- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-25
- Bylos Nr.
- e2A-633-275/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16379-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ona Gasiulytė, Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- V. T.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija susidedanti iš Onos Gasiulytės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. sprendimo už akių, civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui V. T. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės 1365,52 Eur negrąžinto kredito; 254,01 Eur bendros vartojimo kredito kainos; 1363,22 Eur mokėjimo palūkanų, už naudojimosi vartojimo kreditu po Sutarties nutraukimo dienos; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo; 67 Eur žyminį mokestį.
2. Nurodė, kad vartojimo kredito davėjas UAB „4finance“ (toliau – Pradinis kreditorius) ir Atsakovas 2015-01-28 sudarė vartojimo kredito sutartį (toliau – Sutartis). Atsakovui nusprendus pasiskolinti papildomai, buvo sudaryti 2015-02-24, 2015-03-30, 2015-06-04 vartojimo kredito sutarties priedai, kurie papildė 2015-01-28 vartojimo kredito sutartį, todėl paskutinis iš šių priedų toliau vadinamas Sutartimi. Sutartimi Atsakovui buvo suteiktas 1418,48 Eur vartojimo kreditas 36 (trisdešimt šešių) mėnesių terminui, bei pagal kurią Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 2040,40 Eur bendrą vartojimo kredito kainą Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais.
3. Atsakovas, remiantis Sutarties 2.6. punkte numatyta Sutarties sudarymo tvarka, atliko Sutarties ir Sistemos naudojimo taisyklių nurodytus veiksmus, kuriais patvirtino, jog jis susipažino ir sutinka su Sutarties bendrosiomis bei specialiosiomis sąlygomis. Sutarties 3.1. puntu Šalys susitarė, kad Atsakovas privalo grąžinti vartojimo kredito sumą bei sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą griežtai laikydamasis Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyto grafiko. LR CK 6.256 str. 1 d. numatyta, jog kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o LR CK 6.873 str. 1 d. įtvirtinta, jog paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku bei tvarka.
4. Sutarties 4.1. punktų Šalys susitarė, kad už naudojimąsi vartojimo kredito suma, Atsakovas privalo mokėti fiksuotas palūkanas išreikštas bendra vartojimo kredito kainos metine norma ir kurios procentinė išraiška sudaro 99,40 proc.
5. Pažymėjo, jog Atsakovas nei minėtų įstatymo nuostatų, nei Sutarties sąlygų nesilaikė bei Sutartimi suteikto vartojimo kredito ir bendros vartojimo kredito kainos iki Sutartyje nustatyto termino negrąžino. Atsakovas nereagavo ir į Pradinio kreditoriaus siųstus raginimus. Atsižvelgiant į tai, jog Atsakovas nesilaikė vienos iš esminių Sutarties sąlygų, remiantis LR VKĮ 19 str. bei Sutarties 6.4. punktu, Pradinis kreditorius Atsakovui išsiuntė raštišką pranešimą dėl sutarties nutraukimo, kuriuo Atsakovui nustatė papildomą terminą iki 2016-01-19 padengti susidariusį įsiskolinimą, tačiau Atsakovas ir toliau vengė įvykdyti savo iniciatyva prisiimtą prievolę, todėl Pradinis kreditorius vienašališkai Sutartį nutraukė.
6. Atsižvelgiant į tai, Atsakovas turi pareigą sumokėti Ieškovui 1365,52 Eur negrąžinto vartojimo kredito bei 254,01 Eur bendros vartojimo kredito kainos pagal Sutarties grafiką iki Sutarties nutraukimo.
