Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2-1076-370/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-10-20
Bylos Nr.: 2-1076-370/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01072-2022-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Danguolė Martinavičienė
Trečiasis asmuo: uždarosios akcinės bendrovės „B.“, uždaroji akcinė bendrovė „B.“, uždaroji akcinė bendrovė „E.“
Ieškovas: akcinės bendrovės T
Atsakovas: akcinei bendrovei „A. G.“

Kategorijos

3.1.18.1.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.18.1.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.18.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-1076-370/2022Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01072-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.6; 3.3.2.3 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „B.“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės akcinės bendrovės T. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-2811-981/2022 pagal ieškovės akcinės bendrovės T. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „A. G.“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „B.“ ir uždaroji akcinė bendrovė „E.“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) T. (toliau – ir ieškovė) prašė panaikinti atsakovės AB „A. G.“ (toliau – ir atsakovė) 2022 m. liepos 21 d. rašte „Pasiūlymo eilė, pirkimo laimėtojo nustatymas“ išdėstytą sprendimą pripažinti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „B.“ pasiūlymą atitinkančiu pirkimo sąlygų reikalavimus ir nustatyti laimėjusiu pirkimą.

2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei sudaryti viešojo pirkimo (UAB „E.“ įmonių grupės kompiuterinių darbo vietų nuomos ir priežiūros paslaugos) sutartį, o jeigu ji sudaryta, sustabdyti jos vykdymą iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo ir įsiteisėjimo.

3. Prašyme nurodyta, kad priėmus ieškovei palankų sprendimą, atsakovės sprendimas būtų pripažintas neteisėtu, atitinkamai, pirkimo sutartis negalėtų būti sudaroma su UAB „B.“ ar UAB „E.“. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius pirkimo procedūrų, ieškovės pažeistų teisių gynyba būtų neįmanoma arba taptų itin apsunkinta, sukeltų papildomų laiko ir finansinių sąnaudų ir, neteisėtai atrinktam pirkimo laimėtojui sudarius pirkimo sutartį, teismas turėtų spręsti dėl jos nutraukimo ir / ar alternatyvių sankcijų taikymo. Grįžimas į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį praktiškai taptų neįmanomas ar itin apsunkintas. Prioritetas turėtų būti teikiamas sąžiningai tiekėjų konkurencijai, kuri prisideda ir prie racionalaus biudžeto lėšų panaudojimo. Ieškovė ginčija sprendimą, kuriuo UAB „B.“ pasiūlymas nepagrįstai pripažintas atitinkančiu pirkimo sąlygų reikalavimus. Šiuo atveju neturėtų būti teikiamas prioritetas UAB „E.“ įmonių grupės kompiuterinių darbo vietų nuomos ir priežiūros paslaugų įsigijimui, kadangi neegzistuoja priežastys, pateisinančios prioriteto teikimą viešojo pirkimo objektui. Atsakovė šiuo metu yra sudariusi sutartį dėl kompiuterinių darbo vietų nuomos ir priežiūros paslaugų su UAB „E.“, t. y. šiuo metu yra užtikrinamas poreikis aprūpinti atsakovės ir UAB „E.“ grupės įmonių poreikius kompiuterinėms darbo vietoms. Neegzistuoja išskirtinės aplinkybės, dėl kurių turėtų būti suteikiamas prioritetas kuo greitesniam pirkimo objekto įsigijimui. Byla pirmosios instancijos teisme gali būti išnagrinėta per maždaug 2 mėn., todėl turėtų būti taikomos prašomos laikinosios apsaugos priemonės. Tik taikius laikinąsias apsaugos priemones, bus galima užtikrinti sąžiningą tiekėjų konkurenciją ir racionaliai panaudoti pirkimui skirtas lėšas.

