- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-30
- Bylos Nr.
- 2-1077/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Danutė Gasiūnienė, Gintaras Pečiulis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Izobara“
- Kategorijos
- 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Izobara“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 23 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Izobara“ pareiškimas dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-7577-302/2011 pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Izobaros paslaugos“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Izobara“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 21 d. nutartimi UAB „Izobaros paslaugos“ iškėlė bankroto bylą; 2011 m. sausio 20 d. nutartimi atstatydinęs bankroto administratorių (toliau –administratorius) R. P. , administratoriumi paskyrė R. N. ; 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi įmonę pripažino bankrutavusia ir paskelbė likviduojama dėl bankroto. Administratorius, patikrinęs įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, nustatė, kad 2010 m. birželio 7-11 d. ieškovas už 163 350 Lt įsigijo iš atsakovo turtą, kurio vertė patikrinimo dieną (2010 m. lapkričio 11 d.) tesiekė 8 500 Lt. BUAB „Izobaros paslaugos“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama actio Pauliana pagrindu pripažinti 2010 m. birželio 7 d. ir 2010 m. birželio 11 d. šalių sudarytus pirkimo-pardavimo sandorius negaliojančiais ab initio ir taikyti restituciją - priteisti iš atsakovo ieškovui 163 350 Lt, o iš ieškovo atsakovui ginčo turtą; priteisti 6 proc. procesines palūkanas.
Per teismo nustatytą terminą atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir ieškovui prašant, Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 23 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino visiškai - pripažino ginčo sandorius negaliojančiais ab initio ir taikė restituciją; priteisė ieškovui iš atsakovo 163 350 Lt, o iš ieškovo atsakovui pagal ginčo sandorius įsigytus 5 katilinių pakuras, pjuvenų transportavimo sistemą, džiovinimo kamerą, transporterį, termovagonėlį; priteisė iš atsakovo 6 proc. procesines palūkanas ieškovui ir 4 267 Lt žyminio mokesčio valstybei.
Šalies argumentai
Atsakovas pateikė teismui pareiškimą dėl 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškimą grindė tuo, kad atsakovas dalyvauja 14 teisminių ginčų, o procesinius dokumentus rengia ir atsakovo bendrovei atstovauja tik bendrovės vadovas, kuris 2011 m. gruodžio 5 d. valdybos sprendimu Nr. P-07 buvo pakeistas, naujai paskirtas vadovas nespėjo susipažinti su įmonės dokumentais ir parengti atsiliepimą. Atsakovas, prašydamas teismo pratęsti atsiliepimo pateikimo terminą, buvo nurodęs šias aplinkybes, tačiau teismas nepagrįstai į jas neatsižvelgė. Atsakovo teigimu, teismas ieškinį patenkino, neįvertinęs visų actio Pauliana (CK 6.66 straipsnis) sąlygų buvimo (nebuvimo), neatsižvelgęs į kasacinio teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose ir remdamasis išimtinai tik ieškovo pateiktu turto vertinimu. Be to, ieškinys pateiktas pasibaigus vienerių metų ieškinio senaties terminui (CK 6.66 straipsnio 3 dalis).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 23 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo atmetė, motyvuodamas tuo, kad atsakovo nurodomos atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastys negali būti pripažintos svarbiomis, nes atsakovas, negalėdamas pateikti teismui įrodymo, pagrindžiančio atsiliepime į ieškinį nurodomas aplinkybes, turėjo teisę pateikti tokius įrodymus vėliau, t. y. iki bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje (CPK 226 straipsnis). Vadovo keitimosi teismas nelaikė svarbia procesinio dokumento nepateikimo priežastimi, nustatęs, kad iki paskutinės dienos atsiliepimui į ieškinį pateikti