- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-27
- Bylos Nr.
- e2-708-600/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10194-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Kasimovienė
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
- Atsakovas
- A. M., N. K.
dalyvaujant ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei J. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovams A. M. ir N. K. dėl valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.
1. Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašo priteisti solidariai iš atsakovų 21 109,74 Eur turtinei žalai atlyginti.
1.1 Nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius), patikrinęs Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – Registras) duomenų bazėje sukauptus draudėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), apdraustųjų duomenis ir draudėjo byloje esančius dokumentus, nustatė, kad nuo įsteigimo (2004 m. birželio 3 d.) UAB „(duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ apdraustųjų sąraše buvo 27 apdraustieji, iš jų 20 apdraustųjų atskirais ketvirčiais nurodytos ženkliai didesnės, nei kitų įmonės darbuotojų, draudžiamosios pajamos, 15 apdraustųjų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (toliau – Fondo biudžetas) yra mokamos motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpos ir šioms apdraustosioms ženkliai didesnės draudžiamosios pajamos apskaičiuotos būtent tais laikotarpiais, iš kurių apskaičiuotos socialinio draudimo išmokos.
1.2 Nustatė, kad viena iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustųjų – N. K. UAB „(duomenys neskelbtini)” įsidarbino 2007 m. sausio 12 d. (2007 metų 1 ketvirtį). Tik įsidarbinus, N. K. 2007 metų 1 ketvirtį buvo apskaičiuota 16500,00 Lt draudžiamųjų pajamų.
1.3 VSDFV Vilniaus skyriaus 2007 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. 6-24-1785 N. K. buvo paskirta 1600,55 Lt motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2007 m. balandžio 18 d. iki 2007 m. rugpjūčio 21 d. Vadovaujantis tuo metu galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų (toliau – Nuostatai) 6 punktu, nustatančiu, kad kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės pašalpos dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas už praeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį, motinystės pašalpa N. K. už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį (nuo 2007 m. balandžio 18 d. iki 2007 m. rugpjūčio 21 d.) turėjo būti apskaičiuota pagal 2006 metų 4 ketvirčio (spalio – gruodžio mėnesių) draudžiamąsias pajamas. Pagal Registro duomenis N. K. 2006 metų 4 ketvirtį draudžiamųjų pajamų neturėjo, todėl jai motinystės pašalpa paskirta taikant minimalų vienos dienos kompensuojamąjį vienos dienos uždarbį – 18,83 Lt (Nuostatų 10 punktas).
1.4 VSDFV Vilniaus skyriaus 2007 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. 6-24-8391 N. K. buvo paskirta 45 176,47 Lt motinystės (tėvystės) pašalpa už vaiko priežiūros atostogų laikotarpį nuo 2007 m. rugpjūčio 22 d. iki 2008 m. gegužės 24 d. (iki vaikui sueis vieneri metai). Atsižvelgiant į Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 21 straipsnio pakeitimus (redakcijoje, galiojančioje nuo 2008 m. sausio 1 d., nustatyta, kad motinystės (tėvystės) pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis vieneri metai, yra 100 procentų, o kol vaikui sueis dveji metai, – 85 procentai pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio) ir pasikeitus gyventojų pajamų mokesčio tarifui, VSDFV Vilniaus skyriaus 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. 6-26-819 N. K. perskaičiuota motinystės (tėvystės) pašalpa už vaiko priežiūros atostogų laikotarpį nuo 2007 m. gruodžio 1 d. iki 2008 m. gegužės 24 d. ir papildomai priskaičiuota 3945,06 Lt motinystės (tėvystės) pašalpa.
1.5 Nuo 2008 m. sausio 1 d. pasikeitus Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies redakcijai, kuri nustato, kad motinystės (tėvystės) pašalpa mokama vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki tol, kol vaikui sueis dveji metai, VSDFV Vilniaus skyriaus 2008 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. 6-24-15815 N. K. paskirta 56190,72 Lt motinystės (tėvystės) pašalpa už vaiko priežiūros atostogų laikotarpį nuo 2008 m. gegužės 25 d. iki 2009 m. gegužės 24 d. (iki vaikui sueis dveji metai).
