Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-06-02 · Administracinė byla Nr. I-1534-789/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-06-02Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-01-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-06-02
Bylos Nr.
I-1534-789/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04459-2016-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Marius Bajoras, Egidija Puzinskaitė, Rasa Ragulskytė-Markovienė
Pareiškėjas
H. D.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
Trečiasis asmuo
M. P., R. S., S. V.
Administracinė byla Nr. I-1534-789/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04459-2016-4Procesinio sprendimo kategorija 41 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Egidijos Puzinskaitės ir Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjui H. D., pareiškėjo atstovui V. S.,atsakovės atstovui V. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. D. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, tretieji suinteresuoti asmenys M. P. (antstolis), R. S. (antstolis), S. V. (antstolė), dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016-10-21 raštu Nr. (1,35.)7R-8106 „Dėl priteistos žalos atlyginimo“ (toliau – ir Raštas) jam keliamas teisines pasekmes – priklausančių 6 302,80 Eur, 43 443 Eur ir 45 645 Eur lėšų (bendra suma – 95 390,80 Eur) pervedimą iš atsakovo sąskaitos į antstolių M. P., R. S. ir S. V. depozitines sąskaitas. Teismo 2016-11-23 nutartimi priimta pareiškėjo skundo dalis dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016-10-21 rašto Nr. (1.35.)7R-8106 „Dėl priteistos žalos atlyginimo“ dalies, kurioje nuspręsta, kad pareiškėjo prašymo dalis dėl priteistos sumos pervedimo dalimis į Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo sąskaitą negali būti įvykdyta ir nebus nagrinėjama. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismo 2016-11-23 nutartimi atsisakyta priimti.

Pareiškėjas skunde paaiškina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2016-04-19 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-618-552/2016 jam priteista iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau atsakovė Raštu atsisako vykdyti minėtą LVAT nutartį. Nurodo, kad Kauno apygardos teismui skundė antstolės S. V. 2015-09-22 patvarkymą Nr. S-l 1104287. Kauno apygardos teismas 2016-04-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-988-254/2016 minėtą patvarkymą pripažino neteisėtu. Teigia, kad, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, kuri neviršija Vyriausybės nustatyto vieno minimalaus mėnesio atlyginimo, nedarant jokių išimčių, kai išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Teisingumo ministerija administracinėje byloje, kurioje pareiškėjui priteista 2 000 Eur neturtinė žala, neturėjo jokio procesinio statuso, todėl negali atsisakyti išmokėti jam priteistą neturtinę žalą. Be to, atsakovė Rašte nenurodė, kodėl negalėtų būti vykdoma prašymo dalis pervesti priteistą sumą dalimis. Nurodo, kad jam nebuvo tinkamai pranešta apie turto areštus (b. l. 1–7).

Atsakovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atstovaujanti ir Lietuvos valstybei, su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad pareiškėjo keliamas ginčas yra nenagrinėtinas administraciniuose teismuose. Paaiškina, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 688 str. 1 d. nustatyta, kad išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Taigi išieškojimą vykdantis antstolis, nustatęs, kad teismas skolininkui yra priteisęs atlyginti žalą iš valstybės, turi teisę areštuoti šiai žalai atlyginti skirtas lėšas, kurias administruoja Teisingumo ministerija. CPK 585 str. nustatyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims, o asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti baudą. Taigi dėl šios priežasties Teisingumo ministerija, gavusi patvarkymą dėl lėšų arešto ir jų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, privalo jį vykdyti ir neturi kompetencijos vertinti antstolio procesinių veiksmų teisėtumo.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo S. V. (antstolė) atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti (b. l. 58–59).

Trečiasis suinteresuotas asmuo M. P. (antstolis) atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti (b. l. 21).

