Kauno apygardos teismo sprendimas, e2A-345-480/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-03-16
Bylos Nr.: e2A-345-480/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-16011-2020-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis
Atsakovas: Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko
Ieškovas: L. R.
Trečiasis asmuo: R. Š., V. Š., Kauno miesto 7-ojo notaro biuro

Kategorijos

2.1.2.4.2.7Dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudarytas sandoris

Civilinė byla Nr. e2A-345-480/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16011-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.7; (S) 2.1.2.6; 2.6.7; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2; 3.3.1.20

KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio ir Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-91-1107/2022 pagal ieškovo L. R. ieškinį Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys byloje – R. Š., V. Š., Kauno miesto 7-ojo notaro biuro notarė J. V..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas L. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2017 m. gruodžio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp pardavėjo L. R. ir pirkėjos D. Š. dėl nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių (lauko tualetas, šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo turtas), ir taikyti restituciją – grąžinti turtą ieškovui.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2017 m. gruodžio 18 d. Kauno miesto 7-ojo notaro biuro notarė J. V. patvirtino pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), kuria pardavėjas L. R. pardavė, o pirkėja D. Š. nupirko ginčo turtą. Šalys susitarė, kad 5 500 Eur suma ieškovui bus pervesta į jam priklausančią sąskaitą prieš pasirašant Sutartį, 500 Eur sumoka grynais pinigais iki Sutarties pasirašymo, o 6 000 Eur lieka skolinga ir įsipareigoja sumokėti iki 2019 m. birželio 18 d., pervedant šią sumą į ieškovui priklausančią sąskaitą. Nuosavybės teisė pirkėjai perėjo nuo Sutarties sudarymo momento. D. Š. nevykdė sutartinių įsipareigojimų ir nesumokėjo ieškovui 6 000 Eur bei 0,03 proc. delspinigių už kiekvieną praleisto termino dieną. (duomenys neskelbtini) D. Š. mirė, jos teises perėmė atsakovė valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas. Artėjant terminui, ieškovas susisiekė su pirkėja, kuri nurodė, kad dėl sunkios padėties negali įvykdyti įsipareigojimo. Ieškovas, patikėjęs pardavėja, sutiko palaukti, o kaip skolos grąžinimo garantą pirkėja pasiūlė pasirašyti neprotestuotiną vekselį 6 000 Eur sumai, kuris buvo pasirašytas 2019 m. liepos 27 d. Nuo 2019 m. liepos 27 d. iki 2019 m. lapkričio 26 d. pirkėja nesiėmė veiksmų įvykdyti savo įsipareigojimus. Ieškovui susisiekus su pirkėja, ji nurodė, kad yra ligoninėje. 2019 m. gruodžio 11 d. pirkėja informavo ieškovą, kad pasveiko ir po švenčių įvykdys įsipareigojimus. Ieškovas dėl pirkėjos sunkios būklės vėl sutiko atidėti mokėjimą keletui savaičių. Po 2019 m. gruodžio 11 d. skambinant pirkėjai, jos telefonas buvo išjungtas. 2020 m. sausio 5 d. ieškovas nuvyko į pirkėjo sodybą, kurioje namo duris atidaręs vyras, prisistatęs kaip pirkėjos sugyventinis, nurodė, jog ji (duomenys neskelbtini) mirė. Pirkėjos elgesys sandorio sudarymo metu ir po sandorio sudarymo vertintinas kaip nesąžiningas, tikslingais apgaulingais veiksmais siekiant gauti svetimą turtą, neplanuojant vykdyti įsipareigojimo visiškai atsiskaityti su ieškovu už įgytą turtą. Akivaizdu, kad pirkėja buvo suplanavusi nemokėti ir nesiruošė mokėti visos sumos už perkamą sodybą. Ieškovo žiniomis, pardavėjos įpėdiniai palikimo nepriėmė. Kadangi turtas yra išlikęs, jis neįkeistas ir neperleistas tretiesiems asmenims, restitucija natūra neapsunkintų nei vienos sandorio šalies teisinės padėties.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į ieškinį atsakovė VĮ Turto bankas prašė, kad ieškinį atmesti. Nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą D. Š. palikimo perėjimą valstybei, todėl ieškovas be jokio teisinio pagrindo nurodo, kad Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, turi atsakyti pagal jo ieškinį. Ieškovas be pagrindo reiškia reikalavimą, pripažinti minėtą sandorį negaliojančiu, kadangi pagal šį sandorį užsitikrino mokestinių įsipareigojimų įvykdymą nuo 2017 m. gruodžio 21 d. Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotu D. Š. iš jo įsigyto nekilnojamojo turto objekto disponavimo apribojimu. Taip pat ieškovo iniciatyva šiame registre nuo 2019 m. kovo 7 d. yra įregistruotas minėto nekilnojamojo turto objekto areštas. Dėl to teigtina, kad, mirus D. Š., apie savo reikalavimus L. R. yra pareiškęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