1.6 Vadovaujantis tuo metu galiojančių Nuostatų 6 punktu, kuris nustato, kad kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės (tėvystės) pašalpos dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas už praeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį, motinystės (tėvystės) pašalpa N. K. už vaiko priežiūros atostogų laikotarpius nuo 2007 m. rugpjūčio 22 d. iki 2008 m. gegužės 24 d. ir nuo 2008 m. gegužės 25 d. iki 2009 m. gegužės 24 d. apskaičiuota pagal N. K. 2007 metų 1 ketvirčio (sausio – kovo mėnesių) draudžiamąsias pajamas, taikant 266,13 Lt vienos dienos kompensuojamąjį uždarbį, kuris apskaičiuotas N. K. 2007 metų 1 ketvirčio draudžiamąsias pajamas – 16500,00 Lt dalijant iš 2007 metų 1 ketvirčio 62 darbo dienų skaičiaus (Nuostatų 9 punktas).
1.7 Kilus įtarimams, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ atstovai galimai elgėsi nesąžiningai, teikiant duomenis apie apdraustųjų draudžiamąsias pajamas ir kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbuotojams draudžiamosios pajamos atitinkamais laikotarpiais buvo padidintos ne su tikslu apmokėti už jų atliktą darbą, o turint tikslą gauti nepagrįstą naudą – iš Fondo biudžeto mokamas socialinio draudimo išmokas, VSDFV Vilniaus skyrius 2008 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. (8.31) 3-90101 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos tyrimo“ kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apskrities skyrių su prašymu ištirti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje nėra nusikalstamos veikos požymių. Pagal VSDFV Vilniaus skyriaus prašymą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurį užbaigus baudžiamoji byla, kurioje A. M., N. K. ir kiti asmenys kaltinami pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 203 straipsnio 2 dalį ir kt. buvo perduota teismui.
1.8 Ieškovas nurodo, kad pagal VSDFV Vilniaus skyriaus 2009 m. birželio 19 d. parengtą specialisto išvadą Nr. 11-733 N. K. buvo išmokėta:
1.8.1. paskirta 1600,55 Lt motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2007 m. balandžio 18 d. iki 2007 m. rugpjūčio 21 d., Fondo biudžetui padaryta 1600,55 Lt (463,55 Eur) žala (iš jų 1498,78 Lt (434,08 Eur) pervesta į N. K. asmeninę sąskaitą ir 101,77 Lt (29,47 Eur) sumokėta gyventojų pajamų mokesčio;
1.8.2. paskirta 45176,47 Lt motinystės (tėvystės) pašalpa už vaiko priežiūros atostogų laikotarpį nuo 2007 m. rugpjūčio 22 d. iki 2008 m. gegužės 24 d., Fondo biudžetui padaryta 45176,47 Lt (13084,01 Eur) žala (iš jų 34521,83 Lt (9998,21 Eur) pervesta į N. K. asmeninę sąskaitą ir 10654,64 Lt (3085,80 Eur) sumokėta gyventojų pajamų mokesčio;
1.8.3. papildomai paskirta 3945,06 Lt motinystės (tėvystės) pašalpa už vaiko priežiūros atostogų laikotarpį nuo 2007 m. gruodžio 1 d. iki 2008 m. gegužės 24 d., Fondo biudžetui padaryta 3945,06 Lt (1142,57 Eur) žala (iš jų 3038,82 Lt (880,10 Eur) pervesta į N. K. asmeninę sąskaitą ir 906,24 Lt (262,47 Eur) sumokėta gyventojų pajamų mokesčio;
1.8.4. dalis paskirtos motinystės (tėvystės) pašalpos (už laikotarpį nuo 2008 m. gegužės 25 d. iki 2009 m. vasario 28 d. – 43200,39 Lt, Fondo biudžetui padaryta 43200,39 Lt (12511,70 Eur) žala (iš jų 33828,28 Lt (9797,35 Eur) pervesta į N. K. asmeninę sąskaitą ir 9372,11 Lt (2714,35 Eur) sumokėta gyventojų pajamų mokesčio.
