Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovai V. I. ir A. I. pareikštu ieškiniu prašė: įpareigoti atsakovę V. D. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelobtini), atstatyti namo stogą į prieš tai buvusią padėtį, t. y. atstatyti stogo konstrukcijas, sudėti stogo apšiltinimo sluoksnį, atstatymo darbus atlikti pagal specialistų paruoštą ir patvirtintą stogo darbų projektą ir atstatymo darbus atliekant kompetentingų statybos darbuotojų; įpareigoti atsakovę informuoti ieškovus apie stogo darbų atlikimo laiką, supažindinti su paruoštu stogo darbų projektu ir nurodyti asmenis, kurie šiuos darbus atliks, kad ieškovai galėtų asmeniškai įsitikinti dėl tinkamai atliekamų stogo atstatymo darbų ir šių darbų atitikimui statybos keliamiems reikalavimams; nustatyti atsakovei teismo sprendimo įvykdymo terminą – du mėnesiai nuo jo įsiteisėjimo dienos; atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo per teismo nustatytą terminą, nurodyti skaičiuoti atsakovei baudą po 20 Eur už kiekvieną kalendorinę dieną iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti 2000 Eur neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad jie gyvena gyvenamajame name (dviejų butų pastatas), esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovams nuosavybės teise priklauso gyvenamojo namo butas Nr. 2 (unikalus Nr. 4195-6011-5010), atsakovei nuosavybės teise priklauso gyvenamojo namo butas Nr. 1 (unikalus Nr. 4195-6011-5010:0002). Gyvenamojo namo stogas yra namo savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Neatsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, kuriuo nustatytas namo savininkų teisės ir pareigos bendro naudojimo objektų atžvilgiu, atsakovė, nesuderinusi su ieškovais ir negavusi jų sutikimo, pakeitė namo stogo konstrukciją, stogo dangą ir pašalino stogo apšiltinimo dangą. Ieškovai buvo ne kartą įspėjęs atsakovę, jog nedelsiant sustabdytų pradėtus stogo darbus, kadangi jie nėra suderinti su ieškovais, nėra parengtas stogo darbų projektas, kuris suderintas ir patvirtintas su specialistais. Atsakovė savavališkai atliko gyvenamojo namo stogo keitimo darbus, tokiu būdų pažeisdama esmines stogo konstrukcijas. Statybos darbai buvo atliekami be specialistų konsultacijos, stogo darbus vykdė nekvalifikuoti darbuotojai, neturintys nei supratimo ir bendro suvokimo apie stogo darbus. Atsakovė stogo darbus pradėjo 2017 metais, maždaug birželio mėnesį. Atsakovė nereagavo į ieškovų reikalavimus. Ieškovai reiškė prieštaravimą dėl namo stogo darbų dėl tos priežasties, jog darbai atliekami nesilaikant statybos keliamų reikalavimų statinių remontui, neatlikti projektiniai darbai, nesikonsultuota su specialistais, o darbus atlikinėjo atsakovės pasamdyti nekvalifikuoti darbuotojai, kurie yra paprasti kaimo gyventojai, neturintys jokio supratimo apie statybos darbus.

