Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja I. K., sekretoriaujant R. S., dalyvaujant prokurorui I. V., kaltinamajam A. G., kaltinamojo gynėjui advokatui J. Z., nukentėjusiajam I. T., nedalyvaujant nukentėjusiajam D. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, nesimokantis, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas 15 kartų:

1) 2001-09-24 Kretingos r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 str. 3 d. - 2 metams laisvės atėmimo, pritaikius BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) 2003-01-10 Kretingos r. apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d. - 2 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 43 str., subendrinus su 2001-09-24 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, galutinė bausmė - 2 metai 1 mėn. laisvės atėmimo, kuri 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos“ 5 str. pagrindu sumažinta 1/6, nustatant 1 metų 8 mėn. 28 d. laisvės atėmimo bausmę;

3) 2003-02-04 Kretingos r. apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d. - 2 metams laisvės atėmimo, pritaikius 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos“ 5 str., bausmė sumažinta 1/6, paskiriant galutinę bausmę - 1 metus 8 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 42 str. 4 d., bausmę subendrinus su 2003-01-10 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, galutinė bausmė paskirta 1 metai 8 mėn. 28 d. laisvės atėmimo. 2003-10-07 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi pagal 2003-02-04 nuosprendį veika perkvalifikuota iš 1961 m. BK 271 str. 2 d. į 2000 m. BK 178 str. 1 d., bausmė nepakeista;

4) 2005-08-16 Kretingos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d. - 30 parų arešto;

5) 2006-06-21 Kretingos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. - 40 parų arešto;

6) 2006-09-25 Kretingos rajono apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. - 1 metams laisvės atėmimo;

7) 2008-06-20 Kretingos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. - 1 metams 6 mėn. laisvės atėmimo;

8) 2008-09-17 Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (patikslintu to paties teismo 2008-09-18 nutartimi) pagal BK 180 str. 1 d. - 1 metams 9 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis ši bausmė subendrinta su Kretingos rajono apylinkės teismo 2008-06-20 nuosprendžiu skirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams;

9) 2011-01-13 Palangos miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. - 90 parų areštu;

10) 2011-08-10 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2011-12-15 nuosprendžiu, pagal BK 129 str. 2 d. 8 punktą - 15 metų laisvės atėmimo;

11) 2011-10-03 Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2012-01-12 nuosprendžiu, pagal BK 178 str. 2 d. - 4 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., bausmė subendrinta su Palangos miesto apylinkės teismo 2011-06-13 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėn.;

12) 2011-10-25 Kretingos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d., 214 str. 1 d., 182 str. 1d., 215 str. 1 d. - 3 metams 6 mėn. laisvės atėmimo; Kretingos rajono apylinkės teismo 2012-01-24 nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-10-25 nuosprendžiu, Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-10-03 nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2012-01-12 nuosprendžiu, ir Klaipėdos apygardos teismo 2011-08-10 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2011-12-15 nuosprendžiu, skirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir skirta 15 metų laisvės atėmimo, prie šios bausmės, vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 3 dalimis, pridėta pagal Kretingos rajono apylinkės teismo 2008-09-17 nuosprendį neatliktos bausmės dalis ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 15 metų 3 mėn.;

13) 2012-09-20 Plungės rajono apylinkės teismo pagal BK 232 str., 181 str. 1 d. - 3 metų laisvės atėmimo bausme; ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 d. ir 3 d., subendrinta su Kretingos rajono apylinkės teismo 2012-01-24 nutartimi nustatytos bausmės neatlikta dalimi, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 15 metų;

14) 2014-04-30 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu panaikintas 2013-12-11 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo pagal BK 181 str.1 d. išteisintas ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo pripažintas kaltu pagal 181 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., prie 2012-09-20 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 15 metų laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 17 metų laisvės atėmimo, į bausmę įskaitytas laikas, atliktas pagal 2012-09-20 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendį,

15) 2014-08-08 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d., taikant BK 64 str. 1 d., 4 d., 9 d., 18 metų 2 mėnesiams laisvės atėmimo, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 290 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. 2014-10-03 apie 2.15 val., atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), atskirame lokaliniame sektoriuje, 18 būryje, tyčia, turėdamas tikslą pažeminti patruliuojančius pareigūnus - prižiūrėtoją I. T. ir prižiūrėtoją D. S., išbėgęs iš tualeto, apipylė stiklinėje taroje buvusiu turiniu, nuo kurio sklido fekalijų kvapas, tokiais veiksmais įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus – nukentėjusiuosius I. T. ir D. S..

