Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Aušra Barškietytė

išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokurorės Irenos Gedžiuvienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 6 dalis),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. B. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas, o būtent:

2022 m. kovo 17 d. apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Corolla Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus – 2022 m. kovo 17 d. 19.11 val. alkotesteriu jam nustatytas 1.65 ‰ (promilių) neblaivumas.

Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Šios veikos padarymo aplinkybės nekelia teismui jokių abejonių, kadangi pats E. B., apklaustas įtariamuoju visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2022 m. kovo 17 d. nuo ryto vartojo alkoholinius gėrimus savo namuose. Alkoholį vartojo vienas. Gėrė tik alų. Kiek alaus išgėrė iki 13.00 val., nepamena, bet vėliau, dar po 13.00 val., kaime esančioje pavėsinėje išgėrė dar apie 6 „bambaliukus“ po 1 litro talpos alaus. Gėrė taip pat vienas. Nepamena apie kelintą valandą grįžo namo, virtuvėje parūkė ir sugalvojo parsivežti malkų iš savo malkinės, kuri yra apie 500 m. nuo jo namų. Apie 18.30 val., pasiėmęs raktelius, sėdo į draugei A. R. priklausantį automobilį „Toyota Corolla Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo jis, daugiau automobilyje nieko nebuvo. Įsėdęs į automobilį, jį užsivedė ir norėjo pavažiuoti į priekį, tačiau vietoj pirmos pavaros įjungė atbulinę ir pajudėjo atbuline eiga. Pavažiavo apie porą metrų atbuline eiga ir atsitrenkė į kieme stovėjusį kaimyno G. automobilį „Opel Insignia“, valst. Nr. nepamena. Suprato, kad padarė eismo įvykį, suprato, kad juda atbuline eiga, nes įjungęs pavarą jis stipriai paspaudė „gazo“ pedalą. Po eismo įvykio iškart sustojo. Kaimynas G. tuo metu rūkė lauke, todėl viską matė. Šis iškvietė policiją. Kol atvažiavo policijos pareigūnai, jie abu laukė kieme, jis visada buvo šalia G., alkoholio po eismo įvykio nevartojo. A. R. automobilis stovėjo jo kieme, nes su minėtu automobiliu buvo atvykę jo draugės mama su sūnumi į svečius. Jis matė, kad jie automobilio raktelius paliko jo namuose ant stalo. Draugės mama nesakė, kad jis gali pavažiuoti su tuo automobiliu, tačiau jis nemano, kad jie nebūtų jam leidę su šiuo automobiliu pavažiuoti, jis norėjo tik parsivežti malkų. Parsivežęs malkas būtų automobilį palikęs kieme ir atidavęs raktus A. mamai. Teisės vairuoti automobilio jis neturi, niekada jos ir nebuvo įgijęs. Nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, pasižada ateityje naujų nusikalstamų veikų nebedaryti, pirmą kartą vairavo automobilį būdamas neblaivus, niekada anksčiau taip nebuvo pasielgęs.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. B. kaltę be jo paties visiško prisipažinimo, patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai.

Iš liudytojo R. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad 2022 m. kovo 17 d. apie 18.30 val. jis buvo prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), rūsio laukinių durų, ten rūkė. Išgirdęs trenksmą, jis išėjo į kiemą pažiūrėti, kas atsitiko. Pamatė, kad automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. nepamena, yra įsirėmęs į jo automobilį „Opel Insignia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį kieme. Automobilio „Toyota“ vairuotojas, atsitrenkęs į jo automobilį, staiga pavažiavo apie 5 metrus į kiemo vidurį ir sustojo. Kai vairuotojas išlipo iš automobilio, jis pamatė, kad tai yra jo kaimynas E.. Jie pasikalbėjo ir nusprendė kviesti policijos pareigūnus. Kol atvyko policijos pareigūnai, jie abu jų laukė kieme. Kol atvyko policijos pareigūnai E. vaikščiojo, nematė, kad gertų alkoholį. Iškart po eismo įvykio, kai kalbėjo su E., suprato, kad šis yra vartojęs alkoholinių gėrimų, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Atvykus policijos pareigūnams buvo užfiksuotos įvykio aplinkybės.

Iš liudytojos A. R. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad automobilis „Toyota Corolla Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jai, yra registruotas jos vardu. 2022 m. kovo 17 d. minėtu automobiliu į (duomenys neskelbtini) buvo atvykusi jos mama su broliu. Jie atvažiavo pas E. B., kuris yra jos draugas, sugyventinę, adresu (duomenys neskelbtini), į svečius. 2022 m. kovo 18 d. jos brolis jai pranešė, kad E. su jos automobiliu padarė eismo įvykį, sakė, kad E. buvo neblaivus ir pats pasiėmė automobilį. Su E. jie yra draugai, todėl, jei jis būtų buvęs blaivus, ji tikrai būtų jam leidusi važiuoti su savo automobiliu. Kad E. neturi teisės vairuoti sužinojo tik po minėto įvykio. Dėl to, kad E. pasiėmė pavairuoti jos automobilį, ji jokių pretenzijų neturi. Prašo grąžinti jai automobilį, nes jis reikalingas naudojimui.