1.9 Iš viso ieškovui išmokėjus atsakovei motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, apskaičiuotas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai apskaičiuotas draudžiamąsias pajamas, Fondo biudžetui padaryta 93922,47 Lt (27201,83 Eur) žala (iš jų 72887,71 Lt (21109,74 Eur) pervesta į atsakovės asmeninę sąskaitą ir 21034,76 Lt (6092,09 Eur) sumokėta gyventojų pajamų mokesčio).
1.10 Ikiteisminio tyrimo metu VSDFV Vilniaus skyrius 2009 m. liepos 22 d. pareiškė civilinį ieškinį Nr. (4.4) 3-51300 baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00123-08 dėl Fondo biudžetui padarytos žalos, išmokėjus N. K. motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, atlyginimo ir šioje baudžiamojoje byloje buvo pripažintas civiliniu ieškovu.
1.11 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-263-288/2020 (teisminio proceso Nr. 1-06-1-00123-2008-4) N. K. atžvilgiu buvo nutrauktas baudžiamasis procesas dėl nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.
1.12 Teismo nutartyje nurodyta, kad A. M. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia ir siekdamas vieningo nusikalstamo sumanymo pagaminti netikrus dokumentus, apgaule, sukčiaujant valstybinio socialinio draudimo motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų mokėjime, savo ir bendrininkų naudai įgyti svetimą didelės vertės turtą – Fondo biudžetui priklausančias lėšas – motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo, neteisėtai įgijo ir laikė svetimas elektronines mokėjimo priemones, svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ir jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai atliko finansines operacijas svetimomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, apgaule savo ir bendrininkų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – Fondo biudžetui priklausančias lėšas – motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas. A. M. parengus nusikalstamos veikos planą, kurio esmė už piniginį atlygį į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ fiktyviai įdarbinus nėščias moteris, VSDFV Vilniaus skyriui pateikus žinomai neteisingus pranešimus apie apdraustojo valstybiniu socialiniu draudimu priėmimą į darbą, apie apdraustuosius už ataskaitinius laikotarpius ir apie apdraustųjų gautas draudžiamąsias pajamas, apgaule įgyti Fondo biudžetui priklausančias lėšas – motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, apie šį nusikalstamos veikos planą papasakojus N. K. ir kitiems asmenims, ir pasiūlius šį planą vykdyti, N. K. ir kiti asmenys sutiko su šiais pasiūlymais. N. K., žinodama, kad yra nėščia, siekdama apgaule įgyti svetimą turtą – Fondo biudžetui priklausančias lėšas – motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje susitarė su A. M., kad šis už nenustatyto dydžio atlygį fiktyviai ją įdarbins į realiai jokios veiklos neatliekančią UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau atsakovė realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo funkcijų neatliks bei darbo užmokesčio negaus, ir pateikė atsakovui A. M. savo asmens duomenis, nurodydama juos įrašyti į pranešimą apie apdraustojo valstybiniu socialiniu draudimu priėmimą į darbą ir pranešimus apie UAB „ (duomenys neskelbtini)“ ataskaitinių laikotarpių apdraustuosius bei tokiu būdu melagingai nurodyti, kad ji priimta į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur ji atliko darbo funkcijas bei gavo darbo užmokestį. VSDFV Vilniaus skyrius, paskyręs N. K. motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, pervedė jas į N. K. vardu atidarytą banko sąskaitą.
1.13 Ieškovo vertinimu, dėl atsakovų A. M. ir N. K. kaltų veiksmų N. K. išmokėjus motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, apskaičiuotas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ fiktyviai priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas, Fondo biudžetui padaryta 27201,83 Eur (93922,47 Lt) žala, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) ir nuo 2017 m. sausio 1 d. – 21 straipsnio 1 dalimi, šią žalą turi atlyginti abu atsakovai solidariai.