Atsiliepimas

4. Atsakovė AB „A. G.“ su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad ieškovė yra tik III vietoje esanti pirkimo dalyvė. Ieškovei nepakanka įrodyti, kad laimėtojos pasiūlymas neatitinka techninių reikalavimų. Ieškovė turėtų kvestionuoti ir II vietos laimėtojos pasiūlymą. Ieškovė patvirtina, kad neturi informacijos apie II vietos dalyvės siūlomą įrangą. Ieškinyje nurodyti argumentai dėl II vietos pasiūlymo neatitikties keltiems reikalavimams – niekuo nepagrįstos ieškovės prielaidos. Ieškovė neturi galimybės sužinoti apie II vietoje esančios dalyvės – UAB „E.“ – pasiūlytą įrangą. Ieškovė susipažino tik su laimėtojos pasiūlymu ir negali turėti informacijos apie kitų dalyvių pasiūlymus. Ieškovė nekelia reikalavimo dėl II vietos laimėtojos pašalinimo iš pirkimo procedūrų. Todėl ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti sprendimo teisėtumą. Ieškovės teiginiai dėl netinkamo laimėtojo pasiūlymo neatitinka tikrovės, todėl ieškovė prima facie (preliminariai) nepagrindė ieškinio. Dėl viešojo intereso atsakovė pabrėžė, kad vykdomas pirkimas yra bendras visai įmonių grupei: UAB „E.“, AB „A. G.“, AB L., UAB B., UAB E.. AB „A. G.“ ir AB L. yra (duomenys neskelbtini). Dėl (duomenys neskelbtini) rinkose susidariusios situacijos (energetikos krizės) šių perdavimo operatorių veikla negali būti sutrikdyta. Atsakovė, kaip ir UAB „E.“ bei AB L., yra (duomenys neskelbtini). Taikius laikinąsias apsaugos priemones nebūtų galimybės toliau tęsti sutarties pasirašymo procedūrų, viena iš kurių – sutarties atitikties nacionaliniam saugumui vertinimas, kuris vykdomas specialios komisijos pagal specialią procedūrą, kuri trunka iki 2 mėn. Nesudarius sutarties laiku, grupė atsidurtų situacijoje, kai pasibaigia esamų sutarčių dėl kompiuterinių darbo vietų nuomos ir priežiūros paslaugų galiojimas su dabartiniu tiekėju (baigiasi 2022 m. spalio 14 d.). Todėl kyla rizika, kad grupės įmonės gali likti be darbo priemonių reikšmingai ilgą laiką. Gali sutrikti Lietuvai kritiška veikla, nes nuomojamoje kompiuterinėje įrangoje veikia: 1) (duomenys neskelbtini) apskaitos sistemos; 2) (duomenys neskelbtini), kiti visai Lietuvai kritiškai svarbūs projektai; 3) fizinės saugos sistemos (priešgaisrinė apsauga, perimetro apsauga ir pan.); 4) dokumentų valdymo sistemos (įskaitant sutartis, sąskaitas); 5) el. pašto sistemos; 6) duomenų teikiant (duomenys neskelbtini) perdavimo paslaugas apsikeitimas su rinka, birža ir priežiūros institucijomis, kuris negali būti sustabdytas; 7) buhalterinės ir finansinė apskaitos sistemos. Be darbo priemonių nebus galimybės užtikrinti ir vykdyti grupės įmonėms teisės aktais pavestų valstybės įpareigojimų, tai pažeistų viešąjį interesą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukeltų didesnę žalą visuomenei, nei jų netaikymas. Pažymėjo, kad ieškovės pasiūlymas yra 493 310 Eur (31 proc.) brangesnis už laimėtojos pasiūlymą. Tokio pasiūlymo pripažinimas laimėjusiu turėtų tiesioginę įtaką ir elektros bei dujų sąnaudų dydžiui. Ieškovė nebūtų pateikusi geriausio pasiūlymo ir laimėjusi pirkimo net jei ir pasiūliusi nemokamą sąsajų išplėtimo įrenginį, nes šis įrenginys sudaro mažą pasiūlymo kainos dalį.

