Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

pareiškėja BUAB „Dormeka“ (toliau – ir pareiškėja, bendrovė, įmonė) su skundu (I t., b. l. 1-16) kreipėsi į teismą prašydama iš Lietuvos valstybės priteisti pareiškėjos naudai 2 966 154 Lt žalos, atsiradusios dėl neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiklos.

Skunde nurodė, kad Lietuvos valstybės neteisėti veiksmai pasireiškė neteisėtu pavojingų atliekų tvarkymo licencijos galiojimo panaikinimu, kuris buvo nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, t. y. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2009-06-11 sprendimu administracinėje byloje Nr. A-442-69/2009. Taigi, bendrovės nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias ji būtų gavusi, jeigu nebūtų buvę neteisėtų atsakovės veiksmų. Pažymėjo, kad pareiškėjos negautos pajamos yra pagrįstos Žalos verslui įvertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ataskaita), kurioje nustatyta, kad nuo 2006-10-12 (nuo pavojingų atliekų tvarkymo licencijos galiojimo panaikinimo) iki 2011-04-10 (Ataskaitos sudarymo) bendrovės negautos pajamos dėl 2006-10-12 Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pavojingų atliekų tvarkymo licencijos galiojimo panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas) sudaro 2 678 000 Lt. Vadovaujantis grynųjų pajamų metodu, žalos verslo vertinimui atlikimo metu buvo nustatytos ir įmonės vieno mėnesio grynosios pajamos (atskaičius 15 proc. pelno mokestį): 2006 m. – 50 126,71 Lt, 2007 m. – 51 531,59 Lt, 2008 m. – 49 626,65 Lt, 2009 m. – 48 672,82 Lt, 2010 m. – 48 719,09 Lt ir 2011 m. – 48 629,33 Lt, o padauginus šias bendrovės vieno mėnesio grynąsias pajamas iš atitinkamų metų mėnesio skaičiaus, negautos pajamos yra 2 966 154 Lt. Akcentavo, kad pareiškėjos pagrindinės pajamos buvo gaunamos iš licencijuojamos pavojingų atliekų tvarkymo veiklos. Todėl 2006-08-10 sustabdžius pavojingų atliekų tvarkymo licencijos galiojimą, o 2006-10-10 jos galiojimą panaikinus, bendrovė neteko teisės rinkti, saugoti, šalinti ar naudoti pavojingas atliekas (Atliekų tvarkymo įstatymo 12 str.). Be to, svarbią reikšmę turėjo ir laiko faktorius, t. y. galiojantys teisės aktai numatė reikalavimą, kad pavojingos atliekos ne rečiau kaip kartą per ketvirtį yra priduodamos pavojingų atliekų tvarkytojui. Panaikinus bendrovės licencijos galiojimą, pareiškėja objektyviai negalėjo užtikrinti prisiimtų sutartinių įsipareigojimų vykdymo, o tai ir lėmė šių sutarčių nutraukimą. Vėliau išdavus naują licenciją – negalėjimą atkurti buvusio klientų srauto. Pareiškėjos nuomone, prognozuojamų ir tikėtų pajamų negavimą, nulėmė neteisėti atsakovės veiksmai, t. y. būtent pavojingų atliekų tvarkymo licencijos galiojimo panaikinimas. Nepanaikinus licencijos galiojimo, bendrovė būtų pajėgi ir toliau sėkmingai vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, kylančius tiek iš su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija sudarytų Atliekų surinkimo ir perdirbimo paslaugų sutarčių, tiek su pavieniais klientais sudarytų pavojingų atliekų tvarkymo paslaugų teikimo sutarčių. Pareiškėja vertina, kad ginčo atveju yra visos sąlygos, rodančios esant priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir negautų pajamų. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Vilniaus apskrities skyriaus specialisto išvadoje Nr. 5-1/170 (toliau – ir Specialisto išvada) ir Ataskaitoje nurodyta, kad 2005 m. bendrovė dirbo pelningai, pirmojo 2006 m. pusmečio pajamos buvo didesnės nei atitinkamo laikotarpio pajamos 2005 m. Tai įrodo, kad bendrovės veikla buvo sėkminga. Bendrovė generavo pajamas, nustatytos augimo tendencijos. Tokia situacija bendrovėje egzistavo iki pat pavojingų atliekų tvarkymo licencijos galiojimo sustabdymo ir vėlesnio jos panaikinimo. 2007 m. žymiai sumažėjus veiklos mastams, bendrovės veikla tapo nuostolinga, pajamos sumažėjo. 2006 m. antrame pusmetyje bendrovės veikloje neužfiksuota jokių pakeitimų (išskyrus pavojingų atliekų tvarkymo licencijos galiojimo sustabdymą ir vėlesnį jos panaikinimą), kurie galėtų paaiškinti pajamų skirtumą. Bendrovė buvo atidirbusi technologijas, dėl jau turimų įrengimų, aukštos specialistų kvalifikacijos, išplėtotų ryšių su tiekėjais ir nusistovėjusio darbo ritmo Bendrovė buvo optimizavusi paslaugų teikimo savikainą, todėl mažos veiklos sąnaudos leido pasiekti vis geresnį pajamų lygį. Įmonei ir toliau verčiantis pavojingų atliekų tvarkymo veikla, būtų ne tik galėjusi išlaikyti 2006 m. pirmojo pusmečio pajamų lygį, o netgi jį padidinti. Kad pajamos buvo iš anksto numatytos ir esant normaliai ūkinei veiklai buvo pagrįstai tikėtasi jas gauti, įrodo su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija sudarytos Atliekų surinkimo ir perdirbimo paslaugų sutartys, kurios turėjo būti įvykdytos iki 2006-12-01 ir pagal jas bendrovė turėjo gauti 1 643 200 Lt (gavo tik 101 120,11 Lt). Akivaizdu, kad viduryje sutarčių galiojimo (sutartys sudarytos 2005-12-29) sustabdžius, o vėliau ir panaikinus licencijos galiojimą, bendrovė nesugebėjo tinkamai įvykdyti prisiimtų sutartinių įsipareigojimų. Šis įsipareigojimų neįvykdymas buvo tiesiogiai nulemtas pavojingų atliekų tvarkymo licencijos galiojimo sustabdymo ir vėlesnio jos panaikinimo. Tvirtino ir tai, kad jokių pareiškėjos veiksmų, nei jokių kitų veiksnių, kurie galėtų būti įvertinti kaip priežastis, lėmusias patirtą žalą (negautas pajamas), ginčo atveju nėra. Finansiniai duomenys vienareikšmiškai įrodo, kad pajamų sumažėjimas buvo tiesiogiai nulemtas pavojingų atliekų tvarkymo licencijos galiojimo panaikinimo ir yra šio panaikinimo rezultatas. Taigi įmonės patirta žala (negautos pajamos) yra susijusi faktiniu ir teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu su atsakovės neteisėtais veiksmais. Kadangi nuostoliai buvo tiesioginiu atsakovės neteisėto veikimo (licencijos galiojimo panaikinimo) rezultatu, todėl atsakovei kyla pareiga šią žalą (negautas pajamas) atlyginti.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai patvirtino skunde išdėstytus argumentus, skundą palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai (II t., b. l. 101).

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos BUAB „Dormeka“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.