekaip nekompensuojant. Atsižvelgdamas į tai, kad ribų paženklinimo aktas ir sklypo planas nenaikinami, teismas sprendė, jog nėra pagrindo panaikinti D. M. priklausančio sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., kadastro duomenų registraciją. Be to, laikė, jog V. B. praleido ieškinio senaties terminą pažymėjimo aktui bei planui ginčyti, kai atsakovas D. M. prašo taikyti ieškinio senatį. Būtent ginčijami dokumentai sudaryti 2000 m. spalį, aktas V. B. pasirašytas, o ieškinys dėl jų nuginčijimo teismui pateiktas 2011-07-25. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog P. K. projektas nepažeidžia ir S. Š. turtinių teisių, nes jis taip pat tėra šio valstybės sklypo naudotojas. Įvertino ir tai, jog S. Š. turi potencialią galimybę siekti naudojamo (ateityje ir įsigyto) sklypo dydžio padidinimo, nes jo dabar naudojamas sklypas pietine riba ribojasi su neprivatizuotos žemės trikampiu - kiliu tarp jo ir A. B. įmonės sudarytų ir įregistruotų sklypų. Minėto kilio forma neracionali, atskiro sklypo jis negalės sudaryti, pagal žemėtvarkos organizavimo reikalavimus toks jis neturėjo būti, todėl racionaliausia, jeigu jį įgyti norėtų gretimų sklypų savininkai. Pagal P. K. siūlymą nustačius ribą (E. Ž. įmonės rengtas projektas) atstumas nuo sklypo ribos iki S. Š. ūkinių pastatų būtų 2,24-4,4 m, 3,14-2,3 m, 2,76-2,62 m, kuris, teismo nuomone, pakankamas praėjimui, nedidelių daiktų pranešimui, o privažiavimas iš kitos statinių pusės neribojamas. Pažymėjo, jog kitokios sklypo linijos formos ir jos atstumo nuo pastatų (kiek tai liečia P. K. projektą) dalyvaujantys byloje asmenys nepateikė ir nesiūlė, pateiktųjų patys nesiūlė modifikuoti. Tokiu būdu, teismas laikė, jog P. K. pateiktas projektas priimtas kaip optimaliausias iš pateiktųjų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas S. Š. prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – P. K. ieškinį atmesti, o jo priešieškinį patenkinti bei priteisti iš ieškovo P. K. visas su bylos nagrinėjimu susijusias bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas neatskleidė bylos esmės, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas, neteisingai aiškino ir taikė materialines teisės nuostatas, reglamentuojančias žemės sklypų nustatymą. O būtent – nepagrįstai nustatė P. K. ir V. B. naudojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., ribas pagal E. Ž. įmonės parengtą žemės sklypo ribų planą. Visiškai neanalizavo, ar P. K. pateiktas E. Ž. parengtas žemės sklypo planas atitinka pirminius ginčo teritorijoje esančių žemės sklypų skyrimo dokumentus ir to, ar šiame plane įformintos ribos atitinka S. Š. suformuoto sklypo ribas. Patvirtindamas ginčo teritorijoje esančių sklypų ribą pagal P. K. pateiktą žemės sklypo planą, teismas sudarė sąlygas „perkelti“ P. K. valdomo žemės sklypo pietinę ribą į S. Š. namų valdai priskirtą teritoriją. Be to, E. Ž. parengtame (duomenys neskelbtini) esančio sklypo geodeziniame plane ribų linijos yra nelygiagrečios: prie (duomenys neskelbtini) gatvės sklypo plotis 29 m, o priešingoje pusėje 32 m. Teismas nurodė, jog nustatant naudojamų žemės sklypų ribą pagal D. R. įmonės parengtą planą pravažiuoti ar net praeiti pro P. K. ir R. T. ūkinius pastatus į sklypą už jų neįmanoma, nes siūloma riba eina pro pat ūkinio pastato kampus. Tačiau tokia teismo išvada yra nepagrįsta, kadangi, kaip nurodo pats teismas, patekti už ūkinių pastatų būtų galima keliuku iš priešingos sklypo pusės. Būtent S. Š. pateiktame D. R. įmonės sudarytame žemės sklypo plane ribos nustatytos pagal nenuginčytą žemėtvarkos projektą, laikantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, atsižvelgiant ir į kitų žemės sklypų savininkų interesus, todėl teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, privalėjo vadovautis būtent juo.
