Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dariaus Kantaravičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. birželio 5 d. nuosprendžio, kuriuo S. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) ir jam paskirtos bausmės:

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas Č. G. atžvilgiu) – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas O. G. - C. atžvilgiu) – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir S. G. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, šią bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iš S. G., D. D. B., I. G. priteista 2000 Eur (du tūkstančiai eurų) D. P. civiliniam ieškiniui tenkinti.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti D. D. B., I. G. ir V. B., tačiau dėl šios nuosprendžio dalies apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1.1. jis, veikdamas bendrininkų grupėje su D. D. B., I. G. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims 2017 m. rugpjūčio 26 d. apie 12.30 val. paskambinus nukentėjusiajam Č. G. į jo namuose (duomenys neskelbtini) įrengtą fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisistačius policijos pareigūnu bei melagingai nurodžius tikrovės neatitinkančius duomenis, neva jo dukra sužalojo kitą asmenį ir dėl to reikia atlyginti padarytą žalą, suklaidintam Č. G. apgaulės įtakoje sutikus perduoti 2 000 eurų, S. G. telefonu nurodė D. D. B. nuvykti į nukentėjusiojo Č. G. namus (duomenys neskelbtini) ir paimti 2 000 eurų. D. D. B. vykdant S. G. nurodymus, tą pačią dieną - 2017 m. rugpjūčio 26 d. apie 12.30 val. - 12.50 val. nuvykus į Č. G. namus ir paėmus nukentėjusiojo jam perduotus 2000 eurų, nurodė D. D. B. pervesti 1020 eurų per Lietuvos pašto „Paypost“ skyrių L. D., o 800 eurų perduoti I. G., ir D. D. B. šiuos nurodymus įvykdė. Tokiu būdu apgaule, bendrais veiksmais su D. D. B., I. G. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą, Č. G. priklausantį turtą – 2 000 eurų.

1.2. Be to, jis, veikdamas bendrininkų grupėje su D. D. B., V. B., I. G. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims 2017 m. rugsėjo 6 d. apie 10.10 val. telefoninio pokalbio metu iš nukentėjusiosios O. G. – C. apgaule išviliojus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos tapatybės patvirtinimo priemonės prisijungimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – O. G. – C. AB SEB banko suteiktą vartotojo kodą, slaptažodį ir slaptažodžių kortelės slaptažodžius, leidžiančius elektroniniu būdu disponuoti lėšomis, esančiomis nukentėjusiajai priklausančioje AB SEB banko sąskaitoje, po ko, šiems asmenims pasinaudojus nurodytais duomenimis ir elektroniniu būdu prisijungus prie nukentėjusiosios O. G. – C. vardu atidarytos AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), ir tą pačią dieną - 2018 m. rugsėjo 6 d. apie 10.33 val. iš jos pervedus 3 450 eurų į D. D. B. vardu atidarytą AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), S. G. telefonu nurodė D. D. B. išgryninti jam (D. D. B.) pervestus pinigus ir perduoti I. G. D. D. B. vykdant S. G. nurodymus, pervestus pinigus 2017 m. rugsėjo 6 d. per šešis kartus - 11:38:27 val., 11:39:01 val., 11:39:42 val., 11:40:13 val., 11:40:41 val., ir 11:41:27 val. išgryninus bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), ir iš jų 3 250 eurų tą pačią dieną - 2018 m. rugsėjo 6 d. apie 14.00 val. prie (duomenys neskelbtini) perdavus I. G., S. G. telefonu nurodė I. G. asmenis, kuriems ji turi pervesti gautus pinigus ir jai vykdant jo nurodymus, iš gautų pinigų tą pačią dieną 15.55 val. 150 eurų pervedus į lažybų bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią E. S., 16.04 val. 100 eurų pervedus į lažybų bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią L. D., apie 17.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), perdavus 1680 eurų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, apie 16.00 val. prie (duomenys neskelbtini), 900 eurų perdavus V. B., kuriai S. G. telefonu nurodė gautus pinigus pervesti per Lietuvos pašto „Paypost“ skyrių L. D., ir ji šį nurodymą įvykdė tą pačią dieną 16.44 val. Tokiu būdu apgaule, bendrais veiksmais su D. D. B., I. G., V. B. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą, O. G. – C. priklausantį turtą - 3450 eurų.