3. Ieškovai nurodo, kad 2019 m. rugsėjo 23 d. buvo atliktas gyvenamojo namo stogo darbų vertinimas ir pateikta ekspertizės išvada, kuri patvirtina, jog darbai atlikti pažeidžiant statybos reikalavimus, tokių darbų vykdymui reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, konstrukcijos silpnos ir pažeistos, nėra pateiktas projektas, ar projektinis pasiūlymas, kuris turi būti viešai aptartas. Statybos, remonto darbai prieštarauja Lietuvos Respublikos Statybos techniniams reglamentams ir statybos taisyklių rekomendacijoms. Stogo darbai atlikti savavališkai ir neteisėtai. Rekonstruojant gyvenamojo namo stogą, stogo darbai turi atitikti statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ reikalavimus, kurių 33-35 punktų nuostatos reglamentuoja: stogo konstrukcija turi būti tokia, kad ties karnizais nesusidarytų ledo varvekliai, nuo stogo nekristų sniego nuošliaužos, būtų saugu valyti, prižiūrėti ir remontuoti stogą; stogus suprojektuoti ir įrengti taip, kad pastato vidus ir po hidroizoliaciniais sluoksniais esančios stogo konstrukcijos būtų apsaugotos nuo išorinio lietaus ir sniego poveikio; stogams įrengti leidžiama naudoti hidroizoliacines dangas, kurių eksploatacinių savybių deklaracijoje nurodyta produkto naudojimo paskirtis tinka projektuojamo ar įrengiamo tipo stogo konstrukcijai; stogai turi turėti pakankamą nuolydį lietaus vandeniui nutekėti. Stogų hidroizoliaciniams sluoksniams naudojami stogo nuolydžiui pritaikyti statybos produktai; neleidžiama stogų konstrukcijoms naudoti statybos produktų, kurie stogų įrengimo ir eksploatavimo metu tarpusavyje sąveikaudami (vyksta cheminė reakcija, elektros korozija, terminis poveikis, skirtingos deformacijos senėjant ir pan.) mažina vienas kito ilgaamžiškumą; stogo konstrukcijoms leidžiama naudoti tik statybos produktų rinkinius (komplektus).

Šalies argumentai

15. Nurodė, kad ieškovai ieškinyje prašo priteisti 2 000 eurų neturtinės žalos ir nurodė, kad nuo 2017 metų birželio mėnesio, buvo priversti nuolat kreiptis į valstybines institucijas, bandant ginti savo pažeistas teises. Dėl atsakovės piktnaudžiavimo ir nenorėjimo derinti bendru sutarimu saugius stogo darbus, ieškovai ir jų šeima patyrė stresą. Atsakovė nuolat kėlė triukšmą, atsakovės nekvalifikuoti ir darbų atlikimo metu išgeriantys darbuotojai kėlia realia grėsmę ir psichologinę įtampą, baimę ieškovo sutuoktinei, namie auginančiai mažametį vaiką. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad visų šių argumentų pagrindimui ieškovai jokių objektyvių argumentų ir įrodymų į bylą nepateikė. Teismas negali vadovautis tik suinteresuotos šalies paaiškinimu be įrodymų (CPK 178, 185 str.). Todėl šioje dalyje ieškinys negali būti tenkinamas.

20. Apeliantai (ieškovai) V. I. ir A. I. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti visiškai: įpareigoti atsakovę V. D. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos gyvenamajame name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), atstatyti namo stogą į prieš tai buvusią padėtį, t. y. atstatyti stogo konstrukcijas, sudėti stogo apšiltinimo sluoksnį, atstatymo darbus atlikti pagal specialistų paruoštą ir patvirtintą stogo darbų projektą ir atstatymo darbus atliekant kompetentingų statybos darbuotojų; įpareigoti atsakovą informuoti ieškovą apie stogo darbų atlikimo laiką, supažindinti su paruoštu stogo darbų projektu ir nurodyti asmenis, kurie šiuos darbus atliks, kad ieškovas galėtų asmeniškai įsitikinti dėl tinkamai atliekamų stogo atstatymo darbų ir šių darbų atitikimui statybos keliamiems reikalavimams; nustatyti atsakovams teismo sprendimo įvykdymo terminą – du mėnesiai nuo jo įsiteisėjimo dienos. Atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo per teismo nustatytą terminą, t. y. gyvenamajame name neatstačius stogo ir jo konstrukcijų, apšiltinimo į prieš tai buvusią padėtį, nurodyti skaičiuoti atsakovui baudą po 20 Eur už kiekvieną kalendorinę dieną iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, t. y. iki stogo visiško atstatymo, kuris atitiktų statybos ir saugumo keliamus reikalavimus; iš atsakovės V. D. iškovų V. I. ir A. I. naudai priteisti 2000 eurų neturtinės žalos; iš atsakovės V. D. Ieškovų V. I. ir A. I. naudai priteisti pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose turėtas bylinėjimosi išlaidas. Priimti naujus įrodymus į civilinę bylą, kurie nurodyti apeliacinio skundo Prieduose Nr. 3 – 4. Netenkinus 1 punkte nurodyto prašymo, grąžinti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.