Apeliaciniu skundu ieškovas V. B. prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo ieškinį ir S. Š. priešieškinį patenkinti, o P. K. ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sprendimas yra nemotyvuotas ir teisiškai nepagrįstas, nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Apeliantas ieškinyje tinkamai suformulavo ieškinio dalyką ir pagrindą, tačiau teismas jam išreiškė nepagrįstą pretenziją, jog ieškinyje bei patikslintame ieškinyje V. B. nenurodė savo prašymo pagrindimui jokių materialinių teisės normų. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas. Teismas net nesvarstė ginčo sprendimo būdo patvirtinant sklypo ribas pagal UAB „Aterra“ 2011 m. spalio mėn. paruoštą planą, kuris buvo sudarytas remiantis pirminiais dokumentais ir pagal faktinį sklypo ribų naudojimą. Tuo teismas neatskleidė bylos esmės ir prieštaringai ją išsprendė. Apeliantas savo reikalavimus grindė tuo, kad viešajame registre D. M. žemės sklypo kadastro duomenys nustatyti pažeidus kadastro reikalavimus, nes juose pateikta D. M. žemės sklypo riboženklių 1-2-3 koordinuota padėtis neatitinka tiek planinių, tiek faktinių sklypo naudojimo koordinačių. Todėl faktas, kad V. B. ir S. Š. žemės sklypų kadastro duomenys nėra įrašyti nekilnojamojo turto kadastre, įpareigojo teismą iš esmės analizuoti ir įvertinti visus šalių argumentus. Nagrinėdamas kaimyninių sklypų savininkų ginčą dėl sklypų ribų teismas pirmiausia turėjo atsakyti į klausimą, ar šios ribos iš tiesų yra neaiškios. Tik teigiamai atsakęs į šį klausimą, teismas galėjo nustatyti sklypų ribas, vadovaudamasis CK 4.45 str. nustatytais kriterijais. Be to, teismas net nesvarstė ginčo sprendimo galimybės apelianto reikalavimus priskirti negatorinio ieškinio kategorijai (CK 4.98 str.). Teigia, jog bylos medžiagoje yra pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, kad iki 2010-05-05 nebuvo jokių objektyvių galimybių apeliantui tiksliai suvokti apie jo pažeidžiamų teisių mąstą ir pobūdį. Tokiu būdu, teismo sprendime pateikta atskira nuomonė dėl senaties termino taikymo skundžiamiems aktams ginčyti yra nepagrįsta. Visi apelianto argumentai dėl termino praleidimo priežasčių yra nurodyti ieškinio pareiškime. Atsižvelgiant į tai, kad byloje egzistuoja viešasis interesas, nes ginče turėjo būti sprendžiami nuosavybės teisių atkūrimo bylos teisėtumo klausimai, todėl teismas ex officio turėjo patikrinti D. M. nuosavybės atkūrimo bylą. 2012-12-17 teismui pateiktu pareiškimu nurodo, kad prisideda prie atsakovo S. Š. apeliacinio skundo ir jį prašo tenkinti.
Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu V. B. ir S. Š. atstovas advokatas Stanislovas Butkevičius iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir apeliaciniuose skunduose. Papildomai paaiškino, kad byloje yra duomenys, jog buvo atlikti matavimai, buvo išmatuoti visi esantys bendrasavininkų pastatai. Yra duomenys apie tai, kad dar vyksta viena byla dėl galimai P. K. savavališkos statybos. Ta byla yra sustabdyta, ir tai įtakojo neteisėto sprendimo priėmimą, kadangi teismas motyvavo, kad P. K. nebeturi privažiavimo prie savo ūkinių pastatų, ir tai padarė apelianto S. Š. sąskaita. Mano, jog pirmiau turėjo būti išnagrinėta byla dėl savavališkos statybos, o tik vėliau sprendžiamas šis klausimas. Be to, teismas netinkamai vertino susitarimą. Kai V. B. statė garažą, prašė sutikimo tuo metu gyvenusios atsakovo D. M. giminaitės Č. statyti pastatą nesilaikant trijų metrų atstumo. Šis susitarimas nedavė teismui pagrindo konstatuoti, kad buvo susitarta, jog leidžiama statyti ant sklypo ribos. Net ir tuo atveju, D. M. sklypo riba įeina į patį pastatą, kas yra negalima. Ieškinys negali būti tenkinamas pagal E. Ž. įmonės parengtą planą, nes jis neatitinka įstatymų reikalavimų. Jis prieštarauja Molainių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui. Administracinio teismo sprendimu buvo panaikintas žemėtvarkos projektas, nes jis neatitiko pirminio Molainių kadastrinės vietovės projekto. D. R. plane yra nurodyta, kad ieškovui P. K. beveik nelieka pravažiavimo, tačiau yra nurodyta, kodėl jo nelieka.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliantų V. B. ir S. Š. apeliacinius skundus ieškovas P. K. prašo apeliacinius skundus atmesti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad P. K. ir V. B. žemės sklypo ribos nėra aiškios, todėl teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė bei nustatė šio žemės sklypo ribas pagal E. Ž. įmonės parengtą žemės sklypo ribų planą. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė Inga Radinienė paaiškino, jog riba tarp P. K. ir S. Š. yra nustatyta taip, kad būtų paliktas pravažiavimas prie P. K. ūkinio pastato. Taip pat E. Ž. palieka priėjimą ir prie S. Š. ūkinio pastato. Faktinė tvarka ten yra nusistovėjusi. Šalių daiktai patenka į kiekvieno sklypą. D. M. riba jokiais būdais negali būti pažeista. P. K. ir V. B., gavę sklypą, faktiškai susitarė, ir teismas nustatė taip: visas įvažiavimas į sklypą vyksta toje dalyje, kur yra P. K. ir S. Š. riba.
Atsiliepimais į S. Š. ir V. B. apeliacinius skundus atsakovas D. M. prašo S. Š. apeliacinį skundą bei V. B. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-10-25 sprendimą. Nurodo, kad teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir įvertino visus svarbius ir turinčius esminės reikšmės civilinei bylai surinktus įrodymus. Teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad V. B. atstovas klaidina teismą, nes jo žemės sklypo riba neįeina į V. B. pastatą, o praeina labai šalia, tik liečia garažą. D. M. atstovė advokatė Silvija Streikutė paaiškino, kad D. M. nuosavybės teise priklausantis namų valdos žemės sklypas yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, yra pažymėtas kadastro žemėlapyje. D. M. rengiant planą ir atliekant žemės sklypo ribų paženklinimą dalyvavo ir pats apeliantas V. B.. Jis savo parašu patvirtino D. M. žemės sklypo planą, žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo aktą. Šie dokumentai buvo pirmosios instancijos teismo tinkamai įvertinti.
Atsiliepimu į V. B. apeliacinį skundą atsakovas S. Š. prašo V. B. apeliacinį skundą patenkinti. Teigia, kad teismas teisingai nustatė, jog S. Š., V. B. ir P. K. naudojamų žemės sklypų ribos yra neaiškios, tačiau nepagrįstai sprendė, kad šis neaiškumas turi būti sprendžiamas P. K. nurodytu būdu.
Atsiliepimu į V. B. ir S. Š. apeliacinius skundus atsakovas VĮ Registrų centras prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą duomenys įrašomi pateiktų dokumentų pagrindu. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo.