4. Atsiliepimų į nuteistojo S. G. apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo S. G. apeliacinis skundus atmestinas.

Dėl kaltės, padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje dėl sukčiavimo O. G. - C. atžvilgiu.

8. Nuteistasis S. G. skundžiamu nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl dviejų nusikalstamų veikų padarymo. Apeliaciniame skunde jis ginčija tai, kad jis padarė tik vieną iš jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, tačiau nedetalizuoja kurią. Iš 2020 m. sausio 21 d. teismo posėdžio protokolo turinio matyti, kad nuteistasis S. G. nesutinka dėl jo pripažinimo kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl sukčiavimo O. G. – C. atžvilgiu ir šioje dalyje prašo jį išteisinti. Nuteistasis S. G. nurodo, kad jis neskambino O. G. – C. ir iš jos neišviliojo jokių elektroninės bankininkystės duomenų. Nurodo, kad jam tiesiog žmogus gražino skolą ir jis nesigilino kaip tie pinigai yra įgyti. Įvertinus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus teisėjų kolegija daro išvadą, kad tokie nuteistojo teiginiai yra jo gynybinė versija. Pažymėtina, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nuteistasis S. G. savo kaltę pripažino pilnai, t. y. ne tik dėl sukčiavimo Č. G. atžvilgiu, bet ir dėl sukčiavimo O. G. – C. atžvilgiu. Be to, nuteistasis S. G. apklausiamas pirmosios instancijos teisme prašė pagarsinti jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos pagarsinus, jis juos patvirtino. Taip pat atsakant į apeliacinio skundo argumentą, kad sukčiavimą O. G. – C. atžvilgiu atliko ne jis, o A. M., atkreiptinas dėmesys, kad tokių aplinkybių, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jis nenurodė. Skunde apeliuojama į tai, kad teismas nepagrįstai nematė reikalo apklausti šį asmenį, nors ir liudytojai, anot nuteistojo S. G., tai buvo nurodę. Tačiau įvertinus teisiamųjų posėdžių, kai byla buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, protokolų turinį, tokių aplinkybių nenustatyta ir nei vienas iš apklaustų liudytojų neužsiminė, jog sukčiavimą O. G. – C. atžvilgiu atliko ne nuteistasis S. G., bet A. M. Be to, atkreiptinas dėmesys ir tai, kad ir pats S. G. nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme, nepareiškė pašymų iškviesti šį asmenį, todėl teisėjų kolegija, įvertinusi šias nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistojo S. G. apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė dėl A. M. apklausos yra tik gynybinė versija ir ją atmeta kaip nepagrįstą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai S. G. pripažino kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimo O. G. – C. epizode.

9. Pagal baudžiamąjį įstatymą sukčiavimas (BK 182 straipsnis) – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tokių alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Aptariama nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti.

10. Sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą baudžiamąja prasme, yra apgaulės panaudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2009, 2K-538/2010, 2K-7-255/2012, 2K-161/2013, 2K-179/2013). Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-335/2010). Sukčiavimo nusikaltimo sudėtis yra materialioji, nusikaltimas laikomas baigtu, kai kyla BK 182 straipsnyje nurodyti padariniai, turto savininkui ar teisėtam valdytojui padaroma turtinė žala – jis netenka turto ar turtinės teisės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185-696/2017).

Dėl bausmės paskyrimo

12. Pagal bendruosius bausmės skyrimo pagrindus teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnis). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant išskirtinės svarbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-492/2014). BK 61 straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

13. S. G. nuteistas už dviejų nesunkių nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą, už kurias įstatymų leidėjas yra numatęs alternatyvias bausmes viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų.