4. Trečiasis asmuo notarė J. V. nurodė, kad ieškinio tenkinimo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad notarė pirkėjos iki Sutarties notarinio patvirtinimo dienos nepažinojo ir nebuvo mačiusi. Dėl esminių Sutarties sąlygų šalys susitarė pačios. Notarė šalių suderėtas sąlygas perkėlė į Sutarties tekstą, kurį abi Sutarties šalys perskaitė ir patvirtino parašais. Dėl Sutarties mokėjimo atidėjimo, dėl sąlygos, kad Sutartis kartu bus ir perdavimo–priėmimo aktas, šalys susitarė pačios, šios sąlygos neprieštaravo galiojančiam teisiniam reglamentavimui bei atitiko įprastą nekilnojamųjų daiktų perleidimo sandorių praktiką. Ginčijama Sutartis visiškai atitinka jos formai ir turiniui keliamus reikalavimus, yra tinkamai ir teisėtai patvirtinta notarine forma. Aplinkybės, jog šiuo konkrečiu atveju egzistuoja CK 1.90–1.91 straipsniuose nurodyti Sutarties pripažinimo negaliojančiais teisiniai pagrindai, nėra akivaizdžios ir privalo būti įrodytos ieškovo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2017 m. gruodžio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp pardavėjo L. R. ir pirkėjos D. Š. dėl ginčo turto pirkimo–pardavimo; taikė dvišalę restituciją, įpareigojant: pirkėjos D. Š. turto paveldėtoją atsakovę grąžinti ieškovui 2017 m. gruodžio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjai D. Š. perduotą ginčo turtą; 2) ieškovą L. R. grąžinti pirkėjos D. Š. turto paveldėtojai atsakovei 2017 m. gruodžio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavėjui ieškovui sumokėtus 6 000 Eur; priteisė ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas – 933,27 Eur.

6. Teismas priėmė išvadą, jog pirkėjai D. Š. sandorio sudarymo metu apgaulės būdu neatskleidus pardavėjui L. R. informacijos apie jos turimus įsiskolinimus kreditoriams, ieškovas suklydo dėl esminių sandorio sąlygų – 6 000 Eur mokėjimo atidėjimo pirkėjai D. Š..

7. Teismas sprendė, kad rūpestingas, atidus, apdairus ir protingas asmuo nesudarytų nekilnojamojo turto su pusės jo sutartos kainos (6 000 Eur) mokėjimo atidėjimu 18 mėnesių terminui, jeigu jam būtų žinomos aplinkybės apie visus sandorio sudarymo metu pirkėjos turimus įsiskolinimus kitiems kreditoriams.

8. Teismas konstatavo, jog ne tik iki sutarties su ieškovu sudarymo, tačiau ir jos vykdymo metu pirkėja D. Š. buvo nesąžininga, naudojosi ieškovo patiklumu, nurodydama melagingą informaciją, siekė išvengti tinkamo savalaikio sutarties įvykdymo, t. y. sumokėti 6 000 Eur sumą ieškovui.

