Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas:

1) 2009-03-19 Vilniaus miesto l apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 22 str. l d., 178 str. 2 d., 187 str. l d., paskirta 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per l mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba registruoti darbo biržoje, būti namuose nuo 22 val. iki 6val., jei tai nesusiję su darbu; 2009-11-17 Vilniaus m. 4 apyl. teismo nutartimi nuosprendžiu paskirtas laisvės apribojimas pakeistas 30 parų arešto;

2) 2010-12-10 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 214 str. l d., 187 str. 3 d., 259 str. 2 d., paskirta l metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymas atidėtas l metams 8 mėnesiams įpareigojant atlyginti padarytą turtinę žalą arba susitarti dėl atlyginimo, pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 2 d. ir 290 str., ir

D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, anksčiau neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. bei D. K. viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais ir nepadoriu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent:

jie 2011-05-10, apie 17.10 val., vartodami alkoholį sodo sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniuje, aptvertame tinkline tvora, gretimų sklypų gyventojų Ž. A., G. V., nepilnametės L. A., gim. 1996-07-18, atžvilgiu viešai vartojo nepadorius, necenzūrinius žodžius, visiškai apsinuoginę begėdiškai demonstravo joms savo lytinius organus. Šiais savo veiksmais kaltinamieji D. M. ir D. K. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 284 straipsnio 2 dalyje.

Be to, D. M. savo elgesiu įžeidė pareigas einančius valstybės tarnautojus, o būtent:

jis 2011-05-10, apie 17.40 val., sodo sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, po to, kai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-ojo būrio patruliai A. P. ir E. M. įspėjo jį dėl nepadoraus elgesio Ž. A., L. A. ir G. V. atžvilgiu, nueidamas akivaizdžiai nusismaukė kelnaites ir apnuogino sėdmenis prieš pareigūnus, ir tokiu savo elgesiu įžeidė pareigas einančius Vilniaus miesto VPK PR 4-ojo būrio patrulius A. P. ir E. M.. Šiais savo veiksmais įvykdė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 290 str.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. M. paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažįsta iš dalies. Kaltinamasis sutiko duoti parodymus ir teismui paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną buvo pas D. K. sode, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Gėrė alkoholį, kaitinosi pirtyje, maudėsi, bet savo lytinių organų niekam nerodė. Pripažino, kad po kiemą vaikščiojo nuogas. Atsakydamas į teismo klausimus nurodė, kad nežino, dėl ko atvyko policija; pareigūnai jam sakė, kad atvyko dėl to, jog jis vaikšto nuogas po kiemą. Jokių kaimynų nematė, kadangi aplinkui yra tvoros. Nei prie nukentėjusios G. V., nei prie nukentėjusios Ž. A. lytinių organų nerodė, prie tvoros net nebuvo priėjęs, su kaimynėmis nebendravo, nukentėjusiajai G. V. neliepė čiulpti savo lytinio organo, necenzūrinių žodžių nevartojo. Pareigūnams taip pat nuogų sėdmenų nerodė. Sutinka tik su tuo, kad po sodo sklypą vaikščiojo visiškai nuogas.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. K. paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažįsta. Kaltinamasis sutiko duoti parodymus ir teismui paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną namuose nebuvo. Kai grįžo namo, matė jau atvykusią policiją. Žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklauso jam, kaltinime nurodytą dieną ten buvo vienas darbininkas, kurį kaltinamasis paėmė iš darbo biržos, taip pat ir D. M., tačiau D. K. nežino, ką šie asmenys ten veikė iki jo grįžimo. Grįžęs matė, kad D. M. stovėjo prie policijos pareigūnų, nežino, apie ką jie kalbėjosi. Atsakydamas į papildomus teismo klausimus, kaltinamasis D. K. aiškino, kad nukentėjusioji G. V. yra jo kaimynė. Jis nematė, kad D. M., nusimovęs apatines kelnaites, rodytų sėdmenis ir vaikščiotų nuogas po jo kiemą. Kaltinamasis aiškino teismui, kad nukentėjusioji G. V. bylinėjosi su jo tėvu, dabar bylinėjasi su juo, nes neturi ką veikti, todėl jį apkalbinėja. Su nukentėjusiąja Ž. A. santykiai taip pat yra konfliktiški. Mano, kad nukentėjusiosios meluoja, jis pats prie vaikų nepriekabiauja, lytinių organų negalėjo rodyti. Nukentėjusiosios turi priežasčių su juo pyktis.

