Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal K. L. ieškinį atsakovui T. B. dėl leidimo nepilnamečiui vaikui išvykti nuolat gyventi į užsienį, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo bei bendravimo tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3.3. T. B. ir K. B. privalo kasmet iki gegužės 1 d. vienas kitam pranešti SMS žinute arba el. paštu savo kasmetinių atostogų laiką. Jei tėvo ir motinos atostogų laikas sutampa, sutampanti atostogų dalis vienodai padalijama abiem tėvams; pirmąją padalytų atostogų pusę su A. B. būna tas iš tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau;

Į teismo posėdį neatvyko Tarnybos atstovas, yra gautas prašymas nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. L. (buvusi pavardė – B.), gim. (duomenys neskelbtini), yra šalių dukra (Dok-55954). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2391-726/2017 buvo nutraukta K. L. (buvusi B.) ir T. B. santuoka bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties 2.1 punktu šalių dukros gyvenamoji vieta nustatyta su motina, 2.2 punktu šalys susitarė, kad atsakovas dukters išlaikymui teikia 75 Eur/ mėn., o 3 puntu buvo nustatyta tėvo bendravimo su dukra tvarka. Ieškovė ieškiniu prašo leisti ieškovei K. L. su vaiku A. B. išvykti nuolat gyventi užsienio valstybėje ((duomenys neskelbtini)) be atsakovo T. B. sutikimo, pakeisti išlaikymo dydį, jį padidinant iki 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pakeisti atsakovo T. B. bendravimo su vaiku tvarką. Atsakovas su ieškiniu sutinka iš dalies – sutinka su reikalavimu leisti išvykti dukrai nuolat gyventi į užsienio valstybę, taip pat pakeisti bendravimo tvarką, tačiau su reikalavimu padidinti išlaikymą sutinka iš dalies – sutinka padidinti išlaikymą iki 100 Eur/ mėn. Kadangi byloje nėra ginčo dėl reikalavimų leisti vaikui išvykti gyventi į užsienio valstybę ir pakeisti bendravimo su vaiku tvarką, dėl šių reikalavimų surašomi sutrumpinti sprendimo motyvai (CPK 268 straipsnio 2 dalis).

Dėl reikalavimo leisti išvykti vaikui gyventi į užsienį

Atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus bei ieškovės, teismo posėdžio metu davusios priesaiką, paaiškinimus, taip pat į Tarnybos išvadą, jog motina rūpinasi dukters interesais ir užtikrina jos poreikius, vaikas nenutrūkstamai gyvena su ieškove, įvertinęs abiejų tėvų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, tai, kad vaiko tėvas sutinka, jog dukra kartu su motina išvyktų nuolat gyventi į užsienio valstybę, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas ieškinio reikalavimą tenkinti ir leisti šalių dukrai išvykti nuolat gyventi į užsienio valstybę (CK 3.174 straipsnio 3 dalis).

Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo

3.2. T. B. bendrauja su A. B. du kartus po 7 (septynias) dienas mokinių vasaros atostogų metu, sutampančiu su jo kasmetinėmis atostogomis, savo pasirinkimu Lietuvoje arba kitoje valstybėje. Tėvas pirmąją atostogų dieną paima vaiką iš gyvenamosios vietos ir septintąją atostogų dieną perduoda vaiką į gyvenamą vietą. Atostogų metu T. B. privalo pranešti K. L. SMS žinute arba el. paštu savo gyvenamosios/buvimo vietos adresą Lietuvoje ar kitoje valstybėje;

3.3. T. B. ir K. B. privalo kasmet iki gegužės 1 d. vienas kitam pranešti SMS žinute arba el. paštu savo kasmetinių atostogų laiką. Jei tėvo ir motinos atostogų laikas sutampa, sutampanti atostogų dalis vienodai padalijama abiem tėvams; pirmąją padalytų atostogų pusę su A. B. būna tas iš tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau;

3.4. Prieš dvi savaites T. B. praneša K. L. SMS žinute arba el. paštu apie savo atvykimą į kitą valstybę tikslu bendrauti su A. B. ir privalo nurodyti savo gyvenamos vietos adresą bei buvimo kitoje valstybėje laikotarpį;

