- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-04
- Bylos Nr.
- e2YT-5845-750/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01719-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zimantienė
- Pareiškėjas
- M. G.
- Suinteresuotas asmuo
- V. S., S. A., S. G., Valstybės įmonė Turto bankas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje V. S., S. A., S. G., Valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. G. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad S. G. po savo sutuoktinio P. G. mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė ir jį valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini).
Pareiškime pareiškėjas nurodo, kad jo tėvai P. G. ir S. G. (mergautinė pavardė M.) susituokė (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). P. G. ir S. G. šeimoje gimė 4 (keturi) vaikai: tai yra pareiškėjas, M. G., gim. (duomenys neskelbtini), V. S. (mergautinė pavardė G.) gim. (duomenys neskelbtini), S. A. (mergautinė pavardė G.), gim. (duomenys neskelbtini) ir S. G., gim. (duomenys neskelbtini). Jo tėvas P. G. mirė (duomenys neskelbtini). Jo tėvai P. G. ir S. G., dar iki P. G. mirties (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini) bendrojon jungtinėn abiejų sutuoktinių nuosavybėn įsigijo 3 kambarių butą su rūsiu, viso turintį 60,75 kv. m. bendrojo ploto, kurio unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš 2024-08-21 išduoto VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, nors nurodomas butas ir buvo įregistruotas vienos S. G. vardu, tačiau yra akivaizdu, kad šis registruotoje santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė abiejų sutuoktinių – jo tėvų – P. G. ir S. G., nuosavybė. Mama S. G. mirė (duomenys neskelbtini). S. G. dar iki savo mirties (duomenys neskelbtini), buvo surašiusi testamentą, kurį pavirtino Šilutės rajono (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notarė A. R., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini)., nurodė po savo mirties paliekanti savo sūnui M. G. (Duomenys neskelbtini) mirus mamai S. G., jis kreipėsi dėl palikimo priėmimo, pagal mirusiosios gyvenamosios vietos priskirtinumą palikimui priimti, į Šilutės miesto (duomenys neskelbtini)-ąjį notarų biurą. Tuo pagrindu paveldėjimo byla, po jo mamos S. G. mirties (duomenys neskelbtini) buvo užvesta Šilutės miesto (duomenys neskelbtini)-jame notarės I. N. biure. Paveldėjimo bylą užvedusiai notarei, išreikalavus duomenis iš viešojo registro įmonės, apie mirusiosios vardu registruotus nekilnojamuosius daiktus, paaiškėjo tai, kad jo mama S. G. po savo sutuoktinio P. G. mirties (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo notarine forma nesusitvarkė, o tai greičiausiai atsitiko dėl tos priežasties, kadangi vienintelis tėvų šeimos turtas – 3 (trijų) kambarių butas, kuris yra adresu: (duomenys neskelbtini)., buvo užregistruotas pareiškėjo mamos S. G. vardu. Jo tėvai, P. G. ir S. G., dar iki P. G. mirties (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini), iš bendrų abiejų sutuoktinių piniginių lėšų, bendrojon jungtinėn abiejų sutuoktinių nuosavybėn įsigijo 3 kambarių butą su rūsiu, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu, po jo tėvo P. G. mirties (duomenys neskelbtini) atsirado palikimas, kadangi kaip jau buvo paminėta, tiek pareiškėjo tėvas, tiek pareiškėjo mama nurodomą turtą įgijo nuo (duomenys neskelbtini) gyvendami registruotoje santuokoje, bendrojon jungtinėn abiejų sutuoktinių nuosavybėn, tokiu būdu kiekvienam sutuoktiniui tenkanti turto dalis sudarė po ½ dalį.
(Duomenys neskelbtini) mirus jo tėvui P. G., jis buvo palaidotas iš jo paties sukauptų piniginių lėšų. Savo vyrą ir tėvą laidojo ir jo sutuoktinė S. G. ir jis, o taip pat ir suinteresuotieji asmenys. Taigi po jo tėvo P. G. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą, priėmė ir realiai pradėjo valdyti pareiškėjo mama S. G., kadangi po savo sutuoktinio mirties taip ir liko gyventi nurodomame bute, mokėjo visus už buto patarnavimus priskaitomus mokesčius, kitaip rūpinosi butu. S. G. dėl po savo sutuoktinio P. G. mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusio palikimo priėmimo, per Įstatymais nustatytą 6 mėnesių terminą, pas notarą nesikreipė, todėl jai nustatyta tvarka nebuvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, o kadangi šis terminas yra pasibaigęs, šiuo metu notaras to padaryti nebegali. Taigi, teismui nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. G. po savo sutuoktinio P. G. mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė ir jį valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini), visos turtinės teisės, į visą jo tėvų turtą, pereitų jam.