Nukentėjusioji G. V. teismui parodė, kad kaltinamojo D. M. gerai nepažįsta, jis gyvena toli nuo jos sodo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kaltinamąjį Kasperavičių gerai pažįsta, jis yra jos kaimynas, jų žemės sklypai ribojasi. 2011-05-10 nukentėjusioji dirbo sode, prie tinklinės tvoros, kuri ribojasi su kaimynu D. K., ravėjo daržą. Staiga kaimynas A. L., kurio sodo sklypas yra už jos sklypo, sako: „atsisuk, pažiūrėk“. Atsisukusi ji pamatė D. K. ir D. M. nuogus. Jokių darbininkų nebuvo, niekas nedirbo, tik abu kaltinamieji gėrė sode. Link tvoros pirmas pradėjo eiti D. K., šaukdamas ant jos necenzūriniais žodžiais, demonstruodamas savo lytinius organus, liepė jai čiulpti lytinį organą, grasino, kad išprievartaus. Abudu su D. M. sakė tą patį. Nubėgusi į sodo namelį, nukentėjusioji paėmė telefoną ir norėjo skambinti policijai, tačiau pamatė, kad policija jau atvažiuoja, nes ją iškvietė kaimynė Ž. A.. Policija atvažiavo pas D. K., bendravo su abiems kaltinamaisiais. Nurodė, kad kaltinamieji spėjo užsimauti kelnaites iki atvykstant pareigūnams. D. K. nenorėjo atidaryti savo kiemo vartų pareigūnams. Aiškino, kad D. K. nuolat ją užgaulioja, praeiti ramiai neduoda. Atsakydama į papildomus proceso dalyvių klausimus, nukentėjusioji G. V. aiškino, kad kaltinamieji įžūliai demonstravo savo lytinius organus, jos atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, užgauliojo, visa tai truko apie 3 minutes. Ji pati tą dieną kaltinamiesiems nieko nesakė, konflikto neprovokavo. Įžeidinėjimus girdėjo iš abiejų kaltinamųjų. Po šio įvykio blogai jautėsi, vartojo vaistus nuo širdies. Nei vienas kaltinamasis jos neatsiprašė. Paneigė, kad bylinėjosi su kaltinamojo D. K. tėvu.

Nukentėjusioji Ž. A. teismui parodė, kad kaltinime nurodytą dieną buvo sodo sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kaltinamieji priekabiavo prie sodo kaimynės G. V., taip pat prie jos nepilnametės dukters L. A.. Kai nukentėjusioji iškvietė policiją, kaltinamieji pradėjo grasinti susidoroti. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus nukentėjusioji Ž. A. nurodė, kad kaltinamieji tą dieną nuo ryto buvo dviese. Jie nuogi vaikščiojo po sklypą, kuriame yra pirtis. Teigė, kad prie jų niekas nesikabinėjo. Nukentėjusioji prie kaltinamųjų buvo priėjusi tik tada, kai abu kaltinamieji prie Genovaitės pradėjo priekabiauti, demonstravo jai lytinius organus, vadino ją įvairiais žodžiais, siūlė nepadorius pasiūlymus. Ž. A. iškvietė policiją, savo mobiliuoju telefonu pafilmavo kaltinamuosius. Kai ji pradėjo skambinti policijai, šie apsimovė kelnaites. Ž. A. nurodė, kad jai pačiai kaltinamieji lytinių organų nedemonstravo, tik jos dukrai kaltinamieji siūlė vyro paslaugas. Nukentėjusioji teigė, kad kaltinamieji konfliktavo su pareigūnais, kai šie atvyko. Pamatę, kad moterys kalbasi su pareigūnais, kaltinamieji pradėjo pykti, grasinti susidorojimu, jei jos rašys pareiškimus, vartojo daug keiksmažodžių. Nukentėjusioji teismui teigė, kad dėl kaltinamųjų veiksmų išgyveno, nervinosi tiek ji pati, tiek dėl nepilnametės jos dukros, jos nerimą kelia tai, kad kaltinamieji leidžia sau įžūliai elgtis, demonstruoti lytinius organus. Vasarą D. K. pirtyje dažnai švenčia, garsiai muziką leidžia, triukšmauja. Nurodė, kad nei vienas iš kaltinamųjų jos neatsiprašė.