Atsiliepime į apeliantų S. Š. ir V. B. apeliacinius skundus Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos bei apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu jos atstovas K. C. nurodė, kad P. K. pateiktas teismui žemės sklypo planas neatitinka gretimo žemės sklypo plane nurodytų atstumų nuo projektuojamų pastatų iki projektinių žemės sklypo ribų. Teismas šias aplinkybes įvertino netinkamai.
Tretysis asmuo R. T. prašo apeliantų skundus atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
V. B. ir S. Š. apeliaciniai skundai atmestini, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundų faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentus, bylos medžiagą, išklausiusi teismo posėdžio metu šalių paaiškinimų, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškovo P. K. ieškinį bei atmetė V. B. ieškinį ir S. Š. priešieškinį. Byloje nenustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, numatyti CPK 329 str.
Pirmosios instancijos teismas šalių ginčą sprendė vadovaudamasis CK 4.45 str., numatančiu, jog, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Apeliantas V. B., kaip vieną iš skundo argumentų, nurodo, jog teismas netinkamai kvalifikavo ginčo teisinį santykį, t. y. netinkamai sprendė, kad ieškinio reikalavimas yra pareikštas CK 4.45 str. pagrindu, o remiantis CK 4.98 str. teisės normomis, kaip negatorinis ieškinys. Teisėjų kolegija pažymi, jog CK 4.95 ir 4.98 str. įtvirtina du savarankiškus savininko teisių gynimo būdus – vindikacinį ir negatorinį ieškinį. Pagal CK 4.95 str., savininkas turi teisę išreikalauti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. CK 4.98 str. nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Atliekant teisinį ginčo santykių kvalifikavimą, t. y. sprendžiant, kokiu būdu savininkas gina savo teises – vindikaciniu (CK 4.95 str.) ar negatoriniu (CK 4.98 str.) ieškiniu, būtina atsižvelgti į nuosavybės teisės objektą. Nekilnojamųjų daiktų, kaip nuosavybės teisės objektų, specifiką lemia tokių objektų ir teisių į juos registracija Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo daikto savininko prarasta galimybė faktiškai naudotis daiktu neturi būti tapatinama su valdymo, kaip vieno iš nuosavybės teisės turinio elementų, praradimu. Visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos ne vindikaciniu (CK 4.95 str.), o negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Šioje byloje ieškovas V. B. ginčija atsakovo D. M. žemės sklypo pietinę ribą bei nurodo, kad dėl D. M. žemės sklypo atliktų kadastrinių matavimų netikslumų neįmanoma tinkamai nustatyti gretimų namų valdos žemės sklypų ribos, nes ginčytina riba yra nustatoma būtent nuo galimai netikslios D. M. žemės sklypo pietinės ribos. Taigi, akivaizdu, jog ginčas yra kilęs būtent dėl žemės sklypų ribų nustatymo, t. y. ieškinio reikalavimas keliamas CK 4.95 str. pagrindu.
