- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-19
- Bylos Nr.
- 2A-1652-264/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė, Nijolia Indreikienė, Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- Policijos departamento prie VRM
- Atsakovas
- A. K., UAB DK „PZU Lietuva“
- Trečiasis asmuo
- Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, V. L.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolios Indreikienės ir Albinos Rimdeikaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Policijos departamento prie VRM apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-57-292/2013 pagal ieškovo Policijos departamento prie VRM ieškinį atsakovams A. K., UAB DK „PZU Lietuva“ dėl žalos regreso tvarka atlyginimo, tretieji asmenys Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, V. L..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-06-11 sprendimu ieškovo Policijos departamento prie VRM ieškinys tenkintas iš dalies ir iš atsakovo A. K. ieškovo naudai priteista 18206,80 Lt žalai regreso tvarka atlyginti. 2010-01-11 teismo nutartimi atnaujintas procesas civilinėje byloje CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu ir paskirtas bylos nagrinėjimas iš esmės, pareiškėjui A. K. kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo pareiškus prašymą panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-06-11 sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti. Ieškovas Policijos departamentas prie VRM byloje pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė subsidiariai išieškoti iš atsakovų A. K. ir UAB DK „PZU Lietuva“ 20 206,80 Lt. Nurodė, kad policijos pareigūnai M. S. ir V. L. 2006-03-06 apie 19 val. su Tarnybiniu automobiliu važiavo Santaikos gatve per Likiškėlių – Santaikos gatvių sankryžą, kai tarnybinis automobilis susidūrė su priešinga kryptimi Santaikos gatve važiavusiu ir į kairę sukusiu automobiliu VW PASSAT, kurį vairavo A. K.. Susidūrimo metu nukentėjo policijos pareigūnas V. L.. Ligoninėje buvo nustatyta, kad V. L. yra kaklo ir krūtinės slankstelių patempimas. Alytaus PK pripažino, kad policijos pareigūno V. L. sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu. Pagal LR Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d., pareigūnui, kuris buvo sužalotas eidamas tarnybines pareigas arba dėl tarnybos, lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokama 12 mėnesių jo darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Policijos departamentas ir Alytaus PK išmokėjo V. L. 20206,8 Lt piniginę kompensaciją ir pagal CK 6.280 str. nuostatas turėjo teisę iš A. K. regreso tvarka išieškoti 20 206,8 Lt dydžio sumą. Įvertinus, kad eismo įvykio metu galiojo eismo įvykio kaltininko A. K. ir UAB DK „PZU Lietuva“ sudaryta transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartis, mano, kad žalą turi atlyginti ir draudimo bendrovė, remiantis TPVPCAD įstatymo 19 str. 10 d. Draudimo bendrovei buvo žinoma 2006-03-06 eismo įvykio aplinkybės ir pretenzijos pagrindu buvo atlikta draudžiamojo įvykio administravimo procedūra, draudimo bendrovė atlygino žalą dėl sugadintos transporto priemonės – policijos automobilio.
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš Policijos departamento prie LR VRM 1100 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti A. K. bei 134 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei; sprendimui įsiteisėjus, nurodė grąžinti iš valstybės A. K. 562,30 Lt žyminį mokestį ir pašto išlaidas, 2009-10-21 pervestus antstolės A. K. pavedimu Nr. 3555.
