Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo Policijos departamento prie VRM patikslintą ieškinį atsakovui A. K., UAB DK „PZU Lietuva“ bei tretiesiems asmenims Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir V. L. dėl žalos regreso tvarka atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010-01-11 teismo nutartimi atnaujintas procesas civilinėje byloje CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu (1 tomas, 113-115 b.l.) ir paskirtas bylos nagrinėjimas iš esmės, pareiškėjui (atsakovui) A. K. kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo pareiškus prašymą panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-06-11 sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti.

2009-06-11 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu (1 tomas, 58-60 b.l.) ieškovo Policijos departamento prie VRM ieškinys tenkintas iš dalies ir iš atsakovo A. K. Policijos departamento prie VRM naudai priteista 18 206,80 Lt žalai regreso tvarka atlyginti ir 288,20 Lt bylinėjimosi išlaidų bei valstybei 546 Lt žyminio mokesčio ir 16,30 Lt turėtų pašto išlaidų.

Civilinėje byloje nėra pateikta jokių įrodymų ir nurodyta faktinių aplinkybių, kad nukentėjusysis V. L. buvo sužalotas eidamas tarnybines pareigas arba dėl tarnybos, lengvo sveikatos sutrikdymo atveju. Priešingai, ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra nurodyta, kad policijos ekipažas važiavo ne nustatytu maršrutu, o Santaikos gatve į garažus, susitarti dėl automobilio remonto. Mano, kad vykimas į garažus dėl automobilio remonto, neįeina į nukentėjusio V. L. pareigas, nes jo tarnybinis maršrutas buvo visiškai į priešingą pusę, todėl pastarajam nebuvo jokio teisinio pagrindo išmokėti piniginę kompensaciją, kaip darbdavio socialinę paramą pinigais. Policijos pareigūnai V. L. ir M. S. į autoservisą vyko savo rizika. Šių aplinkybių teismas, priimdamas sprendimą, nesiaiškino.

Taip pat teismas neišsiaiškino ar teisingai buvo taikyti norminiai aktai, išmokant piniginę kompensaciją V. L. ir ar ieškovas apskritai turi regreso teisę. Susitaikęs su nukentėjusiu V. L. baudžiamojoje byloje, jis atlygino jam jo patirtą moralinę ir turtinę žalą.

LR Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr. 530 nustatyta „Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juo sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygos“. Pagal šių sąlygų 19 p. kompensacijas moka valstybės institucija, kurioje tarnauja apdraustasis. Sąlygų 20 p. nustato, kad kompensacija sužeistam ryšium su tarnyba, mokama vadovaujantis Centrinės medicininės komisijos išvada ir pateiktu įvykio aktu, surašytu darbovietėje. Prireikus vadovaujamasi ikiteisminio tyrimo išvada arba teismo sprendimu. Įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius asmenis.

LR vidaus reikalų ministras 2004-04-23 įsakymu Nr. IV-138 patvirtino taisykles „Dėl nustatymo, ar vidaus pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto- su profesiniu ar įvadiniu mokymu“. Pagal šių taisyklių 6 p. įstaigos vadovas, gavęs pranešimą apie pareigūno sveikatos sutrikdymą paveda atlikti tarnybinį patikrinimą. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma įvykio esmė ir padariniai, surinktos įvykio faktinės aplinkybės, įvykio priežastys ir sąlygos, ar įvykio metu, esant nustatytoms aplinkybėms, galėjo atsirasti tokio pobūdžio sveikatos sutrikdymas, koks susižalojusio pareigūno paties neatsargumo laipsnis, ar tarp pareigūno sveikatos sutrikdymo ir tarnybos yra nustatytas priežastinis ryšys, ar teisės aktų nustatyta tvarka išmokėtina informacija.