Nukentėjusioji A. P. teismui paaiškino, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrule. Nurodytą dieną gavo pranešimą, kad du vaikinai sklype vaikšto nuogi. Nukentėjusioji Ž. A. kreipėsi į policiją dėl to, kad vaikinai vaikšto nuogi po teritoriją, tą mato jos mergaitės, iš kurių jaunuoliai tyčiojosi. Atvykusius į vietą juos pasitiko nukentėjusiosios, kurios parašė pareiškimus. Nurodė, kad kalbėjosi per tvorą su vaikinais. Girdėjo grasinimus močiutei Genovaitei, jei ši rašys pareiškimą, aiškiai girdėjo žodžius, kad „geruoju jai nesibaigs“. Vienas iš vaikinų - konkrečiai D. M. - atsisukęs apnuogino savo sėdmenis, kas įžeidė ją kaip pareigūnę. Šis veiksmas buvo tyčia nukreiptas prieš juos kaip prieš pareigūnus, pademonstruojant poziciją, kad niekas čia nieko padaryti negali, taip D. M. norėjo įžeisti ją su kolega. Atsakydama į kaltinamojo gynėjos klausimas nurodė, kad vaikinas, eidamas link pirties, savo teritorijoje, parodė jai sėdmenis. Šūksnių, susijusių su šiuo veiksmu, nukentėjusioji negirdėjo. Kaltinamojo D. M. demonstratyvų sėdmenų rodymą ji suprato kaip pareigūnės įžeidimą.

Nepilnametė nukentėjusioji L. A., gim. 1996-07-18 apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad 2011-05-10, apie 17.00 val., per savo namo kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ėjo prie paukščių aptvaro. Tai pamatęs D. M., stovėdamas kaimyno D. K. sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prie tinklinės tvoros, pradėjo jai šaukti, ar nori ji pas jį ateiti ir su juo „pažaisti“, grabaliojo per kelnaites savo lytinį organą. Jai buvo labai nemalonu tai stebėti, nes D. yra suaugęs vyras ir tarp jų nieko bendro negali būti, o jo tokie pasiūlymai, erzinimas, kabinėjimasis ją, kaip paauglę mergaitę, žeidžia, žemina ir verčia jaustis nepatogiai. Taip pat jai buvo nemalonu girdėti D. K. ir D. M. keiksmažodžius. Ji tą dieną jų nuogų nematė, jie buvo apsirengę tik kelnaitėmis (1 t., b.l. 44-50).

Nukentėjusysis E. M. teismui pateikė prašymą vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kadangi jis išvykęs gyventi į užsienį, todėl negali atvykti į teismo posėdį, dėl šios priežasties teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie iš esmės yra analogiški nukentėjusiosios policijos pareigūnės A. P. parodymams (t.1, b.l. 11-12, LR BPK 276 str. 1 d.).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. L. teismui parodė, kad kaltinime nurodytą dieną dirbo savo sodo sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, antrame namo aukšte tvarkė balkoną. Jo sodo sklypas ribojasi su G. V. sklypu, o šios - su D. K. sklypu, greta yra Ž. A. sklypas. Tarp visų sodo sklypų yra permatoma tinklinė tvora. Nuo nukentėjusios G. V. sodo sklypo iki jo sklypo atstumas bus apie 50 metrų. Liudytojas nurodė iš toli matęs, kad D. K. sklype vaikščioja nuogi vyrai. Jam buvo neįdomu į juos žiūrėti, todėl jis nekreipė dėmesio. Paskui atvyko policijos pareigūnai, dėl kokios priežasties buvo iškviesta policija, jis vėliau sužinojo iš G. V..

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 2 dalį atsako tas, kuris viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Iš straipsnio dispozicijos matyti, kad aptariama veika gali būti padaryta dviem alternatyviais būdais – necenzūrinių žodžių vartojimu arba nepadoriu elgesiu. Veiksmai turi būti atlikti viešoje vietoje, kuri teismų praktikoje aiškinama kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikalstamos veikos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Iš byloje esančių nusikalstamų veikų padarymo vietos fotonuotraukų (t.1, b.l.19-20, 25-27, 36, 61) akivaizdu, kad sodo sklype matomumas, ypatingai ties tinkline tvora yra geras, jo neužgožia augmenija ar pastatai, todėl D. K. sodo sklypas, besiribojantis su kitais sklypais, ir aptvertas permatoma tinkline tvora neabejotinai laikytinas vieša vieta.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 2 dalyje numatytas baudžiamasis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia: kaltininkas suvokia pavojingą savo veikos pobūdį ir nori taip veikti. Šiame baudžiamojo įstatymo straipsnyje aprašytas baudžiamasis nusižengimas atskiriamas nuo Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje aprašyto administracinio teisės pažeidimo pagal veikos pobūdį, kuris nustatomas atsižvelgiant į veiksmų intensyvumą, trukmę, nukentėjusiųjų asmenybę, jų skaičių, viešosios vietos specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2010 m. balandžio mėn. 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2010). Kaltinamųjų D. M. ir D. K. teiginius, kad jie neužgauliojo senyvo amžiaus kaimynės ir nepilnametės mergaitės, nedemonstravo G. V. savo apnuogintų lytinių organų paneigia išsamūs ir nuoseklūs nukentėjusiųjų Ž. A., G. V. parodymai, L. A., apklaustos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodymai (t.1, b.l.45-46), liudytojo A. L. parodymai, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo. Aplinkybė, kad nuteistieji, išėję iš pirties, užgauliojo nepilnametę L. A., vėliau pakankamai ilgą laiką po kiemą vaikščiojo nuogi bei įžūliai demonstravo savo apnuogintus lytinius organus G. V., ją įžeidinėdami necenzūriniais žodžiais ir garsiai reikšdami nepadorius intymaus pobūdžio pasiūlymus, tokius savo priešingus teisei veiksmus tęsė iki tol, kol atvyko policijos pareigūnai, neginčijamai rodo, kad abiejų kaltinamųjų veiksmai buvo intensyvaus pobūdžio ir ilgos trukmės.