1.14 Ieškovas 2023 m. rugpjūčio 7 d. pareiškimu informavo, kad vadovaudamasis CPK 140 straipsnio 1 dalimi, atsisako dalies ieškinio reikalavimų – nuo 6092,09 Eur žalos sumos (t. y. pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš N. K. priskaičiuotų motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų).
1.15 Mano, kad ieškinio senaties termino nepraleido, nes – (i) ieškinio senaties terminas dėl Fondo biudžetui padarytos žalos, susidariusios išmokėjus N. K. motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, atlyginimo turi būti skaičiuojamas nuo VSDFV Vilniaus skyriaus 2008 m. gruodžio 15 d. rašto Nr. (8.31) 3-90101 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos tyrimo“ dienos, kai VSDFV Vilniaus skyrius kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą kilus įtarimams, kad duomenys VSDFV Vilniaus skyriui apie N. K. ir kitų UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustųjų labai dideles draudžiamąsias pajamas atitinkamais laikotarpiais buvo teikiami turint tikslą gauti nepagrįstai didesnes išmokas iš Fondo biudžeto, dėl ko Fondo biudžetui buvo padaryta žala; (ii) civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00123-08, iškeltoje pagal VSDFV Vilniaus skyriaus 2008 m. gruodžio 15 d. prašymą pateiktas 2009 m. liepos 22 d., ieškovas buvo pripažintas civiliniu ieškovu, o pareiškus civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, buvo nutrauktas ieškinio senaties terminas; (iii) Kauno apylinkės teismui 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi nutraukus baudžiamąjį procesą N. K. atžvilgiu nebuvo išspręstas klausimas dėl civilinio ieškinio atsakovės atžvilgiu, dėl ko laikytina, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje atsakovės atžvilgiu buvo paliktas nenagrinėtas (prašo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-260/2006 suformuota praktika); (iv) ieškinį abiejų atsakovų atžvilgiu pateikė 2022 m. balandžio 27 d. (praėjus maždaug 19 mėnesių nuo Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties ir iš viso – praėjus maždaug 26 mėnesiams (7+19) nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos), t. y. nepraleidęs ieškinio senaties termino.
Atsiliepimas
2. Atsakovas A. M. teismui pateiktame skunde dėl bylos sustabdymo nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo taikyti ieškinio senatį. Pažymėjo, kad jis negali būti baudžiamas du kartus, nes tą patį klausimą nagrinėja Kauno apylinkės teismas.
3. Atsakovė N. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
4. Byla nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant atsakovams, kurie apie posėdį informuoti Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka, t. y. atsakovas informuotas CPK 123 straipsnio 3 dalyje išsiuntus dokumentus jo deklaruotu ir 2022 m. rugsėjo 27 d. teismui skunde nurodytu gyvenamuoju adresu, atsakovė – CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, įteikus dokumentus asmeniškai.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti pagal patikslintus reikalavimus, esminių papildymų nenurodė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.
6.1. Ieškovui jo nurodytais laikotarpiais buvo pateikta informacija apie atsakovės N. K. įdarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“; taip pat kad ieškovo nurodytais laikotarpiais buvo paskaičiuotos ir išmokėtos nurodyto dydžio motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos atsakovei; kad pašalpos buvo išmokėtos pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovui pateiktus duomenis apie asmens (N. K.) draudžiamąsias pajamas (sprendimo 1.2 – 1.6, 1.8 punktuose nurodytą ieškovo informaciją patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, e /b t. 1, b. l. 18-26, 27-29, 57-59);
6.2. Ieškovas 2008 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. (8.31) 3-90101 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos tyrimo“ kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apskrities skyrių su prašymu ištirti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje nėra nusikalstamos veikos požymių (e/b t. 1, b. l. 15-17);
6.3. Pagal VSDFV Vilniaus skyriaus 2008 m. gruodžio 15 d. prašymą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurį užbaigus baudžiamoji byla, kurioje A. M., N. K. ir kiti asmenys kaltinami pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 203 straipsnio 2 dalį ir kt., buvo perduota teismui su 2014 m. vasario 10 d. Kaltinamuoju aktu (pateikta su 2023 m. rugpjūčio 7 d. prašymu dėl įrodymų prijungimo);
6.4. Ieškovo civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje buvo pateiktas 2009 m. liepos 22 d. ir prokuroras ieškovą pripažino civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje (e/b t. 1, b. l. 30, Kaltinamojo akto 95 lapas);
6.5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-263-288/2020 baudžiamasis procesas atsakovės N. K. atžvilgiu dėl pareikštų kaltinimų dėl nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, buvo nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (e/b t. 1, b. l. 60-94); teismas dėl ieškovo pareikšto civilinio ieškinio nepasisakė;
6.6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-198-1129/2023 baudžiamasis procesas atsakovo A. M. atžvilgiu dėl pareikštų kaltinimų dėl nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 203 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, buvo nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (pateiktas su 2023 m. rugpjūčio 7 d. prašymu dėl įrodymų prijungimo); teismas dėl ieškovo pareikšto civilinio ieškinio nepasisakė;
6.7. Ieškinys dėl žalos atlyginimo iš atsakovų teismui pateiktas 2022 m. balandžio 27 d.;
6.8. Ieškovas 2023 m. rugpjūčio 7 d. pareiškimu patikslino prašomos priteisti žalos dydį ir nurodė, kad žala laiko atsakovei išmokėtų sumų dydį, atskaičius mokesčius iš priskaičiuotų motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų, todėl reikalavimą dėl žalos atlyginimo mažina 6092,09 Eur suma, t. y. pajamų mokesčio suma.
7. Byloje kilo ginčas dėl ieškovui atsakovų veiksmais padarytos žalos atlyginimo, kurie pasireiškė neteisingos informacijos ieškovui pateikimu, kas, ieškovo nurodymu, sąlygojo nepagrįstą motinystės ir motinystės (tėvystės) išmokų išmokėjimą. Ginčui spręsti teismas vadovaujasi Civilinio kodekso (toliau – CK) straipsnių, reglamentuojančių deliktinę atsakomybę, nuostatomis, taip pat Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ) nuostatomis, ieškinio senatį reglamentuojančiomis teisės normomis.
8. VSDĮ 18 straipsnyje (vėlesnės redakcijos – 21 straipsnio 1 dalis) (iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojo 18 straipsnio redakcija, nuo 2017 m. sausio 1 d. – 21 straipsnio 1 dalies) numatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.
9. Prašoma priteisti žala (nuostoliai) atsirado ieškovui atsakovei N. K. išmokėjus motinystės ir motinystės (tėvystės) išmokas laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 18 d. iki 2009 m. vasario 28 d. Taigi, šiuo atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais, žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos atsiradimo asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai).
10. Civilinei atsakomybei atsirasti būtinos CK numatytos sąlygos – skolininko neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, kaltė ir žala (CK 6.245-6.249 straipsniai). Įrodyti skolininko neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, žalos dydį yra ieškovo pareiga. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje reglamentuota neteisėtų veiksmų samprata – civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.247 straipsnyje numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismas turi įvertinti, kad nuostoliai pagal civilinės atsakomybės prigimtį būtų skolininko neteisėtų veiksmų rezultatas. Vertinant priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, civilinei atsakomybei įtakos turi tik toks priežastinis ryšys, kuris nėra pernelyg nutolęs nuo neteisėtų veiksmų ir yra pakankama sąlyga atsirasti atsakovo nurodytiems nuostoliams. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (CK 6.249 straipsnis). Taigi, nesant vienai iš įstatyme įtvirtintų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negalima. Kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
11. Teismas, išanalizavęs į bylą pateiktus įrodymus ir procesiniuose dokumentuose nurodytas šalių aplinkybes dėl ieškinio dalyko ir pagrindo, konstatuoja, kad byloje nebuvo ginčo dėl – (i) fakto, kad ieškovui duomenys apie asmens (darbuotojo) draudžiamąsias pajamas buvo pateikti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovo A. M. iniciatyva; (ii) ieškovui pateikti duomenys apie darbuotojo draudžiamąsias pajamas buvo tokie, kokius nurodė ieškovas; (iii) ieškovui pateikti duomenys buvo neteisingi (fiktyvūs) (atsakovė nedirbo nurodytoje bendrovėje); (iv) ieškovui pateiktų neteisingų duomenų pagrindu buvo paskaičiuotos ir išmokėtos N. K. motinystės ir motinystės (tėvystės) išmokos už laikotarpį nuo 2007 m. balandžio 18 d. iki 2009 m. vasario 28 d.; (v) bendra išmokų suma atsakovei nurodytu laikotarpiu sudaro 21 109,74 Eur sumą (žiūrėti teismo sprendimo 6.1. punktą).
