- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-22
- Bylos Nr.
- A-662-1627-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-1149-2010-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- J. G., V. G.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- L. V., M. K., Z. B., A. K.
- Advokatai
- Tatjana Kočegarova
- Kategorijos
- 4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. G. ir V. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. G. ir V. G. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys – L. V., M. K., Z. B., A. K.).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai J. G. ir V. G. skundu (b. l. 2-5) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Marijampolės, (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. Žemės sklypo kadastrinių duomenų tikrinimo kameraliai aktą Nr. MK-2205 (toliau – ir Aktas) bei įpareigoti atsakovą suderinti nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylą.
Paaiškino, kad jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, įgytas santuokos metu 2001 m. balandžio 2 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. 2010 metais buvo nutarta patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis, todėl pareiškėjai kreipėsi į matininką M. K., kuris atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus. Nurodė Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai) 32.1.8 punktą, pagal kurį žemės sklypo planas turi būti suderintas su žemėtvarkos skyriumi. Pažymėjo, kad sukomplektuota nekilnojamojo turto kadastro duomenų byla buvo pateikta žemėtvarkos skyriui. Pareiškėjų nuomone, Aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 66, 68, 69 punktų bei Tarnybos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 patvirtintų Geodezijos, topografijos ir geoinformatikos darbų priežiūros, žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo tikrinimo ir nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų valstybinės ekspertizės organizavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6-14 punktų reikalavimų. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas nepatikrino Taisyklių 9 punkte nurodytų aplinkybių.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į skundą (b. l. 38-41) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad patikrinus ginčo žemės sklypo kadastro duomenis buvo konstatuota, jog žemės sklypo ribų atitikimas teritorijų planavimo dokumentams nustatytas neteisingai, žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta neteisingai, todėl nustačius šiuos pažeidimus buvo užpildytas Aktas.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 16 d. sprendimu skundą tenkino iš dalies, Aktą panaikino, kitoje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Nurodė Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.8, 66, 68 punktus, Taisyklių 6-14 punktus, reglamentuojančius administracinę procedūrą, ir pažymėjo, kad ši procedūra skirta tam, kad būtų visapusiškai, išsamiai ištirtos administraciniam aktui priimti reikšmingos aplinkybės, kad būtų tinkamai išaiškintos ir pritaikytos teisės normos, tinkamai įgyvendinta viešojo administravimo subjekto diskrecija ir jų metu priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas. Pažymėjo, kad viešojo administravimo procedūros ir jų metu priimtas administracinis aktas daro įtaką asmenų teisėms ir pareigoms, todėl darė išvadą, kad šiuo atveju atsakovas, atlikdamas administracinę procedūrą, pažeidė minėtus principus. Pabrėžė, kad skundžiamo Akto turinys akivaizdžiai turi esminių trūkumų, todėl laikė tai esminiu procedūriniu pažeidimu.
Pažymėjo, kad Aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų, jame neišdėstyti teisiniai ir faktiniai sprendimo argumentai ir motyvai. Nurodė, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą motyvuoti priimtus sprendimus, nes taip yra užtikrinama pareiškėjo teisė žinoti, kokiais argumentais grindžiamos išvados bei garantuojama asmeniui galimybė tinkamai įgyvendinti teisę skųsti sprendimą. Akcentavo, kad viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą. Konstatavo, kad Aktas turi esminių trūkumų ir prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai, gero administravimo principui, kadangi akte nenustatyti objektyvūs duomenys ir nepateiktas jų teisinis įvertinimas. Skundžiamo Akto turinio esminiu trūkumu laikė tai, kad jis nepagrįstas jokiais konkrečiais ir objektyviais duomenimis (faktais), konkrečiomis teisės aktų normomis, nurodytos pastabos ir trūkumai yra abstraktaus pobūdžio.
Nurodė Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 65 punktą, pažymėjo, kad atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, žemės sklypo planas, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 76 punktu, buvo pateiktas išankstinei patikrai. Pažymėjo, kad kadastro tvarkytojas nenustatė jokių kliūčių žemės sklypo riboms pažymėti nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, tačiau ginčijamas aktas yra nekonkretus, neinformatyvus, nemotyvuotas ir visiškai nesuprantamas. Tvirtino, kad iš Akto turinio visiškai neaišku, ką viešojo administravimo subjektas tyrė, kokiais objektyviais duomenimis ir teisės normomis vadovavosi, kokiais objektyviais duomenimis paremtos išvados. Darė išvadą, kad Akto turinys akivaizdžiai prieštarauja objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, gero viešojo administravimo principams.
Vertino ginčijamo Akto turinį ir konstatavo, kad byloje nėra jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, jog atsakovas patikrino Taisyklių 9 punkte nurodytas aplinkybes. Darė išvadą, kad šiuo atveju atsakovas privalėjo konkrečiai ir tiksliai nurodyti dokumento trūkumus.
Skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą suderinti nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylą teismas atmetė kaip nepriskirtą administracinių teismų kompetencijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 str.).
III.