Teismas, spręsdamas ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kiekvienu atveju turi nustatyti ir įvertinti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes, ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, vadovautis taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-36/2010). Pagal CK 4.45 str., ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą nekonkrečiuose dokumentuose atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaromos prielaidos ginčui kilti ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010; 2010-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3453/2010). Sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, jų ribos gali buti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005). Kaip matyti, D. M. nuosavybės teise priklausantis namų valdos žemės sklypas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir pažymėtas kadastro žemėlapyje pagal J. A. IĮ 2000 m. spalio 5 d. atliktus kadastrinius matavimus (vietinėje koordinačių sistemoje) ir parengtą žemės sklypo planą M1:500. Be to, jo žemės sklypas yra pažymėtas kadastro žemėlapyje pagal visų šalių suderintą valią. Kadastro žemėlapyje pažymėtas D. M. žemės sklypo koordinatės atitinka pirminius žemės sklypų įsigijimo dokumentus bei J. A. IĮ parengtą žemės sklypo planą. Priešingai apelianto argumentams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė teiginius apie tai, kad D. M. sklypo kadastriniai matavimai atlikti klaidingai. Būtent atstumas nuo D. M. sklype esančių, bet jau neišlikusių pastatų pamatų (likę tik jų elementai), buvo 2,05-3,5 m., t. y. sklypo riba „traukėsi“ nuo A. B. statinio. Šiuo metu atlikus matavimus matyti, jog geodeziškai pamatuota sklypo riba eina toliau nuo pamatų likučių 3,57-3,60 m, t. y. beveik lygiagrečiai. Tokiu būdu, galėjo būti tik nurodyti klaidingi atstumai, o natūroje riba nurodyta (riboženkliai sukalti) tiksliai, nes dėl jų kalimo vietos pretenzijų nereikšta. Pažymėtina ir tai, kad D. M. 2001-01-29 Nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 297ž esantys rašytiniai dokumentai patvirtina, kad ginčo šalys yra pasirašiusios ir suderinusios 2000-10-05 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą, kuriame dėl žemės sklypo ribų yra pasirašę D. M., V. B. ir M. M. – K. (nuosavybės teisės atkūrimo byla Nr. 297ž, b. l. 23). Tie patys asmenys savo parašais yra patvirtinę ir D. M. žemės sklypo planą M1:500, kuris yra atliktas pagal J. A. IĮ preliminaraus plano duomenis. Dokumentai nėra nuginčyti, todėl yra teisėti ir galiojantys. Tuo tarpu nustačius žemės sklypo ribas pagal V. B. prašomas koordinates, pakistų D. M. turimo žemės sklypo bendras plotas.
Apeliantas V. B., nurodo, kad teismas neteisingai skaičiuoja ieškinio senaties termino pradžią, kadangi jis apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik kreipdamasis ieškiniu į teismą. Priešingai tokiems argumentams, pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai sprendė dėl ieškinio senaties termino praleidimo. Tiek iš teismo nustatytų aplinkybių, tiek iš atsakovo D. M. atstovės paaiškinimų matyti, kad V. B., kuris dalyvavo matavimuose, buvo žinoma faktinė (pamatuota ir atžymėta) sklypo riba, jis ieškinio senaties termino ribose šių duomenų neginčijo. Remiantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32 p. bei tuo metu galiojusios Žemės ūkio ministerijos 1996 m. kovo 11 d. įsakymu Nr. 98 patvirtintos Žemės sklypų planų parengimo, atliekant geodezinius matavimus, metodikos 5.2 punktu, žemės sklypo ribos vietovėje nustatomos dalyvaujant žemės sklypo esamam (būsimam) savininkui (naudotojui) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – teisėtiems gretimų žemės sklypų savininkams ir naudotojams, turintiems juridinius žemės nuosavybės arba naudojimo teisę įrodančius dokumentus. Pagal Metodikos 5.8 punktą, paženklinus žemės sklypą vietovėje, surašomas žemės sklypo paženklinimo aktas. Aktą pasirašo kviestieji asmenys, matavimus atlikęs asmuo ir užsakovas (Metodikos 5.84, 5.8.5 punktai). UAB „Attera“ vadovo E. K. liudijimas, kuriuo jis daro prielaidą, kad riboženkliai buvo statomi galimai ne toje vietoje, taip pat negali būti pagrindu žemės sklypo ribų paženklinimo aktui nuginčyti, kadangi tokios faktinės aplinkybės byloje nebuvo nustatytos, tokios versijos nekėlė nei viena iš civilinės bylos šalių, be to, byloje nėra surinktų jokių rašytinių įrodymų, galimai patvirtinančių liudytojo išsakytą prielaidą. Priešingai, byloje esantys rašytiniai dokumentai patvirtina, kad V. B. yra pasirašęs tiek ant 2000 metų spalio mėnesio J. A. įmonės parengto žemės sklypo plano, tiek ant 2000-10-05 žemės sklypo ribų paženklinimo akto. Todėl darytina išvada, kad jis žinojo ir suprato, kurioje konkrečiai vietoje yra jo ir D. M. bendra žemės sklypų riba, bei su ja sutiko. Ginčyti šiuos dokumentus apeliantas V. B. yra praleidęs ieškinio senatį, kurios praleidimo svarbių priežasčių nenurodė, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.
