Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. B., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, netekėjusi, nesimokanti ir nedirbanti, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje,

S. M., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo( mokosi Kelmės profesinio rengimo centre), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamosios T. B. ir S. M. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, o būtent: 2017 m. spalio 24 d., apie 14 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje - prie K(duomenys neskelbtini), S. M. tyčia apie 10 kartų rankomis sudavė E. K. į galvą, o T. B. tyčia vieną kartą įspyrė atsiklaupusiai nukentėjusiajai E. K. į kaklo - pasmakrės sritį, tuo padarė E. K. odos nubrozdinimą smakro projekcijoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą ir grasino nukentėjusiajai ją supjaustyti, galvą sukišti į „rūkalinę" bei sukišti į konteinerį, padegti, tuo bendrais įžūliais veiksmais T. B. ir S. M. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamoji T. B. kalta prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad būnant pamokoje profesinio rengimo centre, atėjo D. K., kuri pasakė S. M., kad mokyklos pirmame aukšte yra atėjusi E. K.. Kadangi S. M. yra jos( T. B.) draugė, tai ji ėjo kartu su S. M., taip pat pasikvietė kartu eiti M. R. ir D. K.. Ji( T. B.) tada dar nepažinojo E. K., bet žinojo, kad E. K. „per feisbuką“ buvo negražiai išvadinusi S. M., todėl jos norėjo viską išsiaiškinti. S. M. paklausė E. K., kodėl ją negražiai išvadino bei sudavė vieną - du kartus delnu E. K. per galvą. Pokalbis nutrūko, nes atvažiavo policija, jos nuėjo į kitą mokyklos pusę, tuomet ji ( T. B.) liepė E. K. atsiklaupti ir atsiprašyti S. M., o kai ji atsiklaupė - spyrė jai koja į kaklą. E. K. pradėjo verkti, buvo išsigandusi. Kitos mergaitės į konfliktą nesikišo. Vėliau ji nukentėjusiosios atsiprašė. Dėl savo elgesio gailisi. Konflikto metu E. K. tikrai negrasino, nei „supjaustyti“ nei „kažkur sukišti“, dėl to kaltės nepripažįsta.

Kaltinamoji S. M. kalta prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad pamokos metu D. K. jai pasakė, kad į (duomenys neskelbtini), kur jos mokosi, pirmą aukštą yra atėjusi E. K.. Kadangi E. K. anksčiau ją buvo pavadinusi „kekše“, ji nutarė su E. K. išsiaiškinti ir nuėjo į mokyklos pirmą aukštą, kartu ėjo T. B. ir M. R. su D. K.. Ji ( S. M.) pakvietė E. K. pasikalbėti į kiemą, visos nuėjo už mokyklos, kur visi renkasi parūkyti. Ji pradėjo su E. K. kalbėti ir porą kartų trenkė E. K. per galvą, nors norėjo tik vieną kartą suduoti per veidą. Tuo metu atvažiavo policija, jos visos perėjo į kitą mokyklos pusę( pasivijo E. K.), tuomet T. B. kažką pasakė E. K., o kai ši atsiklaupė – T. B. spyrė jai į smakrą. E. K. verkė. Dėl savo elgesio gailisi, supranta, kad pasielgė nederamai, nukentėjusiosios atsiprašė. Nepripažįsta, kad nukentėjusiajai sudavė 10 kartų, nes sudavė tik vieną - du kartus.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų kaltė įrodyta.