Visos šios nurodytos aplinkybės teismui neleidžia abejoti, kad kaltinamieji D. M. ir D. K. įvykdė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 2 d. Tai įrodo kiekvieno jų atliktos veikos intensyvumas (per sklypus skiriančią tinklinę tvorą žodžiais užgauliojo nepilnametę mergaitę siūlydami susipažinti ir su jais pažaisti, vartojo necenzūrinius žodžius nukentėjusiosios G. V. atžvilgiu įžūliai demonstravo savo nuogus lytinius organus, kratė juos, užgauliojo garbaus amžiaus moterį grasindami išprievartauti, siūlydami čiulpti jų lytinius organus, vėliau grasino susidoroti Ž. A., bandžiusiai užstoti G. V. bei savo dukrą L. A., sudrausminti kaltinamuosius), trukmė (nesiliovė atlikinėti priešingus teisei veiksmus iki tol, kol atvyko policijos pareigūnai, tam tikrus veiksmus atliko net ir girdint policijos pareigūnams), nukentėjusiųjų asmenybės, jų skaičius, viešosios vietos specifika.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnį atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. D. M., jau būdamas pareigūnų įspėtas dėl netinkamo elgesio ir viešosios tvarkos trikdymo, demonstratyviai nusismaukė apatines kelnaites policininkams parodydamas nuogus savo sėdmenis ir tokiu įžeidžiančiu elgesiu pademonstravo nepagarbą pareigūnams. Tiek nukentėjusioji A. P., tiek nukentėjusysis E. M. parodė, kad kaltinamojo D. M. elgesys juos, kaip tiesiogines darbo funkcijas atliekančius pareigūnus, įžeidė. D. M. jie jau buvo perspėję nevaikščioti nuogam po kiemą, tačiau jis, ignoruodamas uniformuotų policijos pareigūnų nurodymus ir siekdamas juos įžeisti, demonstratyviai nusismaukė kelnaites ir apnuogino savo sėdmenis.

Teismas, išklausęs G. V., Ž. A., nukentėjusiųjų A. P., pagarsinęs E. M. parodymus, daro išvadą, kad D. M. veika kvalifikuota tinkamai, jis savo veiksmais įžeidė savo pareigas atliekančius valstybės tarnautojus.

Kaltinamieji D. M. ir D. K., savo veiksmais pažeidė elementarias pagarbaus elgesio taisykles, šiurkščiai pažeidė žmonių gyvenamojoje teritorijoje (soduose) įprastą žmonių elgseną, demonstratyviai, suvokdami, kad jų sklypą skiria permatoma metalinė tvora, kaimynystėje gyvena garbaus amžiaus kaimynai ir vaikai, po teritoriją vaikščiojo nuogi, begėdiškai demonstruodami savo lytinius organus, tuo parodydami savo neigiamą ir niekinamą požiūrį į moteris bei policijos pareigūnus.

Pagal BPK 20 straipsnio 1,3 ir 4 dalies nuostatas įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais kiekvienu atveju sprendžia teismas. Įrodymais pripažįstami tik tokie duomenys, kurie ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje atliekant BPK 271-292 str. numatytus proceso veiksmus.