Priešingai apeliantų teiginiams dėl įrodymų vertinimo, teismas priimdamas sprendimą vertino visus byloje pateiktus įrodymus bei siekė suderinti sklypų savininkų interesų pusiausvyrą, kad abiejų sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., naudojimas būtų įmanomas, racionalus. Tuo tarpu V. B. ir S. Š. pateiktuose pasiūlymuose dėl ribų nustatymo neatsižvelgta į faktiškai valdomų sklypų ribas ir jų plotą bei juose esančius statinius, o prašomos nustatyti žemės sklypų ribos suvaržo ieškovo teisę patekti prie turimo ūkinio pastato, naudotis pasodintais vaismedžiais ir vaiskrūmiais, kanalizacijos šuliniu. Teismas pagrįstai laikė reikšminga faktiškai tarp šalių nusistovėjusią naudojimosi žeme tvarką bei būtinumą užtikrinti racionalų naudojimąsi statiniais. P. K. teismui nurodė (šias aplinkybes pripažino ir S. Š.), jog S. Š. naudojamo sklypo dalyje ties P. K. ir V. B. naudojamo žemės sklypo riba yra nuo seno, t. y. dar iki S. Š. atsikraustant gyventi, susodinti P. K. sodiniai, jais rūpinasi pats P. K.. Teismas teisingai nustatė, jog pro tą pačią sklypo dalį P. K. įvažiuoja į savo sklypo dalį už ūkinių pastatų ir prie gyvenamojo namo. Priešingu atveju, t. y. jei būtų nustatyta sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., riba pagal D. R. įmonės parengtą planą, pravažiuoti ar prieiti prie P. K. ir R. T. ūkinių statinių būtų neįmanoma, nes siūloma riba eina pro pat ūkinio pastato kampus (taškai Nr.5-6). Teismas pagrįstai įvertino tai, kad ieškovas ir tretysis asmuo R. T. gyvena kaime, verčiasi iš žemės ūkio, augina gyvulius, todėl toks nepatogumas, kaip visiškas apribojimas patekti prie ūkinio pastato 6I1b ir kitų ūkinių pastatų sukeltų didelių nepatogumų, be to, yra neracionalu nustatyti žemės sklypo ribas taip, kad nukentėtų vienas iš savininkų (P. K.), kito gretimo žemės sklypo naudotojo S. Š. sąskaita. Patekti už ūkinių pastatų būtų galima tik keliuku iš priešingos sklypo pusės, o tam reiktų apvažiuoti dalį Molainių gyvenvietės.