Nukentėjusioji E. K. paaiškino, kad į (duomenys neskelbtini) atėjo su R. S.. Būnant mokyklos pirmame aukšte, prie jų priėjo S. M., T. B., D. K. ir M. R.. S. M. prie jos priėjusi pakvietė išeiti į lauką pasikalbėti. Jos visos nuėjo už mokyklos, S. M. ėmė jos klausinėti, kodėl ją negražiai vadino ir pradėjo mušti per galvą, kiek kartų sudavė neprisimena, iki 10 kartų. Tuo metu atvažiavo policija ir jos pasitraukė iš tos vietos, tačiau kitos mergaitės jas pasivijo, tada T. B. liepė jai( E. K.) klauptis ir atsiprašyti S. M.. Ji nesileido žeminama ir nesiklaupė, tačiau po to, nenorėdama problemų, vistik atsiklaupė, bet neatsiprašiusi atsistojo. Tada T. B. vėl liepė klauptis ir atsiprašyti S. M., o kai ji atsiklaupė antrą kartą ir atsiprašė - T. B. spyrė jai vieną kartą į smakrą, dėl ko jai labai suskaudo, „užėmė kvapą“ ir ji atsikosėjo krauju. Šiuo metu nepamena tiksliai kaip T. B. jai grasino, bet kalbėjo, kad „ sukiš į rūkalinę“. Vėliau S. M. ir T. B. jos atsiprašė, ji atleido, civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytoja R. S. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino( b.l.45-47), kad jai žinoma, jog E. K. „per aplinkinius“ pavadino S. M. ,,kekše", dėl to, 2017 m. spalio ar lapkričio mėn. tarp E. K. ir S. M. prie (duomenys neskelbtini) ,,profkės" įvyko konfliktas. Tą dieną ji( R. S.) su E. K. važiavo pirkti batų, iki autobuso buvo dar likę laiko, todėl jos abi nuėjo į ,,profkę", kur jas pamatė D. K. ir pasakė S. M., kuri atėjusi paklausė „kuri iš jų yra E.“ ir pasiūlė išeiti į kiemą pasikalbėti. Nuėjus už mokyklos S. M. pradėjo rankomis daužyti E. K. per galvą, galėjo suduoti apie 10 kartų. E. K. apsiverkė. Po to ir T. B. aiškinosi, kodėl E. K. pavadino S. M. ,,kekše", liepė E. K. klauptis ir atsiprašyti. T. B. grasino E. K., kad jei ši nesiklaups, tai „ sukiš ją į konteinerį“, padegs. Taip pat sakė, kad turi peiliuką ir E. K. supjaustys. Kai E. K. atsiklaupė T. B. įspyrė E. K. „ į barzdą“ ir buvo matyti nubrozdinimai.

Liudytoja D. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino ( b.l.51-52), kad tikslios datos nepamena, bet buvo antradienis tarp 13-14 val. Viskas vyko (duomenys neskelbtini) PRC kieme, spalio ar lapkričio mėn. S. M. norėjo išsiaiškinti, kodėl E. K. pavadino ją „kekše“, jos susitiko mokykloje ir po to išėjo į kiemą pasikalbėti. Kartu dalyvavo T. B., M. R.. Buvo tik pokalbis, kuris truko 10-15 min., jokių veiksmų nebuvo. E. K. atsiprašė S. M.. Jei ir buvo suduoti smūgiai, tai ji to nematė. Ji tuo metu susirašinėjo telefonu, todėl nelabai žiūrėjo. T. B. buvo agresyviausia, šaukė atsiprašyti, bet E. K. negrasino.

Liudytoja M. R. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino( 55-56), kad buvo konfliktas tarp jos klasiokės S. M. ir E. K., kuris vyko 2017 m. lapkričio mėn., prie (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centro. Viskas atsitiko dėl to, kad E. K. išvadino S. M. ,,kekše". Jos abi išėjo į lauką pasikalbėti, E. K. atsiprašė. Pasikalbėti ėjo S. M., T. B. ir D. K.. E. K. kelis kartus atsiprašė S. M.. Niekas E. K. nesudavė, bent jau ji( M. R.) nematė ir grasinimų negirdėjo.

–BIRT ataskaita, kurioje užfiksuota, kad 2017 m. spalio 25 d. 09 val. 57 min. bendruoju pagalbos telefonu J. K. pranešė, kad 2017 m. spalio 24 d. apie 14 val. 30 min. prie (duomenys neskelbtini) jos dukrą E. K., gimusią (duomenys neskelbtini), sumušė ir grasino nužudyti T. B., S. M., D. K. ir dar viena mergina vardu M. ( b.l.4);

-2017 m. spalio 25 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad pareiškėja J. K. prašo nubausti merginas, 2017 m. spalio 24 d. sumušusias jos nepilnametę dukterį E. K.( b.l.6-8);

– 2017 m. spalio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokole (fotolentelėje) užfiksuota įvykio vietos – (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centro teritorija, esanti adresu (duomenys neskelbtini), už mokyklos pastato esančios aikštelės, apžiūra ( b.l.19-23);

– Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G 1417/2017(04) užfiksuota, kad E. K. nustatytas odos nubrozdinimas smakro projekcijoje. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu ar galimai paviršiumi. E. K. nustatytas kūno sužalojimas padarytas 1 trauminio poveikio metu. Sužalojimas, nustatytas E. K., gali būti padaromas tiek į minėtą sritį suduodant smūgį, tiek ir minėta sritimi atsitrenkiant į sužalojimo padarymo mechanizme nurodytus daiktus. E. K. nustatytas kūno sužalojimas gali būti padaromas ir užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir laiku. E. K. nustatytas kūno sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu ( b.l.33);

Dėl veikos kvalifikavimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. <...> Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009).

Kaltinamosios T. B. ir S. M. viešoje vietoje, mokyklos teritorijoje, matant pašaliniams asmenims, bendrais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai – S. M. tyčia sudavė nukentėjusiajai smūgius į galvą, o T. B. tyčia spyrė nukentėjusiajai į kaklo – pasmakrės sritį, taip padarydama nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl kaltinamųjų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

Kaltinamosios, kurios ikiteisminio tyrimo metu kaltę neigė kategoriškai, teisme pakeitė parodymus ir iš esmės faktines aplinkybes pagal joms pareikštus kaltinimus pripažino, pagrįstai tikėtina, kad konfliktas kilo dėl asmeninių nesutarimų, tarp nukentėjusiosios E. K. ir kaltinamosios S. M., dėl pasakyto įžeidžiančio žodžio, vienok aiškintis asmeninius santykius, spręsti konfliktą viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje ir panaudojant nukentėjusiosios atžvilgiu fizinį smurtą, kaltinamoji S. M. neturėjo teisės. Kaltinamoji T. B., kuri viešoje vietoje pašalinių asmenų akivaizdoje spyrė nukentėjusiajai į pasmakrės - kaklo sritį ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, anksčiau nukentėjusiosios net nepažinojo, jokie asmeniniai santykiai, nesutarimai judviejų nesiejo, jos veiksmai buvo aiškiai chuliganiški ir nusikalstami. Abi kaltinamosios paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu neigė kaltę norėdamos išvengti atsakomybės ir nors jos teisme pakeitė parodymus, kaltę pripažino iš dalies, bet nebuvo nuoširdžios - S. M. teigė sudavusi nukentėjusiajai ne 10, o tik 1-2 kartus į galvą, o kaltinamoji T. B. neigė grasinusi nukentėjusiajai „supjaustyti“, „galvą sukišti į rūkalinę“ bei „sukišti į konteinerį“. Nuoseklūs nukentėjusiosios ir liudytojos R. S. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui ir teisme nekelia jokių abejonių, kai tuo tarpu kaltinamosios savo parodymus kaitaliojo, todėl kaltinamųjų parodymai dėl suduotų smūgių skaičiaus ir grasinimo nukentėjusiajai vertintini kritiškai, mažinti kaltinimo apimtį nėra jokio pagrindo.

Bausmių skyrimas.

Skirdamas kaltinamosioms bausmę teismas atsižvelgia į BK 54, 56 straipsniuose nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus, į kaltinamųjų kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nei vienos kaltinamosios prisipažinimas nebuvo nuoširdus, teikdamos parodymus teisme jos klaidino teismą, nepripažino atskirų kaltinime inkriminuotų aplinkybių arba aiškino, kad neprisimena.

Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji S. M. neteista, nebausta administracine tvarka, tačiau mokymo įstaigos charakterizuojama iš esmės neigiamai( praleidžia daug pamokų be pateisinamos priežasties), tačiau atsižvelgiant, kad yra nepilnametė, moksleivė jai skirtina mažesnė nei vidutinės trukmės laisvės apribojimo bausmė ir skirtini įpareigojimai.

Kaltinamoji T. B. neteista, bet bausta administracine tvarka, nepilnametė, niekur nesimoko ir nedirba, paskutinės mokymo įstaigos charakterizuojama neigiamai( praleidinėjo pamokas, nebuvo pažangi, turėjo problemų ir su bendraamžiais ir su mokytojais, išbraukta iš mokyklos bendrabučio sąrašo, nes pažeidinėjo bendrabučio taisykles), padarė tyčinį smurtinį nesunkų nusikaltimą, jos veiksmai pasižymėjo ypatingu įžūlumu, siekimu pažeminti nukentėjusiąją bendraamžių akivaizdoje, todėl jai skirtina artima vidutiniam dydžiui laisvės apribojimo bausmė ir skirtini įpareigojimai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

S. M. pripažinti kalta padariusią nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir nuteisti laisvės apribojimo bausme 9 ( devyniems) mėnesiams įpareigojant būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, per 6 ( šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 ( šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei tęsti mokslą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir nepilnamečio atidavimą prižiūrėti S. M. panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

T. B. pripažinti kalta padariusią nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir nuteisti laisvės apribojimo bausme 1 ( vieneriems ) metams, įpareigojant pradėti dirbti arba mokytis, būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto ir per 6 ( šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 ( šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąsias priemonės – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir nepilnamečio atidavimą priežiūrai - panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.