įmonei vadovavo tas pats asmuo; kad atsakovas nepateikė duomenų apie tai, jog visose atsakovo nurodomose bylose, kuriose vyksta teisminiai ginčai, per atsiliepimui pateikti nustatytą terminą atsakovo vadovas turėjo atlikti kokius nors procesinius veiksmus. Teismas įvertino aplinkybę, kad atsakovas, prašydamas peržiūrėti sprendimą už akių, nepateikė rašytinių įrodymų, paneigiančių ginčo sandoriais įsigyto turto vertę. Vienerių metų ieškinio senaties terminą ginčyti sandorius actio Pauliana pagrindu teismas skaičiavo nuo administratoriui perduotų įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų, todėl laikė, kad ginčyti sandorius ieškinio senaties termino ieškovas nepraleido. Teismas konstatavo, kad kiti atsakovo argumentai dėl actio Pauliana sąlygų nebuvimo negali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui ir nesuponuoja kitokių, nei padarė teismas, išvadų dėl ginčo dalyko bei neleidžia spręsti, jog sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas ir juo pažeistos asmens teisės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas UAB „Izobara“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas neįvertino esminę reikšmę turinčių aplinkybių, nepagrįstai sprendė, kad atsakovo vadovo keitimasis ir užimtumas kitose bylose nelaikytina svarbia aplinkybe, dėl kurios nebuvo pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Be to, atsakovo atstovavimas teisminiuose ginčuose nėra pagrindinė atsakovo vadovo veikla, todėl ir ši aplinkybė lėmė, kad teismo nustatytu terminu nebuvo pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Dėl šios priežasties atsakovas priėmė teisininkę į bendrovę. Atsakovas teismui teikė prašymą dėl termino atsiliepimui pateikti pratęsimo, nurodydamas minėtas aplinkybes, todėl negalima laikyti, kad atsakovas savo procesines teises įgyvendino aplaidžiai ir buvo pagrindas priimti sprendimą už akių.
2. Teismas nenustatė vienos būtinos actio Pauliana sąlygos – kreditorių interesų pažeidimo. Ieškovas savo reikalavimą grindžia vieninteliu įrodymu – ginčo turto vertinimo ataskaita, nurodydamas, kad ginčo turtas buvo parduotas ženkliai mažesne kaina. Tačiau pagal kasacinio teismo praktiką, reikia atskirti bendruosius įmonės kreditorinius įsipareigojimus nuo pradelstų įsipareigojimų, su kuriais sietinas įmonės nemokumas. Jeigu skolininkui sudarius sandorį lieka pakankamai turto, kurio sąskaita galima visiškai patenkinti kreditoriaus reikalavimą arba skolininko mokumas nepasikeičia, actio Pauliana pagrindu ieškinys negalimas. Ieškovas privalo įrodyti, kad dėl ginčijamo sandorio sudarymo nebepakako skolininko turto tam, kad jo sąskaita būtų galima visiškai padengti kreditorių reikalavimus. Byloje nėra duomenų apie tai, kokio dydžio pradelstus įsipareigojimus turėjo ieškovas ginčijamų sandorių sudarymo metu ir kokių kreditorių teisės buvo pažeistos šiais sandoriais. Ieškovas tapo nemokus praėjus daugiau kaip 90 dienų nuo ginčo sandorių sudarymo, todėl jie neturėjo įtakos ieškovo nemokumui. Po ginčijamų sandorių sudarymo, ieškovas ir toliau sudarinėjo sandorius ir juos vykdė, todėl, apelianto nuomone, vėlesni sandoriai lėmė ieškovo nemokumą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas BUAB „Izobaros paslaugos“ prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais.
1. Teismas tinkamai įvertinto visas bylos aplinkybės, priėmė motyvuotą ir teisiškai pagrįstą nutartį. Bendrovės vadovo pasikeitimas ir užimtumas kitose bylose negali būti laikomi pateisinamomis priežastimis, dėl kurių buvo praleistas terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Atsakovas, būdamas apdairus ir rūpestingas ir matydamas, kad yra užimtas kitose bylose, turėjo teisę prašyti teismo pratęsti terminą atsiliepimui pateikti. Aplinkybė, kad siekdamas išvengti procesinių terminų praleidimo atsakovas įdarbino teisininkę, neturi jokios teisinės reikšmės.