3.5. T. B. apmoka A. B. kelionės iš kitos valstybės į Lietuvą išlaidas ir vaiko atostogų Lietuvoje išlaidas. K. L. apmoka A. B. kelionės iš Lietuvos į kitą valstybę išlaidas. K. L. neapmoka T. B. kelionės į kitą valstybę ir gyvenamosios vietos nuomos išlaidų, susijusių su bendravimo su vaiku užtikrinimu kitoje valstybėje;

3.6. Metų porinės savaitės trečiadienį ir neporinės savaitės sekmadienį nuo 19.00 val. iki 20.00 val. kitos valstybės laiku K. L. sudaro sąlygas A. B. bendrauti su T. B. naudojantis nemokamomis el. ryšio priemonėmis (el. paštu, programa Skype, Viber). T. B. telefonu bendrauja su vaiku savo sąskaita;

3.7. Per Šv. Kalėdas, Naujuosius Metus, Šv. Velykas ir A. B. gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)), pasibaigus ugdymo ir neformaliojo lavinimo užsiėmimams, iki 20.00 val. K. L. sudaro sąlygas A. B. bendrauti su T. B. naudojantis nemokamomis el. ryšio priemonėmis (el. paštu, programa Skype, Viber). T. B. telefonu bendrauja su vaiku savo sąskaita.

Dėl išlaikymo dydžio padidinimo

Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo vaikui padidinimo.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje, pagal kurio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas – padidėjimas (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimas (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Taigi išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (- ių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. Vadovaujantis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, būtina įvertinti pačio nepilnamečio vaiko tėvų finansines galimybes, tenkinant vaiko poreikius, tuo pačiu vertinant ir vaiko poreikius.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.2 punktu šalys susitarė, kad atsakovas dukters išlaikymui teikia 75 Eur/ mėn.

Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad pirminio išlaikymo, mokamo nepilnamečiam vaikui, dydis buvo nustatytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimu, patvirtinant šalių sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, t. y. nesant šalių ginčo dėl išlaikymo dydžio, kuris vaikui buvo nustatytas po 75 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Iš to seka, kad, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimu patvirtinant išlaikymo vaikui dydį, nebuvo tiriamos ir įrodinėjamos aplinkybės apie šalių turtinę padėtį, finansines galimybes ir nepilnametės poreikius.

Ieškovė ieškiniu prašė padidinti iš atsakovo teiktiną vaikui išlaikymo sumą iki 300 Eur. Atsakovas sutiko padidinti išlaikymą iki 100 Eur/ mėn.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo, atsižvelgtina į vaiko poreikių pasikeitimą (padidėjimą). Pagal byloje esančius duomenis, vertinant nepilnamečio vaiko poreikius, nustatyta, kad šalių dukrai A. yra (duomenys neskelbtini). Vaiko poreikiai, jam augant, tik didėja. Ieškovės teigimu, po šalių susitarimo dėl vaikui teiktino išlaikymo dydžio, padidėjo vaiko poreikiai, nes šalių dukra šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), lanko darželį. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad skirtingo amžiaus vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui yra skirtingi, t. y. šie poreikiai su amžiumi objektyviai padidėja. Didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui. Nuo pirminio išlaikymo nustatymo 2017 m. balandžio 18 d. iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo vaikui padidinimo 2019 m. spalio 18 d. ir 2020 kovo 30 d. sprendimo priėmimo praėjo beveik treji metai, todėl nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimą lėmė ir natūralios priežastys.

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis).

Pažymėtina, kad vaikams turi būti sudarytos tokios sąlygos, kurios yra reikalingos jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, todėl tam būtina užtikrinti materialines sąlygas, kurias sudarius būtų užtikrintas tinkamas fizinis ir socialinis vaikų vystymasis, ugdomi ir tobulinami jų įgimti ir įgyti įgūdžiai. Svarbu, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14, 18 ir kiti straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Iš ieškovės pateiktos nepilnametės A. mėnesio poreikių ir juos atitinkančių išlaidų paskaičiavimų, ieškovės teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad per mėnesį išlaidas dukros poreikių patenkinimui sudaro: būsto nuoma ir komunaliniai mokesčiai – 380-390 Eur, maisto išlaidos – 150 Eur, apranga, avalynė – 70 Eur, darželis – 354 Eur, sveikatos priežiūra (vaistai, vitaminai) – 8 Eur, atostogos (kelionės į Lietuvą, poilsis) – 60 Eur/ mėn., iš viso – 900-1000 Eur. Dukra šiuo metu nelanko jokių būrelių. Iš ieškovės paaiškinimų bei byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad išlaidas vaikui sudaro išlaidos už jai perkamą maistą, drabužius, avalynę, higienos priemones, išlaidos ugdymui, vaiko pramogoms, laisvalaikiui, atostogoms ir kt.