Pareiškėjas tvirtina, kad byloje suinteresuotais asmenimis patraukti į šiame pareiškime nurodomą, atsiradusį palikimą, jo seserys V. S. ir S. A., o taip pat ir brolis S. G., nepretenduoja, tad pareiškėjas M. G. mano ir tikisi, kad jie nurodomo fakto nustatymui neprieštaraus, tai patvirtindami teismui pateiktuose atsiliepimuose.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad VĮ Turto bankas, nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjų S. G. ir P. G., palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad S. G. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštarautų pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašo M. G. pareiškimą nagrinėti VĮ Turto bankas atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuoti asmenys V. S., S. G. ir S. A. pateiktuose atsiliepimuose į pareiškimą nurodė, jog neprieštarauja, kad teismine tvarka būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad jų mama S. G. po jų tėvo P. G. mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė ir jį valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini), o toks nustatytas faktas pareiškėjui yra reikalingas tikslu paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimui gauti. Prašo nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjo tėvas P. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir motina S. G. (ikisantuokinė pavardė – M.), gim. (duomenys neskelbtini), santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokoje susilaukė keturių vaikų: M. G. (pareiškėjo), gim. (duomenys neskelbtini), S. G., gim. (duomenys neskelbtini), S. A. (ikisantuokinė pavardė – G.), gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo brolis E. G., gim. (duomenys neskelbtini), yra miręs. Pareiškėjo tėvas P. G. mirė (duomenys neskelbtini), motina S. G. – (duomenys neskelbtini).
Iš (duomenys neskelbtini) Sutarties matyti, kad S. G. įgijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).
Kaip matyti iš Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, S. G. vardu (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991-05-28 Įstatymą Nr. I-1374, Nr. 1-4052, pagrindu registruotas santuokos (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)) metu įgytas butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini).
(Duomenys neskelbtini) S. G., surašytu testamentu (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) padarė tokį patvarkymą: jai privačios nuosavybės teise priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), palieka sūnui M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) informacijos gyventojų registre duomenimis, pareiškėjo mama S. G. 1987-05-19 gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini).
Iš 2024-10-10 VĮ Registrų centro Testamentų registro išrašo matyti, kad po P. G. mirties ((duomenys neskelbtini)) testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų.
Klaipėdos regioninio valstybės archyvas rašte (dokumento registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) „Dėl duomenų pateikimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad Klaipėdos regioniniame valstybės archyve Šilutės (duomenys neskelbtini)-ojo notaro biuro archyviniame fonde saugomuose (notarės N. K.) dokumentuose apie išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, (duomenys neskelbtini) mirus P. G., gim. (duomenys neskelbtini), duomenų nerasta. Informavo, kad Klaipėdos regioniniam valstybės archyvui Šilutės notarinės kontoros archyviniai dokumentai saugoti perduoti iki 1992-12-01, Šilutės (duomenys neskelbtini)-ojo notaro biuro notarės N. K. archyviniai dokumentai saugoti perduoti iki 1995-11-02, kitų Šilutės rajono notarų archyviniai dokumentai saugoti nėra perduoti.
Atsižvelgiant į tai, kad P. G. palikimas atsirado jam mirus, t. y. (duomenys neskelbtini), šiuo atveju paveldėjimo teisiniams santykiams taikytinos tuo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos (toliau – 1964 m. CK), reglamentuojančios paveldėjimo santykius.
Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Tiek pagal nagrinėjamai bylai spręsti taikytiną 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį, tiek pagal šiuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog 2000 m. CK palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti detaliau reglamentuoja šį palikimo priėmimo būdą, nesupriešina ir (ar) nepriešpastato šio palikimo priėmimo būdo aiškinimo teismų praktikos pagal 1964 m. ir 2000 m. Civilinius kodeksus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2012). Pažymėtina, kad nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).
Kokių aplinkybių buvimas pripažįstamas pakankamu pagrindu konstatuoti, kad įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, 1964 m. CK paveldėjimo teisės normose nedetalizuojama. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai valdyti turtą, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, svarbu atsižvelgti į turto, sudarančio palikimą, pobūdį. Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas (butas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name (bute) po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name (bute), jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.), t. y. palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-04-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001; 2004-01-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2004-11-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2004; kt.). Iš esmės panaši nuostata įtvirtinta ir 2000 m. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje. Įstatyme nustatytas draudimas priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis, 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Taigi įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, yra laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; kt.). Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį įgyvendindamas savo teisę į palikimą įpėdinis palikimo priėmimo veiksmus turėjo atlikti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (šiuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnyje nustatytas 3 mėnesių terminas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdyti, naudoti, juo disponuoti, prižiūrėti, mokėti mokesčius ir kt.). CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų: pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių, rašytinių įrodymų byloje, suinteresuotų asmenų atsiliepimuose nurodytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad po P. G., mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė ir valdė sutuoktinė S. G. iki savo mirties (duomenys neskelbtini).
Esant šiems įrodymams, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas paveldėjimo tikslu, kad po P. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė ir valdė pareiškėjo mama S. G. iki savo mirties (duomenys neskelbtini) (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas
nutaria:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio P. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė ir jį valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.