Policijos pareigūnai draudžiami valstybės lėšomis visam tarnybos laikotarpiui ir išmokant jiems įstatymu nustatyto dydžio kompensacijas už tarnybos metu ar dėl tarnybos patirtus sveikatos sužalojimus. Dėl tarnybos nukentėjusiems policijos darbuotojams iš valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikytina valstybinio socialinio draudimo rūšimi, nes policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkciją. Dėl to, pagal analogiją taip pat galima taikyti CK 6.290 str. 3 d., kurioje nustatyta draudimo išmokas išmokėjusių socialinių draudimo įstaigų regreso teisę į žalą padariusį asmenį.

Net jei atsakovas netyčia sužalojo pareigūną, dėl ko jam atsirado sveikatos sutrikdymas, pagal teismų praktiką (LAT civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-11-17 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7496/2008) yra pagrindas kilti atsakovo civilinei deliktinei atsakomybei.

Įvertinus, kad eismo įvykio metu galiojo eismo įvykio kaltininko A. K. ir UAB DK „PZU Lietuva“ sudaryta transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartis, mano, kad žalą turi atlyginti ir draudimo bendrovė, remiantis TPVPCAD įstatymo 19 str. 10 d, kurioje nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka įgyja regreso teisę į atsakingą draudiką, o jei tokio nėra- žalą padariusį asmenį. Draudimo bendrovei buvo žinoma 2006-03-06 eismo įvykio aplinkybės ir pretenzijos pagrindu buvo atlikta draudžiamojo įvykio administravimo procedūra, draudimo bendrovė atlygino žalą dėl sugadintos transporto priemonės- policijos automobilio. Mano, kad A. K. atsakomybė šiuo atveju yra daugiau moralinė.

Komisariatas atliko tarnybinį patikrinimą ir nustatė, kad policijos pareigūno V. L. sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu- jo tarnybos laiku, tarnybinio patikrinimo aktas nėra nuginčytas. Apie policijos pareigūnų nukrypimą nuo maršruto nebuvo jokių duomenų.

Tarp draudimo bendrovės ir A. K. 2005-04-08 buvo sudaryta Transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kurios galiojimo laikotarpiu (sutartis galiojo nuo 2005-04-11 iki 2006-04-10) buvo apdrausta draudimo sutartyje nurodytos transporto priemonės VW PASSAT, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo tretiesiems asmenims.

Mano, kad ieškovo reikalavimas dėl 20 206,80 Lt priteisimo nėra draudžiamasis įvykis ir jiems nekyla pareiga mokėti draudimo išmoką, atsižvelgiant į draudimo sutarties nuostatas, taip pat remiantis tuo, kad ieškovas neįrodė žalos bei jos dydžio, taip pat atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad žala atsirado ne tarnybinių pareigų atlikimo metu.

2012-04-18 LR Konstitucinio teismo nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.290 str. 1, 3 dalių <...>“ pažymėta, kad reikalavimo teisė į žalą padariusius asmenis įgyjama dėl tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiam asmeniui turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo. Todėl ieškovas visų pirma privalo įrodyti nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą, o antra, turi įrodyti, jog minėta žala atsirado nukentėjusiam asmeniui vykdant tarnybines pareigas. Ieškovas neįrodė ir neįrodinėjo nei vienos iš šių sąlygų.

Žalos kompensavimas pasireiškia nukentėjusio grąžinimu į jo ankstesnę turtinę padėtį, bet ne į geresnę, Tai, kad Policijos departamentas nukentėjusiam pareigūnui išmokėjo kompensaciją pagal Vidaus tarnybos statutą, nekeičia atsakingo už žalą asmens teisinės padėties, jo atsakomybės ribos nustatomos pagal tas pačias CK deliktinės atsakomybės taisykles. Regreso teisė prieš skolininką įgyvendinama pagal tas pačias taisykles, kaip ir tarp pradinio kreditoriaus ir skolininko. Išmokėta kompensacija pareigūnui negali būti žalos atlyginimu deliktinės civilinės atsakomybės prasme, nes jų dydis nėra pagrįstas konkrečiu atveju padarytos žalos dydžio nustatymu, apskaičiavimu, išreiškimu piniginiu ekvivalentu. Šiuo atveju išmokos praranda žalos kompensuojamą funkciją ir tampa baudimu. Ši pozicija suformuota ir naujausioje teismų praktikoje.

