Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-08-27 · Civilinė byla Nr. e2S-1006-460/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-08-27
Bylos Nr.
e2S-1006-460/2020
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-01426-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Aušra Maškevičienė (pirm.)
Suinteresuotas asmuo
B. B., V. B.
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1006-460/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01426-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.2; 3.3.2.5 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens B. B. (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys V. B., B. B., antstolė G. Ž.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimu prašė nustatyti, jog skolininkui V. B. priklauso ½ dalis sutuoktinės B. B. gaunamų pajamų.

Atsiliepimas

2. Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. kovo 9 d. nutartimi pareiškimas tenkintas. Teismas nutarė nustatyti, kad skolininkui V. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ½ gaunamų pajamų, mokamų sutuoktinei B. B. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo (darbo užmokestį ir kitas jam prilygintas išmokas), išskaičiuojant ½ dalį nuo 50 proc. gaunamų pajamų dalies viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA ir ½ dalį nuo 20 proc. gaunamų pajamų dalies, neviršijančios MMA. Pagrindiniai teismo argumentai:

3.1. Teismas nustatė, kad vedybų ar povedybinė sutartys sudarytos nebuvo, turto padalijimo faktų nėra įregistruota, todėl konstatavo, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis), įskaitant ir gaunamas pajamas. Pažymėjo, kad CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

3.2. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatęs aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, pareiškėjos pareiškimą tenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Apeliantė teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartį išieškojimą nukreipiant į skolininko V. B. turimas AB Šiaulių banke asmenines lėšas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

4.1. Teismas neinformavo apie civilinės bylos nagrinėjimą.

4.2. Teismas turėjo vadovautis CPK 664 str. 2 d., tačiau to nepadarė.

4.3. Skolininkas AB Šiaulių banke investicinėje sąskaitoje turi pinigų, joje yra daugiau nei 1200 Eur. Dėl to antstolė privalėjo iš minėtos sąskaitos vykdyti išieškojimą, o ne iš jos asmeninių lėšų (pajamų).

Atsiliepimas

5. Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolė su juo nesutinka, prašo skundo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

5.1. Apeliantės pajamos yra jos ir skolininko bendroji jungtinė nuosavybė.

5.2. Antstolė turi teisę pasirinkti, į kokį turtą nukreipti išieškojimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria nutarta nustatyti turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė G. Ž. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0188/18/00678 pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. birželio 15 d. nutarimą Nr. (23.31-08) 483-58285 dėl 40,00 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. B. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. 2019 m. gruodžio 12 d. turto arešto aktu Nr. S19-188-26586 antstolė areštavo skolininkui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – pinigines lėšas, mokamas sutuoktinei B. B. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo (darbo užmokestį ir kitas jam prilygintas išmokas), išskaičiuojant ½ dalį nuo 50 proc. gaunamų pajamų dalies viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA ir ½ dalį nuo 20 procentų gaunamų pajamų dalies, neviršijančios MMA, turto arešto mastas –137,77 Eur. 2020 m. vasario 26 d. antstolio padėjėjo siūlymu Nr. S20-188-4220 pasiūlė išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per vieną mėnesį nuo patvarkymo gavimo dienos, kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko ir jo sutuoktinės turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

10. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir teigia, kad teismas pažeidė CPK 664 straipsnio 2 dalies nuostatas – nenukreipė išieškojimo į AB Šiaulių banke skolininkui priklausančias lėšas, tačiau išieškojimas buvo nukreiptas į jos asmenines pajamas. Apeliantė savo teiginiams patvirtinti pateikė skolininko V. B. AB Šiaulių banko 2020 m. sausio 20 d. sąskaitos išrašą.

11. Pirmiausia pažymėtina tai, kad skolininko lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), išieškojimą antstolis vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS CPK, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka (CPK 689 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jeigu skolininkas lėšų kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje sąskaitoje (sąskaitose) neturi ar jų yra nepakankamai įsipareigojimams kreditoriui (kreditoriams) ir išieškotojui (išieškotojams) padengti, antstolis turi teisę išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis (CPK 688 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju antstolė nurodo, kad skolininko V. B. vardu atidarytos sąskaitos per PLAIS sistemą areštuotos nuo 2018 m. birželio 19 d., tačiau iki atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo dienos jokių piniginių lėšų nenurašyta, t. y. skolininko vardu atidarytose sąskaitose piniginių lėšų (ne vertybinių popierių portfelio piniginių lėšų) nėra. Taigi, antstolė turi teisę išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis (CPK 688 straipsnio 1 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK XLVII skyriuje nustatytos išieškojimo iš skolininko turto bendrosios taisyklės. CPK 664 straipsnio 1-5 dalyse nustatyta, jog pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai; antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto; trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse; ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis; penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena.

13. Minėtas reglamentavimas reiškia, kad šiuo atveju antrąja eile gali būti išieškoma iš skolininkui priklausančių vertybinių popierių, darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Pabrėžtina, kad antrosios eilės turtas, iš kurio gali būti išieškoma, yra lygiavertis, be to, jeigu išieškotojas per CPK 662 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nenurodė, iš kokio turto išieškoti, antstolis, laikydamasis CPK 664 ir 665 straipsniuose nustatytos tvarkos, antstolis pats nustato, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoti.

14. Įvertinus nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad teismas pažeidė CPK 664 straipsnyje nustatytą išieškojimo iš skolininkų turto eiliškumą, nes, kaip minėta, antstoliui suteikta teisė pasirinkti, iš kokio tos pačios eilės skolininko turto ar pajamų išieškoti bei išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis).