20.1. Dėl bendrosios dalinės nuosavybės nurodė, kad iš Nekilnojamojo turto registro matyti, kad tiek Pastato stogas, tiek Pastato palėpė nėra padalinti į kokias nors dalis, kurios sudarytų atskirus turto vienetus. Nėra duomenų apie tai, kad ieškovas ir atsakovė būtų susitarę dėl to, kokiomis stogo konkrečiomis dalimis (zonomis) naudojasi ieškovas ir kokiomis stogo konkrečiomis dalimis (zonomis) naudojasi atsakovė. Taip pat nėra jokių susitarimų, pagal kuriuos ieškovas ir atsakovė būtų atidalinę stogą ar palėpę. Be kita ko, nėra jokių teismų sprendimų, kuriais būtų nustatyta naudojimosi tvarka palėpe ar stogu arba palėpė ir stogas būtų atidalinti. Atsižvelgiant į išdėstytą, Pastato palėpė ir stogas ieškovo ir atsakovės yra valdomi, naudojami ir disponuojama jais bendra daline nuosavybe, žinant tik idealiąją kiekvienam bendraturčiui tenkančią dalį (CK 4.73 str.; CK 4.82 str.). Todėl, akivaizdu, kad skundžiamame sprendime padaryta aukščiau išdėstytų materialinių teisė normų taikymo klaida. To įtakoje nepagrįstai prieita išvados, jog namo dalių savininkai yra ne viso stogo bendrasavininkai, o savo dalių virš jų nuosavybės dalių stogo savininkai.

20.2. Dėl esminės sąlygos bendro objekto valdymui, naudojimui ir disponavimui neįgyvendinimo nurodė, kad atsakovė, prieš atlikdama stogo rekonstravimo darbus, turėjo įvykdyti esminę pastarųjų darbų teisėtumo sąlygą – dėl šių darbų pasiekti susitarimą su ieškovu, o to nepavykus padaryti, atsakovė turėjo kreiptis į teismą, kad ir kokios būtų nesusitarimo priežastys; ieškovai galėjo protingai tikėtis, kad atsakovė vadovausis teisės aktų reikalavimais. Šiame kontekste svarbu pabrėžti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybų įstatymo (toliau – SĮ) 2 straipsnio 72 punktu, statinio rekonstravimu laikoma statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Kaip matyti iš byloje pateikiamos fotofiksacijos iki stogo remonto darbų pradžios ir po šių darbų pabaigos, buvo nugriauta ir pastatyta didesnė veranda bei visiškai nauja stoginė su terasa po ja, šiuos priestatus uždengiant nauju stogu, kuris buvo sujungtas su Pastato stogo konstrukcijomis. Buvusios verandos stogas tiek forma, tiek savo plotu akivaizdžiai skiriasi nuo naują verandą ir naujai pastatytą stoginę su terasa dengiančio naujo stogo, kuris akivaizdžiai du kartus, o gal net ir daugiau kartų didesnis už senosios verandos stogą. Taigi, atsakovė atliko stogo rekonstravimo darbus. Todėl pirmos instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovė neturi pareigos prašyti ir gauti ieškovo sutikimo su stogo rekonstrukcijos darbais, padarė akivaizdų materialinės teisės taikymo pažeidimą. Kaip patvirtina byloje nustatytos aplinkybės, ieškovo sutikimas dėl atsakovės atliktų stogo rekonstravimo darbų nebuvo prašytas ir duotas. Taip pat, jokia kita forma susitarimas dėl stogo darbų tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo pasiektas. Be kita ko, į teismą dėl stogo darbų nebuvo kreiptasi. Todėl, pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį, stogo rekonstrukcijos darbų atsakovė atlikti negalėjo, dėl ko jie yra neteisėti.

