- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-11-26
- Bylos Nr.
- 1-3617-240/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32183-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronislovas Liatukas
- Kaltinamasis
- B. E.
- Civilinis ieškovas
- L. V., Kauno teritorinės ligonių kasos
- Advokatai
- Giedrius Ulinskas, Violeta Bazienė
nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui L. V., jo įgaliotajai atstovei advokatei Violetai Bazienei,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „S.“ pagalbiniu darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis B. E. 2018-07-06, apie 21.00 val., prekybos centre „Maxima“, esančiame Didžioji g. 102, Kaune, tyčia kumščiu ne mažiau kaip septynis kartus sudavė nukentėjusiajam L. V. į galvą, padarydamas galvos sumušimą su poodine kraujosruva kaktoje, muštinę žaizdą kaktoje su dešinės pusės smilkinkaulio ir kaktikaulio įspaustiniu lūžimu, su kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo apie dešinįjį galvos smegenų pusrutulį, taip sunkiai sutrikdydamas nukentėjusiojo L. V. sveikatą.
Kaltinamasis B. E. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad iki įvykio nukentėjusįjį L. V. pažinojo tik iš matymo, jokių pykčių tarp jų nebuvo. Prekybos centre lankydavosi kaip pirkėjas, be to, ten kasininke dirbo jo draugė E. Ž.. Tą vakarą atvyko į parduotuvę kartu su tėvu. Laukė savo draugės, nes ji tuo metu kasoje nedirbo. Pamatęs ateinantį L. V. pakvietė jį, nes kaltinamąjį užvaldė pavydas dėl draugės, kadangi viena iš prekybos centro darbuotojų buvo sakiusi, kad L. lenda prie jo draugės, kviečia ją į kiną. Pati E. minėjo, kad L. buvo ją palietęs, eidamas pro šalį. Jo draugė tuomet stovėjo prie kasos. Kaltinamasis neneigia, kad tuo metu buvo vartojęs alkoholio. Norėjo su L. pasikalbėti. Prie kasos kaltinamasis pradėjo mušti L. į galvą. Mušė tol, kol tėvas jį atitraukė. L. nuo smūgių nukrito. Suvokė, kad mušė L. parduotuvėje, kad tai matė kiti žmonės. Jokio išankstinio tikslo sužaloti L. neturėjo, tai įvyko spontaniškai. Buvo iškviesti policijos pareigūnai, greitoji. Kitą dieną vyko į ligoninę atsiprašyti L., siūlė jam 3000 Eur. L. atsisakė imti pinigus, nes nežinojo, kiek užtruks jo gydymas. Ne kartą jam rašė žinutes, siūlydamas materialinę paramą, tačiau atsakymų nesulaukė. Sutinka atlyginti 10 000 Eur dydžio žalą. Nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo.
Nukentėjusysis L. V. parodė, kad anksčiau kaltinamojo nepažinojo, tik matydavo jį apsiperkantį parduotuvėje. Žinojo, kad jis draugauja su bendradarbe E. Ž.. Nukentėjusysis nelindo prie E.. Eidamas prie kasų pamatė ateinantį agresyviai nusiteikusį L.. Šis paklausė, kas darosi. Nukentėjusysis atsakė, kad nieko ir ėjo toliau, kai pajuto smūgius į pakaušį. Viskas įvyko greitai, nebuvo galimybės apsiginti, nespėjo paspausti apsaugos iškvietimo mygtuko. Maždaug po ketvirto smūgio neteko sąmonės. Atsigavo gulėdamas, iš antakio bėgo kraujas. Pirkėja jam padėjo valyti žaizdą. Tik atsigavęs suvokė, kad buvo sumuštas. B. atitraukė viena iš kasininkių – A. B. ir B. tėvas. Buvo iškviesta greitoji ir policijos pareigūnai. Nukentėjusysis buvo išvežtas į ligoninę. A. B. sakė, kad B. tą dieną domėjosi, ar parduotuvėje yra apsaugos darbuotojai. Šiuo metu jo sveikata vis dar bloga, jam svaigsta galva, pykina, blogai miega, nuolat vartoja medikamentus, labai pablogėjo atmintis. Kaltinamasis buvo atvykęs į ligoninę su savo tėvais ir atsiprašė. Paklausus jo, kodėl jis taip padarė, šis atsakė, kad iš pavydo. Kaltinamasis jam asmeniškai pinigų nesiūlė, gal jis juos siūlė nukentėjusiojo motinai ar tetai. Vėliau parašė keletą žinučių, žadėdamas atlyginti už vaistus. Gydymas tęsiamas iki šiol, nukentėjusysis vis dar yra nedarbingas. Planavo mokytis, tačiau negali to daryti dėl sveikatos būklės. Po įvykio nebegali vairuoti automobilio. Gydytojai minėjo, kad dėl sužalojimo gali išsivystyti epilepsija. Nuo kaltinamojo nusikalstamos veikos nukentėjo fiziškai ir psichologiškai. Jam žala neatlyginta, reiškia civilinį ieškinį dėl 60000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad L. V. pareiškė, jog 2018-07-06, apie 21.00 val., parduotuvėje „Maxima“, Didžioji g. 102, Kaune iš matymo pažįstamas vaikinas konflikto metu sudavė ne mažiau 3 smūgius kumščiu į dešinį smilkinį ir pasišalino. Tikslinant aplinkybes L. V. paaiškino, kad dirbdamas prekybos centre „Maxima“ po pertraukos ėjo atgal į darbo vietą, kasą Nr. 1, kur turėjo pakeisti kasoje Nr. 3 dirbančią kolegę E.. Priėjęs prie kasos pamatė stovintį kolegės E. draugą, kuris atrodė neblaivus. Priėjęs jis pradėjo šaukti, kad vėluoja pakeisti jo draugę E. ir smogė kumščiu į dešinį smilkinį ne mažiau kaip 3 kartus ir pasišalino iš parduotuvės (1 t., b. l. 10-11).