Kaip matyti, pagal atsakovo S. Š. pateiktą žemės sklypo ribų nustatymo projektą, jo žemės sklypas yra perstumiamas į P. K. ir V. B. žemės sklypą ir tokiu būdu už S. Š. žemės sklypo (dalis kuri ribojasi ties pietine pastarojo žemės sklypo riba) susiformuoja trikampis laisvo valstybinės žemės ploto. (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklypai buvo formuojami lygiagrečiai, pasvirę 73 laipsnių kampu, o jokie netaisyklingos formos intarpai tarp sklypų nebuvo numatyti. Dėl tokių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nurodė, kad į įsiterpusią laisvą valstybinę žemę galėtų pretenduoti besiribojančių žemės sklypų savininkai, t. y. pats atsakovas S. Š.. Nors atsakovas S. Š. prašė nustatyti žemės sklypo ribas pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą 2000-03-21 įsakymu Nr. 415Ž, tačiau teikdamas pasiūlymą dėl žemės sklypo ribos nustatymo pats iš esmės nukrypo nuo patvirtinto žemės reformos žemėtvarkos projekto. Apklaustas D. R. teismo posėdyje nurodė, jog rengiant žemės sklypo planą praktiškai žemės reformos žemėtvarkos projektu nesivadovavo ir jo nematė. Šias aplinkybes patvirtina paties S. Š. pateiktas 2011-04-18 žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai aktas Nr. KAM-25280 (t.2, b.l. 60), kuriame konstatuota, kad patikrinus žemės sklypo kadastro duomenų nustatymą pagal D. R. įmonės pateiktus duomenis, neatitiko nei sklypo ribos, nei teritorijų planavimo dokumentų, Kadastro nuostatų 36.3.2 punktų reikalavimų, žemės sklypų ženklinimo taisyklių reikalavimų, ne visi įrašyti pastatai ir kad kadastro duomenų byla neatitinka Kadastro nuostatų reikalavimų. Šis aktas surašytas atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio žemėtvarkos skyriaus atstovo, todėl apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovo teiginius, kad D. R. įmonės atlikti kadastriniai duomenys yra teisingi ir geri, atitinkantys įstatymų reikalavimus. Be to, bylos duomenys nepatvirtina S. Š. teiginio, kad pats P. K. prisistatė savavališkų statinių ir taip užkirto kelią praėjimui. Priešingai, P. K. (dabar priklauso R. T.) kraštinis ūkinis pastatas 6I1b pastatytas gavus reikiamus tam statybos leidimus ir suderinimus, jis teisiškai yra įregistruotas. Kaip teisingai pastebėjo teismas, tai, kad P. K. naudojamoje žemėje yra savavališkų statinių (dėl jų vyksta teisminis procesas) tarpui tarp pastatų ir sklypo ribos neturi reikšmės, nes pastatai 12I1/b,11I1/b ir kt. yra pastatyti į sklypo gylį, o ne plotį.
Teisėjų kolegija taip pat sutinka su teismo argumentais, kuriais paneigtas V. B. atstovės teiginys, jog V. B. sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., pastačius garažą už jo visada buvo iki 2 m. pločio praėjimas iki sklypo ribos. Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, konstatavo, jog labiau tikėtina, kad sklypas buvo užstatytas iki D. M. sklypo pietinės ribos. Tuometiniai sklypų naudotojai susitarė, jog statoma bus iki pat sklypo ribos. V. B. nusprendus statytis garažą prie esamo ūkinio pastato, buvo nuspręsta, jog praėjimo (pravažiavimo) pro tą pusę nebeliks, o bus naudojamasi pravažiavimu pro P. K. pastatų pusę. Tokia tvarka yra nusistovėjusi ir šiuo metu.
Kritiškai vertintinas V. B. apeliacinio skundo argumentas, jog teismas nenagrinėjo UAB „Aterra“ projekto ir tokiu būdu neatskleidė bylos esmės. Kaip matyti, UAB „Aterra“ parengtas žemės sklypo ribų nustatymo projektas atmestas pagrįstai tiek motyvuojant D. M. nuosavybės teisių pažeidimu, sumažinant pastarojo įteisinto ir teisėtai valdomo žemės sklypo plotą, tiek motyvuojant sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ribos neteisėtu nustatymu iš esmės pažeidžiant P. K. nuosavybės teises, racionaliu žemės sklypo naudojimu ir patekimu prie pastatytų ūkinių pastatų, sodinių naudojimu bei neracionaliu laisvos žemės sklypo suformavimu už (duomenys neskelbtini) sklypo ribos. Teismas skundžiamame sprendime būtent pažymėjo, jog VĮ Registrų centras pateiktais duomenimis pagal UAB “Aterra” planą kertamas D. M. žemės sklypas riboje su V. B. ir P. K. naudojamu sklypu nuo 0,58 m iki 2,39 m. Pagal šį planą pietinė sklypo riba būtų ties P. K. (dabar R. T.) ūkinio pastato 6I1b kampu, o tarp V. B. ūkinio pastato 10I1/p kampu ir D. M. sklypo riba yra numatomas praėjimas (pravažiavimas). Pagal P. K. pateiktą projektą tarp jo ūkinio pastato 6I1/b ir S. Š. naudojamo sklypo ribos yra 4,11 m atstumas, o sklypo šiaurinė riba remiasi į V. B. ūkinio pastato 10I1/p kampą. Pagal S. Š. planą, jo naudojamo sklypo riba būtų ties P. K. ūkinio pastato 6I1b kampu, t. y. jo planas iš esmės analogiškas V. B. pateiktajam planui.
Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nustatyta, jog ieškovų P. K. ir V. B. žemės sklypas nebaigtas formuoti, nesudaryta žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, S. Š. priklausantis žemės sklypas yra kadastriškai suformuotas ir priklauso Lietuvos Respublikai. Kadangi P. K. ir V. B. žemės sklypo ribos nėra aiškios iš turimų dokumentų, todėl teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė bei nustatė šio žemės sklypo ribas pagal E. Ž. įmonės 2012-02-22 parengtą žemės sklypo ribų planą. Teismas pagrįstai sprendė, kad V. B. savo rizika statė pastatą ant sklypų ribos ir tai negali būti pagrindas didinti jo sklypą, pastumiant ribą į D. M. sklypo pusę. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą tarp bylos šalių dėl žemės sklypų ribų, pagrįstai ir teisėtai rėmėsi faktiškai nusistovėjusia tarp ginčo šalių žemės naudojimosi tvarka, atsižvelgė į reikalingumą užtikrinti racionalų naudojimąsi statiniais, augalais ir kt. bei į tai, kad tiek S. Š., tiek V. B. bei P. K. yra valstybinės žemės naudotojai, todėl jų valdomų žemės sklypų ribos gali būti koreguojamos.
Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinių skundų esmė – netinkamas įrodymų vertinimas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantai, nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių teisės normų (CPK 176 str. - 185 str.). Pažymėtina, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str., 178 str.). Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str.). Pagal CPK 176 str. 1 d., faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikalingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2013; kt.).
Apeliacinės instancijos teismas iš esmės taip pat sutinka ir su kitais pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais, todėl jų nekartoja. Laiko, kad kiti apeliantų nurodyti argumentai byloje teisinės reikšmės neturi, todėl plačiau dėl jų nepasisako. Iš to kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados priimant skundžiamą sprendimą pagrįstos įrodymais, kurie nekelia abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ir tarpusavio ryšiu (CPK 177, 180, 183 ir 185 str.), tinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normos. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas ištyrė visus reikšmingus įrodymus ir bylos aplinkybes, kurių visumą teisiškai įvertino. Todėl teisėtą ir pagrįstą sprendimą apeliacinių skundų motyvais naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1d. 1 p.).
Už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme atsakovas D. M. advokatei sumokėjo 700 Lt. Šios išlaidos priteistinos iš apeliantų V. B. ir S. Š. lygiomis dalimis po 350 Lt CPK 88 str. 1 d. 6 p. pagrindu. Už atsiliepimo į S. Š. ir V. B. apeliacinius skundus parengimą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme ieškovas P. K. viso sumokėjo 2 500 Lt. Šios išlaidos priteistinos iš apeliantų lygiomis dalimis po 1 250 Lt CPK 88 str. 1 d. 6 p. pagrindu. D. M. ir P. K. prašomų priteisti išlaidų sumas patvirtina mokėjimo dokumentai, jų dydis neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. Š., a. k. 340011101786, iš kiekvieno po 1 250,00 Lt (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. Š., a. k. 340011101786, iš kiekvieno po 350,00 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.