5. Trečiasis asmuo UAB „B.“ prašė atmesti ieškovės prašymą. Nurodė, kad ieškovė pirkimo pasiūlymų eilėje užima III vietą ir nėra pateikusi įrodymų apie II vietos laimėtojos pasiūlymo neatitiktį pirkimo reikalavimams. Net ir tenkinus ieškovės reikalavimus, ieškovė neįgytų teisės sudaryti pirkimo sutartį. Ieškovė buvo pasyvi, daugiau nei mėnesį nesiekė susipažinti su UAB „E.“ pasiūlymu, ieškiniu kelia reikalavimus, kurie nebuvo kelti ikiteisminio ginčo metu. Nors ieškovė teikia hipotetinius pasvarstymus apie UAB „E.“ pasiūlymą, tačiau nepareiškė reikalavimo dėl UAB „E.“ pasiūlymo pripažinimo netinkamu ar atmestinu. Ieškovės prašymas susipažinti su UAB „E.“ pasiūlymu yra procesinio pobūdžio ir negali būti tenkinamas. Vadovaujantis pirkimo sąlygų 12.4 punktu, pirkimo laimėtojo pasiūlymas galioja 3 mėn. (iki 2022 m. rugsėjo 15 d.). Ši byla iki tol nebus baigta. Taikius laikinąsias apsaugos priemones pirkimo sutarties pasirašymo data nusikeltų bent 6 - 8 mėn. Metinės infliacijos rodikliai kas mėnesį kilo nuo 14 iki 21 proc. Taikius laikinąsias apsaugos priemones ir ieškovės reikalavimus atmetus, visi pirkimo dalyviai dėl pasikeitusios finansinės situacijos nebegalės pasirašyti pirkimo sutarties. Pirkimo laimėtoja siektų dėl nesudarytos pirkimo sutarties kilusių nuostolių atlyginimo iš ieškovės, o atsakovė siektų dėl be laimėtojo pasibaigusio pirkimo atgauti nuostolius iš ieškovės. Ieškiniu ieškovė nesiekia apginti savo tariamai pažeistų subjektinių teisių. Ieškinys laikytinas prima facie nepagrįstu, kadangi nepriklausomai nuo ieškinyje dėstomų aplinkybių šis ieškinys turėtų būti atmestas ieškovei neturint teisinio suinteresuotumo. Ieškovės reiškiami argumentai apie tariamą UAB „B.“ pasiūlymo neatitiktį pirkimo reikalavimams grindžiami ne pasiūlymo dokumentais, tačiau ieškovės spekuliacijomis apie siūlomos įrangos modelius.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino – uždraudė atsakovei sudaryti viešojo pirkimo sutartį, o jeigu ji sudaryta, sustabdė jos vykdymą iki galutinio teismo spendimo byloje priėmimo ir įsiteisėjimo.

3. Teismas nustatė, kad atsakovė vykdo viešąjį pirkimą – UAB „E.“ įmonių grupės kompiuterinių darbo vietų nuomos ir priežiūros paslaugos. Iš ieškinio turinio teismas nustatė, kad jis atitinka įstatymo keliamus reikalavimus dėl pagrindinių ieškinio elementų (dalyko ir pagrindo) suformulavimo, jame nurodyti reikalavimai grindžiami faktinėmis aplinkybėmis, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas yra akivaizdžiai negalimas ar ieškinys akivaizdžiai nepagrįstas.

4. Teismas nurodė, kad atsakovė nepagrindė, jog 2022 m. spalio 14 d. pasibaigus sutarties galiojimo terminui, ji neturės galimybės laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu veiklai reikalingas paslaugas įsigyti alternatyviais būdais, todėl nėra pagrindo spręsti, kad egzistuoja būtinybė nestabdyti ginčo pirkimo procedūrų ir jas skubiai užbaigti. Teismas pažymėjo, kad viešųjų pirkimų byloms nagrinėti įstatymas numato pakankamai trumpus terminus, todėl nėra pagrindo teigti, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus pernelyg ilgas ir sukels didelę žalą atsakovės veiklai. Teismo vertinimu, nėra susiklosčiusi situacija, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukeltų didesnę žalą nei jų netaikymas.