Įvertinęs šalių paaiškinimus bei byloje pateiktus duomenis apie nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžiui reikšmingų aplinkybių pasikeitimą, teismas sprendžia, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiai per trejų metų laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 18 d., kai šalių susitarimu buvo nustatytas išlaikymas, iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo vaikui padidinimo, pasikeitė – jie išaugo. Teismas, spręsdamas ieškovės reikalavimą padidinti priteisto išlaikymo dydį šalių nepilnamečiam vaikui, vadovaujasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnis), ir, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, tai, jog atsakovas sutinka iš dalie padidinti išlaikymą dukrai, daro išvadą, jog yra pagrindas keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimu nustatyto išlaikymo dydį. Teismo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimu patvirtintos šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlyga, kad vaiko tėvas moka išlaikymą dukrai po 75 Eur iki vaiko pilnametystės, šiuo metu neužtikrina nepilnamečio vaiko būtinųjų poreikių bei neatitinka jos interesų.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, būtina nustatyti tėvų turtinę padėtį. Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos, dividendus ir kt., ar tos pajamos reguliarios, taip pat lėšas bankuose, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius ir kt. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytu proporcingumo kriterijumi, vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).

Kaip minėta, sprendimu patvirtinant šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kuria taip pat buvo susitarta ir dėl išlaikymo vaikui dydžio, nebuvo tiriamos ir įrodinėjamos aplinkybės apie šalių turtinę padėtį, finansines galimybes ir nepilnamečio poreikius. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė dirbo valymo paslaugų įmonėje (duomenys neskelbtini) pagal valandinį grafiką, jos darbo užmokestis buvo apie 400 Eur-650 Eur per mėnesį. Šiuo metu ieškovei suteiktos vaiko priežiūros atostogos, ji gauna 850 Eur/mėn. išmoką. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad jos sutuoktinis rūpinasi šeima, materialiai išlaiko A., sutuoktinio gaunamos pajamos – apie 4000 Eur/ mėn., šeimos išlaidos – apie 4400 Eur. Nustatyta, kad ieškovė nuosavybės teise nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi.

Atsakovas nurodo, kad jo turtinė padėtis neleidžia teikti vaikui ieškovės prašomo išlaikymo. Nustatyta, kad atsakovas yra iš dalies darbingas, nuo 2016 metų rugsėjo mėnesio sumažėjęs darbingumo lygis, nuo (duomenys neskelbtini) jam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis (Dok- 289686). Iš byloje pateiktų medicininių išrašų nustatyta, kad atsakovui 2016 metais diagnozuotas (duomenys neskelbtini), atsakovas du kartus operuotas, taikytas (duomenys neskelbtini), kuris baigtas 2016 m. rugsėjo mėnesį, negali dirbti fizinio darbo, gydytojų konsultuojamas 2-3 k. per metus, šiuo metu ligos progresavimo nenustatyta, pilno pasveikimo prognozė abejotina, susijusi diagnozė – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) būklė labai bloga) (Dok-53423). Sodros duomenimis, atsakovas šiuo metu nedirba, gauna 238,45 Eur netekto darbingumo pensiją, iš kurios išskaičiuojama 52,85 Eur išlaikymo. Iš Sodros duomenų, atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas iki 2019 m. liepos mėnesio dirbo. Iš atsakovo paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad jis gauna netekto darbingumo pensiją, taip pat papildomų lėšų – kartais pažįstamiems taiso (duomenys neskelbtini), per mėnesį pajamos gali būti 0-50 Eur. Atsakovo teigimu, jam finansiškai padeda jo tėvas. Liudytojas (atsakovo tėvas) patvirtino, kad jis atsakovui perka vaistus, vitaminus, taip pat jis finansiškai padeda jam įsigyjant maistą – iš viso apie 200 Eur/mėn.