Dėl A. K. civilinės atsakomybės. Teismas nustatė, kad tarp UAB DK „PZU Lietuva“ ir A. K. 2005-04-08 buvo sudaryta Transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (duomenys neskelbtini). Sutarties galiojimo laikotarpis nuo 2005-04-11 iki 2006-04-10. Eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas pareigūnas, įvyko 2006-03-06, t.y. galiojant sutarčiai. Šia sutartimi buvo apdrausta draudimo sutartyje nurodytos transporto priemonės VW PASSAT valdytojų civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo tretiesiems asmenims, įvykus įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytam draudiminiam įvykiui. Ieškovui draudimo bendrovė atlygino žalą už turto - policijos automobilio sugadinimą. Teismas nurodė, kad byloje keliamas klausimas ar apskritai žalą turi atlyginti kaltas dėl eismo įvykio asmuo, jei jo civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju civiliniu draudimu. Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta, kad išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ir naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Šio įstatymo 19 str. 10 d. nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka įgyja regreso teisę į atsakingą draudiką, arba, jei tokio nėra, į žalą padariusį asmenį. Socialinio draudimo išmoką išmokėjęs subjektas, regreso teisę į žalą padariusį asmenį gali įgyvendinti tik tokiu atveju, kai nėra atsakingo draudiko. Šiuo atveju, atsakingas draudikas yra, todėl ieškovas atgręžtinio reikalavimo teisės, esant draudikui, į žalą padariusį asmenį A. K. neturi. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu ne kartą pažymėjo, kad A. K. atsako tik moraline prasme. Tai leidžia teigti, kad ieškovas net ir nepalaiko reikalavimo A. K. atžvilgiu, todėl teismas ieškinio jo atžvilgiu netenkino.
Dėl ieškinio senaties. Atsakovė draudimo bendrovė reikalavimui jos atžvilgiu prašė taikyti ieškinio senatį. Ieškovas reikalavimo teisę įgijo išmokėjęs nukentėjusiam pareigūnui V. L. kompensaciją 2006-12-01. Nuo šio momento ir turi būti skaičiuojamas sutrumpintas ieškinio senaties terminas. Patikslintas ieškinys (reikalavimas) atsakovei draudimo bendrovei UAB DK „PZU Lietuva“ dėl žalos atlyginimo pareikštas 2012-12-27, praleidus ieškinio senaties terminą, kurio ieškovas neprašė atstatyti. Todėl ieškinys atsakovės draudimo bendrovės atžvilgiu taip pat atmestinas, kaip praleidus ieškinio senaties terminą (CK 1.126 str.). Ieškinį atmetus dėl senaties termino, teismas kitų ieškovo nurodytų draudimo bendrovės civilinės atsakomybės pagrindų nenagrinėjo.
Sprendimo įvykdymo atgręžimas. Priėmus sprendimą atmesti ieškinį atsakovo A. K. atžvilgiu, jam turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal 2009-06-11 sprendimą išieškota (CK 760 str. 1 d., 761 str. 1 d.). Byloje yra duomenys, kad iš A. K. pagal sprendimą išieškotas 546 Lt žyminis mokestis valstybei ir 16,30 Lt pašto išlaidos valstybei. Šie išieškoti pinigai, sprendimui įsiteisėjus turi būti sugrąžinti iš valstybės A. K..
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas Policijos departamentas prie VRM apeliaciniu skundu (2 t. b. l. 110-119) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:
1. Apeliantas nesutinka su teismo išvados dalimi, kad nuo 2006-12-01 turėjo būti skaičiuojamas senaties terminas ir santykiuose su draudimo bendrove UAB DK „PZU Lietuva“ dėl žalos atlyginimo. Nustatyta, kad nuo eismo įvykio tarp nukentėjusio policijos pareigūno V. L. ir policijos įstaigos atsirado teisinis santykis numatytas LR vidaus tarnybos statute (Statute) ir LR Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr. 530 nustatytose Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygose (Sąlygose), o tarp V. L. ir A. K. atsirado teisinis santykis iš delikto bei teisiniai santykiai su draudimo bendrove UAB DK „PZU Lietuva“, nes A. K. draudimo bendrovėje buvo apdraudęs savo civilinę atsakomybę. Statuto ir Sąlygų nuostatos nenumato, kad ieškovas ir nukentėjusysis pareigūnas galėtų realizuoti savo teises dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, nepasibaigus draudimo išmokos ir (ar) kompensacijos išmokėjimo procedūrai. Taip pat viešosios teisės normos (Statutas, Sąlygos) neįpareigoja policijos įstaigos atstovauti nukentėjusįjį pareigūną žalos atlyginimo procedūrose, ginant jo interesus ikiteisminio tyrimo metu arba nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme ar atliekant kitas procedūras nenumatytas Statute ir Sąlygose civilinio proceso tvarka. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas kompensacijos išmokėjimo dieną neturėjo jokios informacijos, apie UAB DK „PZU Lietuva“, apie susitarimus dėl žalos atlyginimo tarp A. K. ir V. L.. Todėl sprendžiant klausimą dėl senaties termino taikymo ieškovo santykiuose su UAB DK „PZU Lietuva“ teismas privalėjo nustatyti, kada ieškovas, kaip žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, kvalifikuoti šiuos teisinius santykius ir įvertinti nustatytas aplinkybes, kurios sieja ieškovą su atsakove UAB DK „PZU Lietuva“, o tik po to taikyti senaties terminą.