5. Teismas sutiko su ieškove, kad, nestabdžius pirkimo procedūrų ir atsakovei sudarius bei pradėjus vykdyti pirkimo sutartį, būtų apsunkintos ieškovės galimybės grąžinti situaciją į stadiją, kurioje galbūt padarytas pažeidimas. Ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės sudarytų sąlygas ieškovės galbūt pažeisto intereso apsaugai. Taip pat būtų užkirstas kelias galimiems ateityje kilti teisiniams ginčams dėl atsakovės veiksmų, atliktų po skundžiamo sprendimo priėmimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

1. Trečiasis asmuo UAB „B.“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

1.1. Ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo tolesnėmis pirkimo procedūromis. Ieškovė pirkimo pasiūlymų eilėje užima III vietą. Ieškovė dėl UAB „E.“ pasiūlymo nėra pareiškus pretenzijos. Ieškovei nesilaikius privalomos ikiteisminės ginčo stadijos dėl viešojo pirkimo II vietos laimėtojo pasiūlymo dokumentų išreikalavimo ir ginčijimo, pagal teismų praktiką byla nutraukiama. Ieškovė nereiškia reikalavimo pripažinti UAB „E.“ pasiūlymo neatitikimą pirkimo sąlygoms. Teismui net ir tenkinus ieškovės reikalavimus, ji neįgytų teisės sudaryti pirkimo sutartį.

1.2. Atsakovės pranešimas apie pirkime paskelbtą pasiūlymų eilę ieškovei tapo žinomas 2022 m. liepos 21 d., o ieškovės prašymas dėl susipažinimo su UAB „E.“ pasiūlymu atsakovei pateiktas tik 2022 m. rugpjūčio 25 d., t. y. tik ieškinio pareiškimo teismui išvakarėse. Dėl ieškovės pasyvumo, nerūpestingumo ir nesąžiningumo ieškovė neįgyvendino privalomos ikiteisminės ginčo stadijos ir su ieškiniu nėra pateikusi nė vieno įrodymo apie II vietos laimėtojos pasiūlymo neatitikimą pirkimo reikalavimams. Ieškovė deklaruoja, kad jai žinoma, jog UAB „E.“ pirkime siūlo „F. C. C. Ltd.“ gamintojo kompiuterius „F.“, tačiau nepateikė nė vieno rašytinio įrodymo, kuriuo galėtų pagrįsti šį savo teiginį.

1.3. Dėl ieškovės neveikimo susidarė situacija, kuomet ieškovė kelia reikalavimą išreikalauti UAB „E.“ pasiūlymo dokumentus, nors tokio reikalavimo ikiteisminėje ginčo stadijoje nebuvo pareiškusi, o ieškovės reikalavimas išreikalauti UAB „E.“ pasiūlymo dokumentus negali būti tenkintinas. Nėra net teorinės galimybės, kad ieškovės ieškinys būtų tenkintinas ieškovei neturint teisinio suinteresuotumo (ieškinys yra prima facie nepagrįstas).

1.4. Priėmus skundžiamą nutartį iškilo rizika kilti naujiems ginčams dėl nuostolių atlyginimo.

Žemesnės instancijos teismas

1.5. Neegzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galbūt patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui. Sudarius pirkimo sutartį su UAB „B.“ būtų atsiskaitoma pagal fiksuoto atlygio taisyklę už faktiškai atliktą darbą. Tai reiškia, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstos, kadangi, teismui net ir nustačius tariamai nepagrįstus atsakovės sprendimus pirkime, neigiamų pasekmių būtų išvengta ieškovei pratęsiant pirkimo sutarties vykdymą. Grėsmė galutiniu teismo sprendimu galbūt patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui neegzistuoja, kadangi, teismui patenkinus ieškinio reikalavimus, ieškovė kliūčių grįžti į pirkimo procedūras neturėtų net ir tuo atveju, jeigu skundžiama nutartis nebūtų buvusi priimta.

