- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-29
- Bylos Nr.
- eAS-374-415/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01031-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius, Irmantas Jarukaitis, Ramutė Ruškytė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Z. P., A. L.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuotieji asmenys – Z. P. ir A. L.), dėl savininko teisių gynimo ir kadastro duomenų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja V. K. (toliau – ir pareiškėja) Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė skundą, prašydama: 1) panaikinti 2017 m. liepos 3 d. įregistruotą kadastrinių matavimų bylą žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,1756 ha, esančiam (duomenys neskelbtini), 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Varėnos skyriaus 2017 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. 3SK-1102-(14.3.110.) ir jų pagrindu – įrašą Nekilnojamojo turto registre; 3) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos pašalinti pažeidimus (pagal 2018 m. vasario 23 d. raštą Nr. 1SS-377-(10.5.)); 4) įpareigoti NŽT teritorinį skyrių atlikti veiksmus: - iš naujo patikrinti ir patikslinti NŽT Varėnos skyriaus patvirtintą kadastrinių matavimų bylą, žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,1756 ha, esančiam (duomenys neskelbtini); taip pat patikrinti pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), 0,2000 ha, esančio (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0600 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini), plotų ribas su gretimų žemės sklypų formuojamais kadastriniais matavimais (ribomis).
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą ir išaiškino pareiškėjai, kad ji dėl keliamo ginčo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus, esančius Aušros g. 15, Varėnoje. Teismas nutarė nutarčiai įsiteisėjus grąžinti pareiškėjai skundą su priedais ir 22,50 Eur žyminį mokestį.
Teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus.
Teismas nurodė, kad iš skundo turinio matyti, jog ginčas kilęs dėl pareiškėjos sklypų ribų rengiant kadastrinius matavimus, t. y. žemės sklypų ribos (taškai) neatitinka preliminariais matavimais suformuotų ir įregistruotų sklypų ribų, taip pat dėl bendro naudojimo kelio, dėl kurio, kaip nurodo pareiškėja, yra kilę nesutarimai su gretimų žemės sklypų savininkais. Pareiškėjos teigimu, tretiesiems suinteresuotiems asmenims atliekant geodezinius matavimus, jos 0,06 ha ploto sklypo sąskaita yra formuojamas kelias, dėl ko pareiškėjos sklypas sumažinamas beveik 0,0104 ha. Tuo pačiu pareiškėja teigia, kad Z. P. kadastrinių matavimų planai visiškai neatitinka realios situacijos, yra iškraipytos ne tik abiejų sklypų ribos, bet ir mažėja sklypų plotai, vieno pareiškėjos 0,200 ha žemės sklypo riba projektuojama ant ūkinio pastato, nurodydama, kad tuo pažeidžiama pareiškėjos nuosavybės teisė. Taigi, teismo vertinimu, iš esmės pareiškėja kelia civilinio teisinio pobūdžio ginčą, susijusį su privačių asmenų žemės sklypų ribų nustatymu, kurį reguliuoja daiktinės teisės normos (Civilinio kodekso 4.45 straipsnio 1 dalis). Tokios praktikos laikomasi Specialiosios teisėjų kolegijos nutartyse (2017 m. birželio 15 d. Nr. T-65/2017, 2017 m. sausio 18 d. Nr. T-8/2017, 2016 m. spalio 6 d. Nr. T-73/2016, 2016 m. gegužės 2 d. Nr. T-40/2016 ir kt.), tuo pačiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje teismų praktikoje (2017 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1032-858/2017 ir kt.).
Teismas nurodė, kad ABTĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administraciniai teismai nesprendžia bylų, <...> priskirtų bendrosios kompetencijos ar kitiems teismams. Esant šioms aplinkybėms, teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
III.
Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad teismas visiškai neįsigilino, jog paduotu skundu iš esmės yra ginčijami ne tik jai priklausančio žemės sklypo ir gretimų žemės sklypų ribos, bet ir NŽT neteisėti ir (ar) dėl suklydimo atlikti veiksmai/ neveikimas, pakartotinai teikiamos išvados – sprendimai, dėl būtinybės jai priklausančiame žemės sklype formuoti bendro naudojimo kelią, kurio formavimas jau priskirtinas viešojo administravimo subjektų nagrinėjimo kompetencijai. Teismui paduotame skunde nurodė, kad ginčas kilęs ne tik dėl gretimų žemės sklypų ribų, bet iš esmės dėl bendrojo naudojimo kelio, kurį NŽT savo išaiškinimais ir nurodymais nori projektuoti jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, dėl ko bus pažeistos jos, kaip savininkės, teisės. NŽT Varėnos skyrius laikantis teisės aktų reikalavimų negalėjo tvirtinti gretimo žemės sklypo kadastrinio matavimų bylos, kol nebuvo iki galo išspręstas klausimas dėl bendro naudojimo kelio formavimo tarp jam priklausančio žemės sklypo ir trečiojo asmens priklausančio žemės sklypo. NŽT Varėnos skyriaus specialistų buvo nustatyta neatitikimų, tačiau ginčytina gretimo žemės sklypo kadastrinių matavimų byla buvo patvirtinta. Atsižvelgiant į skundo reikalavimus ir jų esmę, t. y. panaikinti viešojo administravimo subjekto sprendimą, pašalinti pažeidimus ir įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti veiksmus, tikrinant patvirtintą kadastrinių matavimų bylą, formuojamas žemės sklypų ribas, vyraujantys reikalavimai teisinių santykių prasme pateiktame skunde yra administraciniai. Kiti reikalavimai išvestiniai, sietini su jos, kaip savininkės, teisių gynimu. Be to, specialieji teisės aktai reglamentuoja viešojo administravimo procedūrų, kurių metu nustatomi, tikrinami, tvirtinami žemės sklypo kadastro duomenys, vykdymą, todėl reikalavimai laikytini kylančiais iš administracinių teisinių santykių ir teismingi administraciniam teismui. Pareiškėja pažymi, kad tokios pozicijos laikosi ir Specialioji teisėjų kolegija (žr., Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 13 d. nutartis Nr. T-49/2016, 2017 m. vasario 13 d. nutartis Nr. T-16/2017).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėja ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartį, kuria pareiškėjos skundą atsisakyta priimti.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundą, nes sprendė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjos siekiamas inicijuoti ginčas, susijęs su privačių asmenų žemės sklypų ribų nustatymu, gali būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme.
Pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad byla teisminga administraciniam teismui, nes ginčas kilęs ne tik dėl gretimų žemės sklypų ribų, bet iš esmės dėl bendrojo naudojimo kelio, kurį NŽT savo išaiškinimais ir nurodymais nori projektuoti jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, dėl ko bus pažeistos jos, kaip savininkės, teisės. Be to, ginčas yra susijęs su viešojo administravimo procedūrų, kurių metu nustatomi, tikrinami, tvirtinami žemės sklypo kadastro duomenys, vykdymu, todėl byla teisminga administraciniam teismui.
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–9 punktuose yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas nutartimi atsisako priimti skundą. Jei teismas skundo priėmimo stadijoje nustato bent vieną iš minėtoje teisės normoje nurodytų aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą procesinių prielaidų yra ginčo priskirtinumas atitinkamos kompetencijos teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį.
Vadovaujantis ABTĮ 22 straipsnio 2 dalimi, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje pripažįstama, jog ginčai, susiję su privačių asmenų žemės sklypų ribų nustatymu, yra civilinio teisinio pobūdžio, reguliuojami daiktinės teisės normomis (Civilinio kodekso 4.45 straipsnio 1 dalis), todėl nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme.
Šioje byloje teismingumo nustatymo aspektu vertinant bylos aplinkybes yra teisinis pagrindas pripažinti, kad ginčydama viešojo administravimo subjekto veiksmus ir reikšdama reikalavimus įpareigoti viešojo administravimo subjektą atitinkamai veikti pareiškėja, be abejonių, kelia ginčą dėl žemės sklypo ribų nustatymo, jos nuosavybės teisės pažeidimų, tačiau tai kildinama iš neteisėtų viešojo administravimo subjekto veiksmų, netinkamo įstatymų ir kitų teisės aktų vykdymo (jų taikymo). Būtina pažymėti, kad nuosavybės teisės pažeidimai ne visada kyla tik civilinių teisinių santykių pagrindu. Šiuo atveju, kai reikalavimai grindžiami tuo, kad atlikus gretimo žemės sklypo kadastrinius matavimus ir atsakovui NŽT juos patvirtinus, pareiškėjai priklausančio žemės sklypo ribos pasikeitė, bendrojo naudojimo kelias bus formuojamas jos žemės sklypo ribose, tai, vertinant reikalavimų pagrindą ir dalyką, yra administracinio teisinio pobūdžio santykiai, iš kurių kilęs ginčas nagrinėtinas administraciniame teisme.
Todėl konstatuotina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 29 d. nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą. Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir skundo priėmimo klausimas grąžinamas tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 154 str. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos V. K. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartį panaikinti.
Pareiškėjos V. K. skundo priėmimo klausimą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.