Nustatyta, kad atsakovas nuosavybės teise neturi nekilnojamojo turto, jam nuosavybės teise priklauso transporto priemonė. Nustatant vaikui tenkančios kasmėnesinės periodinės išmokos dydį, privalu atsižvelgti ir į tokį kriterijų, kaip išlaikytinių skaičius, t. y. į vaikui privalančio teikti tėvo (motinos) visus pagal įstatymą išlaikomus asmenis (CK 3.198 straipsnis). Nustatyta, kad ieškovė turi du, atsakovas – vieną išlaikytinį.

Byloje nustatyta, kad atsakovas iki 2019 m. liepos mėnesio dirbo (duomenys neskelbtini). Atsakovas nėra registruotas darbo biržoje, nes, atsakovo teigimu, jam negali pasiūlyti darbo pagal jo sveikatos būklę. Neabejotina, kad dėl objektyvių priežasčių (atsakovo sveikatos būklės) atsakovo galimybės dirbti yra ribotos, tačiau, teismo vertinimu, atsižvelgiant į atsakovo darbingumo lygį, į nustatytus apribojimus dirbti pagal negalios pobūdį, išlieka galimybės ieškoti papildomų pajamų šaltinio, kad būtų užtikrinti dukros teisėti interesai gauti iš abiejų tėvų jo poreikius užtikrinantį išlaikymą. Taigi, teismo vertinimu, atsakovas maksimaliai neišnaudojo visų galimybių įsidarbinti ir gauti didesnes pajamas. Tai, kad atsakovas nedirba, negali būti vertinama kaip objektyvi priežastis, dėl kurios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimu iš atsakovo priteistas išlaikymas vaikui neturi būti padidintas. Atsakovas, net ir būdamas tik 40 procentus darbingas, privalo imtis maksimalių priemonių vaiko teisėms ir interesams apsaugoti. Iš atsakovo paaiškinimų, į bylą pateiktų duomenų matyti, kad jis turi sveikatos problemų, tačiau teismas daro išvadą, kad atsakovui vis tik išlieka galimybės dirbti, ieškoti papildomų pajamų šaltinio.

Pažymėtina, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-16-706/2016). Vaikų išlaikymui skiriamos lėšos turi būti siejamos su realiais ir protingais vaikų poreikiais ir abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis skirti tam tikrą pinigų sumą. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šių poreikių tenkinimui turi būti protingo ir realaus dydžio. Taigi, koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas ir atitinka tėvų finansines galimybes, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju ieškovės nurodyta šalių nepilnametės dukros poreikiams tenkinti reikalinga pinigų suma – 900-1000 Eur yra grindžiama įvertinus išlaikymo išlaidas, dukrai su mama gyvenant (duomenys neskelbtini). Ieškovė, savo iniciatyva išvykdama nuolat gyventi ir dirbti į (duomenys neskelbtini), žinojo, kad šioje valstybėje pragyvenimo lygis žymiai aukštesnis nei Lietuvoje, todėl ši aplinkybė nagrinėjamu atveju negali turėti lemiamos reikšmės, sprendžiant iš atsakovo priteistino vaikui išlaikymo dydžio klausimą. Dėl sunkiai palyginamų pragyvenimo išlaidų dydžio skirtumų skirtingose valstybėse darytina išvada, kad šiuo atveju yra pagrindas remtis teismų praktikoje nurodytu orientaciniu išlaikymo dydžio kriterijumi – MMA dydžiu.

Remiantis šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas su dukra nebendrauja, todėl nepatiria jokių papildomų išlaidų.

Pažymėtina, kad abu tėvai yra atsakingi už tai, kad jų vaikai turėtų tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, kad jų poreikiai būtų visapusiškai tenkinami. Neabejotina, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatine, kasdiene vaiko priežiūra, rūpinimusi, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Kartu pažymėtina, kad tėvų turtinės galimybės išlaikyti vaikus gali būti nevienodos (pvz., gali gerokai skirtis tėvų pajamos). Dėl to CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tai reiškia, kad didesnes pajamas gaunantis tėvas (motina) turi prisiimti ir didesnę dalį išlaidų, reikalingų vaikui išlaikyti. Kai pagal faktines aplinkybes abiejų tėvų galimybės teikti išlaikymą iš esmės vienodos, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios. Konkreti kiekvieno iš tėvų skirtinų vaikui išlaikyti lėšų suma priklauso nuo byloje nustatytų kiekvieno iš jų turtinių galimybių: turimo turto, gaunamų pajamų, būtinų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008; kt.). Teismo vertinimu, ieškovė K. L. sąmoningai prisiėmė padidėjusių išlaidų naštą, priklausomai nuo užsienio valstybės, kurioje ji gyvena, aukštesnio pragyvenimo lygio, todėl privalo ieškoti galimybių uždirbti didesnes, tos valstybės gyvenimo lygį atitinkančias, pajamas.

Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, ieškovo sveikatos būklė ir turimas 40 proc. darbingumas apriboja jo galimybes susirasti geriau apmokamą darbą ir gauti žymiai didesnes pajamas, taigi tuo pačiu apriboja ir jo galimybę teikti nepilnamečiam vaikui tokio pat dydžio išlaikymą kaip ir ieškovė. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, ieškovė didesne dalimi turi prisidėti prie vaiko išlaikymo.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismų praktiką, taip pat į nepilnamečio vaiko amžių ((duomenys neskelbtini)), įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą – įrodymus apie vaiko poreikius, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, atsakovo sveikatos būklę, išlaikytinių skaičių, atsakovo galimybes ir pastangas įsidarbinti, dirbti ir gauti didesnes pajamas, ieškovės ieškinį tenkina iš dalies ir padidina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimu iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteistą išlaikymą nuo 75 Eur iki 140 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis. Teismo vertinimu, padidinus vaikui išlaikymui teikiamą sumą, bus labiau garantuotas nepilnamečio vaiko poreikių užtikrinimas, o 140 Eur kas mėnesį išlaikymo dydis vaikui šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į šioje byloje pareikštus reikalavimus, didesnis išlaikymas priteistinas nuo sprendimo įsiteisėjimo iki vaiko pilnametystės, pakeičiant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimu patvirtintos šalių Sutarties dėl santuokos nutraukimo sąlygą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio (CK 3.201 straipsnio 2 dalis). Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškovės reikalavimai patenkinti iš dalies. Ieškovė dėl reikalavimo pakeisti išlaikymo dydį pagal įstatymą atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, todėl, ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 17,55 Eur žyminis mokestis (CPK 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Šios bylos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, apmokėtos iš valstybės lėšų, sudaro 3,52 Eur. Kadangi priteistinos teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5 Eur, todėl, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalimi ir Teisingumo ir Finansų ministrų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, šios išlaidos nepriteistinos.

Ieškovę byloje atstovavo advokato padėjėja Lijana Paulauskienė, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 1015 Eur už advokato padėjėjos suteiktą teisinę pagalbą, 398,24 Eur už vertimus ir Registrų centro pažymas, 150 Eur žyminio mokesčio, iš viso – 1563,24 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai) (Dok-54010, Dok-17725). Atsakovą byloje atstovavo advokatė Lilija Semaško ir už advokatės teisinę pagalbą atsakovas patyrė 300 Eur išlaidų (Dok-54904). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintuose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, turi būti vadovaujamasi CPK 98 straipsnio 2 d. nuostatomis, t. y. tokios išlaidos turi būti proporcingos bylos sudėtingumui, advokato darbo ir laiko sąnaudoms ir neviršyti Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, vadovaujasi ne tik nurodytais CPK 98 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, tačiau ir sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, siekiant, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovės atstovė rengė teismui ieškinį, rinko bei teikė teismui įrodymus, dalyvavo 2020-01-30 parengiamajame teismo posėdyje, 2020-03-09 teismo posėdyje; atsakovo atstovė rengė atsiliepimą į ieškinį, rinko bylai reikšmingus įrodymus, atsakovo interesams byloje atstovavo 2020-01-30 parengiamajame teismo posėdyje, 2020-03-09 teismo posėdyje. Taigi darytina išvada, kad ieškovės ir atsakovo nurodytos išlaidos už teisinę pagalbą neviršija 2004-05-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoje rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, yra realios, būtinos bei pagrįstos, todėl ieškovės ir atsakovo prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos pagrįstomis ir yra priteistinos.