Atsiliepimas

2. Atsakovė AB A. G. atsiliepime prašo patenkinti atskirąjį skundą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

2.1. Ieškinys nėra prima facie pagrįstas. Ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti atsakovės sprendimo dėl pirkimo laimėtojos nustatymo, nes ji pasiūlymų eilėje yra III vietoje ir ieškiniu neginčija II vietoje likusios tiekėjos pasiūlymo. Ieškovė neįrodė, kaip ginčijamas atsakovės sprendimas dėl pirkimo laimėtojos pažeidė jos subjektines teises, nepagrindė, jog tokios teisės būtų apgintos panaikinus ginčijamą sprendimą. Ieškinyje pateikiami tik deklaratyvūs teiginiai dėl galimo UAB „B.“ pasiūlymo neatitikimo pirkimo sąlygoms ir subjektyviai ieškovei netinkamo pirkimo sąlygų aiškinimo, bet ne argumentai, kaip sprendimas dėl pirkimo laimėtojos pažeidžia ieškovės teises ir interesus.

2.2. Ieškovės argumentai dėl UAB „E.“ yra formalūs ir pateikti tik dėl to, kad tariamai atitiktų teismų praktikoje suformuluotą taisyklę, jog tiekėjui teisinis suinteresuotumas pripažįstamas tik tuo atveju, kai jis ginčija visų, aukščiau jo pasiūlymų eilėje esančių, tiekėjų pasiūlymus. Ieškovei negali būti pripažįstamas teisinis suinteresuotumas ginčyti atsakovės sprendimą dėl pirkimo laimėtojos. Šiai aplinkybei nustatyti nėra būtina nagrinėti ieškinį iš esmės, nes ji akivaizdi be papildomos analizės, todėl laikinosios apsaugos priemonės, kiek jos susijusios su draudimu sudaryti pirkimo sutartį, negalėjo būti taikomos ir privalo būti panaikintos.

2.3. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas nebus apsunkintas. Netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė vis tiek išsaugotų galimybę įrodyti savo patirtą žalą ir ją išieškoti iš atsakovės.

2.4. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turės ypač didelių neigiamų pasekmių viešajam interesui. Laikinosios apsaugos priemonės gina neaiškius ieškovės interesus ir lemia atsakovės nuostolius. Perkamos kompiuterinės darbo vietos skirtos įmonėms, kurios yra antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės, be kita ko, užtikrinti nepertraukiamą, stabilų (duomenys neskelbtini) transportavimą aukšto slėgio vamzdynais. Šiuo metu galiojančios darbo priemones užtikrinančios sutartys baigiasi, todėl delsimas sudaryti naują sutartį ir esamų sutarčių pabaiga yra priešingas viešajam interesui – užtikrinti efektyvų šių perdavimo sistemų valdymą, priežiūrą ir plėtrą, o taip pat keltų grėsmę nacionaliniam saugumui.

