- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-25
- Bylos Nr.
- eA-703-438/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01548-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Dainius Raižys
- Atsakovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Pareiškėjas
- UAB „Rokiškio aliejinė“
- Kategorijos
- 12.5.3Turto areštas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rokiškio aliejinė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rokiškio aliejinė“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl turto arešto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Rokiškė aliejinė“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2016 m. gegužės 24 d. turto arešto aktą Nr. (23.31-08)-319-1170; 2) panaikinti VMI 2017 m. lapkričio 8 d. turto arešto aktą Nr. (23.31-08)-319-2662; 3) priteisti visas bylinėjimosi išlaidas pareiškėjo naudai.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2016 m. balandžio 15 d. Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Panevėžio AVMI) pradėjo Bendrovės mokestinį patikrinimą pagal pavedimą tikrinti Nr. (42.59)FR0773-1213 (toliau – ir pavedimas). VMI 2016 m. balandžio 21 d. Bendrovės atžvilgiu priėmė turto arešto aktą Nr. (23.31-08)-319-903, kuriame nurodyta, kad turto arešto apimtis yra 300 000 Eur (toliau – ir Turto arešto aktas Nr. 1). Taip pat VMI 2016 m. gegužės 24 d. Bendrovės atžvilgiu priėmė turto arešto aktą Nr. (23.31-08)-319-1170 (toliau – ir Turto arešto aktas Nr. 2), kuriame nurodyta, kad turto arešto apimtis yra 300 000 Eur, tačiau nėra nurodyta, kokiu būdu buvo nustatyta turto arešto apimtis ir dėl kokių priežasčių buvo nuspręsta taikyti dar vieną savarankišką turto areštą. Bendrovės atžvilgiu VMI 2017 m. lapkričio 8 d. priėmė savarankišką turto arešto aktą Nr. (23.31-08)-319-2662 (toliau – ir Turto arešto aktas Nr. 3), kuriame nurodyta, kad turto arešto apimtis yra 1 300 000 Eur, tačiau nėra nurodyta, kokiu būdu buvo nustatyta turto arešto apimtis ir dėl kokių priežasčių buvo nuspręsta taikyti dar vieną savarankišką turto areštą
3. Pareiškėjas 2018 m. kovo 30 d. VMI pateikė prašymą: 1) pateikti informaciją ir atitinkamų dokumentų kopijas, kurios pagrįstų, kokiu būdu buvo nustatyta visų Turto arešto aktų apimtis; 2) pateikti informaciją ir atitinkamų dokumentų kopijas, kurios pagrįstų, kokiu būdu kiekvieno Turto arešto akto priėmimo atveju buvo nustatyta, jog egzistuoja reali rizika, kad Bendrovė jai priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti; 3) panaikinti visus Turto arešto aktus, jeigu nėra galimybės Bendrovei pateikti pirmiau nurodytos informacijos ir atitinkamų dokumentų kopijų. VMI 2018 m. balandžio 24 d. pateikė atsakymą (toliau – ir VMI raštas) į 2018 m. kovo 30 d. Bendrovės prašymą ir atsisakė panaikinti Turto arešto aktus, tačiau nepateikė informacijos ar dokumentų kopijų, kurios pagrįstų kokiu būdu buvo nustatyta, jog egzistuoja reali rizika, kad Bendrovė jai priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti.