Kaltinamasis A. G. kaltę visiškai pripažino. Paaiškino, kad 2014-10-03 apie 2.15 val. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, 18 būryje du pareigūnus apipylė fekalijomis, kurias pats padarė. Taip padarė todėl, kad norėjo būti pervestas į kitus pataisos namus. Bausmę atlikinėjo Oze, kur sėdi visi mafiozai. Teigė, kad jam buvo pasakyta taip padaryti, jei to būtų nepadaręs, būtų blogai. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė asmenis, kurie liepė taip padaryti, bet tai yra ne tie asmenys, jis pamelavo. Jį tai padaryti privertusius asmenis teisiamojo posėdžio metu nurodyti atsisakė. Įžeidė pareigūnus ir mano, kad padarė gerai, taip turėjo ir būti. Bandė pareigūno atsiprašyti, bet pareigūnas jį ignoravo. Blogai vertina savo veiksmus, kaip bus toliau, jam vienodai, nes yra pasodintas visam gyvenimui, todėl nėra skirtumo, kaip jam elgtis. Bausmę atlieka (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, drausmės grupėje. Turi priteistų civilinių ieškinių virš 100000 litų, tačiau nemokėjo ieškinių ir nemokės. Nemano, kad pareigūnams padaryta žala dėl apipylimo fekalijomis, nes jas galima nusiplauti, tačiau teigė, kad pats apipiltų drabužių nenešiotų.

Kaltinamasis kaltę dėl padaryto nusikaltimo visiškai pripažino, davė parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorui ir gynėjui neprieštaraujant, teisminio bylos nagrinėjimo metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalimi, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir priimant nuosprendį remiamasi ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie pripažintini įrodymais:

Apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis I. T. parodė, kad 2014-10-03 apie 2.15 val. 8-to lokalinio sektoriaus apėjimo metu su prižiūrėtoju D. S. ėjo 18 būrio koridoriumi. Apie 2.19 val., einant link posto Nr. 8, besiartinant prie 18 būrio nuteistųjų tualeto durų, iš tualeto išbėgęs nuteistasis A. G. tyčia iš nenustatytos taros apipylė jį išmatomis, aptaškė veidą, rankas ir uniformą, taip ją sugadindamas. Tuo skysčiu apipylė ir kartu su juo patruliavusį prižiūrėtoją D. S.. Dėl apipylimo metu sugadintos uniformos ir sklindančios smarvės nebegalėjo vykdyti tarnybos, todėl direktoriaus budintis padėjėjas nurodė vykti į namus. Prašo priteisti 5000 Lt neturtinę žalą. Švarkas buvo sugadintas, todėl prašo priteisti 169 Lt 99 ct su PVM turtinę žalą (b. l. 35, 36).

Apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. S. parodė, kad 2014-10-03 apie 2.15 val. 8-to lokalinio sektoriaus apėjimo metu su prižiūrėtoju I. T. ėjo 18 būrio koridoriumi. Apie 2.19 val., einant link posto Nr. 8, besiartinant prie 18 būrio nuteistųjų tualeto durų, iš tualeto išbėgęs nuteistasis A. G. tyčia iš nenustatytos taros apipylė jį išmatomis, aptaškė veidą, rankas ir uniformą. Tuo skysčiu apipylė ir kartu su juo patruliavusį prižiūrėtoją I. T.. Prašo priteisti 5000 Lt neturtinę žalą. Tarnybinė uniforma buvo tik sutepta, bet nesugadinta, todėl turtinė žala nepadaryta (b. l. 42, 43).

Apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu D. D. parodė, kad 2014-10-03 apie 2.15 val. dirbo poste Nr. 8 su vaizdo stebėjimo aparatūra. Apie 2.20 val., pareigūnams grįžtant 18 būrio koridoriumi į postą Nr. 8, pastebėjo, kad iš nuteistųjų tualeto išbėgo nuteistasis, rankoje laikydamas kažkokį indą, ir šliūkštelėjo iš jo ant pareigūnų. Pareigūnams grįžus į postą Nr. 8 pamatė fekalijomis apipiltas jų tarnybines uniformas, veidus ir rankas (b. l. 47).

(duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriaus budinčiojo padėjėjo R. M. tarnybiniu pranešimu, kuriuo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl valstybės tarnautojo įžeidimo (b. l. 3).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, schema, kuriame užfiksuotos apžiūrėtos pataisos įstaigos patalpos, 8 lokalinio sektoriaus 18 nuteistųjų būrio koridorius. Su nusikalstama veika susijusių pėdsakų nerasta, niekas nepaimta (b. l. 4-5).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, jog paimtas kompaktinis diskas su kameros, fiksavusios vaizdus 18 būrio koridoriuje, vaizdo įrašu (b. l. 6).

Kompaktinio disko apžiūros protokole nurodyta, kad peržiūrėjus filmuotą medžiagą matyti, kaip asmuo išbėga iš tualeto su rankoje laikomu daiktu (indu), po ko nuo jo atšoka šalia buvę pareigūnai (b. l. 7-10).

Byloje surinktais bei teisme ištirtais ir aptartais įrodymais įrodyta, kad kaltinamasis A. G. viešai įžeidė valstybės tarnautojus, atliekančius jiems pavestas funkcijas, jų tarnybos metu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtintos nuostatos užtikrina žmogaus asmens neliečiamumą ir orumą. Kaltinamasis, apipildamas fekalijomis nukentėjusiuosius – savo pareigas einančius valstybės tarnautojus, įžeidė ne tik jų asmeninį orumą, bet kartu ir jų profesinį bei tarnybinį orumą. Kaltinamasis pasirinko netinkamą būdą savo asmeninių problemų sprendimui ir siekė pasityčioti iš valstybės tarnautojų, elgėsi nusikalstamai ir tuo padarė nusikaltimą, numatytą BK 290 straipsnyje.