Teismas įrodymu pripažįsta daiktų ir dokumentų pateikimo protokolą, kuriame nurodyta, kad nukentėjusioji Ž. A. savo iniciatyva pateikė kompaktinę plokštelę su įrašu, filmuotu 2011-05-10. Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą nustatyta, kad keturiuose trumpuose įrašuose matyti, kaip po žolę vaikšto ir/arba stovi du visiškai nuogi vyrai, iš kurių vienas juodais plaukais, kitas – šviesesnių plaukų. Matomi nuogi abiejų vyrų sėdmenys. Įrašuose vaizdas nėra aiškus, įžiūrėti konkrečių abiejų nuogų vyrų veido bruožų neįmanoma, tačiau teismui nekelia abejonių, kad šiuose vaizdo įrašuose užfiksuoti nuogi D. M. ir D. K., kadangi nukentėjusioji Ž. A. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikusi vaizdo įrašą, kurį savo mobiliojo ryšio telefonu padarė tą dieną, kai kvietė policiją dėl nuogų kaltinamųjų elgesio. Vaizdo įrašuose aiškiai matomos geltonai dažyto krovininio automobilio dalis, o analogiškas automobilis užfiksuotas situacinėse nuotraukose, darytose parodymų patikrinimo vietoje metu. Teismas kaltinamųjų D. M. bei D. K. kaltės įrodymu pripažįsta nukentėjusiosios Ž. A. parodymų patikrinimo vietoje protokolą (t. 1, b.l. 23-27), kuriame konstatuota, kad Ž. A., D. K., G. V. sklypus skiria D. K. sklypą juosianti metalinė tinklinė tvora, nukentėjusioji matė, kaip kaltinamieji nuogi vaikščiojo po sklypą, atitinkamose jo vietose užgauliojo G. V. ir nepilnametę L. A.. Taip pat teismas įrodymu pripažįsta nukentėjusios G. V. parodymų patikrinimo vietoje protokolą (t. 1, b.l. 34-36), kuriame nurodoma, kad G. V. ir D. K. sklypus skiria metalinė tinklinė tvora, prie kurios vaikščiojo nuogi D. M. ir D. K..

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, jų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kaltinamųjų asmenybes.

Teismas, nagrinėdamas bylą, kaltinamojo D. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė. Skirdamas bausmę šiam kaltinamajam, teismas atsižvelgia į tai, kad D. M. padarė baudžiamąjį nusižengimą ir nesunkų nusikaltimą, abi nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, yra baigtos, į šių veikų padarymo aplinkybes. D. M. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, psichiatrijos ligoninėje nesigydė, nei į psichiatrinę įskaitą, nei į narkologinės priežiūros grupę neįrašytas. Kaltinamasis anksčiau du kartus teistas, turi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, naujas tyčines nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Taip pat po šių veikų padarymo D. M. už teismo įpareigojimų nevykdymą buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti 2010-12-10 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės (t.1., b.l. 151-152), 2012-05-03 paleistas iš Pravieniškių pataisos namų atlikus bausmę (t.1., b.l. 179). Baudžiamojoje byloje yra duomenų, kad D. M. atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo nuomone, galima pagrįstai teigti, kad D. M. teigiamų išvadų nedaro, toliau nusikalsta, todėl bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje bus pasiekta tik D. M. paskyrus laisvės atėmimo bausmę jos trukmę nustatant mažesnę, už bausmės, numatytos sankcijose, vidurkį.

Teismas, nagrinėdamas bylą, kaltinamojo D. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam D. K., atsižvelgia į tai, kad jis padarė baudžiamąjį nusižengimą, nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, yra baigta, taip pat į šios veikos padarymo aplinkybes. D. K. anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, psichiatrijos ligoninėje nesigydė, neįrašytas į psichiatrinę nei į narkologinę priežiūros grupės įskaitą.

Teismo vertinimu, bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje bus pasiekta D. K. paskyrus su trumpalaikiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Kaltinamiesiems D. K. ir D. M. kardomosios priemonės neskirtinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 204 str., 305 str., 307 str., 308 str., teismas

nusprendžia:

D. M. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

D. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 290 straipsnyje, ir paskirti 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. ir 4 d., bendrinat bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal Lietuvos Respublikos BK 290 straipsnį, iš dalies pridėti bausmę, paskirtą pagal LR BK 284 str. 2 d., vadovaujantis LR BK 65 str., keičiant 1 arešto parą į 1 laisvės atėmimo dieną, ir paskirti D. M. galutinę subendrintą bausmę - 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo D. M. sulaikymo dienos.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos D. M. neskirti.

D. K. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose. laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu D. K. uždrausti lankytis baruose, kavinėse, restoranuose, naktiniuose klubuose ir kitose panašaus pobūdžio pasilinksminimo vietose.

Bausmės pradžią D. K. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo

gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos D. K. neskirti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.