2. Atsakovas neteisus, kad nagrinėjamu atveju nėra visų būtinųjų actio Pauliana sąlygų. Būtinosios actio Pauliana sąlygos ginčo atveju egzistuoja: ieškovas su atsakovu sudarė sandorius, kurių sudaryti neprivalėjo, sudaryti sandoriai pažeidžia visų ieškovo kreditorių teises, o sandorių šalys buvo nesąžiningos. Ginčo sandoriais ieškovas įsigijo turtą 10 kartų didesne už rinkos vertę kaina ir taip sumažėjus ieškovo turtui, iškilo grėsmė ieškovo mokumui ir jo kreditorių interesams. Sandorių sudarymo metu ieškovo įsipareigojimai kreditoriams viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės, o nepraėjus mėnesiui po paskutinio sandorio su atsakovu sudarymo, 2010 m. liepos 21 d. teisme buvo gautas ieškovo vadovo pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo; bankroto byla iškelta 2010 m. rugsėjo 21 d. teismui konstatavus ieškovo nemokumą. Atsakovas turėjo žinoti apie ieškovo prastą turtinę padėtį, nes jie yra susijusios bendrovės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal atskirojo skundo, kuriuo ginčijamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, argumentus, apeliacijos dalyką sudaro sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindai. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Sprendimo už akių priėmimas – tai toks ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Šio instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis). Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai vilkinti bylos nagrinėjimą. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis). Nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojusioje naujos redakcijos CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindai. Pagal šią teisės normą, teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
Nagrinėjamoje byloje teismo sprendimas už akių buvo priimtas atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant tik ieškovo pateiktiems įrodymams. Teismo nutartį, kuria atmestas atsakovo prašymas peržiūrėti sprendimą už akių, apeliantas kvestionuoja, motyvuodamas tuo, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, nes atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis (vadovo pasikeitimą ir jo užimtumą teisminiuose ginčuose bei bendrovės veikloje) teismas nepagrįstai pripažino nesvarbiomis ir kad nebuvo visų būtinųjų actio Pauliana (CK 6.66 straipsnis) sąlygų ieškiniui patenkinti. Dėl šių atskirojo skundo argumentų teisėjų kolegija pasisako.
Pagal nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojančios redakcijos CPK 288 straipsnio 4 dalį, teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, sprendžia dėl bent vienos iš šių dviejų sąlygų buvimo - ar šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; ar byloje galėjo būti priimtas sprendimas už akių. Įvertinusi civilinės bylos duomenis, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė nei vienos sprendimo už akių peržiūrėjimą lemiančios sąlygos egzistavimo.
