Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Arūno Paštuolio ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Vidai Butiškienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. E. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo B. E. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – pakeisti į suėmimą.

Iš B. E. priteista nukentėjusiajam L. V. – 15 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 900 eurų atstovavimo išlaidoms padengti.

Iš B. E. priteista Kauno teritorinei ligonių kasai 4098,20 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. B. E. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2018 m. liepos 6 d. apie 21.00 val. prekybos centre „Maxima“, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu ne mažiau kaip septynis kartus sudavė nukentėjusiajam L. V. į galvą, padarydamas galvos sumušimą su poodine kraujosruva kaktoje, muštinę žaizdą kaktoje su dešinės pusės smilkinkaulio ir kaktikaulio įspaustiniu lūžimu, su kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo apie dešinįjį galvos smegenų pusrutulį, taip sunkiai sutrikdydamas nukentėjusiojo L. V. sveikatą.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas B. E. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad byloje yra surinkta pakankamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir kaltinamajam skyrė mažesnio dydžio laisvės atėmimo bausmę, nei jos vidurkis.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis B. E. ir jo gynėjas advokatas Giedrius Ulinskas palaikė nuteistojo apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo B. E. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Apeliaciniame skunde nuteistasis B. E. veikos kvalifikavimo neginčija, tačiau kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, iš esmės prašo ją švelninti. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija, patikrinusi nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą šiuo aspektu, sutinka su nuteistojo B. E. argumentu, kad šiuo atveju bausmė nebuvo individualizuota tinkamai.

7. Pažymėtina, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

8. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, nes paskiriant bausmę įvertinamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, nusikaltimo požymiai, jų turinys bei pobūdis, kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės. Teismas bausmę skiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teismas, įvertinęs veikos pavojingumą ir visas minėtas kitas bylos aplinkybes bei padaręs išvadą, kad kaltininkui konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta švelniausioji bausmė nėra teisinga, gali motyvuotai skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę, t. y. gali konkrečioje byloje kaltininkui nustatyti kitokias, individualizuotas bausmės ribas, nuosprendyje nurodydamas, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyti bausmės skyrimo tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

9. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo negali niekas įtakoti ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai, įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Šiuo atveju konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam B. E. bausmės rūšį ir dydį, neteisingai paskyrė bausmę.

Dėl BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo

10. BK 62 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas.

11. Nagrinėjamu atveju skundžiamu nuosprendžiu buvo nustatytos dvi nuteistojo B. E. atsakomybę lengvinančios aplinkybės (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei geranoriškai padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui nustatyti objektyvią tiesą), nuteistasis pilnai atlygino nukentėjusiajam priteistą žalą, tačiau nėra kitų BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose nurodytų aplinkybių, kurių pagrindu nuteistajam būtų galimybė taikyti šio straipsnio nuostatas. Tuo remiantis, kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas taikyti nėra pagrindo ir šis apelianto argumentas atmetamas.

Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

12. Nagrinėjamu atveju iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę B. E., atsižvelgė į tai, kad jis padarė sunkų nusikaltimą, praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad byloje nėra nustatyta B. E. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei geranoriškai padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui nustatyti objektyvią tiesą.

13. BK 54 straipsnio 3 dalyje įstatymų leidėjas įtvirtino teismui galimybę nuteistajam taikyti švelnesnę bausmę, jei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Pagal šią nuostatą, kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurią kvalifikuota veika, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi, šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-2/2015 ir kt.).

14. Nagrinėjamu atveju nuteistasis padarė sunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Nusikalstama veika buvo nukreipta į vieną iš svarbiausių ir labiausiai baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių – asmens sveikatą. Dėl nuteistojo B. E. neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kurio pasekmes nukentėjusysis jaučia iki šiol. Kolegijos vertinimu, nėra pagrindo nuteistajam B. E. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, taikant kitą bausmę, nei numatyta sankcijoje, kadangi nėra jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu galėtų būti taikoma ši nuostata ir pripažįstama, kad paskirtosios bausmės rūšis, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, prieštarauja teisingumo principui. Be to, pažymėtina, kad už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įstatymų leidėjas yra numatęs išimtinai tik laisvės atėmimo bausmę, todėl konstatuotina, kad bausmės rūšis nuteistajam parinkta tinkamai.

Dėl BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymo

15. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad jo atžvilgiu turėjo būti taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos, kadangi jis pilnai pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, padaryta nusikalstama veika nėra priskiriama prie labai sunkių nusikaltimų. Iš tiesų, sutiktina su apelianto argumentu, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis pripažino įvykdęs nusikaltimą, o šis nėra priskiriamas prie labai sunkių nusikalstamų veikų, kas užkirstų kelią galimybei taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka.