Apžiūros protokolu peržiūrėta vaizdo medžiaga, kurioje matosi, kaip vaikinas, vilkintis „Maxima“ marškinėlius (nukentėjusysis L. V.), ateina prie kasos, prie jo prieina vaikinas, vilkintis geltonos spalvos marškinėlius (B. E.) ir kažką kalbėdamas suduoda vieną smūgį į galvą, apglėbia jį ranka per kaklą ir taip laikydamas nukentėjusiajam suduoda kumščiu ne mažiau kaip septynis smūgius į galvą, nuo ko nukentėjusysis nukrito ant žemės, o B. E. nuo nukentėjusiojo atitraukė parduotuvės darbuotoja bei vyriškis (1 t., b. l. 18-26).
2018-08-13 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2456/2018(02) nurodyta, kad L. V. konstatuotas galvos sumušimas su poodine kraujosruva kaktoje, muštinė žaizda kaktoje su dešinės pusės smilkinkaulio ir kaktikaulio įspaustiniu lūžimu, su kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo apie dešinįjį galvos smegenų pusrutulį. Galvos sumušimas su dešinės pusės smilkinkaulio, kaktikaulio įspaustiniu lūžimu, su kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo apie dešinįjį galvos smegenų pusrutulį atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas galėjo būti padarytas dėl vieno trauminio poveikio. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek suduodant smūgį kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu (1 t., b. l. 55-56).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką liudytojai I. R. pateikus atpažinti asmenį pagal jo nuotrauką iš pateiktų penkių fotonuotraukų ji atpažino vaikiną nuotraukoje Nr. 3 – B. E., apie kurį davė parodymus, kad jis sėdėjo automobilyje ir jį iš prekybos centro išvedė vyresnis vyras (1 t., b. l. 87-89).
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas B. E. sunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo L. V. sveikatą pasitvirtino.
Kaltinamasis B. E. pripažino naudojęs fizinį smurtą L. V. atžvilgiu, paaiškino, kad spontaniškai užvaldžius pavydui dėl merginos, nukentėjusįjį mušė per galvą tol, kol tėvas jį atitraukė. Mano, kad neblaivumas nebuvo susijęs su jam inkriminuojamu nusikaltimu. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi specialisto išvada L. V. konstatuoti kūno sužalojimai – galvos sumušimas su poodine kraujosruva kaktoje, muštinė žaizda kaktoje su dešinės pusės smilkinkaulio ir kaktikaulio įspaustiniu lūžimu, su kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo apie dešinįjį galvos smegenų pusrutulį – visiškai atitinka kaltinamojo nurodytas aplinkybes. Be to, fizinio smurto faktą patvirtino ir pats nukentėjusysis.
Teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog B. E. nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia, nes jis suvokė, jog suduodamas smūgius kumščiu nukentėjusiajam sutrikdys jo sveikatą ir to norėjo. Įvertinus kilusius padarinius (L. V. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas) jo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.
BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta laisvės atėmimo iki dešimties metų bausmė.
B. E. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, geranoriškai padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui nustatyti objektyvią tiesą (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Ikiteisminio tyrimo metu nustatyti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad nusikalstamos veikos padarymą įtakojo kaltinamojo neblaivumas, todėl tai nelaikytina kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.
Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą (BK 54 str. 2 d.).
Skirdamas bausmę B. E., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, kad nusikaltimas baigtas, nustatytos dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Vertinant B. E. asmenybę, pažymėtina, kad jis yra neteistas, nebaustas administracine tvarka.