20.3. Dėl sąlygų gauti ieškovo sutikimą stogo rekonstravimo darbams tinkamo (ne)vykdymo nurodė, kad prieš gaunant bendraturčio sutikimą, būtina jam suteikti pakankamą informaciją apie planuojamus darbus, atskleidžiant darbų turinį bei rezultatus, kad sutikimą/nesutikimą duosiantis bendraturtis galėtų įvertinti ar darbai gali pažeisti jo teises ir interesus. Todėl tam, kad atsakovė gautų ieškovo sutikimą, privalėjo įvykdyti būtiną sąlygą – pateikti ieškovui informaciją (pvz. stogo rekonstrukcijos projektą), aiškiai atskleidžiančią darbų turinį ir rezultatą (pvz. kokie konkrečiai stogo rekonstravimo darbai numatomi ir kaip jie bus atlikti, koks bus stogas ir jo konstrukcijos po rekonstrukcijos ir pan.). Tačiau atsakovė šios pareigos neįvykdė. Pirmos instancijos teismas nenustatęs šios atsakovės pareigos ir jos neįvykdymo fakto, padarė materialinės ir procesinės teisės taikymo pažeidimo klaidą.

20.4. Pažymėjo, kad atsakovė neatsiuntė jokio prašymo dėl Ieškovo sutikimo dėl darbų, jokio siūlymo dėl darbų, jokio projekto ar panašios informacijos, kuri, kaip argumentuotai nurodyta aukščiau, yra būtina ieškovui priimti kokį nors sprendimą. Atsakovė tai neigia ir šią savo poziciją įrodinėja į bylą pridėdama ne savo, o T. S. 2017-03-14 prašymą, kuriame rašoma (toliau cituojamas prašymo tekstas): „prašau jūsų kartu su mumis suremontuoti stogą“, ir 2018-03-6 (tokia data nurodyta atsakovės pateiktame rašto variante) ar tai 2018-02-21 (tokia data nurodyta Ieškovų iš T.S. gautame rašte) raštą. Akcentuotina tai, kad iš prašymo ir rašto nėra aišku kodėl stogą prašo suremontuoti T.S. Prašyme ir rašte nėra jokio adreso ar kito nekilnojamojo turto identifikatoriaus. Pati T.S. nėra Pastato stogo bendrasavininkė. Tačiau prašyme rašo (toliau cituojamas prašymas): „<...> jeigu jūs nesutinkate, aš remontuosiu savo pusę stogo pati“. Todėl nėra tiksliai aišku, apie kokį savo stogą T.S. prašyme rašo.

