- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-12
- Bylos Nr.
- e2-2391-254/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00711-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- BUAB „Gitarija“
- Atsakovas
- K. J.
Kauno apygardos teismo teisėja Dalė Burdulienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Gitarija“ (toliau ieškovė), atstovaujamos bankroto administratorės Ž. J., ieškinį atsakovei K. J. (toliau atsakovė) dėl žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė, atstovaujama bankroto administratorės, kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės 55 474,2 Eur žalą ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kaip nurodoma ieškinyje, jis pareikštas siekiant prisiteisti iš atsakovės, kaip buvusios ieškovės vadovės žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Apie tai, kad ieškovė yra nemoki, atsakovė sužinojo 2010-04-30, kuomet buvo sudarytas ieškovės 2009 metų balansas ir pateiktas Juridinių asmenų registrui (toliau JAR). Ieškovė prašo atlyginti tik tą žalą kreditoriams, kuri susidarė po 2010-04-30 dėl to, kad atsakovė nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Gitarija“ (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), kai įmonė buvo nemoki ir dėl to skolos kreditoriams toliau didėjo, iki kol kreditorė Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau VMI) iniciavo bankroto bylos ieškovei iškėlimą. Ieškovės bankroto byloje patvirtinti iš viso 82 268,4 Eur dydžio kreditorių finansiniai reikalavimai ieškovei. Ieškovė prašo priteisti 55 474,20 Eur žalą, kuri susidarė kreditoriams po 2010-04-30, įmonei pavėlavus pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsakovei nevykdant ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje numatytos pareigos. Ieškovė prašė, atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, jog ieškovės ir teismo procesiniai dokumentai (ieškinys, teismo pranešimas pateikti atsiliepimą bei nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir kt.) atsakovei buvo siunčiami ieškinyje nurodytu atsakovės deklaruotu gyvenamosios vietos adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), ir grįžo neįteikti. Teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad atsakovė nerandama šiuo adresu ir kitose teisme nagrinėjamose civilinėse bylose; VSDFV duomenimis, atsakovė niekur nedirba; VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovė nekilnojamojo turto neturi; Juridinių asmenų registre kitų duomenų apie jos buvimo vietą nėra (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Remiantis šiomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad atsakovės gyvenamoji ir darbo vieta yra nežinomos. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, bei tai, jog procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu yra procesinių dokumentų įteikimo instituto ultima ratio, kuri gali būti taikoma tik tuo atveju, kai neįmanoma įteikti procesinių dokumentų jokiais kitokiais būdais, 2015-10-16 nutartimi pasiūlė ieškovei spręsti klausimą dėl kuratoriaus paskyrimo. Ieškovė neprašė skirti kuratoriaus, nes tam piniginių lėšų neturi, atsakovės giminaičiai su ieškove nebendradarbiauja, todėl prašė procesinius dokumentus atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu. Teismas 2015-10-22 nutartimi konstatavo, kad atsakovės gyvenamoji ir darbo vieta nežinomos, paskirti atsakovei kuratorių nėra galimybės, todėl nutarė atsakovei ieškovės ir teismo procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis, b.l. 164).
Atsakovė per teismo nustatytą 14 dienų terminą nuo pranešimo paskelbimo dienos, t. y. iki 2015-11-05 įskaitytinai, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui, priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 2 ir 6 dalys).
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2014-06-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-858-273/2015 (Nr. B2-1858-273/2014) (b. l. 15‑16, nutartis įsiteisėjo 2014-06-24) ieškovei iškelta bankroto byla, administratore paskirta Ž. J. JAR duomenys (t. 1, b. l. 17‑19) patvirtina, kad atsakovė nuo 2008-07-16 iki 2014-06-24 buvo ieškovės direktore, kurios įgaliojimų pabaiga sutampa su bankroto administratorės paskyrimo data.
Teismas, atlikęs formalų įrodymų vertinimą, pripažįsta, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Ieškovė pareiškė ieškinį dėl juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės, kylančios konkrečiu įstatyme įtvirtintu pagrindu – pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte (t. y. įmonė viešai paskelbė, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo, savininko pareiga sisteminio ĮBĮ nuostatų aiškinimo kontekste reiškia pareigą kreiptis į teismą įmonei tapus nemokia ĮBĮ prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).
ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2008-07-01) ar 7 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2012-03-01) nustatyta, kad bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Šios įstatymo normos, galiojusios atsakovės vadovavimo įmonei metu, nustatė įmonės vadovo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, kai įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki.
ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį (redakcija nuo 2008-07-01) įmonės nemokumą apibrėžė, kaip įmonės būseną, kai ji nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Ieškovė teigia, kad atsakovė jau 2010-04-30 turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kuomet buvo sudarytas ieškovės 2009 metų balansas, nes jo duomenys buvo pagrindu atsakovei spręsti, kad įmonė yra nemoki. Iš šio balanso matyti, kad ½ ieškovės turto vertės sudarė 35 184 Lt, o mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai per vienerius metu sudarė 79 753 Lt., t.y. ieškovės įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės. Ieškinyje nurodoma, kad 2010 m. pradelsti įsipareigojimai buvo 134 988 Lt ir jau 2,54 karto viršijo ½ dalį įmonės turto vertės; 2012 m. pradelsti įsipareigojimai viršijo turimą turtą 6,73 karto, 2013 m. – 9,45 karto; 2014-06-24 – 17,66 karto. Kauno apygardos teismas bankroto bylą atsakovei iškėlė remdamasis sekančių metų, t. y. paskutiniuoju VĮ Registrų centrui pateiktu, balansu ir konstatavo, kad šio balanso duomenimis pusė ieškovės turto vertė sudarė 53 214,50 Lt, o mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai per vienerius metus sudarė 134 988 Lt, be to, ieškovė jokio turto neturi, todėl sprendė, kad ji nebegali įvykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Iš šių įrodymų darytina išvada, kad ieškovė jau 2009 m. buvo nemoki, nes negalėjo atsiskaityti su kreditoriais, kurių įsipareigojimai tik didėjo.
Atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Kadangi nagrinėjamu atveju faktiško nemokumo būsenoje esančiai įmonei vadovavo vienintelė vadovė, kuri padarė žalos laiku neiniciavusi bankroto bylos, jos neveikimo rezultatas – padaryti nuostoliai lygūs įmonės išaugusios skolos dydžiui per jos vadovavimo įmonei laikotarpį (CK 6.247 straipsnis).
Nustatyta, kad 2014-11-27 nutartimi ieškovė buvo pripažinta bankrutavusia, nutarta ją likviduoti dėl bankroto ir patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai bendrai 82 238,4 Eur sumai. Nagrinėjamu atveju įmonė turto neturi. Iškėlus jai bankroto bylą administratorė jokio turto neperėmė, todėl įmonė neturi galimybių patenkinti kreditorių 82 238,4 Eur Lt finansinius reikalavimus. Ieškovės ieškinio suma 55 474,2 Eur, t. y. 26 764,2 Eur suma mažesnė negu kreditorių finansiniai reikalavimai įmonei, skaičiuota pagal kreditorinio reikalavimo sudedamąsias dalis (detaliai nurodytos ieškinyje) tam, kad būtų nustatyta kiek jis padidėjo per atsakovės delsimo kreiptis į teismą laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo jos darbo santykių įmonėje pabaigos - 2014-06-24. Pasitvirtinus bylos duomenims konstatuotina, kad per atsakovės delsimo laikotarpį iki jos darbo santykių įmonėje pabaigos, VSDFV susidarė 17 945,87 Eur skola (b. l. 43); VMI – 33 538,81 Eur (b. l. 44); uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko – 541,81 Eur (b. l. 45‑46, 47‑60); uždarosios akcinės bendrovės „NAUJASIS BRUKLINAS” – 1 534,15 Eur (b. l. 62‑110); uždarosios akcinės bendrovės „DPD Lietuva” ‑ 548,58 Eur (b. l. 111‑122); uždarosios akcinės bendrovės „OMNITEL” ‑ 370,64 Eur (b. l. 123‑128); VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS ŠIAULIŲ REGIONO ATLIEKŲ TVARKYMO CENTRO – 192,02 Eur (b. L. 129‑131) bei akcinė bendrovė „Kauno energija“ – 802,32 Eur (b. l. 132‑139) arba kreditoriai patyrė iš viso 55 474,2 Eur nuostolius (žalą) (17 945,87 Eur + 33 538,81 Eur +541,81 Eur +1 534,15 Eur + 548,58 Eur + 370,64 Eur + 192,02 Eur + 802,32 Eur).
Taigi, atsakovė, laiku neiniciavusi bankroto bylos, padarė 55 474,2 Eur nuostolių (žalą) įmonei ir jos kreditoriams, kurie iš jos priteisiami, ieškovės ieškinį tenkinant visiškai (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis, CK 6.246 – 6.249 straipsniai).
Pagrįstas ir tenkinamas ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 3 dalimi, iš atsakovės valstybei priteisiamas 1 398 Eur žyminis mokestis nuo kurio ieškovė yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 285‑286 straipsniais ir 290‑292 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei BUAB „Gitarija“ (įmonės kodas 301793361, reg. Kaune, (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės K. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Kaune, (duomenys neskelbtini)) 55 474,2 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (55 474,2 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-09-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kauno apygardos teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.