- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-12
- Bylos Nr.
- eAS-1032-858/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02239-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas, Irmantas Jarukaitis, Ramutė Ruškytė
- Pareiškėjas
- J. B.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- S. B., R. S.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims S. B. ir R. S. individualiai įmonei dėl akto, įsakymo, išvados panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja J. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) Varėnos skyriaus 2015 m. gruodžio 21 d. Žemė sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 03KAM-135461; 2) panaikinti NŽT Varėnos skyriaus vedėjo 2016 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. 3SK-69-(14.3.110) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“; 3) panaikinti NŽT Varėnos skyriaus vedėjo pavaduotojo, pavaduojančio skyriaus vedėją, 2017 m. liepos 31 d. išvadą Nr. 31Ž-139-(14.3.111.) „Dėl teisingai parengto žemės sklypo plano“.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.).
Teismas nurodė, kad Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje pripažįstama, jog ginčai, susiję su privačių asmenų žemės sklypų ribų nustatymu, yra civilinio teisinio pobūdžio, reguliuojami daiktinės teisės normomis (Civilinio kodekso 4.45 straipsnio 1 dalis), todėl nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 2 d. nutartį Nr. T-40/2016, priimtą byloje I. V. v. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyrius, D. Č.; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį Nr. T-146/2015, priimtą byloje A. R. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos; 2015 m. spalio 15 d. nutartį Nr. T-121/2015, priimtą byloje B. Ž. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos; 2013 m. vasario 18 d. nutartį Nr. T-32/2013, priimtą byloje J. P. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, J. K., S. Z.).
Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja, ginčydama žemės sklypo, nuosavybės teise priklausančio trečiajam suinteresuotam asmeniui S. B., esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą, NŽT Varėnos skyriaus vedėjo sprendimą dėl minėto sklypo kadastro duomenų patvirtinimo bei Išvadą dėl teisingai parengto žemės sklypo plano iš esmės kelia ginčą dėl žemės sklypų ribų. Minėti pareiškėjos reikalavimai grindžiami tuo, kad atlikus S. B. žemės sklypo kadastrinius matavimus, jos sklypo ribos kerta pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio 1,00 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) ribas ir tuo yra pažeidžiama pareiškėjos nuosavybės teisė. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėja kelia ginčą, susijusį su privačių asmenų žemės sklypų ribų nustatymu, t. y. civilinio teisinio pobūdžio ginčą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.45 straipsnio 1 dalis), todėl šis ginčas yra susijęs su civiliniais teisiniais santykiais, todėl turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.
III.
Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartį, pareiškėjos skundą priimti ir priteisti iš atsakovo NŽT bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą rengiant atskirąjį skundą.
Pareiškėja teigia, jog jos pareikšti reikalavimai grindžiami specialiųjų viešosios teisės aktų nuostatų pažeidimais. Specialieji teisės aktai (Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis; Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastrų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, 21 punktas, 35.1.4 papunktis, 68 punktas; Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“, (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. sausio 1 d.), 11 punktas; Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 „Dėl Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių patvirtinimo“, 8.3 ir 8.4 papunkčių, 10 ir 13 punktai; Georeferencinio pagrindo kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 215 „Dėl Georeferencinio pagrindo kadastro steigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veikimo pradžios nustatymo“, 18.4 papunktis bei 39 punktas; Privačios žemės, miško sklypo ploto skirtumo kompensavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“) reglamentuoja viešojo administravimo procedūrų, kurių metu nustatomi, tikrinami, tvirtinami žemės sklypo kadastro duomenys, vykdymą, todėl pareiškėjos reikalavimai laikytini kylančiais iš administracinių teisinių santykių ir teismingi administraciniam teismui. Pareiškėja pažymi, kad tokios pozicijos laikosi ir Specialioji teisėjų kolegija (žr., Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 13 d. nutartis Nr. T-49/2016, 2017 m. vasario 13 d. nutartis Nr. T-16/2017).
Pareiškėja nurodo, kad ji nekėlė civilinio pobūdžio reikalavimų ir neprašė nustatyti bendros ribos tarp jai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui S. B. priklausančių žemės sklypų, o tik pagrindė savo reikalavimo teisę, t. y. teisę ginčyti viešojo administravimo subjekto administracinius aktus, bei nurodė kokias teisines pasekmes sukėlė minėtų specialiųjų viešosios teisės aktų nuostatų pažeidimai.
Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad jai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui S. B. priklausantys žemės sklypai nėra besiribojantys žemės sklypai, t. y. neturi bendros ribos. Todėl, atsižvelgiantį į tai, kad žemės sklypai niekada nebuvo ir nėra besiribojantys žemės sklypai (tarp jų yra valstybinės reikšmės upė), pagal CK 4.45 straipsnio 1 dalies dispoziciją ginčas bendrosios kompetencijos teisme negali būti sprendžiamas, nes reikalavimas nustatyti bendrą ribą tarp minėtų žemės sklypų negali būti net keliamas. Pareiškėjos keliamo ginčo esmė – situacijos atstatymas į pradinę, buvusią iki kadastrinių matavimų, padėtį, kuris galimas tik panaikinus NŽT Varėnos skyriaus administracinius aktus, o šių administracinių aktų panaikinimas priskirtinas administracinio teismo kompetencijai.
Šalies argumentai
Pareiškėja teigia, jog visais atvejais, kai yra padaryti specialiųjų viešosios teisės aktų nuostatų pažeidimai, susiję su kadastro duomenų nustatymu, tikrinimu bei patvirtinimu, civilinio pobūdžio santykių išsprendimas priklausys nuo to, kaip bus išspęsti keliami administracinio pobūdžio reikalavimai, t. y. civilinio pobūdžio reikalavimai (jeigu tokie būtų keliami), būtų laikomi išvestiniais iš pirmųjų reikalavimų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, o tai reiškia, kad vyraujantis teisinis santykis byloje būtų administracinis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėja atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartį, kuria pareiškėjos skundą atsisakyta priimti.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo priimti pareiškėjos skundą, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtinta ir tai, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, visais atvejais turi būti įgyvendinama laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundą, nes sprendė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjos siekiamas inicijuoti ginčas, susijęs su privačių asmenų žemės sklypų ribų nustatymu, gali būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme.
Pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad byla teisminga administraciniam teismui, nes ginčas yra susijęs su specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių viešojo administravimo procedūrų, kurių metu nustatomi, tikrinami, tvirtinami žemės sklypo kadastro duomenys, vykdymą, todėl byla teisminga administraciniam teismui.
Šiuo aspektu teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (pvz., 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015).
Administracinių teismų kompetencijai priskiriami visi ginčai, kilę iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 1 str. 1 d., 3 str. 1 d.). ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1 d.). Viešojo administravimo subjektas – valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 4 d.).
Taigi administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–9 punktuose yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas nutartimi atsisako priimti skundą. Jei teismas skundo priėmimo stadijoje nustato bent vieną iš minėtoje teisės normoje nurodytų aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą procesinių prielaidų yra ginčo priskirtinumas atitinkamos kompetencijos teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.).
Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčai, susiję su privačių asmenų žemės sklypų ribų nustatymu, yra civilinio teisinio pobūdžio, reguliuojami daiktinės teisės normomis (CK 4.45 str. 1 d.), todėl nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme.
Iš pareiškėjos skundo matyti, kad pareiškėja ginčija nustatytas žemės sklypų ribas. Remiantis Specialiosios kolegijos praktika, kai reikalavimai grindžiami tuo, kad atlikus gretimo žemės sklypo kadastrinius matavimus ir atsakovui NŽT juos patvirtinus, asmeniui priklausančio žemės sklypo ribos pasikeitė, tai šis ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio, reguliuojamas daiktinės teisės normomis ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 2 d. nutartis Nr. T-40-2016). Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjos minimos Specialiosios kolegijos nutartys nagrinėjamu atveju nėra aktualios, nes jose ginčas kilo dėl daiktinių teisinių santykių – servituto neteisėto nustatymo ir valstybinėje žemėje esančio bendrojo naudojimo kelio neteisėto priskyrimo žemės sklypų savininkų nuosavybėm bei šių duomenų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Taigi, šiose nutartyse ginčas kilo dėl visai kitokio pobūdžio teisinių santykių.
Apibendrinant konstatuotina, kad pareiškėja siekia inicijuoti bylą administraciniame teisme ne dėl ginčo, kilusio viešojo administravimo srityje. Kadangi pareiškėjos reikalavimas kyla ne iš administracinių teisinių santykių viešojo administravimo srityje, todėl nenagrinėtinas administraciniuose teismuose pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą (skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos administracinis teismas pagrįstai bei teisėtai 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą. Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos J. B. atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.