Sprendžiant dėl galimybės priimti sprendimą už akių buvimo, reikia vadovautis CPK 285 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, reglamentuojančiomis sprendimo už akių priėmimą. Be kitų, šio straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų, sprendimas už akių gali būti priimtas, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo procesiniuose dokumentuose prašė priimti sprendimą už akių. Sprendimas už akių dėl <...> procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta CPK nustatyta tvarka, ir tik tais atvejais, kai byloje yra pateikti tik vienos iš šalių įrodymai (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamos bylos duomenys liudija, kad CPK nustatyta tvarka atsakovas buvo informuotas apie ieškovo, prašiusio priimti sprendimą už akių įstatymo nustatytais atvejais, pareikštą ieškinį dėl kilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sandorių nuginčijimo actio Pauliana pagrindu, tačiau per teismo nustatytą 20 dienų nuo pranešimo įteikimo terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė (35, 38 b. l.). Paskutinę atsiliepimo pateikimo dieną atsakovas kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti atsiliepimo pateikimo terminą iki 60-ties dienų (39-41 b. l.). 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi atsakovo prašymo teismas nepatenkino ir 2011 m. gruodžio 23 d. priėmė sprendimą už akių dėl atsiliepimo į ieškinį nepateikusio atsakovo (43, 45-46 b. l.). Nagrinėdamas prašymą pratęsti procesinį terminą, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino atsakovo nurodytas aplinkybes, pagrįstai nepripažino jų svarbiomis ir teisingai nusprendė dėl prašymo nepagrįstumo. Atsiliepimo į ieškinį nepateikimo vertinimo kontekste atkreiptinas dėmesys į keletą aplinkybių. Pagal bylos medžiagą dar prieš du mėnesius iki civilinės bylos iškėlimo teisme atsakovas žinojo apie ieškovo bankroto administratoriaus poziciją dėl ginčo sandorių ir apie jais ieškovo įsigytų daiktų vertę, nustatytą turto vertintojų (27-32 b. l.), tačiau su ieškovu nebendradarbiavo ir nepasirūpino įrodymų, paneigiančių ieškovo turimo įvertinimo duomenis, gavimu. Be to, net ir per kelias savaites nuo teismo nutarties nepratęsti procesinio termino gavimo iki sprendimo už akių priėmimo atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir neprašė teismo atnaujinti terminą šiam procesiniam veiksmui atlikti (CPK 78 straipsnis). Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad atsakovas aplaidžiai įgyvendino savo procesines teises, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti dėl atsiliepimo į ieškinį nepateikimo teisinių pasekmių. Priimdamas sprendimą už akių teismas vertino tik byloje esančius ieškovo su ieškiniu pateiktus įrodymus ir tokio pobūdžio sprendimą priėmė dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovas buvo informuotas pagal įstatymo reikalavimus. Išdėstyti argumentai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nagrinėjamoje byloje galėjo būti priimtas sprendimas už akių.
Sprendžiant dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, būtina nustatyti sąlygos, susijusios su šalies pareiškime nurodytų įrodymų įtaka priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, egzistavimą.
Nagrinėjamu atveju sprendimu už akių ieškovo ginčyti sandoriai pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Aukštaitijos statyba“ v. AB bankas „Hansa – LTB“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-917/2003). Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisinius padarinius galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs tokias actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vinukas“ v. UAB „LCL“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-339/2009; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-362/2011; kt.). Nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-392/2011; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutavusi UAB „Balmeto Medis“ v. „Simega“, bylos Nr. 3K-3-511/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-25/2012; kt.).
Apelianto teigimu, ieškovas neįrodė visų būtinųjų Pauliano ieškiniui patenkinti sąlygų - byloje nenustatytas kreditorių interesų pažeidimas, nes ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovas buvo mokus ir vykdė įsipareigojimus; byloje nėra duomenų apie ieškovo pradelstų įsipareigojimų dydį ginčo sandorių sudarymo metu ir sandorių įtaką kreditorių teisėms. Šių apelianto argumentų kolegija nepripažįsta pagrįstais ir juos atmeta.
Bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pažeidimą neužilgo iki bankroto bylos iškėlimo sudarytais sandoriais ieškovas grindė tuo, kad iš esmės nedidelės vertės turtą iš susijusio atsakovo ieškovas įsigijo už nepagrįstai didelę 163 350 Lt kainą. Šiai aplinkybei įrodyti ieškovas su ieškiniu pateikė teismui (prieš tai ir atsakovui) 2010 m. lapkričio 11 d. preliminarią ginčo turto vertės rašytinę konsultaciją Nr. 340/1856 (Uk):10 (toliau preliminari konsultacija) (15-16 b. l.), kurioje nurodyta, kad ginčo sandoriais įsigyto turto būklė itin prasta (turtas paveiktas korozijos ir jo naudojimas pagal paskirtį yra abejotinas arba apsunkintas dėl jo buvimo tretiesiems asmenims priklausančiose patalpose; medinių baldų detalių ruošinių dalis sandėliuojama lauko sąlygomis), todėl turto bendra 8 500 Lt vertė preliminariai nustatyta kaip vidutinė juodojo metalo laužo supirkimo ar medienos atliekų kaina. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad jokiais rašytiniais įrodymais atsakovas nepaneigė preliminarios konsultacijos išvadų nei iki sprendimo už akių priėmimo, nei teikdamas prašymą šį sprendimą peržiūrėti. Tokių įrodymų buvimo atsakovas nenurodo ir atskirajame skunde bei jų nepateikia ir apeliacinės instancijos teismui. Nors preliminari konsultacija yra tik informacinio pobūdžio ir neatitinka įstatymu nustatytų turto ir verslo vertinimo dokumentų turinio bei formos, tačiau atsakovui nenurodžius ir nepateikus jokių kitų ginčijamo turto vertę pagrindžiančių įrodymų pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą remtis ieškovo pateiktais duomenimis ir spręsti apie ginčo sandoriais ieškovo įsigyto turto nepagrįstai didelę kainą. Ginčo sandoriai buvo sudaryti 2010 m. birželio 7 ir 11 d., o jau 2010 m. liepos 21 d. ieškovo vadovas pateikė teismui pareiškimą iškelti ieškovui bankroto bylą dėl nemokumo. Bankroto bylą ieškovui iškėlęs teismas nustatė, kad pagal 2010 m. rugpjūčio 27 d. balansą ieškovas turi turto už 416 311 Lt, o pradelsti įsipareigojimai sudaro 1 241 507 Lt. Akivaizdu, kad toks įmonės turimo turto ir pradelstų įsipareigojimų balansas negalėjo susidaryti per du su puse mėnesio. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (UAB „Izobaros paslaugos“ bankroto bylos (civilinės bylos Nr. B2-1059-565/2012) duomenys), įmonė turėjo 12 028,10 Lt įsiskolinimą darbuotojams, 559 292,80 Lt įsiskolinimą VSDFV Ukmergės skyriui ir 471 817,64 Lt įsiskolinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai. Šių įsiskolinimų dydis (virš 1 mln. Lt) taip pat rodo ieškovą turėjus pradelstų įsipareigojimų kreditoriams. Sudarydamas ginčo sandorius, ieškovas sumažino įmonės turtą (pinigines lėšas) ir taip pažeidė kreditorių interesus iš šio turto bent iš dalies patenkinti savo reikalavimus. Tuo tarpu apeliantas niekaip nepagrindžia deklaratyvių teiginių, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovas buvo pajėgus vykdyti įsipareigojimus, o ginčo sandoriai niekaip nepaveikė jo turtinės padėties. CPK 179 straipsnio 3 dalis numato teismui teisę priimant procesinį sprendimą naudotis Teismų informacinės sistemos LITEKO, taip pat kitų informacinių sistemų ir registrų duomenimis. Todėl aplinkybė, kad nagrinėjamoje byloje nėra pateiktas ieškovo pradelstų įsipareigojimų sąrašas ar finansinės atskaitomybės dokumentai, nepaneigia ieškovo bankroto bylos duomenimis nustatyto fakto, kad ginčo sandorių sudarymo metu ieškovas buvo nemokus, turėjo pradelstų įsipareigojimų ir ginčo sandoriais sumažino turimo turto masę. Taigi, apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, nenustatė būtinos actio Pauliana sąlygos – kreditorių teisių pažeidimo, neatitinka tikrovės.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas, pateikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nenurodė aplinkybių bei jas pagrindžiančių rašytinių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymų, kurie patvirtintų, kad teismo sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas. Tokių duomenų apeliantas nepateikė ir su atskiruoju skundu (CPK 178, 185, 314 straipsniai) apeliacinės instancijos teismui, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą.