Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

supaprastinto rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Elonos Korostinos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

J. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) procentų darbingumą, nevedęs, teistas 2000 m. lapkričio 22 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams, bausmės vykdymą atidedant 3 metams, 2003 m. gruodžio 8 d. išbrauktas iš įskaitos Pakruojo r. pataisos inspekcijoje; teistas 2005 m. balandžio 18 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį viešaisiais darbais 3 mėnesiams, įpareigojant po 20 valandų per mėnesį neatlygintinai dirbti visuomenės labui, 2005 m. rugpjūčio 11 d. išbrauktas iš įskaitos Pakruojo r. pataisos inspekcijoje, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis J. B. 2019 m. gruodžio 18 dieną, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 19.29 val., iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), vairuodamas traktorių VMTZ T-25, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tikslu ištraukti iš griovio automobilį „Volvo V40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvyko prie 35 kilometro kelio (duomenys neskelbtini), kur kelio važiuojamojoje dalyje pastatė traktorių ir jį trosu sukabino su griovyje esančiu automobiliu „Volvo V40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį apie 19.29 val. kliudė L. L. vairuojamas automobilis „Land Rover“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl ko įvyko eismo įvykis, po kurio jis pasišalino iš eismo įvykio vietos ir vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam alkoholio kiekio matuokliu 20.46 val. buvo nustatytas 1,98 promilių neblaivumas, tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 221 punkto reikalavimą, draudžiantį vartoti alkoholį iškart po eismo įvykio, kol bus patikrintas blaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. B. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis 2019 m. gruodžio 18 dieną, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 19.29 val., vairuodamas traktorių VMTZ T-25, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tikslu ištraukti iš griovio automobilį „Volvo V40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvyko iš savo namų prie 35 kilometro kelio (duomenys neskelbtini), kur kelio važiuojamojoje dalyje pastatė traktorių ir jį trosu sukabino su griovyje esančiu automobiliu „Volvo V40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį apie 19.29 val. kliudė L. L. vairuojamas automobilis „Land Rover“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl ko įvyko eismo įvykis, po kurio jis pasišalino iš eismo įvykio vietos ir vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam alkoholio kiekio matuokliu 20.46 val. buvo nustatytas 1,98 promilių neblaivumas, tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 221 punkto reikalavimą, draudžiantį vartoti alkoholį iškart po eismo įvykio, kol bus patikrintas blaivumas.

Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, įtariamajam pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis J. B. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko, tačiau prašė leisti paskirtąją baudą sumokėti per vienerius metus, o baudžiamojo poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sumažinti iki dviejų metų, kadangi turi nedarbingumą (130–132 b. l.).

Prokurorė pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlo J. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 90 MGL (4500 eurų) baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, siūlo paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 60 MGL (3000 eurų) baudą. Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. gruodžio 18 d. 20.25 val., iki 2019 m. gruodžio 20 d. 13.55 val., prilyginant 4 MGL dydžio baudai. Taip pat siūlo J. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, skirti baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimą, konfiskuojant nusikaltimo padarymo priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą - 1200 eurų, bei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, atsižvelgiant į tai, kad J. B. nepateikė savo galiojančio vairuotojo pažymėjimo.

Kaltinamojo J. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam J. B., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

J. B. yra teistas, tačiau teistumas išnykęs (66–69 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), yra baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (71–76 b. l.), niekur nedirba (77 b. l.), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (78 b. l.), yra iš dalies darbingas – nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumas (79 b. l.). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) J. B. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, prokurorės prašomą bausmę – 90 MGL (4500 eurų) baudą (BK 47 straipsnio 1-2 dalys, 3 dalies 2 punktas, 5 dalis).

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam J. B. į paskirtą bausmę įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. gruodžio 18 d. 20.25 val. iki 2019 m. gruodžio 20 d. 13.55 val. (81, 111 b. l.), tai yra, dvi paros, kas prilyginama 4 MGL (200 Eur) dydžio baudai (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunktis).

Kaltinamasis prašė jam paskirtą baudą leisti sumokėti per vienerius metus. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnyje bei BPK 352 straipsnio 1 dalyje, teismui suteikta teisė nustatyti terminą, per kurį nuteistasis turi sumokėti jam paskirtą baudą. Įvertinus kaltinamojo prašymo motyvus ir bylos duomenis,- jis yra iš dalies darbingas – nustatytas 55 procentų darbingumas (79 b. l.), niekur nedirba ir Užimtumo tarnyboje nėra registruotas (77–78 b. l.), atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį, kaltinamojo prašymą yra pagrindas tenkinti ir nustatytinas 12 mėnesių terminas nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, per kurį J. B. turi sumokėti paskirtąją baudą.

Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (67 straipsnio 1 dalis). Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Kadangi J. B. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudosis šia specialia teise (BK 68 straipsnio 1 dalis). Parenkant šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą atsižvelgtina į tai, kad J. B., turėdamas teisę vairuoti transporto priemones (102 b. l.), neabejotinai žinojo apie galiojančius itin griežtus įstatymo reikalavimus, kylančias pasekmes ir griežtas teisines sankcijas, tačiau, nepaisydamas to, vairavo transporto priemonę ir įvykus eismo įvykiui, būdamas susijęs su šiuo eismo įvykiu, iš jo pasišalino ir vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, ką draudžia teisės aktai. J. B. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, o iš byloje esančių duomenų matyti, kad jis ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus (71–76 b. l.), kas lemia, jog jo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinis neigiamas poelgis – tai dėsningas elgesys, nulemtas sąmoningu visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo. Jo nurodomas argumentas dėl trumpesnio, nei prokurorė siūlo teisės atėmimo termino – nedarbingumas – negali šiuo atveju laikoma išskirtine ir reikšminga šiam klausimui spręsti aplinkybe, nes jos buvimo jis pats nepaisė ir veikė tiesiogine tyčia, nes žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vartoti alkoholį po padaryto eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Kaltininko asmeniniai interesai negali būti vertinami aukščiau nei valstybės ir visuomenės interesai. Todėl J. B. skirtina prokurorės prašomos trukmės (įstatymo nustatyto vidurkio – BK 68 straipsnio 2 dalis) baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. gruodžio 20 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimais J. B. buvo paskirtos kardomosios priemonės: dokumentų – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) – paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (103–105, 108–110 b. l.), ir nors jų taikymo metu J. B. teisėsaugos institucijai nepateikė savo vairuotojo pažymėjimo (106–107 b. l.), tačiau yra pagrindas J. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams – terminą skaičiuoti nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo momento – 2019 m. gruodžio 20 d.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinas turtas – BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje išaiškinta, jog asmens vairuota transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros, išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį. Turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos (pvz. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-253-594/2017). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo. Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).

Nagrinėjamu atveju J. B. vairavo motinai D. B. priklausančią transporto priemonę – traktorių VMTZ T-25, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ji paprašė sūnaus traktoriumi ištraukti savo automobilį iš griovio ir tuo metu J. B. buvo blaivus, o alkoholį J. B. vartojo po to, kai įvyko eismo įvykis. Minėtas traktorius turi ekonominę vertę, todėl nagrinėjamu atveju J. B. skirtina prokurorės prašoma baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant minėto traktoriaus vertę atitinkančią pinigų sumą – 1200 eurų (BK 72 straipsnio 5-6 dalys).

J. B. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones - sustabdymas (103–110 b. l.), paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Traktorius VMTZ T-25, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris grąžintas savininkei D. B. (44–46 b. l.), paliktinas savininkei neribotam disponavimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

J. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 90 MGL (4500 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų eurų)) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 60 MGL (3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Į paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. gruodžio 18 d. 20.25 val. iki 2019 m. gruodžio 20 d. 13.55 val., tai yra, dvi paras, kas prilyginama 4 MGL (200 Eur) dydžio baudai.

Išaiškinti kaltinamajam, kad likusi baudos dalis – 56 MGL (2800 Eur (du tūkstančiai aštuoni šimtai eurų)) – turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į pasirinktą Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Kvitas apie paskirtos baudos sumokėjimą nedelsiant turi būti pristatytas Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų raštinei. Nustatytu terminu baudos nesumokėjus, jos vykdymas bus perduotas antstolių kontorai dėl priverstinio baudos išieškojimo, tokiu atveju kaltinamasis turės antstolių kontorai padengti baudos išieškojimo išlaidas.

Išaiškinti kaltinamajam, kad, jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, J. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams.

Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – dienos 2019 m. gruodžio 20 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 5 ir 6 dalimis, J. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti traktoriaus VMTZ T-25, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1200 eurų (vieną tūkstantį du šimtus eurų).

J. B. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones - sustabdymą, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Traktorių VMTZ T-25, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris grąžintas jo savininkei D. B., palikti savininkei neribotam disponavimui.

Kaltinamasis, nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.