Kadangi yra patenkinta 76 proc. ieškovės reikalavimų atsakovui (reikalavai leisti vaikui išvykti gyventi į užsienį ir dėl bendravimo tvarkos pakeitimo patenkinti visiškai, reikalavimas padidinti išlaikymą patenkintas 29 proc.), todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 1188,06 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovės – 72 Eur teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atlikus šalims priteistinų patirtų bylinėjimosi išlaidų tarpusavio įskaitymą, teismas iš atsakovo ieškovei priteisia 1116,06 Eur.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Leisti ieškovei K. L. , a. k. (duomenys neskelbtini) išvežti dukrą A. L., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) nuolat gyventi į užsienio valstybę ((duomenys neskelbtini)).

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2391-726/2017 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3 punktą ir nustatyti tokią atsakovo T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su vaiku A. L. (buvusi pavardė B.), a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką:

„3.1. Tuo atveju, kai T. B. atvyksta į kitą valstybę, jis bendrauja su dukra A. B. savaitgalio dieną nuo 11.00 val. iki 19.00 val. arba darbo dieną, pasibaigus ugdymo ir neformaliojo lavinimo užsiėmimams, iki 19.00 val. Tėvas paima vaiką iš gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos ir po bendravimo perduoda vaiką į gyvenamą vietą.

3.2. T. B. bendrauja su A. B. du kartus po 7 (septynias) dienas mokinių vasaros atostogų metu, sutampančiu su jo kasmetinėmis atostogomis, savo pasirinkimu Lietuvoje arba kitoje valstybėje. Tėvas pirmąją atostogų dieną paima vaiką iš gyvenamosios vietos ir septintąją atostogų dieną perduoda vaiką į gyvenamą vietą. Atostogų metu T. B. privalo pranešti K. L. SMS žinute arba el. paštu savo gyvenamosios/buvimo vietos adresą Lietuvoje ar kitoje valstybėje;

3.3. T. B. ir K. B. privalo kasmet iki gegužės 1 d. vienas kitam pranešti SMS žinute arba el. paštu savo kasmetinių atostogų laiką. Jei tėvo ir motinos atostogų laikas sutampa, sutampanti atostogų dalis vienodai padalijama abiem tėvams; pirmąją padalytų atostogų pusę su A. B. būna tas iš tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau;

3.4. Prieš dvi savaites T. B. praneša K. L. SMS žinute arba el. paštu apie savo atvykimą į kitą valstybę tikslu bendrauti su A. B. ir privalo nurodyti savo gyvenamos vietos adresą bei buvimo kitoje valstybėje laikotarpį;

3.5. T. B. apmoka A. B. kelionės iš kitos valstybės į Lietuvą išlaidas ir vaiko atostogų Lietuvoje išlaidas. K. L. apmoka A. B. kelionės iš Lietuvos į kitą valstybę išlaidas. K. L. neapmoka T. B. kelionės į kitą valstybę ir gyvenamosios vietos nuomos išlaidų, susijusių su bendravimo su vaiku užtikrinimu kitoje valstybėje;

3.6. Metų porinės savaitės trečiadienį ir neporinės savaitės sekmadienį nuo 19.00 val. iki 20.00 val. kitos valstybės laiku K. L. sudaro sąlygas A. B. bendrauti su T. B. naudojantis nemokamomis el. ryšio priemonėmis (el. paštu, programa Skype, Viber). T. B. telefonu bendrauja su vaiku savo sąskaita;

3.7. Per Šv. Kalėdas, Naujuosius Metus, Šv. Velykas ir A. B. gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)), pasibaigus ugdymo ir neformaliojo lavinimo užsiėmimams, iki 20.00 val. K. L. sudaro sąlygas A. B. bendrauti su T. B. naudojantis nemokamomis el. ryšio priemonėmis (el. paštu, programa Skype, Viber). T. B. telefonu bendrauja su vaiku savo sąskaita.“

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2391-726/2017 santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui A. L. (B.i), gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) dydžio ir priteisti iš atsakovo T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai A. L., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis 140 Eur (vieno šimto keturiasdešimt Eur) dydžio išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė K. L., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 17,55 Eur (septyniolika Eur 55 ct) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Priteisti iš atsakovo T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 1116,06 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiolika Eur 6 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.