2. Teismas nenustatė, kokią reikšmę galėjo turėti UAB DK „PZU Lietuva“ pradėta žalos administravimo procedūra, kuri iki teismo posėdžio nebuvo baigta, nustatant prievolės įvykdymo terminą ir ieškinio senaties terminą. Apelianto manymu, atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ draudimo prievolė nėra pasibaigusi suėjus naikinamajam terminui, kuris yra prievolės pabaigos sąlyga pagal CK 6. 214 str. nuostatas. Taip pat teismas nevertino aplinkybės, jog draudimo sutarčių galiojimo metu UAB DK „PZU Lietuva" gavo atsakovo A. K. pranešimą apie 2006-03-06 įvykusį eismo įvykį, kad UAB DK „PZU Lietuva“ atliko žalos reguliavimo procedūras ir remiantis Draudimo sutartimi, išmokėjo Alytaus PK 4553,62 Lt nuostolių atlyginimui už sugadintą transporto priemonę, o tai reiškia, kad draudimo bendrovė šiais veiksmais pripažino prievolę. CK 1.130 str. 2 d. nurodyta, jog ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Ieškovas, išmokėjęs nukentėjusiam pareigūnui kompensaciją ir sužinojęs, jog A. K. civilinę atsakomybę buvo apdraudęs draudimo bendrovėje, įgijo reikalavimo teisę ir į žalą padariusio asmens draudiką. Tarp ieškovo ir atsakovės (draudiko) susiklostė draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytini draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Atsižvelgiant į šią kasacinio teismo praktiką (LAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2012-10-23 nutartis c. b. Nr.3K-7-368/2012) bei nurodytą aplinkybę, jog draudikas apie eismo įvykį buvo informuotas tinkamai ir laiku, darytina išvada, kad draudikas neturi teisinio pagrindo atsisakyti tenkinti ieškovo reikalavimą, o teismas taikyti ieškinio senatį.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas nustatė, kad V. L., kuriam buvo išmokėta 20 206,8 Lt piniginė kompensacija, nėra byloje pateikta įrodymų, kad jis būtų patyręs kitų nuostolių. Išmokėta V. L. 12 mėnesių darbo užmokesčio dydžio piniginė kompensacija atlieka socialinę funkciją ir kompensaciją sumokėjo valstybės institucija. Remiantis teismų praktika (LAT 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008) galima teigti, kad ieškovas nuo kompensacijos išmokėjimo V. L. dienos įgijo regreso tvarka iš kalto asmens (A. K.) ir iš UAB DK „PZU Lietuva“ reikalauti atlyginti ieškovui Policijos departamentui padarytus nuostolius. Ieškovui padarytos žalos dydis sudaro 20206,8 Lt ir jis nustatytas atsižvelgiant į teisės aktus (Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d., Vyriausybės 1991-12-05 nutarimas Nr. 530 ir 2004-09-02 nutarimas Nr. l 130) bei nustatyta tvarka gautais dokumentais, kurie buvo pateikti teismui. Nagrinėjant bylą nustatyta, kad ieškovui padarytos žalos dydis sudaro 20 206,80 Lt, draudimo bendrovė pagal savo prievoles atsako įstatymo nustatyta draudimo suma iš kurios 4553,62 Lt buvo sumokėta Alytaus PK. Teismas nagrinėjant bylą neatkreipė dėmesio į šias aplinkybes, todėl bylą išnagrinėjo neobjektyviai ir pažeidė teisės aktų reikalavimus.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į apeliacinį skundą (2 t. b. l. 124) nurodo, kad su ieškovo apeliaciniu skundu sutinka ir prašo tenkinti jo reikalavimą.