20.5. Pažymėjo, kad keista pirmos instancijos teismo pozicija – netirti ir nesiaiškinti aplinkybių, susijusių su ieškovo iškeltu klausimu dėl realaus 2017-03-14 prašymo išsiuntimo. Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose teigia, kad jo negavo. Atsakovė tai neigia. Manytina, kad teismas turėjo atsižvelgti į visų aplinkybių visumą ir pastarąjį klausimą aptarti motyvuose, dėl to, kad: 1) juk prieš pateikiant galimai išsiųstą ar neišsiųstą dokumentą, yra galimybė prie jo fiziškai pridėti bet kokį gautą siuntimo kvitą iš pašto, kurio data sutampa su menamai išsiųsto dokumento data; 2) keista aplinkybė, kad ta pačia data, kaip ir 2017-03-14 prašymas, buvo parengtas kitas dokumentas (dėl šiukšlių surinkimo bei prašymą iškirsti du medžius) ir šie dokumentai, kaip teigia atsakovė savo triplike, buvo išsūsti ieškovui viename voke, nors kaip patvirtina visų kitų dokumentų siuntimo ieškovui praktika, visi juose aptariami klausimai įprastai būdavo surašomi ir atsiunčiami viename dokumente, o ne atskiruose dokumentuose; 3) įtartina aplinkybė ta, kad ieškovas gavo tą patį dokumentą, ant kurio užrašyta viena data (2018-02-21 raštas), o atsakovė į bylą pateikia šį dokumentą kita data, kuri kaip matyti iš 2018-02-21 yra pataisyta į 2018-03. Pataisyta data sutampa su siuntimo iš pašto kvito data. Kyla pagrįstas klausimas, kokiu tikslu data buvo taisoma, ar tokia praktika šių dokumentų siuntėjams įprasta ir pan.; 4) dokumentus siuntė ne atsakovė, o T.S., tačiau jos versijos dėl ieškovo iškelto klausimo apie realų dokumentų išsiuntimą pirmos instancijos teismas neprašė, nors šias aplinkybes kaip tik ir turėjo patikslinti dokumentus siuntęs asmuo.

20.6. Dėl ieškovo teisės nesutikti su siūlomais stogo rekonstravimo darbais tinkamo įgyvendinimo nurodė, kad iš kitos pusės, jei bendraturtis neturės galimybės susipažinti su kito bendraturčio siūlomų darbų detalėmis bei rezultatais, bendraturtis, baimindamasis ir siekdamas išvengti neatskleistame darbų turinyje ir rezultate esamų jo teisių ir interesų pažeidimų, gali pateikti nesutikimą su darbais, nors iš tikrųjų tokių pažeidimų gali ir nebūti. Atsižvelgiant į jau minėtus bendraturčių teisinių santykių principus, bei protingumo principą, toks sutikimo nedavimas turi būti laikomas pagrįstu, nes tai lėmė sutikimo prašančio bendraturčio neveikimas (išsamios informacijos nepateikimas), o ne jo nedavęs bendraturtis, kuris tokiu būdu savo teisių ir interesų apsaugos atžvilgiu buvo apdairaus, rūpestingas, atidaus, t. y. racionalus, protingas asmuo (lot. bonus pater familias). Vadovaujantis Kasacinio teismo praktika, jei bendraturčių nesutikimas su bendra nuosavybe priklausančio pastato dalies rekonstravimo darbais motyvuojamas tuo, kad iš jiems žinomo informacijos po atliktos rekonstrukcijos negalima padaryti išvados, jog po rekonstrukcijos nebus negatyvaus poveikio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009). Ieškovas nesutiko ir nesutinka su darbais, nes jam nebuvo pateiktas joks stogo darbų projektas ar jį atitinkanti informacija, atskleidžianti kaip bus atliekami darbai, koks bus jų rezultatas ir t.t.