Šalies argumentai
7. Ieškovas taip pat nurodė, kad Sutarties 4.4. ir 6.5. punktais Šalys susitarė, jog mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos skaičiuojamos nuo vartojimo kredito išmokėjimo Atsakovui dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas vartojimo kreditas yra faktiškai sugrąžinamas Pradiniam kreditoriui. Kaip minėta aukščiau, 4.1. punktu Atsakovas įsipareigojo Pradiniam kreditoriui mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas išreikštas bendra vartojimo kredito kainos norma. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodoma, kad bendra vartojimo kredito kainos metinė norma sudaro 99,40 proc., o metinė palūkanų norma – 71,03 proc. Sutarties sudarymo metu galiojusio LR VKĮ 2 str. 3 d. buvo nurodoma, jog bendrą vartojimo kredito kainą sudaro visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, išskyrus atlyginimą notarui. Į bendrą vartojimo kredito kainą taip pat įskaičiuojami sąskaitos, kurioje registruojamos mokėjimo operacijos ir vartojimo kredito lėšų išmokėjimas, administravimo mokesčiai, nebent sąskaitos atidarymas yra neprivalomas ir sąskaitos administravimo mokesčiai buvo aiškiai atskirai nurodyti vartojimo kredito sutartyje arba bet kurioje kitoje su vartotoju sudarytoje sutartyje; mokėjimo priemonių, skirtų mokėjimo operacijoms ir vartojimo kredito lėšoms išmokėti, išlaidos; kitos su mokėjimo operacijomis susijusios išlaidos; su vartojimo kredito sutartimi susijusių papildomų paslaugų išlaidos, pavyzdžiui, draudimo įmokos, jeigu privaloma sudaryti su vartojimo kredito sutartimi susijusią papildomų paslaugų teikimo sutartį, siekiant gauti vartojimo kreditą skelbiamomis sąlygomis. Ieškovas mano, jog nutraukus Sutartį nėra tikslinga skaičiuoti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kurios išreikštos bendra vartojimo kredito kainos metine norma, kai LR VKĮ aiškiai nurodoma, jog palūkanos sudaro tik dalį bendros vartojimo kredito kainos. Atsižvelgiant į tai, kad Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, Ieškovas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po sutarties nutraukimo skaičiuoja, taikydamas ne Sutartyje įtvirtintą 99,40 proc. bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą, bet 71,03 proc. metinę palūkanų normą.
8. Mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos gali būti skaičiuojamos iki visiško vartojimo kredito grąžinimo dienos, tačiau Ieškovas šias palūkanas geranoriškai paskaičiavo, taikydamas 71,03 proc. metinę palūkanų normą, ir tik už 513 dienas, nors Atsakovas pagal 2015-01-28 sudarytą Sutartį vėluoja atsiskaityti jau beveik 2 metus.
9. Atsakovė V. T. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti LR CPK 123 str. 3 d. nustatyta tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 28 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui UAB „Legal Balance“ iš atsakovės V. T. 1 365,52 Eur negrąžinto kredito, 254,01 Eur vartojimo kredito kainos, 122,90 Eur vėlavimo palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo (2018-05-30) teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 39,14 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.
11. Priimdamas sprendimą teismas nurodė, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Vadovaudamasis CK 6.881 straipsnio 1 dalimi teismas nurodė, kad kredito gavėjas privalo grąžinti gautą sumą kreditoriui ir mokėti palūkanas, todėl ieškovui iš atsakovės priteisė 1 365,52 Eur negrąžinto kredito ir 254,01 Eur vartojimo kredito kainos.
12. Tačiau, teismas padarė išvadą, kad ieškovo prašymas išieškoti sutartines palūkanas, kurių metinė norma yra 71,03 proc. akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintai nuostatai. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškovo prašomas priteisti 1 363,22 Eur dydžio palūkanas po kredito grąžinimo termino laikė neatitinkančiomis kitos, silpnesniosios sandorio šalies, vartotojo interesų, todėl konstatavo, kad jos yra nesąžiningos, nes tokių palūkanų išieškojimas pažeistų atsakovo interesus, apsunkinant neproporcingai jo padėtį, ir būtų neteisingas, atsižvelgiant į skolos dydį, todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 122,90 Eur sutartinių palūkanų, likusią ieškovo reikalavimo dalį dėl sutartinių palūkanų priteisimo atmetė.
13. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, teismas taip pat priteisė ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
14. Apeliantas UAB „Legal Balance“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. sprendimo už akių ir prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių dalyje dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po Sutarties nutraukimo ir priteisti apeliantui UAB Legal Balance iš atsakovės V. T. 1363,22 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po Sutarties nutraukimo; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. sprendimą už akių dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantui UAB Legal Balance iš atsakovės V. T. 67,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 28 Eur dydžio žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.