Atsakovas A. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t. b. l. 125-127) prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Forminant 2006-03-06 šį eismo įvykį, pareigūnams buvo pateikti duomenys apie privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą. Byloje yra Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo (duomenys neskelbtini) kopija. Dėl eismo įvykio buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas, kurio duomenys perduoti ieškovui. Taigi, ieškovas, 2009-02-24 teikdamas ieškinį teismui, žinojo arba turėjo žinoti aplinkybes apie draudimo teisinius santykius. 2006-05-25 trečiajam asmeniui Alytaus apskrities VPK buvo atlyginta žala už eismo įvykyje dalyvavusio automobilio sugadinimą. 2009-10-30 kreipdamasis į teismą dėl proceso atnaujinimo, atsakovas nurodė aplinkybes apie civilinius teisinius draudimo santykius ir iš jų kylančią civilinę atsakomybę. Teismo iniciatyva UAB DK „PZU Lietuva“ buvo įtraukta trečiuoju asmeniu, tačiau ieškovas draudimo kompanijos teisinį ir procesinį statusą pakeitė tik 2012-12-20 patikslintame ieškinyje - įvardino atsakovu. Ieškovui - valstybinei institucijai - taikomi aukštesni elgesio standartai. Darytina išvada, kad ieškovas tinkamai nesinaudojo savo procesinėmis teisėmis, ne tuos asmenis nurodė atsakovais, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas. Patikslintu ieškiniu prašoma subsidiariai iš UAB DK „PZU Lietuva“ ir atsakovo išieškoti 20206,8 Lt, tačiau nenurodoma, kokia dalimi atsako atsakovai, kuris iš jų yra pagrindinis skolininkas. Patikslintame ieškinyje iš esmės buvo įrodinėjama bendraatsakovo - draudimo bendrovės - prievolė atlyginti ieškovo patirtas išlaidas. 2006-03-06 vairuodamas automobilį VW PASSAT, atsakovas buvo apdraudęs savo civilinę atsakomybę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Nepaneigtos ir kitos svarbios aplinkybės, turinčios įtakos įvykio pripažinimui draudiminiu. Eismo įvykio metu žalą patyręs asmuo V. L. ir ieškovas nesikreipė nustatyta tvarka į draudiką, nereiškė pretenzijos, neįrodinėju patirtos žalos asmeniui dydžio. Reikalaujama priteisti suma neviršija įstatymu nustatytų maksimalių dydžių, kuriuos viršijus atsiranda ir paties draudėjo civilinė atsakomybė. Net ir tuo atveju, jeigu atsakovo veiksmuose būtų buvusi tyčia (ikiteisminio tyrimo metu nustatytas neatsargumas), draudikas privalo atlyginti žalą, tik vėliau įgyja regreso teisę, bet tai ne šios bylos nagrinėjimo objektas. Akivaizdu, kad vertinant ieškovo reiškiamą reikalavimą sumine išraiška, kuri neviršija įstatyme nustatytų maksimalių dydžių, vadovaujantis CK normomis atsakovu šioje byloje turėjo būti tik DK „PZU Lietuva“. Tam, kad atsirastų civilinė atsakomybė, turi būti sąlygos ir pagrindas jai kilti. Atsakovas nėra policijos pareigūnas ir juo nebuvo eismo įvykio metu, todėl nebuvo šalimi Alytaus PK atliekamo tarnybinio patikrinimo metu, neturėjo informacijos apie Policijos departamento priimtą sprendimą išmokėti V. L. 12 mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją, tuo pačiu neturėjo teisės ginčyti sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Atsakovo manymu, trečiasis asmuo nepagrįstai pripažino, kad policijos pareigūnas V. L. buvo sužalotas tarnybos metu, vykdydamas tarnybines pareigas. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuota, kad V. L. ir M. S. eismo įvykio metu nevykdė tarnybinių pareigų - nevyko į nurodytą patruliavimo vietą Putinų mikrorajone, o savo reikalais važiavo į Santaikos gatvėje esančius garažus. Nei Alytaus PK tarnybinio patikrinimo grupė, nei Policijos departamentas neatkreipė dėmesio į šias reikšmingas aplinkybes, todėl tyrimas buvo atliktas neobjektyviai ir priimtas nepagrįstas sprendimas išmokėti kompensaciją. Būtent šios aplinkybės yra svarbios vertinant ieškinio pagrįstumą. Ieškovas savo valia be pakankamo pagrindo išmokėjęs kompensaciją V. L. neįgyja teisėto pagrindo susigrąžinti išmokėtas sumas LR Vyriausybės Nutarimo Nr.530 26 p. tvarka. Ieškovas veikė savo rizika, jis palankiau elgėsi savo pareigūno atžvilgiu, tačiau tai nesukelia ir negali sukelti prievolės kitiems asmenims. Visgi, šis klausimas būtų aktualus tik pripažinus, kad ieškovas tinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, nustatytu laiku ir tvarka kreipėsi į teismą dėl savo teisių gynybos.
Atsakovė UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t. b. l. 130-135) prašo apeliacinį skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-04-25 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas/trečiasis asmuo kreipėsi į draudiką su pretenzija dėl žalos atlyginimo už eismo įvykio metu apgadintą transporto priemonę bei ją pateikė apžiūrai. Todėl akivaizdu, jog apeliantas žinojo, kur buvo apdrausta transporto priemonės VW Passat valdytojų civilinė atsakomybė ir į kokią draudimo bendrovę turėjo kreiptis. Minėtą aplinkybę patvirtina ir tai, jog ieškovas, trečiasis asmuo žinojo, iš kurios draudimo kompanijos gavo minėtą draudimo išmoką. Todėl argumentas, jog jis neturėjo jokios informacijos apie UAB DK „PZU Lietuva“, todėl nežinojo į kurią draudimo kompaniją kreiptis dėl šiuo ieškiniu prašomos kompensacijos atlyginimo regreso/subrogacijos tvarka, yra visiškai nepagrįstas ir vertintinas kaip bandymas suklaidinti teismą. Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog iki teismo posėdžio žalos administravimo procedūra nebuvo baigta. Minėto įvykio žalos bylos administravimo procedūra buvo baigta dar 2006-05-25, kuomet buvo išmokėta draudimo išmoka už eismo įvykio metu apgadintą ir ieškovui, trečiajam asmeniui priklausančią transporto priemonę Audi 80. Atitinkamai, iki patikslinto ieškinio pateikimo atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ nei V. L., nei apeliantas nesikreipė į atsakovą UAB DK „PZU Lietuva“ su pretenzija dėl kitos (nei už apgadintą transporto priemonę) žalos atlyginimo. Vadovaujantis TPVCAPDĮ 15 str. nuostatomis, tokia pretenzija bei ją pagrindžiantys dokumentai yra privaloma sąlyga, kad draudikas pradėtų tokios pretenzijos administravimą ir dėl jos turėtų priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Apeliantas skunde nepateikia argumentų, dėl kokių priežasčių senaties terminas būtų apskaičiuotas netinkamai ar turėtų būti netaikomas. Ginčo eismo įvykis įvyko 2006-03-06, naikinamasis 4 metų terminas pretenzijoms pateikti suėjo 2010-03-06. Tuo tarpu patikslintas ieškinys atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atžvilgiu pareikštas tik 2012-12-20, t.y. praleidus nustatytą naikinamąjį ketverių metų terminą pretenzijoms pateikti. Minėtą aplinkybę, kad tai yra savarankiškas pagrindas ieškovo pateikto ieškinio atmetimui patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (2013-03-14 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis c. b. Nr. 3K-3-144/2013), Apeliantas praleido tiek TPVCAPDĮ 16 str. 4 d. numatyta materialujį naikinamąjį terminą pretenzijai draudikui pareikšti, tiek LR CK 1.125 str. 7 ir 8 d. numatytus sutrumpintus ieškinio senaties terminus ieškiniui pateikti. Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ prašo teismo taikyti šiuos terminus bei apeliacinį skundą atmesti. Ieškovas siekdamas įgyvendinti regreso/subrogacijos teisę, privalo įrodyti nukentėjusiajam asmeniui padarytą žalą, taip pat, jog minėta žala buvo padaryta nukentėjusiajam vykdant tarnybines pareigas. Remiantis į civilinę bylą pateiktais duomenimis ir dokumentais konstatuotina, jog ieškovas neįrodė nei vienos iš šių sąlygų. Eismo įvykio metu sužalotas policijos pareigūnas buvo nedarbingas tik 1 mėn., atitinkamai, ieškovo prašoma atlyginti suma/išmokėta kompensacija nelaikytina žala deliktinės civilinės atsakomybės prasme, kuria privalėtų atlyginti dėl įvykio atsakingas asmuo ar jo civilinės atsakomybės draudikas. Ikiteisminis tyrimas dėl minėto įvykio nutrauktas nukentėjusiajam V. L. ir kaltinamajam A. K. susitaikius. Nukentėjusysis V. L. susitaikymo protokole nurodė, jog jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą A. K. pilnai atlygino. Duomenų bei dokumentų, jog nukentėjusiajam V. L. buvo padaryta papildomos žalos, į nagrinėjamą civilinę bylą nėra pateikta. Be to, apeliantas neįrodė, jog prašoma priteisti žala atsirado nukentėjusiajam V. L. vykdant tarnybines pareigas. Remiantis ikiteisminio tyrimo medžiaga, galima daryti išvadą, jog 2006-03-06 įvykis įvyko ne trečiajam asmeniui vykdant tarnybines pareigas, o nukrypus nuo maršruto bei vykstant kitais nei tarnybos tikslais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Byloje nustatyta, kad eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas pareigūnas, įvyko 2006-03-06. Dėl šio eismo įvykio kaltas atsakovas A. K., kurio transporto priemonė apdrausta UAB DK „PZU Lietuva“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Trečiajam asmeniui Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatui draudimo bendrovė atlygino žalą už turto - policijos automobilio sugadinimą.
Ieškovas pareiškė regresinį reikalavimą atsakovams dėl žalos, atsiradusios išmokėjus nukentėjusiam pareigūnui kompensaciją LR Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr. 530 nustatyta Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų atlyginimo tvarka, atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas ieškinį atsakovės UAB DK „PZU Lietuva“ atžvilgiu atmetė CK 1. 131 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais bei išvada, kad ieškovas praleido sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą.
Pirmosios instancijos teismas ieškinio senaties termino pradžia laikė 2006-12-01, t.y. kad nuo šios datos ieškovas reikalavimo teisę įgijo išmokėjęs nukentėjusiam pareigūnui V. L. kompensaciją) ir nuo šios datos skaičiavo sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą. Bylos duomenys patvirtina, kad patikslintas ieškinys (reikalavimas) atsakovei UAB DK „PZU Lietuva“ dėl žalos atlyginimo pareikštas 2012-12-27, praleidus ieškinio senaties terminą, kurio ieškovas neprašė atstatyti.