Pareiškėjai V. G. ir J. G. apeliaciniu skundu (b. l. 121-123) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjų skundo reikalavimas dėl įpareigojimo suderinti nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylą, panaikinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Teigia, kad teismo išvada dėl įpareigojimo atlikti veiksmus prieštarauja Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 22 d. nutarčiai, kurioje konstatuota, kad ši byla teisminga administraciniam teismui. Mano, kad teismas gali įpareigoti viešojo administravimo subjektą suderinti kadastro duomenų bylą, kadangi subjektas nevykdė savo pareigų. Pažymi, kad atsakovas, nurodydamas kaip trūkumą tai, jog žemės sklypo ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumentų, turėjo pateikti teismui konkretų teritorijų planavimo dokumentą, kuris nesutampa, pažymėti konkretų kadastro duomenų byloje esantį dokumentą, kuris neatitinka teritorijų planavimo dokumento, tačiau tai nebuvo padaryta. Atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1455/2011, pažymi, kad žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktas užpildytas teisingai, o atsakovas pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 65 punktą bei Taisyklių 9.5 punktą tikrina tik tai, ar teisingai užpildytas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kitokių duomenų ar aplinkybių tikrinimas neįeina į atsakovo kompetenciją.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 129-132) prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo ABTĮ 5 straipsnį, 15 straipsnio 1 dalį, atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2008 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1283/2008, kuriose konstatuota, kad, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų. Nurodo Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 65, 66, 68 punktus ir tvirtina, kad Tarnybos teritorinis žemėtvarkos skyrius tikrina minėtuose punktuose nurodytas aplinkybes, o ne tik tai, ar teisingai užpildytas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas. Atkreipia dėmesį į Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 69 punktą ir pažymi, kad, pateikus pakartotinai nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylą žemėtvarkos skyriui, ši byla būtų pakartotinai patikrinta kameraliai ištaisius pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytus trūkumus ir pažeidimus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo L. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 134-137) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Mano, kad nėra tinkamai suformuluotas apeliacinio skundo dalykas. Atkreipia dėmesį, kad nagrinėjant bylą nedalyvavo R. K., kuriam bendrosios jungtinės nuosavybės teise su A. K. priklauso žemės sklypas, kad. Nr. 5168/0004:171. Pažymi, kad tarp pareiškėjų ir L. V. yra kilęs ginčas dėl ribos tarp žemės sklypų. Tvirtina, kad pažeidimų rengiant kadastrinių matavimų bylas yra daugiau nei nurodyta ginčijamame Akte, todėl reikalavimas įpareigoti suderinti nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylą negali būti tenkinamas. Pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai skiriasi faktinėmis aplinkybėmis. Teigia, kad procedūrinių klausimų dėl žemės sklypo ribų nustatymo nagrinėjimas priskirtas bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio kodekso 4.46 str.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Tarnybos 2010-09-07 žemės sklypo kadastrinių duomenų tikrinimo kameraliai akto Nr. MK–2205, kuriuo nesuderinti žemės sklypo kadastro duomenys, ir įpareigojimo atlikti veiksmus, teisėtumo ir pagrįstumo.
J. G. ir V. G. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria jų skundas dalyje atmestas kaip nepagrįstas, t. y. dėl įpareigojimo atsakovą suderinti nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylą. Todėl apeliacinis teismas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą atliks tik šio reikalavimo apimtyje.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas atsakovo 2010-09-07 žemės sklypo kadastrinių duomenų tikrinimo kameraliai aktą Nr. MK–2205 vertino tik Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme ir konstatavo, kad vertinant ginčijamo akto turinį, byloje nėra jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, jog atsakovas patikrino Taisyklių 9 punkte nurodytas aplinkybes bei atsakovas privalėjo konkrečiai ir tiksliai nurodyti dokumento trūkumus. Taigi Kauno apygardos administracinis teismas netikrino, ar nustatyti žemės sklypo kadastro duomenys atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl nėra galimas ir tokio reikalavimo (įpareigojimo) nagrinėjimas teisme, t. y. ginčas dėl tokio įpareigojimo teisėtumo šioje byloje negalėjo būti išspręstas. Nagrinėjamu atveju įpareigoti atsakovą atlikti kadastro duomenų suderinimą neįvertinus jų atitikties teisės aktų reikalavimams nėra jokio juridinio pagrindo. Taigi tik konstatavus padarytą subjektinės teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, atsakovas gali būti įpareigotas atlikti konkrečius veiksmus (priimti konkretų sprendimą). Be to, reikalavimas – įpareigoti atsakovą suderinti nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylą – yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo. Panašiu atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad reikalavimas įpareigoti Direkciją parengti sąlygas žemės sklypo < ... > galėtų būti sprendžiamas tik tuomet, jei būtų atsisakyta išduoti sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti ir būtų žinomos tokio sprendimo atsisakymo priežastys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d, nutartis administracinėje byloje Nr. A556–420/2011).
Teismui panaikinus ginčijamą aktą atsakovas privalo atlikti naują derinimą ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį žemės sklypo kadastrinių duomenų tikrinimo kameraliai aktą.
Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad skundo reikalavimas – įpareigoti atsakovą suderinti nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylą – atmestinas kaip nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką dėl administracinių teismų kompetencijos, ne kartą yra konstatavęs, jog sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatoma, kokiu būdu ginama pažeistoji teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7–915/20004, Administracinių teismų praktika Nr. 4)). Tai reiškia, jog pareiškėjas turi aiškiai ir konkrečiai suformuluoti skundo dalyką – nurodyti, kokiu konkrečiu būdu prašoma apginti pažeistą jo subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą (pavyzdžiui, panaikinti, įpareigoti, pakeisti ir pan.). Skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos ginčo šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalintų padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigotų atsakovą atlikti konkrečius veiksmus (priimti konkretų sprendimą). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendime nurodė, kad šis skundo reikalavimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Minėtas sprendimo argumentas šalintinas iš sprendimo motyvuojamosios dalies.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjų J. G. ir V. G. apeliacinis skundas netenkinamas.
Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų J. G. ir V. G. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.