Iš 2022 m. kovo 17 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyr. patrulės S. B. tarnybinio pranešimo dėl KET pažeidimo, matyti, kad buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), yra eismo įvykis, kaltininkas – neblaivus. Atvykus nurodytu adresu, kieme pasitiko pranešėjas R. G., kuris paaiškino, kad į jam priklausantį automobilį „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo kieme, atsitrenkė kitas automobilis „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga, vairuotojas atrodė neblaivus. Vietoje stovėjo automobilio „Toyota“ vairuotojas E. B., kuris paaiškino, kad norėjo kieme apsisukti, važiuoti į priekį, bet sumaišė pavaras, todėl įjungęs atbulinę pavarą, kliudė stovintį automobilį „Opel“. Nuo E. B. sklido alkoholio kvapas. Paklausus, ar šis vartojo alkoholio, paaiškino, kad prieš pusantros valandos išgėrė 2 butelius alaus ir, kad neturi teisės vairuoti, norėjo važiuoti netoli, po kaimą. Alkotesteriu „Alcotest 6810 ARZH-0076“ patikrinus E. B. blaivumą, nustatytas 1,67 ‰ neblaivumas, antro patikrinimo metu nustatytas 1,65 ‰ neblaivumas.

Iš Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo matyti, kad 2022 m. kovo 17 d. 18.53 val. jam nustatytas 1,67 ‰ (promilių) neblaivumas, 19.11 val. - 1,65 ‰ (promilių) neblaivumas. Iš patikros sertifikato Nr. 1541092 matyti, kad alkotesteris „Drager Alcotest 6810“ Nr. ARZH-0076 patikrintas 2021 m. spalio 29 d. ir jo patikra galioja iki 2022 m. balandžio 29 d.

Iš 2022 m. kovo 17 d. apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad apžiūrima įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini), ir juodos spalvos automobilis „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūrint automobilį, matomi apgadinimai ant galinio bamperio, kairės pusės galinio sparno ir kairės pusės galinio žibinto.

Iš 2022 m. kovo 18 d. informacijos apie kelių transporto priemones išrašo, pateikto iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis, matyti, kad automobilio „Toyota Corolla Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas yra A. R.. Automobilį įsigijo 2022 m. sausio 12 d. už 2000,00 Eur.

VšĮ „Emprekis“ (leidinys 202-03) duomenimis, vidutinė automobilio Toyota Corolla Verso 2.2 D-4D (dyzelio, variklio darbinio tūrio 2231 cm³, 2007 metų laidos) kaina su PVM – 2660,00 eurų.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą E. B. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kadangi jis vairavo automobilį „Toyota Corolla Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,65 promilių neblaivumas.

Kaltinamojo E. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis E. B. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutiko su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi ir dydžiu.

Atsižvelgiant į BK 41 straipsnyje apibrėžtus bausmės tikslus, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinė veika), kaltininko asmenybę: praeityje teistas, baustas administracine tvarka, nedirba. E. B. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes sprendžia, kad yra pagrindas kaltinamajam skirti prokurorės siūlomą bausmę – 75 MGL (3750,00 Eur) dydžio baudą.

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis E. B. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis E. B. prašo išdėstyti baudos sumokėjimą. Atsižvelgiant į kaltinamojo prašymą leisti paskirtą baudą sumokėti dalimis, į skiriamos baudos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, bei tai, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio 1 dalį, būtent teismas nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda, tačiau nei Baudžiamojo proceso kodeksas, nei Bausmių vykdymo kodeksas nenumato galimybės išdėstyti nuosprendžiu (baudžiamuoju įsakymu) paskirtos baudos vykdymą dalimis, teismo paskirta bauda nustatoma sumokėti per dvylika mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Kaltinamasis privalo sumokėti baudą iki termino pabaigos ją mokėdamas dalimis arba visą sumą iš karto.

Taip pat teismas sprendžia, kad yra pagrindas kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemones, numatytas BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktuose, siekiant prevencinių tikslų ir užtikrinti visuomenės saugumą. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta viena privaloma uždraudimo naudotis specialia teise, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemonę, taikymo sąlyga – kai asmuo, naudodamasis ta specialia teise, padaro nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, naudodamasis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, šiurkščiai pažeisdamas KET (vairavo transporto priemonę, būdamas sunkaus girtumo laipsnio), keldamas akivaizdžią grėsmę eismo saugumui, todėl kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams.

Prokurorė taip pat prašė skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš E. B. konfiskuotino turto – automobilio „Toyota Corolla Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2000,00 Eur.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Šioje baudžiamojoje byloje automobilio „Toyota Corolla Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė nustatyta VšĮ „Emprekis“ transporto priemonių kainų informacinės sistemos duomenimis yra 2660,00 Eur (su PVM). Atsižvelgiant į tai, kad automobilis priklauso kaltinamojo sugyventinei A. R. iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis), kuri yra 2660,00 Eur.

E. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

E. B. sulaikytas nebuvo.

Civilinis ieškinys nėra pareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu,

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 75 MGL (3750,00 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. B. 50 MGL (2500,00 Eur) dydžio baudą.

Išaiškinti E. B., kad paskirtoji bauda (2500,00 Eur) per dvylika mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas įmokos kodas 6801, o dokumentas, patvirtinantis baudos įmokos sumokėjimą, turi būti pateiktas Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų raštinės tarnautojui (Vytauto g. 4, Kretinga). Nustatytu terminu neįvykdžius bausmės, bauda išieškoma priverstinai per antstolį (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 2 dalimi paskirti E. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviejų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. kovo 18 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, iš E. B. išieškoti konfiskuotino turto (automobilio „Toyota Corolla Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2000,00 Eur (du tūkstančius eurų ir 00 ct).

E. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti E. B., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.