Apelianto teiginiai, kad jam nebuvo žinoma apie atsakovo A. K. transporto priemonės VW Passat draudimą nepagrįsti ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų. Aplinkybės, kad 2006-03-06 įvyko eismo įvykis bei trečiajam asmeniui Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatui draudimo bendrovė atlygino žalą už turto - policijos automobilio sugadinimą apeliantui turėjo būti žinomos iš karto po įvykio, nes tik atlikusi atitinkamą tyrimą, ieškovė pareigūnui 2006-12-01 sumokėjo kompensaciją.
Apelianto teiginiai, kad tarp ieškovo ir atsakovės (draudiko) susiklostė draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytini draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai (CK 6.191, 6.987 straipsniai) nepaneigia, kad draudimo bendrovei atlyginus žalą už turto - policijos automobilio sugadinimą, minėto eismo įvykio žalos bylos administravimo procedūra buvo baigta dar 2006-05-25. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas iki patikslinto ieškinio pateikimo atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ būtų teikęs pretenziją UAB DK „PZU Lietuva“ dėl pareigūnui išmokėtos kompensacijos (žalos) atlyginimo. Teisė į draudimo išmokos sumokėjimą įgyvendinama per TPVCAPD įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatytus terminus (vienerius metus, bet ne vėliau kaip per ketverius metus nuo eismo įvykio dienos) pateikiant pretenziją draudikui.
CK 1.127 straipsnyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi, ieškinio senaties terminai policijos įstaigai, išmokėjusiai išmoką, skaičiuojami nuo tos dienos, kada žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nagrinėjamu atveju žalą patyręs asmuo (pareigūnas) apie savo teisės pažeidimą sužinojo eismo įvykio, per kurį buvo sužalota jo sveikata, metu, t. y. 2006-03-06, taigi, trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimui atlyginti žalą, padarytą eismo įvykiu, pasibaigė 2009-03-06. Tai, kad ieškovas šį terminą skaičiuoja nuo dienos, kada policijos įstaiga išmokėjo kompensaciją žalą patyrusiam asmeniui, šiuo atveju nėra teisiškai reikšminga, nes, regreso (arba plačiąja prasme – subrogacijos) teisę įgyvendinanti policijos įstaiga perima tokios apimties teises ir pareigas, kiek jų turėjo nukentėjęs asmuo. Nagrinėjamu atveju ieškovui (kreditoriui) įstatymo pagrindu perėmus pradinio kreditoriaus (nukentėjusio) teises ir pareigas tiek žalos atlyginimo prievolėje, tiek draudimo santykiuose taikoma tokia pati ieškinio senaties terminų skaičiavimo tvarka (CK 1. 125 str. 8 d., 1.127 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v. UADB „Seesam Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-368/2012).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais bei išvada, kad regreso teisę į žalą padariusį asmenį gali įgyvendinti tik tokiu atveju, kai nėra atsakingo draudiko. Šiuo atveju, atsakingas draudikas yra, todėl ieškovas atgręžtinio reikalavimo teisės, esant draudikui, į žalą padariusį asmenį A. K. neturi. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atsakovo atžvilgiu atmetė vadovaudamasis Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio 10 dalies nuostatomis pagrįstai.
Pirmosios instancijos teismas, nors ir netinkamai nustatė ieškinio senaties termino pradžios momentą, jį skaičiuodamas ne nuo eismo įvykio dienos, o nuo kompensacijos pareigūnui išmokėjimo, tačiau priėmė iš esmės teisingą sprendimą. Ieškinį atmetus dėl senaties termino, teisėjų kolegija dėl kitų ieškovo nurodytų draudimo bendrovės civilinės atsakomybės pagrindų nenagrinėjo.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais naikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o apskųstas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.
Atmetus apeliacinį skundą iš apelianto priteistinos priešingai šaliai jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovas A. K. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir mokėjimo kvitą Nr. 415470, patvirtinantį 350 Lt išlaidas už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą (2 t. b. l. 128-129). Šios išlaido pagrįstos, todėl iš apelianto priteistinos atsakovui (CPK 98 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos priteisti 350 Lt išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)).