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas nurodė, kad skundą palaiko, ir prašė jį patenkinti. Pareiškėjos atstovas nurodė, kad nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismo 2016-04-21 nutartis Nr. 2S-988-254/2016 (toliau – ir Nutartis) turi būti įvertinta priimant sprendimą ir šioje administracinėje byloje. Pažymėjo, kad, atsakovei neišmokant pareiškėjui priteistos žalos, yra nevykdomos administracinių teismų nutartys. Mano, kad atsakovė turi vykdyti antstolių nurodymus, nepažeisdama pareiškėjo teisių ir įsiteisėjusių teismo sprendimų. Pareiškėjas teismo posėdyje prašė atsakovę išmokėti visą priteistą 2 000 Eur neturtinę žalą per tam tikrą laikotarpį, sumą išskaidant po 200 Eur kas mėnesį.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje atsakovės atstovas nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Pažymėjo, kad, vadovaujantis LVAT praktika, skundžiamas Raštas laikytinas informacinio pobūdžio. Paaiškino, kad atsakovė gavo 3 antstolių patvarkymus, kuriais areštuotos pareiškėjo lėšos. Teigia, kad atsakovė privalo vykdyti antstolių patvarkymus. Teisės aktai nenustato, kad teismo sprendimu priteistos žalos negalima išieškoti. Nurodė, kad Nutartis atsakovei pateikta tik po Rašto priėmimo. Sužinoję Nutarties turinį kreipėsi į antstolius, kurie patvirtino, kad pateikti patvarkymai yra galiojantys ir vykdytini.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš bylos duomenų ir pareiškėjo skunde pateiktų paaiškinimų matyti, kad LVAT 2016-04-19 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-618-532/2016 pareiškėjui priteisė 2 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Antstolių M. P. 2016-04-21 patvarkymu Nr. 0123/15/01340/S-4038 (b. l. 23), antstolės R. S. 2016-04-22 patvarkymu Nr. 0106/15/07327 S-573 (b. l. 37) ir antstolės S. V. 2016-05-27 patvarkymu Nr. 0114/15/01189 (b. l. 37) (toliau kartu – ir Patvarkymai) buvo areštuotos pareiškėjui priklausančios lėšos. Patvarkymais antstoliai Teisingumo ministeriją įpareigojo į jų depozitines sąskaitas pervesti visas lėšas, kurias privalo ar privalės išmokėti pareiškėjui (b. l. 41). Pareiškėjas 2016-09-21 pateikė atsakovei prašymą pervesti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dalimis, t. y. po 200 Eur kas mėnesį (b. l. 35). Atsakovė Raštu pateikė pareiškėjui informaciją apie antstolių pateiktus patvarkymus bei nurodė, kad jo prašymo dalis dėl priteistos sumos pervedimo dalimis į Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo sąskaitą negali būti įvykdyta ir nebus nagrinėjama (b. l. 8–9).

Byloje ginčas kilo dėl Rašto dalies, kurioje atsakovė pareiškėjui nurodė, kad pareiškėjo prašymo dalis dėl priteistos sumos pervedimo dalimis į Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo sąskaitą negali būti įvykdyta ir nebus nagrinėjama.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas pateikė Teisingumo ministerijai 2016-09-21 prašymą „Dėl žalos atlyginimo“, kuriame prašė jam LVAT 2016-04-19 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-618-2552/2016 priteistą 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą pervesti po 200 Eur kas mėnesį į Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo sąskaitą (b. l. 35). Teisingumo ministerija Raštu atsakė į pareiškėjo 2016-09-21 prašymą. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo 2016-09-21 pateiktas prašymas iš esmės atitiko Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 14 d. pateiktą prašymo sąvoką, todėl turėjo būti išnagrinėtas vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 str. 1 d. nustatytais reikalavimais. Asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles (toliau – ir Taisyklės). Pareiškėjo prašymas išnagrinėtas ir dėl jo priimtas Raštas. Nagrinėjamu atveju į pareiškėjo 2016-09-21 prašymą atsakovė pateikė atsakymą nepraleidusi Taisyklėse nustatytų terminų. Rašte pateikiama informacija dėl pareiškėjo 2016-09-21 prašymo, atsakymas pateiktas atsižvelgiant į 2016-09-21 prašymo turinį, jame pateikti Rašto priėmimo motyvai.

Pareiškėjas teigia, kad Teisingumo ministerija privalėjo vykdyti LVAT 2016-04-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-618-532/2016 ir pagal jo prašymą pervesti lėšas į jo nurodytą sąskaitą, o ne vykdyti antstolių patvarkymus, kuriuose nurodyta išieškomas sumas pervesti į jų depozitines sąskaitas. Pareiškėjas remiasi Kauno apygardos teismo 2016-04-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-988-254/2016, kurioje teismas pripažino neteisėtais antstolės S. V. veiksmus 2015-09-02b patvarkymu Nr. S-11104287 priverstinį išieškojimą nukreipti į pareiškėjo pinigų sumos dalį, kuri neviršija Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (b. l. 10–13).

Pažymėtina, kad, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 99 str. 4 str. neįvykdyti teismo sprendimai dėl žalos atlyginimo, dėl priteistų sumų ir nesumokėtų baudų išieškojimo, taip pat neįvykdytos teismo patvirtintos taikos sutartys vykdomos CPK nustatyta tvarka. CPK 585 str. 1 d. nustatyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. CPK 585 str. 2 d. nustatyta, kad asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. Jeigu antstoliui kas nors kliudo vykdyti vykdomuosius dokumentus, antstolis kliūtims pašalinti kviečia policiją.

Teismas pažymi, kad šioje administracinėje byloje nenagrinėjamas antstolių veiksmų teisėtumo klausimas. Nagrinėjamoje byloje vertinama, ar Teisingumo ministerija Raštu pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą jam priteistą sumą išmokėti dalimis. Iš Rašte pateiktų motyvų matyti, kad Teisingumo ministerija atsisakė atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, kadangi prašoma išmokėti suma yra pervesta į antstolių depozitines sąskaitas. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą pareiškėjas antstolių veiksmus gali skųsti bendrosios kompetencijos teismui. Teisingumo ministerijai nagrinėjamu atveju nėra suteikta teisė tikrinti antstolių patvarkymų teisėtumą, ar juos vykdyti iš dalies.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 12 str., pareiškėjui išaiškintina, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 str. 2 d. administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti antstolių procesinių veiksmų, susijusių su sprendimų vykdymu, teisėtumo. Pagal CPK 510 str. skundai dėl antstolių procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti (taigi, ir dėl antstolio patvarkymų, taip pat dėl antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo (CPK 510 str. 4 d.)) nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme – apylinkės teisme, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Taigi ginčai dėl antstolių veiksmų teisėtumo yra nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose. Pareiškėjas, manydamas, kad antstoliai, išieškodami iš Teisingumo ministerijos jam priteistą 2 000 Eur sumą, taip pat ir priverstinį išieškojimą nukreipdami į jo pinigų sumos dalį, kuri neviršija Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), atliko neteisėtus veiksmus, turėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, nėra pagrindo teigti, kad Teisingumo ministerijos veiksmai buvo neteisėti, nes Teisingumo ministerija buvo gavusi antstolių Patvarkymus, kuriuos ji privalo vykdyti pagal CPK 585 str. Analogiškos pozicijos laikosi ir LVAT (LVAT 2016-03-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A-670-756/2016). Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad Teisingumo ministerija išnagrinėjo pareiškėjo 2016-09-21 prašymą nepažeisdama administracinės procedūros nustatytos tvarkos ir terminų. Rašto dalis dėl atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymo dalį dėl priteistos sumos pervedimo dalimis į Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo sąskaitą yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo ją naikinti. Vadovaujantis ABTĮ 88 str. 1 d. pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d.,

nusprendžia:

Pareiškėjo H. D. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Marius BajorasEgidija PuzinskaitėRasa Ragulskytė-Markovienė