15. Šiuo atveju skolininko sutuoktinės gaunamos pajamos, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, yra bendras turtas, įgytas santuokos metu, t. y. nustačius skolininko ir jo sutuoktinės turto dalį, bus nukreiptas į skolininkui priklausantį turtą esantį su apeliante. Nors apeliantė teigia, kad atidalinus pajamas būtų pažeisti jos interesai į orią senatvę, nes būtų išieškomi iš jos asmeninių lėšų, tačiau akcentuotina, kad būtų išieškoma ne iš jos asmeninių lėšų gautų iš socialinio draudimo fondo (Sodra), o iš V. B. priklausančių lėšų kurias gauna apeliantė, nes dalis gaunamų lėšų priklauso skolininkui – jos įgytos santuokos metu ir yra bendros su apeliante. Svarbu ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad AB Šiaulių banko sąskaitoje esančios investicinės lėšos yra asmeninė skolininko nuosavybė ir pirmiausia iš jų turėtų būti išieškoma (CPK 12, 178 straipsniai). Priešingai, pati apeliantė nurodo, kad be jos sutikimo skolininkas negali minėtomis lėšomis laisvai disponuoti, taigi, minėtos lėšos taip pat vertintinos kaip sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė.

16. Aktualu pažymėti, kad vykdymo proceso tikslas – kuo greičiau ir ekonomiškiau įstatymų nustatyta tvarka užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros; operatyviai (efektyviai ir per protingą laiką), laikantis CPK nustatytų terminų, realizuoti skolininko turtą, siekiant padengti kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-313/2020). Šiuo aspektu svarbu tai, kad apeliantės pateiktas skolininko V. B. AB Šiaulių banko 2020 m. sausio 20 d. sąskaitos išrašas yra ne piniginių lėšų sąskaitos išrašas, tačiau Vertybinių popierių portfelio sąskaitos išrašas. Kaip žinoma, vertybinių popierių (VP) sąskaita – tai vertybinių popierių deponavimo sąskaita, skirta saugoti vertybinius popierius ir atlikti įvairias operacijas: pirkti, parduoti, įkeisti bei vykdyti kitas vertybinių popierių operacijas Lietuvos ir užsienio vertybinių popierių rinkose. Taigi, investicinėje sąskaitoje yra ne įprastos lėšos, o vertybiniai popieriai, kurie yra įvertinti, ir vertybiniai popieriai, kurie taip pat turi būti realizuojami įstatymų nustatyta tvarka. Akcentuotina, kad nukreipiant išieškojimą iį šį investicinį portfelį, turėtų būti nustatyta dalis, kiek vertybinių popierių priklauso skolininkui ir kiek priklauso skolininko sutuoktinei. Tik nustačius skolininkui priklausančių vertybinių popierių dalį, galėtų būti atliekamas vertybinių popierių įvertinimas (papildomos išlaidos) ir jų realizavimas (papildomos išlaidos), o tai sąlygotų didesnes vykdymo išlaidas skolininko atžvilgiu, didesnes laiko sąnaudas ir neatitiktų vykdymo proceso tikslo – kuo greičiau ir ekonomiškiau įstatymų nustatyta tvarka užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą. Nurodytos priežastys vėlgi pagrindžia tai, kad nebuvo pažeista CPK 664 straipsnio 2 dalyje nustatyta išieškojimo eiliškumo tvarka, o siekiama kuo ekonomiškesnio ir greitesnio vykdomojo dokumento įgyvendinimo.

17. Apeliantė teigia, kad ji nebuvo informuota apie 2020 m. kovo 9 d. įvyksiantį teismo posėdį, tačiau iš Lietuvos informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. kovo 2 d. nutartimi paskyrė teismo posėdį 2020 m. kovo 9 d., pranešimas dėl posėdžio datos ir pasiūlymo pateikti atsiliepimą apeliantės ir skolininko adresu (tuo pačiu) išsiuntė 2020 m. kovo 3 d. Skolininkas pranešimą dėl posėdžio datos gavo 2020 m. kovo 5 d., taigi, skolininkės ir apeliantės adresu teismo pranešimas buvo gautas iki 2020 m. kovo 9 d. teismo posėdžio. Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad skolininkas apeliantei iš pradžių nerodė atsiųstų procesinių dokumentų, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas apie 2020 m. kovo 9 d. įvyksiantį teismo posėdį apeliantės neinformavo. Apeliantė nurodė, kad net ir gavus teismo pranešimą trūktų laiko atsiliepimą surašyti, tačiau pastebėtina, kad asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl posėdžio atidėjimo dėl galimybės surašyti procesinį dokumentą (CPK 77, 162² straipsniai). Apeliantei paaiškintina, kad teismo posėdžių sekretorė nesurašė ir nepasirašė apeliantei ir skolininkui siųstos Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nutarties. Posėdžių sekretorė savo parašu patvirtino minėtos elektroninės formos nutarties nuorašą, kitaip tariant minėtos nutarties originalumą. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantei ir skolininkui siųstame 2020 m. kovo 3 d. pranešime dėl posėdžio datos priede nurodoma, kad tai yra Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nutarties nuorašas, o ne originali nutartis, kaip mano apeliantė. Nors apeliantė teigia, kad jai atsiųstas pareiškimas yra neteisėtas, nes neregistruotas teisme, tačiau vėlgi pasikartotina, kad jai buvo siųstas elektroninės formos pareiškimo nuorašas, pareiškimas buvo gautas per EPP posistemį, todėl jo registracijos žymės nebuvo. Apeliantės nuogąstavimai nepagrįsti, iš Lietuvos informacinės sistemos LITEKO matyti, jog išieškotojos pareiškimas Klaipėdos apylinkės teisme buvo registruotas 2020 m. vasario 28 d., jam suteiktas Nr. CBP-1785.

18. Kiti atskirojo skundo argumentai vertintini kaip neturintys įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Aušra Maškevičienė