20.7. Pažymėjo, kad pagal rekonstrukcijos metu galiojusį statybos techninį reglamentą (toliau – STR) Nr. 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai.“ (toliau – STR1) ir dabar galiojantį STR Nr. 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros, sienos, stogai, langai ir išorės įėjimo durys“ (toliau – STR2), Stogai turi būti įrengti taip, kad pastato vidus ir po hidroizoliaciniais sluoksniais esančios stogo konstrukcijos būtų apsaugotos nuo išorinio lietaus ir sniego poveikio (STR1 13 punktas, STR2 33.2). Iš pirmos instancijos teismui su ieškiniu pateikto 2019-09-23 statinio, patalpų ir kitų konstrukcijų įvertinimo akto Nr. 9-23 (toliau – 2019 aktas), nuotraukos, darytos iki rekonstrukcijos darbų ir iš pateiktų palėpės nuotraukų, ypač tų, kurios darytos 2019-06-23 ir 2019-09-16, matyti, jog stogas Atsakovės pusėje iki rekonstrukcijos buvo daug sandaresnis, o po darbų tą stogo dalį sudaro tik laikančiosios konstrukcijos ir šiferio danga, kai kurios pakeistos stogo konstrukcijos detalės yra suskilę, toje vietoje, kur stogas dengia naujai pastatytą verandą ir stoginę, stogo pačioje apačioje (kur stogas baigiasi) akivaizdžiai matyti didelės skylės, kurios neužsandarintos. Iš pirmos instancijos teismui su dubliku pateiktų nuotraukų matyti, jog stogas pačiame viršuje, yra toks nesandarus, kad pro jį prisninga. Tai patvirtina ir naujai pridedamos nuotraukos bei vaizdo įrašai. Šie nauji įrodymai įrodo, kad prie namo esančios senos verandos neliko ir Atsakovė pastatė naują verandą su stogine ir terasa, dėl ko jas reikėjo uždengti stogu ir keisti viso stogo konstrukcijas – atlikti stogo rekonstrukciją). Čia svarbu pažymėti, kad nors į bylą pateiktame 2006 akte kalbama apie blogą stogo būklę, bet iš šio akto turinio ir išvadų galima spręsti tik tai, kad stogas jau seniai yra blogos būklės, bet nėra jokio pagrindo daryti išvadas, kad stogas iki rekonstrukcijos darbų buvo toks pat blogas (toks nesandarus, netvirtas, taip gausiai praleidžiantis sniegą ir lietų), koks yra po rekonstrukcijos darbų.

20.8. Dėl bendradarbiavimo pareigos pažeidimo ir bendrasavininko nesutikimo atlikti stogo darbus pasekmių nurodė, kad iš Nekilnojamojo turto registro aiškiai matyti, kad ieškovas, yra buto savininkas ir stogo bei palėpės bendrasavininkas. Iš civilinėje byloje pateiktų įrodymų ir aplinkybių, aiškiai matyti, jog neteisėtai (be atsakovės ir ieškovo kompromisinio projekto ar plano bei ieškovo sutikimo, taip pat, pažeidžiant STR1 ir STR2 reikalavimus) stogo rekonstrukcija pablogino jo būklę tiek, kad tai daro žalą ieškovo butui (po atliktų darbų, bute šalta ir drėgna labiau nei iki darbų, bute atsirado pelėsis, į ieškovų butą sninga pro netinkamai atsakovės atliktų darbų dalį), visai palėpei bei stogui, didina Pastato ir buto šildymo išlaidas, kelią grėsmę ieškovo ir ieškovės saugumui – gali sugriūti ir tokia grėsmė yra reali, nes darbai atlikti nesilaikant jokių reikalavimų. Šių teisių pažeidimui pašalinti būtina atstatyti stogą į tokią būklę, kokia buvo iki stogo rekonstrukcijos. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, skundžiamame sprendime prieita išvada, kad neaišku ar stogo darbai nulėmė tai, jog ieškovo interesai pažeisti, yra neteisinga.

20.9. Dėl CK 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo pažymėjo, kad taikant 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punktą, būtina įvertinti ar buvo įmanoma išnaudoti visas galimybes su bendraturčiu suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, aktyviai ieškant priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo, ar šios galimybės buvo išnaudotos, jei ne, tai ar realiai egzistuoja skubos ar kitokia būtinybė be bendraturčio sutikimo rekonstruoti bendrą patalpą, kokios būtų pasekmės jei rekonstrukcijos darbai būtų derinami tarp bendraturčių ir kokios būtų pasekmės bendraturčio, su kuriuo nebūtų derinti darbai, teisėms ir interesams. Tik atsakius į šiuos klausimus galima nustatyti ar bendraturčio interesų ignoravimas (bendro daikto rekonstravimas be bendraturčio sutikimo) proporcingas siekiamam tikslui.