4. Turto arešto aktas Nr. 2 ir Turto arešto aktas Nr. 3 priimtas remiantis Panevėžio AVMI pavedimu, kuriame nėra užsimenama, kad Bendrovė turi mokestinę nepriemoką, todėl VMI pažeidė pareigą motyvuoti individualius administracinius aktus ir taikomas poveikio priemones pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalį. Turto arešto aktuose Nr. 2 ir Nr. 3 vienu atveju teigiama, kad Bendrovė nepagrįstai į apskaitą įtraukė 300 000 Eur PVM, o kitu atveju nurodoma, kad Bendrovei gali būti apskaičiuota 1 000 000 Eur PVM bei pritaikyta 300 000 Eur bauda, tačiau VMI nenurodė dėl kokių Bendrovės sandorių ar ūkinių operacijų buvo apskaičiuoti minėti mokesčiai. VMI, taikydama sankcijas Bendrovei, t. y. papildomai areštuodama turtą pagal Turto arešto aktus Nr. 2 ir Nr. 3, taip pat kaip ir Turto arešto akte Nr. 1, nurodė pavedimą pagal kurį buvo nustatyta mokestinė Bendrovės nepriemoka. Turto arešto aktai Nr. 2 ir Nr. 3 prieštarauja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 101 straipsnio 4 dalies nuostatoms, todėl yra pagrindas panaikinti Turto arešto aktus Nr. 2 ir Nr. 3.
Atsiliepimas
5. Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
6. Atsakovas nurodė, kad Panevėžio AVMI pavedimą inicijavo po 2016 m. balandžio 15 d. atlikto mokestinio tyrimo. Bendrovei per VMI internetinę svetainės autorizuotų elektroninių paslaugų sritį 2016 m. balandžio 26 d. buvo įteiktas pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (36.20 FR0687-697), kuriame nurodyti mokestinio tyrimo metu nustatyti pažeidimai ir jų apimtis. Mokestinis patikrinimas nuo 2017 m. liepos 5 d. yra sustabdytas dėl mokestiniam patikrinimui užbaigti reikiamos informacijos gavimo iš kitų Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių įstaigų bei institucijų. Panevėžio AVMI 2016 m. balandžio 20 d. raštu Nr. (36.3E)64-813 informavo VMI dėl Bendrovės permokos arešto, nurodydama, kad Bendrovė, galbūt pažeisdama Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 58 straipsnio ir 64 straipsnio nuostatas, nepagrįstai į PVM ataskaitą įtraukė daugiau kaip 300 000 Eur sumą. Taip pat Panevėžio AVMI 2017 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. (36.3EJAPS-6K)-1798 informavo VMI dėl Bendrovės permokos arešto, nurodydama, kad Bendrovė galbūt pažeidė PVMĮ 58 straipsnio ir 64 straipsnio nuostatas, kai nepagrįstai į PVM ataskaitą įtraukė daugiau kaip 600 000 Eur sumą bei papildomai informavo, kad pagal MAĮ 10 straipsnį, PVMĮ 49 straipsnio 1 dalį bei 56 straipsnio nuostatas dėl galbūt nepagrįsto PVM 0 proc. tarifo taikymo, parduodant prekes kitų Europos Sąjungos valstybių narių mokėtojams, patikrinimo metu gali būti papildomai apskaičiuota daugiau kaip 400 000 Eur PVM suma. Dėl pažeidimų gali būti skirta bauda apie 300 000 Eur. Bendra numatoma priskaičiuoti mokesčių suma sudarytų apie 1 300 000 Eur.
Šalies argumentai
7. VMI Turto arešto aktu Nr. 1 areštavo PVM permoką 116 178,29 Eur, tačiau Bendrovė 2016 m. gegužės 23 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui buvo pateikusi skundą dėl Turto arešto akto Nr. 1 panaikinimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-482-643/2017 Turto arešto aktą Nr. 1 laikė teisėtu ir pagrįstu, todėl Bendrovės skundą atmetė. Bendrovei pateikus grąžinimo PVM deklaracijas bei mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2016 m. gegužės 24 d. duomenimis, susidarius papildomai 176 820,18 Eur PVM permokai, buvo surašytas Turto arešto aktas Nr. 2 ir areštuota 176 820,18 Eur Bendrovės PVM permoka, nurodant tą patį arešto mastą, t. y. 300 000 Eur. Turto arešto aktu Nr. 3 buvo areštuota mokesčių apskaitos informacinės sistemos apskaitoma PVM permoka 986 893 Eur, arešto mastas 1 300 000 Eur. Bendrovės atstovai žinojo ketinamų priskaičiuoti sumų mastą, kadangi Bendrovės iniciatyva 2017 m. spalio 30 d. įvyko Bendrovės atstovų, apskaitą tvarkančios UAB ,,INTEGRE“ darbuotojos ir Panevėžio AVMI atstovų bei mokestinį patikrinimą atlikusios vyriausiosios specialistės, susitikimas.