14.1. Nurodo, kad teismas tinkamai neidentifikavo apelianto prašomų priteisti sumų rūšies, kilmės bei paskirties. Apeliantas pažymi, jog teismo neprašė priteisti nei nuostolių, nei netesybų, nei kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų. Apeliantas ieškinyje aiškiai nurodė, kad prašo priteisti bendros vartojimo kredito kainos iki Sutarties nutraukimo sumą bei mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po Sutarties nutraukimo sumą. Tačiau teismas, neatsižvelgęs į egzistuojančią Lietuvos Respublikos teismų praktiką dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo tvarkos, savo iniciatyva apelianto prašytas priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po Sutarties nutraukimo kvalifikavo kaip netesybas, jas sumažino bei dalį priteisė.
14.2. Pažymi, jog teismas, remdamasis LR VKĮ 11 str. 8 d., netinkamai vertino mokėjimo ir kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų bei netesybų santykį, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl prašomų sumų priteisimo. Nurodo, kad teismas skundžiamame sprendime visiškai neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalgoje Nr. AC-37-1 aptartą mokėjimo, kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų bei netesybų skaičiavimo tvarką. Teismas tiesiog preziumavo faktą, kad visais atvejais palūkanos, kurios skaičiuojamos po kredito grąžinimo termino pabaigos, yra kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos.
14.3. Nurodo, kad atsakovas Sutartimi įsipareigojo ne tik apeliantui grąžinti suteiktą 1418,48 Eur vartojimo kreditą, sumokėti 2040,40 Eur bendros vartojimo kredito kainos, kurios metinė norma – 99,40 proc., per 36 mėnesių laikotarpį, bet ir Sutarties bendrųjų sąlygų 4.1., 4.4., 6.5. bei 7.1. punktais Sutarties neįvykdymo atveju įsipareigojo toliau mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kurios skaičiuojamos pagal Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą Bendrą vartojimo kredito kainą, ir sudaro 99,40 proc.
14.4. Apeliantas, atsižvelgdamas į tai, kad Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, Sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, geranoriškai mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po Sutarties nutraukimo dienos paskaičiavo, taikydamas ne Sutartyje įtvirtintą 99,40 proc. bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą, bet Sutartyje įvirtintą 71,03 proc. metinę palūkanų normą.
14.5. Kadangi atsakovas tinkamai ir laiku Sutarties nevykdė ir Sutartis buvo nutraukta, atsakovas liko skolingas apeliantui 1365,52 Eur negrąžinto vartojimo kredito bei 254,01 Eur bendros vartojimo kredito kainos, paskaičiuotos už nepilnus 4 mėnesius pagal Sutarties specialiosiose sąlygose įtvirtiną kredito grąžinimo grafiką iki Sutarties nutraukimo. Kaip minėta, po Sutarties nutraukimo mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos skaičiavosi toliau. Nei Sutartis, nei LR CK, nei LR VKĮ nenumato mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo pabaigos momento, kadangi, pagal bendrą taisyklę laikoma, kad tol, kol atsakovas negrąžina paskolintos vartojimo kredito sumos, jis ja naudojasi ir už šį naudojimąsi kreditoriui privalo mokėti sutartas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas.
14.6. Teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantas ne tik sumažino mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po Sutarties nutraukimo dienos normą, bet ir geranoriškai šias palūkanas paskaičiavo tik už 513 (penkis šimtus trylika) kalendorinių dienų, nors atsakovas pagal 2015-06-04 sudarytą Sutartį vėluoja atsiskaityti daugiau nei 3 metus. Mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po Sutarties nutraukimo suma sudaro 1363,22 Eur.