14. Skirdamas bausmę S. G. apylinkės teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Teismas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis iš esmės pripažino savo kaltę. S. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog nusikaltimus jis padarė bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistu. Įvertinęs tai teismas konstatavo, kad skirtina bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Kolegijos nuomone, padarytų nusikalstamų veikų kiekis ir pobūdis, jo asmenybės įvertinimas, tai kad praeityje teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą rodo, kad bausmės tikslams pasiekti kitos bausmės rūšies nei laisvės atėmimas nepakanka. Be to, pažymėtina, kad S. G. už nusikalstamų veikų padarymą jau buvo skirtos griežtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau akivaizdu, jog net ir jos teigiamo poveikio nuteistajam nepadarė ir nesulaikė jo nuo tolesnių nusikaltimų darymo, kas rodo, jog švelnesnių bausmės rūšių S. G. nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka ir bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – realų laisvės atėmimą. Nors byloje nustatyta, kad S. G. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas (atsakomybę lengvinanti aplinkybė), tačiau pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarytos veikiant bendrininkų grupėje ir būnant recidyvistu (atsakomybę sunkinančios aplinkybės). Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam S. G. tiek sukčiavimo Č. G. atžvilgiu, tiek ir O. G. – C. atžvilgiu buvo skiriamos bausmės po 2 (dvejus) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo, t. y. griežtesnės nei sankcijos vidurkis. Ankstesniais nuosprendžiais už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą S. G. buvo skiriama nors ir griežčiausia sankcijoje numatytos bausmės rūšis – laisvės atėmimas, tačiau jos taikymo terminai buvo nustatomi trumpesni. Teisėjų kolegija, vertindama nuteistojo S. G. prašymą skirti jam švelnesnę bausmę, atsižvelgia į tai, kad jis jau ne pirmą kartą pažeidžia įstatymus ir nepaiso visuomenės elgesio taisyklių, anksčiau 13 kartų teistas, dominuoja turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymas, nusikalto terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Šios išdėstytos aplinkybės rodo, kad jis nekeičia savo antivisuomeninių nuostatų, sąmoningai ignoruoja visuotinai pripažintas elgesio taisykles ir moralės nuostatas, yra linkęs pažeisti įstatymų reikalavimus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę S. G., bausmių skyrimą reglamentuojančias BK nuostatas taikė tinkamai ir paskyrė nuteistajam jo padarytų nusikalstamų veikų ir jo asmenybės pavojingumą atitinkančią bausmę. Šios apygardos teismo pozicijos nekeičia ir nuteistojo S. G. apeliacinio skundo argumentai dėl būtinumo jam švelninti bausmę, jog jis anksčiau išėjęs į laisvę, įsidarbintų ir taip greičiau atlygintų žalą nukentėjusiajai, dėl to, kad jam skundžiamu nuosprendžiu paskyrus subendrintą trejų metų laisvės atėmimo bausmę, kuri, jo vertinimu, yra labai didelė, to paveiktas kiekvieną dieną pradėjo gerti migdomuosius, kad nori būti su savo žmona, kuri yra nėščia ir kad pasižada daugiau ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Su šiais apeliaciniame skunde išdėstytais nuteistojo argumentais teisėjų kolegija nesutinka ir įvertinus nuteistojo asmenybę bei jo teistumų skaičių, darytina išvada, kad turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymas yra jo pasirinktas gyvenimo būdas ir šios apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės yra tik siekis švelninti savo teisinę padėtį. Nenustačius aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą paskirtą bausmę švelninti, nuteistojo S. G. skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl nuteistojo S. G. apeliacinio skundo argumentų, susijusių su kitų asmenų skundžiamu nuosprendžiu nuteisimu

15. Nuteistasis S. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad į nusikalstamų veikų darymą įtraukė ir savo šeimos narius, t. y. savo žmoną I. G. ir uošvę V. B., jas apgaudamas. Nuteistasis S. G. paprašė išsiųsti pinigus nurodytiems asmenims, nenurodydamas tų pinigų kilmės, o pastarosios pasitikėdamos nuteistuoju tai padarė. Anot nuteistojo S. G. jo žmona ir uošvė nuteistos nepagrįstai. Vertinant šiuos apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems. Byloje nuteistųjų I. G. ir V. B. bei prokuroro ar nukentėjusiųjų šių asmenų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik pagal nuteistojo S. G. apeliacinį skundą, esminių BPK pažeidimų nenustatyta, todėl teisėjų kolegija, įvertinusi įstatyminį reglamentavimą, detaliau dėl nuteistojo S. G. apeliacinio skundo motyvų, susijusių su jo žmonos ir uošvės nuteisimu, nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. G. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.