2.5. Nesudarius pirkimo sutarties ir bandant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu veiklai reikalingas paslaugas įsigyti alternatyviais būdais, t. y. organizuojant naują pirkimą lėšos būtų naudojamos neracionaliai, laikini sprendimai problemą išsprendžia tik trumpam. Atsakovei iš anksčiau atliktos kompiuterinių darbo vietų nuomos ir priežiūros paslaugų rinkos padėties analizės akivaizdu, kad esant trumpam ir neapibrėžtam paslaugos poreikiui, rinkoje nėra reikiamo paslaugų kiekio pasiūlos arba paslaugos vieneto kaina būtų ženkliai didesnė nei perkant paslaugas ilgam periodui. Ne be pagrindo tokie patys terminai, siekiant užtikrinti kuo didesnę konkurenciją, buvo taikyti ir pirkimui (prekių pristatymo terminas – 7 mėn. nuo sutarties įsigaliojimo dienos). Dėl kilusio teisminio ginčo ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nėra galimybės tiekėjams užtikrinti reikiamo laiko sutarčiai vykdyti, todėl akivaizdu, kad naujų sutarčių sudarymas iki bus išspręstas ginčas yra labai komplikuotas. Naujo pirkimo atlikimas, sukeltų ir šių veiksmų atlikimą: 1) naujos įrangos paruošimas naudojimui; 2) esamos įrangos programinis išvalymas ir jos paruošimas grąžinimui; 3) naujo tiekėjo darbuotojų apmokymas dirbti pagal pirkėjo procedūras; 4) įrangos pakeitimo logistikos išlaidos. Gavus naujus (ne laikinus) kompiuterius dar kartą tektų atlikti visus šiuos veiksmus. Taigi, sudarius sutartį su nauju laikinu tiekėju, ir vėliau, teismui priėmus sprendimą bei sudarius vėl naują sutartį su kitu tiekėju, minėti veiksmai būtų atliekami du kartus, kas pirkėjui sukeltų ne tik nemažą išlaidų, bet specialistų (kurie turi paruošti kompiuterius) darbo valandų dubliavimą. Kompiuterių, kaip pagrindinės bendrovių darbuotojų darbo priemonės, keitimas keletą kartų trumpu laikotarpiu, neišvengiamai galėtų sukelti didelių organizacinių nepatogumų, veiklos sutrikdymą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones ir nepagrįstai stabdant pirkimo procesą, kai ieškovė neturi net teorinės galimybės laimėti pirkimą, atsakovė gali patirti papildomas išlaidas, veiklos sutrikdymus, kas akivaizdžiai pažeidžia viešąjį interesą, iškreipia šalių pusiausvyrą.

2.6. Uždraudus sudaryti sutartį gali sutrikti Lietuvai kritiška veikla, nes nuomojamoje kompiuterinėje įrangoje veikia ypatingos svarbos informacinės sistemos, šiomis priemonėmis vykdomi visai Lietuvai kritiškai svarbūs projektai (duomenys neskelbtini) . Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas prieštarautų nacionalinio saugumo interesams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų viešųjų pirkimų bylose

4. Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 423⁷ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

5. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą viešųjų pirkimų bylose, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja bendrosios CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant yra priimamas sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą ir nustatyti, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui. Nustatęs, kad tokia grėsmė egzistuoja, teismas turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso ir nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-834-553/2022).

Dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo

6. Trečiasis asmuo atskirajame skunde teigia, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo tolesnėmis pirkimo procedūromis, kadangi pirkimo pasiūlymų eilėje ji užima III vietą, o dėl II vietą užimančio tiekėjo pasiūlymo nėra pateikusi nei pretenzijos nei materialiojo reikalavimo, todėl, trečiojo asmens vertinimu, ieškovės ieškinys laikytinas preliminariai nepagrįstu.

7. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad teismo atliekamas preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017 ir kt.).

8. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo ir aiškinimo praktikoje ne kartą nurodyta, kad, spręsdamas klausimą, ar ieškinys yra preliminariai pagrįstas, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas atlieka tik pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (iš pirmo žvilgsnio) vertinimą, kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013, 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad teismo atliekamas prima facie ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti patenkintas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). Taigi, teismas gali pripažinti ieškinį preliminariai nepagrįstu tik tuo atveju, jeigu nenagrinėdamas pareikštų reikalavimų iš esmės, bet tik preliminariai juos įvertinęs, nustato aplinkybių, dėl kurių galima daryti pagrįstą prielaidą, kad ieškinyje išdėstyti reikalavimai negalės būti patenkinti.

9. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškinys laikytinas preliminariai pagrįstu. Ieškinyje ieškovė nurodė išsamius teisinius ir faktinius argumentus, jos nuomone, patvirtinančius, kad jos reikalavimai pagrįsti, o su ieškiniu ji pateikė ir įrodymus, kurie, jos manymu, pagrindžia ieškinyje išdėstytą poziciją.

10. Nors trečiasis asmuo atskirajame skunde nurodo abejones dėl ieškovės suinteresuotumo byloje egzistavimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pagal CPK 423⁸ straipsnio 2 dalį, teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Jeigu byloje pareikštas vienas iš įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų, teismas, nustatęs, kad tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (3 dalis).