8. Turto arešto aktas Nr. 2 surašytas susidarius papildomai 176 820,16 Eur PVM permokai bei areštavus Bendrovės PVM permoka – 176 820,18 Eur, nurodant tą patį arešto mastą – 300 000 Eur, kaip ir Turto arešto akte Nr. 1. Paaiškino, kad Turto arešto aktas Nr. 3 surašytas nustačius, kad Bendrovė nepagrįstai į PVM ataskaitą įtraukė daugiau kaip 600 000 Eur sumą. Turto arešto akte Nr. 3 buvo nurodyta, kad patikrinimo metu gali būti papildomai apskaičiuota daugiau kaip 400 000 Eur PVM suma ir dėl pažeidimų gali būti skirta bauda apie 300 000 Eur, todėl bendra priskaičiuotina suma būtų apie 1 300 000 Eur. Pažymėjo, kad yra areštuota 300 000 Eur suma ir prašoma areštuoti 2017 m. rugpjūčio mėn. 986 893 Eur PVM permoką. Turto arešto aktuose nurodyta, kuo pasireiškia rizika, kad Bendrovė jai priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Turto arešto aktas surašytas atliekant mokestinį patikrinimą, todėl nėra surašytas patikrinimo aktas, kuriame būtų nurodyti konkretūs pažeidimai, juos patvirtinantys dokumentai ir konkrečios apskaičiuotos mokesčių sumos.
II.
9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 12 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Rokiškio aliejinė“ skundą atmetė.
10. Teismas nustatė, kad Panevėžio AVMI 2016 m. balandžio 8 d. pranešimu informavo pareiškėją, kad yra atliekamas mokestinis tyrimas dėl to, jog Bendrovė nėra deklaravusi įsigijimų iš Čekijos mokėtojo, vėliau parduotų prekių Latvijos mokėtojui, o gabenimas vyko iš Čekijos į Lenkiją. Taip pat Bendrovė vykdė įsigijimus iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių, tačiau nepagrįstai deklaravo įsigijimus iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių, nes prekės buvo importuotos iš trečiųjų šalių. Abejonių sukėlė Bendrovės faktinės rapso sėklų įsigijimo aplinkybės iš Latvijos įmonės tarpininkės, kadangi atvykimas pasikrauti prekių pagal CMR turėjo įvykti Latvijos įmonėje, nors įvyko Estijos įmonėje, kuri yra išregisruota iš PVM mokėtojų. Panevėžio AVMI nustatė, kad Bendrovė įformino rapsų sėklų ir rapsų aliejaus įsigijimą iš Lietuvos įmonės tarpininkės, kuri galėjo įforminti neįvykusias ūkines operacijas, nes įsigijo prekes iš kitų Lietuvos įmonių tarpininkių, kurios nebendrauja su mokesčių administratoriumi, neteikia deklaracijų, yra nedeklaravusios ir nesumokėjusios į Lietuvos biudžetą PVM.