12. Atsižvelgiant į civiliniame procese galiojančią bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, numatytą CPK 12, 178 straipsniuose, nustatančiuose, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, konstatuotina, kad ieškovas, pareiškęs ieškinį dėl žalos (nuostolių) atlyginimo pateikė įrodymus, kuriais grindžiamas žalos faktas, taip pat žalos dydis bei nurodė atsakovų veiksmus, esančius priežastiniame ryšyje su atsiradusia žala, t. y. atsakovė, žinodama, kad yra nėščia, sutiko, kad būtų formaliai įdarbinta atsakovo A. M. nurodytoje bendrovėje, tačiau joje niekada nedirbo, o jai išmokėtas pašalpas nurodytais laikotarpiais dalijosi su atsakovu. Nurodytas aplinkybes ieškovas įrodinėja į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais iš baudžiamosios bylos – kaltinamuoju aktu, taip pat teismo nutartyse, kuriomis buvo nutrauktas baudžiamasis procesas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, nurodytomis aplinkybėmis dėl atsakovų atliktų veiksmų. Teismas konstatuoja, kad į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais ir nurodytais paaiškinimais ieškovas įrodinėjimo pareigą perkėlė atsakovams. Vadinasi, atsakovams nesutinkant su ieškiniu, jiems tenka pareiga paneigti ieškovo į bylą pateiktus rašytinius įrodymus – dėl žalos fakto, žalos dydžio ir priežastinio ryšio dėl atsakovų veiksmais padarytos žalos (CPK 12, 178, 179 straipsniai).
13. Įvertinus aplinkybes, kad atsakovė atsiliepimo į ieškinį neteikė, o atsakovas prašė ieškinį atmesti taikant ieškinio senatį, spręstina, kad atsakovai neginčijo ieškovo nurodytų aplinkybių dėl ieškovui atsakovų veiksmais padarytos žalos fakto, dydžio ir priežastinio ryšio, kas sąlygoja teismo išvadą, kad ieškovo patikslintas reikalavimas pripažintinas pagrįstu ir įrodytu, todėl tenkinamas (LR CPK 12, 177, 178, 185 straipsniai, CK 6.245-6.249 straipsniai).
14. Atsakovui reikalaujant taikyti ieškinio senatį, kas gali būti laikoma savarankišku pagrindu atmesti ieškinį, teismas pasisako dėl ieškinio senaties nuostatų taikymo ginčo atveju.
15. CK 1.124 straipsnyje nurodyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs (CK 1.126 straipsnio 1 dalis), tačiau teismas ieškinio senatį taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).
16. Byloje nustatyta, kad pirma motinystės ir motinystės (tėvystės) išmoka atsakovei buvo paskaičiuota 2007 m. gegužės 8 d. ieškovo sprendimu, o ieškovo pranešimas ikiteisminio tyrimo institucijai apie galimai neteisėtus atsakovų veiksmus ir atitinkamai žalos fakto buvo pateiktas 2008 m. gruodžio 15 d. Šio pareiškimo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminio tyrimas dėl galimai nusikalstamų veikų padarymo. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Vadinasi, 2008 m. gruodžio 15 d. yra data, kada ieškovas į(si)vertino ir suprato apie galimai jam atsakovų veiksmais padarytą žalą, todėl teismas sutinka su ieškovo paaiškinimais, kad ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2008 m. gruodžio 15 d., kuri laikytina teisės į ieškinį atsiradimo diena, kada ieškovo pareiškimo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu ieškovas buvo pripažintas civiliniu ieškovu.