16. BK 64¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ar byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

17. Nagrinėjamu atveju, kolegijos vertinimu, nėra pagrindo nuteistojo B. E. atžvilgiu taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatų, kadangi jis neatitinka įstatyme keliamoms sąlygoms. Iš bylos medžiagos matyti, kad byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka arba baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, joje nebuvo atliekamas ir sutrumpintas įrodymų tyrimas. Nors nuteistasis B. E. pilnai pripažino kaltę ir nurodė, kad nuoširdžiai gailisi, tačiau iš 2018 m. lapkričio 12 d. teisiamojo posėdžio protokolo apylinkės teisme matyti, kad teisėjas nors ir tiesiogiai neįvardino galimybės atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, tačiau proceso dalyvių klausė nuomonės dėl galimybės baigti bylos nagrinėjimą, nekviečiant į teisiamuosius posėdžius liudytojų, kas iš esmės suponuoja sutrumpinto įrodymų tyrimo taikymo galimybę (t. 2 b. l. 60-65). Vis dėl to, BPK 273 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs BPK 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. Iš minėto teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad prokuroras išreiškė nuomonę dėl vieno liudytojo kvietimo į teisiamąjį posėdį, kam pritarė ir nukentėjusysis bei jo atstovė, todėl sutrumpintas įrodymų tyrimas tapo negalimas. Vien tai, kad kaltinamajame akte prokurorė nurodė galimybę byloje taikyti sutrumpinta įrodymų tyrimą, nesaisto nei kaltinimą byloje palaikančio kito prokuroro, nei teismo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nuteistajam B. E. taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtąją bausmę mažinti vienu trečdaliu, nėra įstatyminio pagrindo.

Dėl kitų skundo argumentų

18. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laisvės atėmimo bausmės trukmę, atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę, kitas aukščiau išdėstytas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes ir paskyrė nuteistajam mažesnę bausmę, nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis (už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 10 metų, o skundžiamu nuosprendžiu paskirta – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas). Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis prie apeliacinio skundo pateikė pinigų pervedimo kvitą, patvirtinantį, kad jis 2018 m. gruodžio 3 d. nukentėjusiajam pilnai atlygino nusikaltimu padarytą ir priteistą žalą (t. 2 b. l. 86). BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Teismų praktikoje savanoriškas žalos atlyginimas pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2005, 2K-38/2009, 2K-77/2009, 2K-7-287/2009, 2K-534/2013, 2K-211/2014). Tuo remiantis, aplinkybė, kad nuteistasis pilnai atlygino nukentėjusiajam nuosprendžiu priteistą žalą, pripažintina atsakomybę lengvinančia (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

19. Atsižvelgiant į tai, kad skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti į visas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, o nagrinėjamu atveju nuteistojo atsakomybę lengvinanti dar viena aplinkybė nustatyta po teismo nuosprendžio priėmimo, apeliacinės instancijos teismas turi pagrindą sumažinti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtą bausmę. Be to, įvertintinos ir tos aplinkybės, kad praeityje nuteistasis B. E. nėra teistas ar baustas administracine tvarka, padarytas nusikaltimas nebuvo tendencinga jo elgesio pasekmė, yra jauno, darbingo amžiaus, šiuo metu dirba UAB ,,Struktūra“ pagalbiniu darbininku, darbe charakterizuojamas teigiamai, byloje yra pateiktas susitarimas ir su Kauno teritorine ligonių kasa dėl žalos atlyginimo (t. 2 b. l. 87), todėl, kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmės dydis yra aiškiai per griežtas ir neproporcingas, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę. Apibendrindama visa tai, kas aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam B. E. už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė per griežtą bausmę, todėl yra pagrindas šią Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio dalį pakeisti ir sumažinti paskirtos bausmės dydį nuteistajam.

20. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašė grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato galimybę apeliacinės instancijos teismui panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui, jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas arba byla išnagrinėta pažeidžiant BPK 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles, arba kai apeliacinės instancijos teisme paaiškėja, kad nuteistasis veikos padarymo metu sirgo ar iki nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme susirgo psichikos liga ir jam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės. Nagrinėjamu atveju nenustačius aukščiau įvardintų aplinkybių, apelianto prašymas atmetamas.

21. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, skundžiamas nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas), B. E. sumažinant paskirtą bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. nuosprendį pakeisti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį B. E. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 1 (vienerių) metų.

Pripažinti nuteistojo B. E. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jis atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalis 3 punktas).

Likusioje dalyje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.