11. Panevėžio AVMI 2016 m. balandžio 20 d. raštu Nr. (36.3E JAPS-6K)-(36.3E)64-813 informavo VMI, kad pagal pavedimą atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Bendrovė, galimai pažeisdama PVMĮ 58 straipsnio bei 64 straipsnio nuostatas, nepagrįstai įtraukė pirkimo PVM į ataskaitą pagal įformintas neįvykusias ūkines operacijas ir todėl patikrinimo metu gali būti papildomai apskaičiuota daugiau kaip 300 000 Eur PVM suma. Panevėžio AVMI, vadovaudamasi MAĮ 101 straipsniu, prašė VMI areštuoti 161 178,29 Eur PVM permoką. VMI Turto arešto aktu Nr. 1 areštavo Bendrovės apskaitomą PVM permoką – 116 178,29 Eur, bei nurodė, kad arešto mastas yra 300 000 Eur. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-482-643/2017 pareiškėjo skundą atmetė. VMITturto arešto aktu Nr. 2 areštavo Bendrovės apskaitomą PVM permoką (176 820,18 Eur) bei nurodė, kad arešto mastas yra 300 000 Eur. Panevėžio AVMI 2017 m. liepos 5 d. pavedimo priedu Nr. (42.59) FR0773-1485 sustabdė Bendrovės mokestinį patikrinimą nuo 2017 m. liepos 7 d. iki informacijos gavimo. Panevėžio AVMI 2017 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. (36.3E JAPS-6K)-1798 informavo VMI, kad pagal pavedimą atlikus mokestinį patikrinimą, buvo nustatyta, kad Bendrovė galimai pažeisdama PVMĮ 58 straipsnio ir 64 straipsnio nuostatas, nepagrįstai į PVM ataskaitą įtraukė daugiau kaip 600 000 Eur sumą. Taip pat vadovaujantis MAĮ 10 straipsniu, PVMĮ 49 straipsnio 1 dalimi bei 56 straipsnio nuostatomis dėl galimai nepagrįsto PVM 0 proc. tarifo taikymo, parduodant prekes kitų Europos Sąjungos valstybių narių mokėtojams, patikrinimo metu gali būti papildomai apskaičiuota daugiau kaip 400 000 Eur PVM suma. Dėl pažeidimų gali būti skirta bauda apie 300 000 Eur. Bendra priskaičiuotina suma būtų apie 1 300 000 Eur. Panevėžio AVMI paaiškino, kad dėl nustatytų pažeidimų yra areštuota Bendrovės 300 000 Eur PVM permokos suma, ir vadovaudamasi MAĮ 101 straipsniu, prašė VMI areštuoti Bendrovės 2017 m. rugpjūčio mėn. PVM permoką 986 893 Eur sumai. Todėl Turto arešto aktu Nr. 3 areštavo Bendrovės apskaitomą PVM permoką 986 893 Eur bei nurodė, kad arešto mastas yra 1 300 000 Eur. Pareiškėjas 2018 m. balandžio 9 d. Panevėžio AVMI pateikė prašymą susipažinti su patikrinimo akto projektu, kuris bus surašytas pagal Panevėžio AVMI pavedimą, o 2018 m. balandžio 11 d. raštu Nr. (36.2 JAPS-6K)-668 Panevėžio AVMI informavo, kad pareiškėjo mokestinis patikrinimas yra sustabdytas, jis bus supažindinta su patikrinimo akto projektu, kai jis bus surašytas.
12. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasi MAĮ 101 straipsnio 4 dalimi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, jog 176 820,18 Eur bei 300 000 Eur arešto masto sumos ir 986 893 Eur bei 1 300 000 Eur arešto masto sumos apskaičiavimai yra susiję su Bendrovės galimai padarytais mokesčių įstatymų pažeidimais, o VMI galėjo taikyti turto areštą būsimai mokestinei prievolei kaip jos užtikrinimo būdą.
13. Byloje esantys įrodymai patvirtino, kad VMI preliminariai Bendrovei apskaičiavo pakankamai dideles mokestinės prievolės sumas, t. y. 176 820,18 Eur, nurodydama 300 000 Eur arešto mastą bei 986 893 Eur, nurodydama 1 300 000 Eur arešto mastą, todėl joms padengti būtina užtikrinti, kad Bendrovė turės pakankamai turto, jeigu bus pradėtos realios skolos biudžetui išieškojimo procedūros.