Kaltinamasis teisiamajame posėdyje nurodė, kad už tokius veiksmus jis jau buvo nubaustas drausmine tvarka, pateikė teismui (duomenys neskelbtini) PN direktoriaus 2014-10-03 nutarimą, patvirtinantį, kad jis nubaustas dėl 2014-10-03 2.15 val. bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo – pareigūnų apipylimo fekalijomis. A. G. nubaudimas drausmine tvarka pataisos namuose reglamentuojamas pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, todėl drausminės nuobaudos yra skiriamos už pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus. Kaltinamajam paskirtoji drausminė nuobauda baudžiamosios atsakomybės nepašalina bei neįtakoja, lygiai taip pat kaip ir baudžiamoji atsakomybė nepašalina bei neapima pataisos įstaigoje padaryto vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo. Baudžiamąją ir drausminę atsakomybę pagal padarytas nusikalstamas veikas ar vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus reglamentuoja skirtingi įstatymai, numatantys skirtingas teisines pasekmes, todėl tai vertinti kaip dvigubą nubaudimą nėra jokio teisinio pagrindo.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į tai, kad jis pagal pavojingumo laipsnį padarė nesunkų nusikaltimą, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo gynėjas prašė pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikaltimą. Nors kaltinamasis pripažino savo kaltę, tačiau jis nebuvo nuoširdus, neišgyveno dėl padarytų veiksmų ir nesistengė sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, todėl vien tai, kad pripažino padaręs nusikalstamą veiką, negali būti vertinama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tai yra nurodė esmines nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, tačiau būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo ir gailėjimosi, turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nesigailėjo dėl padaryto nusikaltimo, be to iš parodymų visumos, iš jo elgesio teisiamojo posėdžio metu matyti, kad jis visiškai abejingas atsiradusioms pasekmėms. A. G. yra penkiolika kartų nuteistas, pripažintas pavojingu recidyvistu, nusikalto laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu pataisos įstaigoje, pareigūnų įžeidimui pasirinkdamas itin grubų būdą, pataisos namuose charakterizuojamas neigiamai, drausmine tvarka už nustatyto režimo reikalavimų pažeidimus baustas 18 kartų. Įvertinus šias aplinkybes, o taip pat ir nukentėjusiojo išsakytą poziciją dėl bausmės dydžio, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, didesnė nei sankcijoje numatytas jos dydžio vidurkis. Kaltinamasis A. G. šią baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme kaltu visiškai prisipažino, teisminio bylos nagrinėjimo metu atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl, paskyrus bausmę už šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymą, taikytinos BK 64¹ straipsnyje numatytos nuostatos ir bausmė mažintina vienu trečdaliu. Kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė neatlikęs anksčiau jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bausmės bendrintinos taikant BK 64 straipsnio nuostatas.

Byloje pareikšti nukentėjusiųjų I. T. ir D. S. civiliniai ieškiniai neturtinei žalai atlyginti, o I. T. – ir turtinei žalai atlyginti - tenkintini, nes žala atsirado kaltinamojo nusikalstamų veiksmų pasekoje (CK 6.263 str.). Tarp kaltinamojo padarytos neteisėtos veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į tai, kad neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio, pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Nukentėjusieji nusikaltimo padarymo metu patyrė didžiulį pažeminimą, išgyveno dvasiškai, jautė nemalonius pojūčius, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau nusikaltimu sunkių pasekmių nesukelta, nėra liekamųjų reiškinių. Vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatytinas mažesnis negu prašo nukentėjusieji. Nukentėjusiojo I. T. pareikštas civilinis ieškinys 49,23 Eur (169,99 Lt) turtinei žalai atlyginti yra pagrįstas, įrodytas, todėl visiškai tenkintinas, nes fizinis ar juridinis asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinę žalą, turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, o kaltinamasis, padaręs žalą, privalo ją visiškai atlyginti (BPK 109 str., CK 6.263 str., 6.279 str. 1 d.).

Byloje gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos A. G., išlaidas iki 2015-05-25 sudaro 92,64 Eur. Vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau, BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą, privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės bylos baudžiamoji byla Nr. 2K–322/2014, Nr. 2K-28-976/2015; KAT nutartis byloje Nr. T-100-634/2015 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo jo valios, nes kaltinamasis ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nelaisvėje, negalėjo pats tinkamai užsitikrinti teisės į gynybą, gynėjas buvo skirtas tyrėjo nutarimu bei teisėjo nutartimi, o duomenų apie kaltinamojo turtinę padėtį nėra, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnyje, ir nubausti 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimu.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2014-08-08 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi (15 metų 5 mėnesiais 16 dienų), prie neatliktos bausmės dalies iš dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtąją bausmę ir galutinai nuteisti laisvės atėmimu 16 (šešiolikai) metų 2 (dviems) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2015-06-04.

Priteisti iš A. G.: nukentėjusiojo D. S. naudai - 500 eurų neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiojo I. T. naudai - 500 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 49,23 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos, o suimtam nuteistajam šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.