17. CK 1.130 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka. Vadinasi, ieškovui ikiteisminio tyrimo metu pareiškus civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, ieškinio senaties terminas nutrūko. Atsakovės atžvilgiu baudžiamasis procesas buvo nutrauktas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi, o atsakovo atžvilgiu – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi. CK 1.130 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu teismas palieka nenagrinėtą pareiškimą baudžiamojoje byloje, tai prieš ieškinio pareiškimą prasidėjęs ieškinio senaties terminas eina toliau nuo nuosprendžio, kuriuo pareiškimas paliktas nenagrinėtas, įsiteisėjimo dienos. Įvertinus aplinkybę, kad baudžiamąjį procesą nutraukus ir teismui nepasisakius dėl ieškovo pareikšto civilinio ieškinio, laikytina, ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtu. Įvertinus aplinkybę, kad ieškovo ieškinys teismui pateiktas 2022 m. balandžio 27 d., darytina išvada, kad atsakovo nurodytu pagrindu ieškinys negali būti atmestas, nes ieškinys pareikštas nepraleidus trejų metų ieškinio senaties termino (pirmą išmoką ieškovas atliko 2007 m. gegužės 8 d., apie galimai savo teisių pažeidimą ieškovas sužinojo 2008 m. gruodžio 15 d., civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje pareiškė 2009 m. liepos 22 d., baudžiamieji procesai atsakovų atžvilgiu nutraukti atitinkamai 2020 m. rugsėjo 30 d. ir 2023 m. gegužės 23 d., o ieškinys šioje byloje pareikštas 2022 m. balandžio 27 d.).
18. CK 6.6 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Bylos duomenys sąlygoja išvadą, kad motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos atsakovei buvo išmokėtos dėl abiejų atsakovų bendrų neteisėtų veiksmų, todėl pripažintina, kad ieškovas turi solidarią reikalavimo teisę atsakovų atžvilgiu.
Dėl ieškinio dalies atsisakymo ir civilinės bylos nutraukimo
19. CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Spręsdamas ieškinio atsisakymo klausimą, teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, atsakovo pripažinimo ieškinio ir netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis).
20. Vadovaujantis nustatytu reglamentavimu ieškovo pareiškimas dėl atsisakymo nuo dalies ieškinio, t. y. 6092,09 Eur žalos sumos, kurią sudaro pajamų mokestis, išskaičiuotas iš atsakovei priskaičiuotų motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų, tenkinamas ir byla toje dalyje nutraukiama, teismui įvertinus, kad nurodytos ieškinio dalies atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Taip pat teismas išaiškina šalims, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. Ieškovui esant atleistam nuo žyminio mokesčio, ieškinio tenkinimo atveju žyminis mokestis priteisiamas iš atsakovo. Teismui tenkinus reikalavimą dėl 21 109,74 Eur žalos priteisimo, mokėtino žyminio mokesčio suma sudaro 475 Eur, kuri priteisiama iš atsakovų į valstybės biudžetą lygiomis dalimis.
22. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ieškinį tenkinus, priteisimos iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 42,24 Eur (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92, 93, 96 straipsnis).
23. Susumavus iš atsakovų į valstybės biudžetą priteistinas sumas, iš atsakovų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteistina po 279,74 Eur ((475+84,48)/2).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96, 268–270, 293 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį pagal patikslintus reikalavimus tenkinti.
Priteisti ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, j. a. k. 191683350, solidariai iš atsakovų A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 21109,74 Eur žalai atlyginti.
Priteisti iš atsakovų A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą lygiomis dalimis 559,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 279,74 Eur, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) sąskaitą, įmokos kodas 5662, teismui pateikiant kvitą apie sumokėtas priteistas bylinėjimosi išlaidas.
Priimti ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atsisakymą nuo 6092,09 Eur sumos priteisimo ir bylą toje dalyje nutraukti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.