9. Teismas atsakovės atstovės argumentus, jog ieškinys turėtų būti atmestas, kadangi ieškovas gali pasinaudoti kitais savo pažeistų teisių gynimo būdais, t. y. reikšdamas kreditorinį reikalavimą pirkėjos D. Š. turto paveldėtojai Lietuvos Respublikai, atmetė, kaip nepagrįstus.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu atsakovė VĮ Turto bankas prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė bei nevertino ieškovo elgesio tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo, visapusiškai neanalizavo, ar sudarytas sandoris turi valios trūkumų. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad prieš ginčijamo sandorio sudarymą būtų domėjęsis pirkėjos finansine padėtimi. Nepatikrinęs šių duomenų, pats ieškovas turi prisiimti atsirandančią riziką ir neigiamas pasekmes. Be to, reikšdamas reikalavimą nuginčyti sandorį dėl suklaidinimo ar apgaulės, turėjo įrodyti, kad pirkėja buvo nemoki sutarties sudarymo metu.

10.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pirkėjos veiksmai nulėmė ieškovo valią sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį. Pats ieškovas to siekė, sandorio sąlygos jam tiko ir buvo priimtinos bei suprantamos, todėl pripažinti, kad sandoris buvo sudarytas apgaulės būdu, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo.

10.3. Kai atsakovė paveldėjo palikėjos palikimą minėta pirkimo–pardavimo sutartis su ieškovu jau nebegaliojo. Dėl to pirmosios instancijos teismas, susidariusioje ginčo situacijoje, nepagrįstai nesivadovavo paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis ir nesigilino į tai, kad tokiame teisiniame santykyje, atsakovė galėjo paveldėti tik palikėjos turtines prievoles.

10.4. Palikėjų įsipareigojimai, kuriuos paveldi valstybė, gali būti padengti tik iš paveldėto turto tikrosios vertės. Taigi, pirmosios instancijos teismas šio fakto byloje tinkamai neįvertino ir ginčo santykyje neatsižvelgė į CK 5.62 straipsnio normose nustatytą reglamentavimą, todėl nepagrįstai nusprendė taikyti dvišalę restituciją. Valstybei realizavus ginčo turtą viešo aukciono būdu, pirkėjos prievolė ieškovui bus įvykdyta, neviršijant valstybei perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės.

10.5. Byla buvo inicijuota ne dėl to, kad atsakovė savo veiksmais ar neveikimu nepažeidė ieškovo teisėtų interesų, nurodytame ginčo santykyje, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo priteisti iš atsakovės 933,27 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nesivadovavo kasacinio teismo praktika. Ieškinio šioje byloje pareiškimas priklausė nuo ieškovo elgesio ir jeigu jis būtų visa apimtimi pasinaudojęs jam pirkimo–pardavimo sutartimi suteiktomis teisėmis, joje nustatytais terminais, būtų išvengęs šio ginčo ir dėl jo nepatirtų bylinėjimosi išlaidų. Be to, byloje nėra įrodymų, kad atsakovės elgesys buvo netinkamas. Taigi atsakovė nėra atsakinga dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų ir nesutinka su šioje civilinėje byloje padarytomis išvadomis, kad jas privalo atlyginti ieškovui.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

12. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

13. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

14. Byloje nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 18 d. Kauno miesto 7-ojo notaro biuro notarė J. V. patvirtino pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – sutartis), kuria pardavėjas L. R. (toliau – pardavėjas arba ieškovas) pardavė, o pirkėja D. Š. (toliau – D. Š. arba pirkėja) nupirko: žemės sklypą, pastatą-gyvenamąjį namą, pastatą-tvartą, pastatą-viralinę, pastatą-sandėlį, kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius (lauko tualetas, šulinys), esančius adresu: (duomenys neskelbtini) (visas nekilnojamasis turtas toliau – sodyba). Sutartimi šalys susitarė, kad sodyba parduodama už 12 000 Eur, kuriuos pirkėja sumoka taip: 500 Eur sumokėjo pardavėjui grynais pinigais iki šios sutarties pasirašymo (sutarties 4.1.1 punktas); 5 500 Eur pervedė į pardavėjui priklausančią nurodytą sąskaitą prieš pasirašant sutartį (sutarties 4.1.2 punktas); 6 000 Eur pirkėja lieka skolinga pardavėjui ir įsipareigoja sumokėti iki 2019 m. birželio 18 d. imtinai, pervedant į pardavėjui priklausančią nurodytą sąskaitą (sutarties 4.1.3 punktas). Šalys susitarė (sutarties 4.2 punktas), kad jeigu pirkėja nustatytu laiku neįvykdo mokėjimo, tuomet ji privalo pardavėjui sumokėti 0,03 procento dydžio delspinigius už kiekvieną termino praleidimo dieną nuo visos nesumokėtos sumos. Sutarties 6.1 punkte šalys numatė, jog šalių susitarimu sutartis yra kartu ir perdavimo–priėmimo aktas, nuosavybės teisę į daiktus pirkėjas įgyja nuo daiktų perdavimo–priėmimo momento.

15. Iš ieškovo paaiškinimų ir jo pateikto susirašinėjimo su pirkėja D. Š. nustatyta, kad pirkėja neįvykdė sutarties 4.1.3 punkte nustatyto įsipareigojimo sumokėti pardavėjui 6 000 Eur iki 2019 m. birželio 18 d. imtinai. 2019 m. liepos 27 d. neprotestuotinas paprastasis vekselis patvirtina, kad pirkėja D. Š. šiuo vekseliu įsipareigojo sumokėti L. R. 6 000 Eur iki 2020 m. vasario 3 d. VĮ Registrų centro Gyventojų registro išrašas patvirtina, jog pirkėja D. Š. (duomenys neskelbtini) mirė. Ieškovo atstovo 2020 m. sausio 14 d. užklausimas Kėdainių rajono 1-ajam notarų biurui patvirtina, jog ieškovas šiuo užklausimu pareiškė 6 376,20 Eur kreditorinį reikalavimą D. Š. įpėdiniams. Iš 2022 m. spalio 4 d. Testamentų registro išrašo nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 20 d. palikimą po D. Š. mirties priėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko (toliau – atsakovė arba apeliantė). 2022 m. rugpjūčio 12 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimas patvirtina, jog atsakovei buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į D. Š. priklausiusį turtą, tame tarpe ir į ginčijamo sandorio turtą – sodybą.

16. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė reikalavimus dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo CK 1.91 straipsnio pagrindu, įrodinėdamas D. Š. apgaulės panaudojimo faktą ieškovo atžvilgiu, pastarajam parduodant sodybą. Atsižvelgiant į tai, vertinant ieškovo pareikštų reikalavimų pagrįstumą, byloje spręstinas klausimas, ar sutartis dėl ginčo sodybos pardavimo iš tiesų sudaryta dėl D. Š. panaudotos apgaulės ieškovo atžvilgiu.

17. Viena iš būtinųjų sandorio galiojimo sąlygų – tai laisva šalių valia sudaryti tam tikrą sandorį ir laisvas šios valios išreiškimas. Sandoris turi esminių valios defektų ir gali būti pripažintas negaliojančiu, jei sandorio šalies valia buvo iškreipta esminio suklydimo (CK 1.90 straipsnis) ar kitos sandorio šalies neteisėto poveikio - apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo (CK 1.91 straipsnis). Sekant kasacinio teismo praktika, šie du teisiniai pagrindai (suklydimas ir apgaulė) nėra suderinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011). CK 1.91 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje sandorio nuginčijimą dėl vienos sandorio šalies valios trūkumų, kurie atsirado dėl kitos sandorio šalies neteisėto poveikio, nustatyta, kad sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu jis sudarytas dėl apgaulės. Apgaulė gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių (CK 1.91 straipsnio 5 dalis). Apgaule laikomas tyčinis asmens elgesys, kuriuo siekiama suklaidinti sandorio šalį ir taip ją palenkti sudaryti sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011; 2018 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018 38 punktas).