Kaltinamasis padarė sunkų nusikaltimą, taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas įstatymas draudžia, taikyti BK 62 straipsnio ir 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra pagrindo, todėl jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, bausmės dydį nustatant mažesnį nei bausmės vidurkis.
Kauno teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 4098,20 eurų turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 123-125). Savo ieškinį civilinė ieškovė grindžia tuo, kad nukentėjusiajam L. V. buvo suteiktos medicininės paslaugos, kurios apmokėtos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų. Akivaizdu, kad šiuo atveju žala padaryta ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei, konkrečiai – PSDF biudžetui. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir jų apmokėjimas iš PSDF biudžeto lėšų (žala PSDF biudžetui) yra tiesiogiai susijęs su asmens nusikalstamais veiksmais, šiuo atveju – asmens sužalojimu. Įvertinus teisinį reglamentavimą bei baudžiamosios bylos duomenis, darytina išvada, kad Kauno teritorinė ligonių kasa turi teisę pareikšti civilinį ieškinį šioje baudžiamojoje byloje, o B. E. tyčiniais nusikalstamais veiksmais sunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo L. V. sveikatą, kyla pareiga atlyginti ieškovei padarytą turtinę žalą, susijusią su nukentėjusiojo gydymo išlaidomis. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Taigi, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas L. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 60000 Eur neturtinės nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo (1 t., b. l. 67-69). Ieškinyje nukentėjusysis nurodė, jog iki šiol gydosi, gauna tik ligos pašalpą, dalį pajamų išleidžia gydymui, finansiškai jį remia motina. Tebejaučia sužalojimo padarinius – svaigsta galva, negali pilnai išsižioti, susilpnėjo atmintis, skauda, silpna. Randai išliks visam gyvenimui.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, B. E. padarytą veiką ir jos padarinius, sprendžia, kad nukentėjusiojo patirtiems neturtinio pobūdžio išgyvenimams, praradimams ir kitokiems neturtinių vertybių pažeidimams atlyginti, teisinga, sąžininga ir protinga suma yra 15000 eurų. Pažymėtina, jog neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Nukentėjusiojo L. V. sveikata sunkiai buvo sutrikdyta tyčia kumščiu ne mažiau kaip septynis kartus sudavus jam į galvą. Dėl šio fizinio poveikio nukentėjusiajam buvo padarytas galvos sumušimas su poodine kraujosruva kaktoje, muštinė žaizda kaktoje su dešinės pusės smilkinkaulio ir kaktikaulio įspaustiniu lūžimu, su kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo apie dešinįjį galvos smegenų pusrutulį. Bylos medžiaga patvirtina, kad L. V. dėl patirto sužalojimo buvo hospitalizuotas, operuotas, beveik dvi savaites gydėsi stacionare, gydymas ambulatoriškai tęsiamas. Paties nukentėjusiojo aiškinimu, jis patyrė didelį skausmą, išgyvenimus, dėl patirtų sužalojimų negali gyventi pilnavertiško gyvenimo. Taigi, kaip matyti, dėl kaltinamojo B. E. smurtinių veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, diskomfortą, nepatogumus, tam tikrus išgyvenimus, jam buvo reikalinga operacija, iki šiol jis negali ramiai miegoti, mokytis, vairuoti transporto priemones, vartoja antidepresantus. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos atlyginimas atlieka kompensuojamąją funkciją už patirtas skriaudas, taip pat į tai, jog neturtinė žala nukentėjusiajam buvo padaryta tyčiniais kaltinamojo B. E. veiksmais, kas teisinėje praktikoje pripažįstama, jog tokiu būdu yra padaroma kur kas didesnė žala, siekiant protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros bei teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą, nenukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos (LAT 2018-01-09 kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-689/2018) iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina 15000 Eur dydžio neturtinė žala.
BPK 103 straipsnio 6 punktas numato, kad proceso išlaidas sudaro išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 104 straipsnio 2 dalis numato, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų, tačiau gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Šioje byloje nukentėjusysis L. V. prašė iš kaltinamojo priteisti jo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti – 900 Eur. Byloje esanti sąskaita už teisines paslaugas ir pinigų priėmimo kvitas pagrindžia, jog nukentėjusysis L. V. už atstovavimą sumokėjo 900 eurų. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, nukentėjusiojo L. V. turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo B. E..
Ikiteisminio tyrimo metu B. E. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri, nuosprendžiui įsiteisėjus, pakeistina į suėmimą.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,
nusprendžia:
B. E. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – pakeisti į suėmimą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo suėmimo dienos.
Iš kaltinamojo B. E. priteisti nukentėjusiajam L. V. – 15000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 900 eurų atstovavimo išlaidoms padengti.
Iš kaltinamojo B. E. priteisti Kauno teritorinei ligonių kasai 4098,20 eurų turtinės žalos atlyginimo.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.