11. Pagal kasacinio teismo praktiką, viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-374-248/2018; 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020).

12. Taigi, nors byloje nėra pareikšta materialiojo reikalavimo dėl II vietoje esančios tiekėjos pasiūlymo netinkamumo, tačiau ieškovei pareiškus reikalavimą dėl atsakovės sprendimo pripažinti I vietoje esančios tiekėjos pasiūlymą atitinkančiu pirkimo sąlygų reikalavimus ir nustatyti laimėjusiu pirkimą, teismas turės vertinti ir aiškinti pirkimo sąlygų bei techninės specifikacijos nuostatas. Kadangi teismas viešųjų pirkimų bylose, esant poreikiui, galo būti aktyvus, rinkti įrodymus, patenkinti daugiau reikalavimų nei pareikšta, neatmestina galimybė, kad pirmosios instancijos teismas gali pripažinti atitinkamas pirkimo sąlygas neaiškiomis / neteisėtomis, ar prieiti prie kitokių išvadų, kurios gali turėti įtakos ne tik I vietoje esančios tiekėjos pasiūlymo vertinimui, tačiau ir viso viešojo pirkimo teisėtumui. Teismui priėjus prie minėtų išvadų, ieškovė iš esmės turėtų galimybė toliau konkuruoti dėl viešojo pirkimo objekto. Taigi, trečiojo asmens kategoriški teiginiai, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo byloje dėl neginčijamo II vietoje likusios tiekėjos pasiūlymo ir nepasinaudojimo / netinkamo pasinaudojimo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovė pasirinko aiškiai neįmanomą savo teisių gynimo būdą ir neegzistuoja net teorinė galimybė ieškovei konkuruoti dėl pirkimo sutarties.

13. Preliminariai įvertinęs ieškovės pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, akivaizdžiai pagrindžiančių, kad šie reikalavimai yra aiškiai nepagrįsti ir ieškinys, teismui išnagrinėjus bylą iš esmės, negalės būti patenkintas. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šioje proceso stadijoje laikytina, jog ieškovės ieškinys yra preliminariai pagrįstas.

Dėl grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui

14. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškove, kad nesustabdžius pirkimo procedūrų ir atsakovei sudarius bei pradėjus vykdyti pirkimo sutartį būtų iš esmės apsunkintos ieškovės galimybės grąžinti situaciją į stadiją, kurioje galbūt padarytas pažeidimas. Teismas pažymėjo, kad ieškovė ieškiniu gina savo interesą išlaikyti situaciją, buvusią iki skundžiamų atsakovės veiksmų atlikimo, taigi ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės sudarytų sąlygas ieškovės galbūt pažeisto intereso apsaugai. Teismas nurodė, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones būtų užkirstas kelias galimiems ateityje kilti teisiniams ginčams dėl atsakovės veiksmų, atliktų po skundžiamo sprendimo, priėmimo.

15. Trečiasis asmuo atskirajame skunde teigia, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galbūt patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui, kadangi sudarius pirkimo sutartį su trečiuoju asmeniu būtų atsiskaitoma pagal fiksuoto atlygio taisyklę už faktiškai atliktą darbą, o tai reiškia, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstos, nes, teismui net ir nustačius nepagrįstus atsakovės sprendimus pirkime, neigiamų pasekmių būtų išvengta ieškovei pratęsiant pirkimo sutarties vykdymą. Trečiojo asmens teigimu, teismui patenkinus ieškinio reikalavimus, ieškovė kliūčių grįžti į pirkimo procedūras neturėtų net ir tuo atveju, jeigu skundžiama nutartis nebūtų buvusi priimta.

16. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tuo atveju, jeigu teismas netaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdytų atsakovės vykdomo pirkimo procedūrų, civilinės bylos nagrinėjimo metu pirkimo procedūros būtų tęsiamos, todėl su pirkimo laimėtoja galėtų būti sudaryta viešojo pirkimo sutartis. Tokiu atveju, tenkinus ieškovės reikalavimą, atsirastų poreikis papildomai spręsti klausimus dėl pirkimo sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, tiekėjų patirtos žalos atlyginimo, alternatyvių sankcijų taikymo atsakovei. Todėl ieškovei būtų apsunkinta galimybė šioje byloje veiksmingai apginti savo teises, nes, nepaisant galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimo, jai galėtų būti užkirstas kelias toliau konkuruoti dėl pirkimo sutarties sudarymo, kadangi esant sudarytai pirkimo sutarčiai su pirkimo laimėtoju, viešojo pirkimo procedūros baigiasi (VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punktą), o VPĮ nenumato galimybės pirkimo procedūroms pasibaigus jas atnaujinti. Tokia situacija būtų nepalanki ir atsakovei, kadangi sudarius pirkimo sutartį su pirkimo laimėtoja, kurios pasiūlymo atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams ginčija ieškovė, pirkimas būtų laikomas pasibaigusiu, o ieškovei nuginčijus atsakovės sprendimą dėl pirkimo laimėtojos nustatymo, nebūtų galimybių grįžti į pirkimo procedūras ir jas tęsti, o tektų pirkimą vykdyti iš naujo.

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad netaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja pagrįsta grėsmė dėl galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl kitų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų viešųjų pirkimo bylose

18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė nepagrindė aplinkybės, jog 2022 m. spalio 14 d. pasibaigus sutarties galiojimo terminui, ji neturės galimybės laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu veiklai reikalingas paslaugas įsigyti alternatyviais būdais, t. y. vykdydama pirkimus kitais VPĮ numatytais būdais ir taip siekdama užtikrinti paslaugų teikimą iki ginčo dėl šio pirkimo pasibaigimo. Todėl teismas nurodė, kad nėra pagrindo spręsti, jog egzistuoja būtinybė nestabdyti ginčo pirkimo procedūrų ir jas skubiai užbaigti. Teismas taip pat nusprendė, kad nėra susiklosčiusi ypatinga situacija, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukeltų didesnę žalą nei jų netaikymas.

19. Trečiasis asmuo atskirajame skunde nurodo nesutinkantis su pirmosios instancijos teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau nenurodė konkrečių argumentų, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės prieštarauja ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principams, viešajam interesui ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. Tokias aplinkybės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo atsakovė, tačiau ji atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pateikusi nėra. Kadangi skundžiamos nutarties teisėtumas vertintinas tik pagal atskirojo skundo ribas, atsiliepime į atskirąjį skundą pateikti atsakovės nesutikimo su nutartimi motyvai nėra vertinami sprendžiant dėl skundžiamos nutarties teisėtumo.

20. Kaip jau minėta, teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, turi ne tik nustatyti, ar egzistuoja CPK 144 straipsnyje nustatytos bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, tačiau taip pat turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas konkrečiu atveju atitiks ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus ir nepažeis viešojo intereso.

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011).

22. Kadangi trečiasis asmuo atskirajame skunde konkrečiai nepagrindė kaip taikomos laikinosios apsaugos priemonės prieštarauja CPK 423⁷ straipsnio 1 dalyje nurodytiems principams ar viešajam interesui, nėra pagrindo spręsti, kad skundžiama nutartimi laikinosios apsaugos priemonės taikytos nepagrįstai.

23. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018).

24. Pirmosios instancijos teismas yra paskyręs bylą pagal ieškovės ieškinį nagrinėti teismo posėdyje 2022 m. spalio 28 d., t. y. po 8 dienų nuo šios apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos. Teismo nustatyta teismo posėdžio data iš esmės sutampa su CPK 423⁸ straipsnio 4 dalyje nustatytu terminu pirmosios instancijos teismui priimti sprendimą dėl ginčo esmės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi, o ne pirmosios instancijos teismui ieškinį atmetus, sudarytų pagrindą išvengti žalos ir atitiktų viešąjį interesą.

Dėl bylos procesinės baigties

25. Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti remiantis atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danguolė Martinavičienė