Kadangi nukentėjęs trečiasis asmuo gali reikalauti tik tiek žalos atlyginimo, kiek jos patyrė, policijos įstaigų atgręžtinio reikalavimo teisė nėra absoliuti, o privalo būti aiškinama visų CK normų kontekste.

Taip pat neįrodyta, kad žala atsirado nukentėjusiam V. L. vykdant tarnybines pareigas, nes iš tarnybinio patikrinimo medžiagos matyti, kad ekipažas nukrypo nuo maršruto, ir į Santaikos gatvę vyko kitais, ne tarnybos reikalais.

Be to, ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, prašo taikyti ieškinio senatį. Policijos įstaigos regresinis reikalavimas gali būti reiškiamas tik tuo atveju, jei tokį reikalavimą galėjo reikšti pradinis kreditorius- žalą patyręs asmuo. CK 1.125 str. 8 d. nustatyta, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminai policijos įstaigai, išmokėjusiai kompensaciją, skaičiuojami nuo tos dienos, kada žalą patyręs asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šiuo atveju, pareigūnas apie savo teisės pažeidimą sužinojo eismo įvykio, per kurį buvo sužalota jo sveikata, metu, t.y. 2006-03-06. Tokiu būdu, trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimui atlyginti žalą, padarytą eismo įvykio metu, pasibaigė 2009-03-06. Tuo tarpu ieškovo patikslintas ieškinys draudimo bendrovės atžvilgiu pareikštas tik 2012-12-20, t. y. praleidus nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą. Pažymėjo, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas jau tuo metu, kai draudimo bendrovė į bylą buvo įtraukta trečiuoju asmeniu, t.y. 2010-02-03.

Trečiasis asmuo V. L. į teismo posėdį neatvyko, tačiau jam žinoma apie teismo posėdžio vietą ir laiką, šaukimas įteiktas tinkamai, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (CPK 247 str.).

Prašymas dėl teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo A. K. buvo priteista Policijos departamento prie VRM naudai 18 206,80 Lt žalai atlyginti, panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo tenkintinas (CPK 371 str. 1 d. 3 p.).

Atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas privalo bylą nagrinėti pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 str. 4 d.), t.y. teismas turi patikrinti teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ta apimtimi ir tokiais pagrindais, kurie nurodyti teismo nutartyje atnaujinti procesą.

Procesas byloje atnaujintas CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, kai be pagrindo, žinant atsakovo A. K. gyvenamąją vietą, buvo pasinaudota kuratoriaus paskyrimo institutu, atsakovui nuo bylos nagrinėjimo pradžios nedalyvaujant bylos nagrinėjime.

Nagrinėjant bylą nuo pradžios, ieškovas pateikė patikslintą ieškinį ( 2 tomas, 42-48 b.l.). Ieškovas Policijos departamentas prie LR VRM pareiškė atgręžtinį reikalavimą dėl eismo įvykio kaltam asmeniui A. K. ir draudimo bendrovei, apdraudusiai jo civilinę atsakomybę privalomuoju civiliniu draudimu, prašydama priteisti iš jų subsidiariai Policijos departamento patirtai žalai atlyginti dėl kompensacijos išmokėjimo eismo įvykio metu nukentėjusiam pareigūnui V. L., tuo metu atlikusiam tarnybines pareigas.

Dėl A. K. civilinės atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad tarp UAB DK „PZU Lietuva“ ir A. K. 2005-04-08 buvo sudaryta Transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis AYAS 01/141493 (draudimo sutarties liudijimas LT /AYA Nr. 1574692 (1 tomas, 152-157 b.l.). Sutarties galiojimo laikotarpis nuo 2005-04-11 iki 2006-04-10. Eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas pareigūnas, įvyko 2006-03-06, t.y. galiojant sutarčiai. Šia sutartimi buvo apdrausta draudimo sutartyje nurodytos transporto priemonės VW PASSAT valdytojų civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo tretiesiems asmenims, įvykus įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytam draudiminiam įvykiui.