14. Atsižvelgęs į galimai priskaičiuotinas pakankamai dideles sumas, t. y. 176 820,18 Eur (be delspinigių ir baudų), nurodant 300 000 Eur arešto mastą, bei 986 893 Eur (be delspinigių ir baudų) mokesčių, nurodant 1 300 000 Eur arešto mastą, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju turto areštas yra pateisinama priemonė, nes turto arešto taikymo metu egzistavo pagrįsta rizika, jog pareiškėjas jam priklausantį turtą galėjo paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti. Todėl, netaikius šios mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės ir mokestinio patikrinimo metu papildomai apskaičiavus mokesčius ir su jais susijusias sumas, gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti papildomai apskaičiuotų mokesčių ir su jais susijusių sumų.
15. Teismo vertinimu, atsakovo priimti ir pareiškėjo ginčijami Turto arešto aktai yra pagrįsti objektyviais duomenimis, teisės aktų normomis, o pritaikytos poveikio priemonės motyvuotos, todėl pareiškėjo skundo argumentus, kad Turto arešto aktas Nr. 2 ir Turto arešto aktas Nr. 3 neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, laikė nepagrįstais.
Žemesnės instancijos teismas
16. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo turtas buvo areštuotas nepažeidžiant MAĮ 101 straipsnio 4 dalies reikalavimų, todėl VMI 2016 m. gegužės 24 d. turto arešto aktas Nr. (23.31-08)-319-1170 ir 2017 m. lapkričio 7 d. turto arešto aktas Nr. (23.31-08)-319-2662 laikytini teisėtais ir pagrįstais.
III.
17. Pareiškėjas UAB „Rokiškio aliejinė“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 12 d. sprendimą, tenkinti pareiškėjo skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog Turto arešto aktuose Nr. 2 ir Nr. 3 nėra pateikta jokių duomenų, kurie pagrįstų turto areštų apimtis ir tariamai pareiškėjo padarytus mokesčių įstatymų pažeidimus. Pažymi, kad Panevėžio AVMI 2016 m. balandžio 15 d. pavedime Nr. (42.59)FR0773-1213 nėra net užsimenama, jog pareiškėjas turi kokią nors mokestinę nepriemoką. Taip pat minėtame pavedime nėra nurodyta jokių konkrečių sumų, sandorių ar bent tam tikrų detalių, iš kurių būtų galima nustatyta bent menkiausios mokestinės nepriemokos egzistavimą. Negana to, minėtame pavedime lakoniškai nurodoma, kad pavedama patikrinti pareiškėjo PVM apskaičiavimą, deklaravimą bei sumokėjimą ir tam suteikiama laiko iki 2016 m. gegužės 31., todėl Pavedimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Iš Turto areštų Nr. 2 ir Nr. 3 nesuprantama, dėl kokių sandorių ar ūkinių operacijų atsakovas nusprendė, kad yra pagrindas taikyti turto areštų aktus, t. y. turto areštais atsakovas areštavo didelės apimties pareiškėjo turtą, tačiau nepagrindė nei turto areštų apimties, nei kitų teisėtų arešto pagrindų ar neteisėtų pareiškėjo veiksmų.
19. Pareiškėjas pažymi, kad Turto areštuose Nr. 2 ir Nr. 3 atsakovas nenurodė, kokiomis aplinkybėmis remiantis buvo nustatyta reali rizika, kad pareiškėjas jam priklausantį turtą gali paslėpti, panaudoti ar kitokiu būdu jo netekti. Juose nenurodyta, kaip buvo nustatytas pareiškėjo mokėtinų mokesčių dydis, todėl negalima daryti išvados, jog ši suma yra ar nėra mažareikšmė. Skirtingais atvejais skirtingiems asmenims tokio paties dydžio mokestinė nepriemoka gali turėti skirtingą reikšmę turtine prasme, todėl kiekviena situacija turi būti analizuojama individualiai. Šiuo atveju atsakovas pritaikė turto areštus visiškai neatsižvelgdamas į pareiškėjo turtinę padėtį, todėl niekaip negalėjo padaryti išvados, kad mokėtini mokesčiai yra dideli pareiškėjo atžvilgiu. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie pareiškėjo turtinę padėtį ir duomenų, kad jis neturės pakankamai turto jeigu bus pradėtos realios skolos išieškojimo procedūros.
20. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad turto arešto aktai yra pagrįsti objektyviais duomenims, teisės aktų normomis, o pritaikytos poveikio priemonės motyvuotos, ir nurodo, jog iš Turto areštų Nr. 2 ir Nr. 3 neįmanoma suprasti, kokiu būdu atsakovas nustatė galimas pareiškėjo mokestines nepriemokas ir kokiu būdu buvo nustatyta, kad šios mokestinės nepriemokos yra didelės pareiškėjo turto atžvilgiu.
Atsiliepimas
21. Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
22. Atsakovas nurodo, kad turto arešto aktuose yra aiškiai nurodyta, kuo pasireiškia rizika, kad pareiškėjas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitaip jo netekti. Pareiškėjui gali būti priskaičiuotos didelės mokesčių bei su tuo susijusios sumos ir tokių sumų padengimui būtina užtikrinti, kad jis turės pakankamai turto, jeigu bus pradėtos realios skolos biudžetui išieškojimo procedūros. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką didelė mokestinės prievolės suma gali būti laikoma pateisinančia turto arešto taikymą. Šiuo atveju turto areštai buvo pateisinami, kadangi pareiškėjas nebuvo nurodęs jokių argumentu bei nepateikė jokių duomenų, kad pradėjus galimą mokestinės nepriemokos išieškojimą jis turės galimybę padengti skolą ir tokia jo galimybė nesumažės.
23. Turto arešto aktuose nurodytos numatomos papildomai apskaičiuotinos sumos, o surašant Turto arešto aktus remtasi Panevėžio AVMI pateikta informacija apie pareiškėjo atžvilgiu atliekamą mokestinį patikrinimą bei sumatomas papildomai apskaičiuotinas sumas.
24. VMI nuomone, Turto arešto aktai yra pagrįsti objektyviais duomenimis, teisės aktų normomis, o pritaikytos poveikio priemonės motyvuotos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VMI 2016 m. gegužės 24 d. turto arešto akto Nr. (23.31-08)-319-1170 ir 2017 m. lapkričio 8 d. turto arešto akto Nr. (23.31-08)-319-2662, kuriais mokesčių administratorius, vadovaudamasis MAĮ 101 straipsnio 4 dalimi, areštavo pareiškėjui UAB „Rokiškio aliejinė“ priklausantį turtą, teisėtumo ir pagrįstumo.
26. Pirmosios instancijos teismas sprendimu pareiškėjo skundą dėl Turto arešto akto Nr. 2 ir Turto arešto akto Nr. 3 panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą konstatavęs, kad mokesčių administratorius, pareiškėjo atžvilgiu pradėjęs mokestinį patikrinimą ir padaręs preliminarią išvadą apie galimus mokesčių įstatymų pažeidimus, turėjo teisę taikyti pareiškėjų turtui areštą. Teismas, nustatęs, kad Turto arešto aktai atitinka VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, įvertinęs patikrinimo aktuose nustatytų PVM permokų dydį ir tai, kad turto arešto taikymo metu pareiškėjas jam priklausantį turtą galėjo paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti, sprendė, kad turto areštai pritaikyti pagrįstai.
27. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kurį iš esmės grindžia argumentais, susijusiais su tuo, kad nagrinėjamu atveju turto areštais atsakovas areštavo didelės apimties pareiškėjo turtą, tačiau nepagrindė nei turto areštų apimties, nei kitų teisėtų arešto pagrindų ar neteisėtų pareiškėjo veiksmų. Taip pat Turto areštuose Nr. 2 ir Nr. 3 atsakovas nenurodė, kokiomis aplinkybėmis remiantis buvo nustatyta reali rizika, kad pareiškėjas jam priklausantį turtą gali paslėpti, panaudoti ar kitokiu būdu jo netekti. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie pareiškėjo turtinę padėtį ir duomenų, kad jis neturės pakankamai turto jeigu bus pradėtos realios skolos išieškojimo procedūros. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad turto arešto aktai yra pagrįsti objektyviais duomenims, teisės aktų normomis, o pritaikytos poveikio priemonės motyvuotos.
28. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir byloje esančių įrodymų pagrindu neteisingai nustatė aplinkybes, kurios turi bylai esminės reikšmės. Todėl teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Teisėjų kolegija papildomai patikrinusi bylą sutinka su žemesnės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.
30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, ar VMI laikėsi teisės aktų reikalavimų ir pagrįstai priėmė skundžiamus Turto arešto aktus. Šioje byloje teismas nesprendė, ar pagrįstai pareiškėjui buvo apskaičiuota PVM permoka, t. y. nevertino Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. balandžio 15 d. pavedimų tikrinti Nr. (42.59)FR0773-1213 ir Nr. (42.59)FR0773-121 teisėtumo ir pagrįstumo. Todėl teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas, atsižvelgiant į Turto arešto aktų priėmimo metu buvusias aplinkybes.
31. Ginčo Turto arešto aktus VMI priėmė, vadovaudamasi, be kita ko, MAĮ 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 101 straipsnio 4 dalimi. Bylos duomenys patvirtina, kad Turto arešto aktai grindžiami mokestinio patikrinimo metu nustatytomis. Iš bylos duomenų matyti, kad:
31.1. VMI 2016 m. balandžio 21 d. turto arešto aktą Nr. (23.31-08)-319-903 surašė gavusi Panevėžio AVMI 2016 m. balandžio 20 d. raštą Nr. (36.3 E)64-813, kuriame pateikta informacija apie atliekamą KB „SV Obeliai“ mokestinį patikrinimą bei numatomą papildomai apskaičiuoti sumą daugiau kaip 300 000 Eur, nurodant, jog galimai buvo pažeistos PVM įstatymo 58 ir 64 straipsnių nuostatos. Bendrovei pateikus grąžintino PVM deklaracijas bei MAIS 2016 m. gegužės 24 d. duomenimis susidarius papildomai 176 820,18 Eur PVM permokai, buvo surašytas Turto arešto aktas Nr. 2 bei areštuota 2016 m. gegužės 24 d. apskaitoma Bendrovės PVM permoka – 176 820,18 Eur, nurodant tą patį arešto mastą – 300 000 Eur, kaip ir 2016 m. balandžio 21 d. turto arešto akte.
31.2. Turto arešto aktu Nr. 3 buvo areštuota mokesčių apskaitos informacinės sistemos apskaitoma PVM permoka 986 893 Eur, arešto mastas – 1 300 000 Eur. Šis turto areštas surašytas nustačius, kad Bendrovė nepagrįstai PVM ataskaitą įtraukė daugiau kaip 600 000 Eur sumą. Turto arešte Nr. 3 nurodyta, kad patikrinimo metu gali būti papildomai apskaičiuota daugiau kaip 400 000 Eur PVM suma ir dėl pažeidimų gali būti skirta bauda apie 300 000 Eur, todėl bendra priskaičiuotina suma būtų apie 1 300 000 Eur.
32. Pagal MAĮ 95 straipsnio 1 dalies 2 punktą turto areštas yra vienas iš mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų. Turto areštas sureguliuotas MAĮ 101 straipsnyje, kuriame, be kita ko, nustatyta: turto areštas – šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas mokesčių mokėtojo nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi, disponavimo – priverstinis laikinas apribojimas siekiant užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą (1 dalis); mokesčių mokėtojo turto areštuojama ne daugiau negu tiek, kad būtų galima realiai ir visiškai užtikrinti mokestinių nepriemokų išieškojimą ir padengti su turto areštu bei išieškojimu susijusias išlaidas (2 dalis); mokesčių administratorius įkainoja areštuojamą turtą rinkos kainomis, o mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus įkainojimu, turi teisę jį ginčyti įstatymų nustatyta tvarka (5 dalis). MAĮ 101 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojo turtas taip pat gali būti areštuojamas, jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų; šiuo atveju gali būti areštuojamas tik toks mokesčių mokėtojo turtas, kuris registruojamas atitinkamo turto registre, taip pat mokesčių mokėtojui grąžintina mokesčio permoka (skirtumas).