18. Taigi, apgaulė CK 1.91 straipsnio prasme – tai vienos sandorio šalies tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis tiek aktyviais veiksmais, tiek ir svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant sudaryti kitos sandorio šalies tikrosios valios neatitinkantį sandorį. Apgaulė yra pagrindas nuginčyti sandorį tik tuo atveju, jei šalis buvo suklaidinta dėl esminių sandorio aplinkybių ir jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015).

19. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu sandorį, sudarytą dėl apgaulės, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2013).

20. Nagrinėjamu atveju ieškovas apgaulę grindė tuo, kad pirkėja D. Š. sandorio sudarymo metu neatskleidė pardavėjui informacijos apie jos turimus įsiskolinimus kitiems kreditoriams, todėl ieškovas suklydo dėl esminių sandorio sąlygų. Teigia, kad pirkėja buvo suplanavusi nemokėti ir nesiruošė mokėti visos sumos už perkamą sodybą.

21. Įvertinus ieškovo ir D. Š. ikisutartinius santykius, tiek teisinius santykius jau vykdant sutartį, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra nustatyta D. Š. tyčinių apgaulės požymių ar tyčinio ieškovo klaidinimo dėl sutarties sudarymo. Ieškovo nuomonės apie D. Š. kaip veiklią ir sąžiningą moterį susidarymas, yra nulemtas ne atsakovės apgaulės veiksmų, o paties ieškovo subjektyvaus vertinimo. Prieš sudarant sutartį nėra duomenų apie tai, kad pirkėjas ir pardavėja tarpusavyje bendravo. Pasak ieškovo, sodybos pardavimo reikalus tvarkė ir pirkėjų ieškojo nekilnojamojo turto brokerė, su pirkėja jis pirmą kartą susitiko prieš sudarant sandorį pas notarą. Šiuo atveju, kaip iš bylos duomenų ir ieškovo paaiškinimų galima spręsti, apeliantė teisingai argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime tik konstatavo, jog rūpestingas, atidus, apdairus ir protingas asmuo nesudarytų nekilnojamojo turto su pusės jo sutartos kainos (6 000 Eur) mokėjimo atidėjimu 18 mėnesių terminui, jeigu jam būtų žinomos aplinkybės apie visus sandorio sudarymo metu pirkėjos turimus įsiskolinimus kitiems kreditoriams, bet visiškai netyrė ir nevertino ieškovo elgesio tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį, visiškai neanalizavo, ar sudarytas sandoris turi valios trūkumų.

22. Nagrinėjamos bylos atveju būtent ieškovas turėjo įrodyti aplinkybes, kad ginčo sutartį jis sudarė, pardavėjai jį apgavus (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, teisėjų kolegija pastebi, kad tais atvejais, kai ginčijami sandoriai, kurie galėjo būti sudaryti dėl apgaulės, dažnai aplinkybės, sudarančios įrodinėjimo dalyką, įrodinėjamos netiesioginiais įrodymais, kurie turi būti įvertinti laikantis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių. Pastebėtina ir tai, kad ir viena sandorio šalis – pirkėja yra mirusi. Tačiau ieškovas byloje nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad prieš sandorio sudarymą jis pats ir / ar jo įgaliota nekilnojamojo turto brokerė domėjosi D. Š. finansine padėtimi, ar ji turi kreditorių ir ar yra finansiškai patikimas asmuo. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas, būdamas protingas ir apdairus asmuo, sudarydamas tokią sutartį, kurios 4.1.3 punkte numatė, kad 6000 Eur pirkėja lieka skolinga ir sutiko su šios sumos mokėjimo atidėjimu 18 mėnesių terminui, pardavėjai argumentuojant, kad dėl pirkimo metu susidariusių laikinų finansinių sunkumų visos pinigų sumos sumokėti negali, turėjo visas galimybes pareikalauti, kad jam būtų pateikti įrodymai, jog pirkėja moki ir finansiškai pajėgi atsiskaityti. Nepareikalavęs, nepatikrinęs šių duomenų, pats ieškovas turi prisiimti atsirandančią riziką ir neigiamas pasekmes. Sandorį ieškovas sudarė savo valia, sandorio sudarymo visos sąlygos ieškovui tiko, sutarties 7.13 punkte jis pareiškė, kad (šalys, taigi ir ieškovas) notarui atskleidė tikrąją savo valią ir išreiškė šioje sutartyje, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo teigti, kad sandoris turi valios trūkumų ir yra sudarytas dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis).