Ieškovui draudimo bendrovė atlygino žalą už turto- policijos automobilio sugadinimą. Byloje keliamas klausimas ar apskritai žalą turi atlyginti kaltas dėl eismo įvykio asmuo, jei jo civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju civiliniu draudimu. Teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad eismo įvykio metu galiojanti draudėjo ir draudiko sudaryta Transporto priemonių valdytojų privalomojo draudimo civilinės atsakomybės sutartis, koreguoja regreso teisės įgyvendinimą (LAT 2012-10-16 nutartis civ. byloje Nr.3K-74/2012).

Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta, kad išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ir naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Šio įstatymo 19 str. 10 d. nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka įgyja regreso teisę į atsakingą draudiką, arba, jei tokio nėra, į žalą padariusį asmenį. Socialinio draudimo išmoką išmokėjęs subjektas, regreso teisę į žalą padariusį asmenį gali įgyvendinti tik tokiu atveju, kai nėra atsakingo draudiko. Šiuo atveju, atsakingas draudikas yra, todėl ieškovas atgręžtinio reikalavimo teisės, esant draudikui, į žalą padariusį asmenį A. K. neturi. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu ne kartą pažymėjo, kad A. K. atsako tik moraline prasme. Tai leidžia teigti, kad ieškovas net ir nepalaiko reikalavimo A. K. atžvilgiu, todėl ieškinys jo atžvilgiu ir netenkintinas.

Dėl ieškinio senaties.

Atsakovė- draudimo bendrovė reikalavimui jos atžvilgiu prašo taikyti ieškinio senatį.

Sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (CK 1.125 str. 8 d.).

Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.).

Iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 str. 4 d.). Tai reiškia, kad ieškinio senaties terminas prasideda įvykužius pagrindinę prievolę. Nuo šio momento trečiasis asmuo tampa skolininko kreditoriumi, t. y. įgyja reikalavimo teisę. Ieškovas reikalavimo teisę įgijo išmokėjęs nukentėjusiam pareigūnui V. L. kompensaciją 2006-12-01. Nuo šio momento ir turi būti skaičiuojamas sutrumpintas ieškinio senaties terminas. Patikslintas ieškinys (reikalavimas) atsakovei draudimo bendrovei UAB DK „PZU Lietuva“ dėl žalos atlyginimo pareikštas 2012-12-27, praleidus ieškinio senaties terminą, kurio ieškovas neprašo atstatyti. Todėl ieškinys atsakovės draudimo bendrovės atžvilgiu taip pat atmestinas, kaip praleidus ieškinio senaties terminą (CK 1.126 str.).

Ieškinį atmetus dėl senaties termino, kiti ieškovo nurodyti draudimo bendrovės civilinės atsakomybės pagrindai nenagrinėtini.

Sprendimo įvykdymo atgręžimas.

Priėmus sprendimą atmesti ieškinį atsakovo A. K. atžvilgiu, jam turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal 2009-06-11 sprendimą išieškota (CK 760 str. 1 d., 761 str. 1 d.). Byloje yra duomenys, kad iš A. K. pagal sprendimą išieškotas 546 Lt žyminis mokestis valstybei ir 16,30 Lt pašto išlaidos valstybei (1 tomas, 174-175 b.l.). Šie išieškoti pinigai, sprendimui įsiteisėjus turi būti sugrąžinti iš valstybės A. K..

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovui A. K. priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurios yra pagrįstos ir neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 str. 1 d.).

Taip pat iš ieškovės, atmetus ieškinį, priteistinos išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 96 str. 5 d.).

Vadovaujantis CPK 268-270 str., 371 str. 1 d. 3 p., 2 ir 3 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti.

Priteisti iš Policijos departamento prie LR VRM A. K. 1100 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš Policijos departamento prie LR VRM 134 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti iš valstybės A. K. a.k. 35402070160 562,30 Lt žyminį mokestį ir pašto išlaidas, 2009-10-21 pervestus antstolės Angelės Kvaraciejienės pavedimu Nr. 3555.

Sprendimą šioje dalyje pavesti vykdyti VMI prie LR FM.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.