33. Aiškindamas ir taikydamas MAĮ 101 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad šioje teisės normoje yra nustatytos dvi sąlygos, kurioms esant mokesčių administratorius mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimui turi teisę areštuoti mokesčių mokėtojo turtą: 1) jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų; 2) yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Pirmoji paminėtoje normoje numatyta sąlyga gali būti patenkinama ne tik tais atvejais, kada jau yra padarytas pirminis konstatavimas, kad mokesčių mokėtojas nėra sumokėjęs nustatytų mokesčių ir su juo susijusių sumų, bet ir tais atvejais, kai, pradėjus bei vykdant mokestinį patikrinimą, daroma preliminari išvada (prielaida) apie galimus mokesčių įstatymų pažeidimus. Antroji paminėtoje normoje numatyta sąlyga išreiškia tikėtino pobūdžio aplinkybes, todėl sprendžiant turto arešto klausimą, pakanka konstatuoti mokesčių mokėtojo turto praradimo riziką (žr., pvz., 2018 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1055-602/2018).
34. Bylos duomenys patvirtina, kad Turto arešto aktai grindžiami mokesčių administratoriaus mokestinio patikrinimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų teisiniu vertinimu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytų pažeidimų pobūdį ir galbūt nesumokėtų mokesčių dydį, iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išdėstytiems motyvams ir jų nekartodama konstatuoja, kad Turto arešto aktų priėmimo metu nustatytos aplinkybės buvo pakankamos tikėtinai pareiškėjo (mokesčių mokėtojo) turto praradimo rizikai konstatuoti, t. y. antrajai MAĮ 101 straipsnio 4 dalyje įtvirtintai sąlygai pagrįsti. Taigi, skirtingai nei teigia pareiškėjas, mokesčių administratorius, priimdamas ginčijamus Turto arešto aktus, turėjo tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą preliminariai spręsti, kad pareiškėjui administraciniais sprendimais gali būti nustatytos mokestinės nepriemokos, ir šiuos pagrindus pakankamai aiškiai atskleidė skundžiamuose administraciniuose aktuose.
35. Teisėjų kolegija pažymi, jog taikant mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimą patikrinimo akte buvo nustatyti faktiniai duomenys dėl galimų mokesčių įstatymų pažeidimų. Taigi mokesčių administratorius turėjo faktinius duomenis dėl galimų mokesčių įstatymų pažeidimų, dėl kurių pareiškėjui galėjo būti paskaičiuota mokestinė nepriemoka, kurios suma yra didelė, kurios įvykdymui būtina taikyti įvykdymo užtikrinimo priemones, nes yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Tiek mokesčių administratorius, tiek pirmosios instancijos teismas (remdamasis analogiškose bylose suformuota teismų praktika) išanalizavo detaliai turto arešto taikymo aplinkybes ir pagrįstai sprendė, kad turto areštas turėjo būti taikomas.
36. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad nagrinėjamu atveju nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių, jog pareiškėjas gali paslėpti, panaudoti ar kitokiu būdu netekti savo turto, pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pavojus, jog mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų, gali būti nustatomas remiantis tikėtino pobūdžio aplinkybėmis, taip pat pakankamai didelė mokestinės prievolės suma gali būti laikoma pateisinančia turto arešto taikymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1497/2011). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjui galimai priskaičiuotinas pakankamai dideles sumas, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistavo aplinkybės, pakankamos tikėtinai pareiškėjo (mokesčių mokėtojo) turto praradimo rizikai konstatuoti, t. y. antrajai MAĮ 101 straipsnio 3 dalyje įtvirtintai sąlygai pagrįsti.
37. Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.
38. Kadangi sprendimas šioje byloje priimamas ne pareiškėjo naudai, jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rokiškio aliejinė“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.