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad sandorio sudarymo metu D. Š. buvo nemoki ir siekė apgauti ieškovą. Antstolių informacinės sistemos išrašo (2020 m. spalio 6 d. Nr. CBP-20652) duomenys liudija, kad skolų išieškojimas iš skolininkės D. Š. išieškotojos Taupkasės, kredito unijos naudai buvo pradėtas vykdyti tik 2019 m. lapkričio 25 d. Taigi, D. Š. tapo kitų kreditorių skolininke ne tik po sutarties sudarymo, bet ir po sutarties 4.1.3 punkte nustatyto atsiskaitymo termino pabaigos.

24. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad į bylą nėra pateiktą jokiu įrodymų apie pardavėjo ir pirkėjos komunikaciją 18 mėnesių mokėjimo atidėjimo laikotarpiu pagal sutarties 4.1.3 punktą. Vadinasi, ieškovas per visą šį laikotarpį pirkėjai jokių pretenzijų nereiškė. Pirkėjos ketinimus atsiskaityti pagal sutartį patvirtina pirkėjos elektroninio laiško, SMS žinučių turinys, iš kurių matyti, jog pirkėja neatsiskaitymą pagal sutartį ieškovui aiškino susidariusiu nepaprastai sunkiu laikotarpiu. Sandorio šalys susitarė ir 2019 m. liepos 27 d. pirkėja D. Š. pasirašė neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo sumokėti ieškovui 6 000 Eur iki 2020 m. vasario 3 d. Tokia situacija atitiko ieškovo lūkestį, o D. Š. pareigos atsiskaityti neneigė. Ieškovas nesivadovavo sutarties 9.2 punkte įtvirtinta nuostata dėl teisės išsireikalauti parduotą sodybą pirkėjai nevykdant išsimokėjimo sutarties sąlygų, neskaičiavo ir nereikalavo sutarties 4.2 punkte numatytų delspinigių, o nusprendęs nustatyti pirkėjai papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, nepareikalavo iš jos jokių įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą apie galimybę įvykdyti mokestinę prievolę. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, šioje situacijoje neįžvelgia tyčinių pirkėjos veiksmų, susijusių su siekiu suklaidinti ieškovą dėl sudarytos sutarties.

25. Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas neįrodė egzistuojant byloje įrodinėtą CK 1.91 straipsnyje numatytą sandorio negaliojimo pagrindą – sandorio negaliojimą dėl apgaulės. Konstatavus, jog sandorio negaliojimo pagrindas neįrodytas, nėra pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, todėl ir ieškinio reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu atmestinas.

26. Netenkinus reikalavimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio su pagrindiniu reikalavimu susijusio reikalavimo dėl restitucijos taikymo. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog tai, kad sandoris nepripažintas negaliojančiu, ieškovo teisė atgauti skolą nepažeidžiama, nes pardavėjos prievolė ieškovui vykdytina taikant paveldėjimo teisinius reglamentuojančias CK 5.63 straipsnio 1 dalyje ir 5.62 straipsnyje įtvirtintas nuostatas.

27. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė nagrinėjamu atveju egzistuojant pagrindą ieškinį tenkinti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimą – ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, perskirstytinos pirmosios instancijos teisme šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovo ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jam nepriteistinas, todėl naikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovui iš atsakovės priteista po 933,27 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93, 98 straipsniai). Duomenų, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme būtų patyrusi bylinėjimosi išlaidų, byloje nėra.

28. Atsakovės apeliacinį skundą patenkinus, jį įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą. Tačiau duomenų, kad atsakovė apeliacinės instancijos teisme būtų patyrusi bylinėjimosi išlaidų, byloje taip pat nėra.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas Koriaginas Algimantas Kukalis Albina Rimdeikaitė