14.7. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad Sutarties specialiosiose sąlygose įtvirtintame mokėjimo grafike paskaičiuota bendra vartojimo kredito kaina, preziumuojant, kad visos įmokos bus mokamos laiku (Sutarties bendrųjų sąlygų 4.4. punktas ir Sutarties specialiųjų sąlygų dalis „Pastaba“). Kitaip tariant, bendra vartojimo kredito kaina yra paskaičiuota taip, jeigu sumokama įmoka, tai sekančiai įmokai bendra vartojimo kredito kaina yra perskaičiuojama pagal likusią negrąžintą kredito sumą.
15. Atsakovė V. T. atsiliepimo į apeliacinį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria buvo priteistos mažesnės palūkanos, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
17. Byloje nustatyta, kad vartojimo kredito davėjas UAB „4finance“ ir Atsakovė 2015-01-28 sudarė vartojimo kredito sutartį. Atsakovei nusprendus pasiskolinti papildomai, buvo sudaryti 2015-02-24, 2015-03-30, 2015-06-04 vartojimo kredito sutarties priedai, kurie papildė 2015-01-28 vartojimo kredito sutartį, todėl paskutinis iš šių priedų toliau vadinamas Sutartimi. Sutartimi Atsakovei buvo suteiktas 1418,48 Eur vartojimo kreditas 36 mėnesių terminui, bei pagal kurią Atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 2040,40 Eur bendrą vartojimo kredito kainą Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Sutarties 4.1. punktų Šalys susitarė, kad už naudojimąsi vartojimo kredito suma, atsakovas privalo mokėti fiksuotas palūkanas išreikštas bendra vartojimo kredito kainos metine norma ir kurios procentinė išraiška sudaro 99,40 proc. Atsakovė prisiimtų įsipareigojimų nevykdė ir su pradiniu kreditoriumi neatsiskaitė.
18. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., 6.37 str. 1 d., 6.872 str. reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 str. nustatytos palūkanos). Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos už naudojimąsi paskolos pinigais mokamos iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 str. 2 d.). CK 6.874 str. 1 d. nustatyta, kad, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 str. nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 str., mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Šios nuostatos reiškia, kad, pažeidus paskolos sutarties sąlygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais kreditorius gali prašyti vadovaudamasis CK 6.37 str. 1 d. ir CK 6.213 str. 1 d. nuostatomis. Dėl skirtingos šių palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo palūkanų – už naudojimąsi paskolintais pinigais.
19. Nagrinėjamu atveju pradinis kreditorius UAB „4finance“ ir atsakovė susitarė, kad už naudojimąsi vartojimo kredito suma atsakovas privalo mokėti fiksuotas palūkanas išreikštas bendra vartojimo kredito kainos metine norma 99,40 procentų. Mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos skaičiuojamos nuo vartojimo kredito išmokėjimo atsakovui dienos (imtinai) iki visas vartojimo kreditas yra faktiškai sugrąžinamas. Sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 p. nustatyta, kad už naudojimąsi vartojimo kredito suma, atsakovas privalo mokėti fiksuotas palūkanas išreikštas bendra vartojimo kredito kainos metine norma ir kurios procentinė išraiška sudaro 99,40 proc. Sutarties 4.4. ir 6.5. punktais šalys susitarė, jog mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos skaičiuojamos nuo vartojimo kredito išmokėjimo atsakovui dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas vartojimo kreditas yra faktiškai sugrąžinamas pradiniam kreditoriui. Taigi, nagrinėjamos bylos atveju šalys buvo susitarusios dėl pelno (mokėjimo) palūkanų kaip mokesčio už pinigų skolinimą. Pažymėtina, jog tokios apeliacinės instancijos teismo išvados atitinka kitų apeliacinių teismų formuojamai praktikai iš esmės analogiškose bylose (žr. pvz. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-63-569/2019, Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-42-569/2019, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-42-459/2019 ir kt.).
20. Teismas, spręsdamas dėl bendros vartojimo kredito pelno palūkanų mažinimo, turi atsižvelgti į VKĮ 21 str. 1 d. nurodytas aplinkybes: bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės. Taigi būtina įvertinti tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Sutartimi nustatytas vartojimo kredito kainos metinės normos dydis neviršija VKĮ 21 str. reikalavimų, nustatančių, jog preziumuojama, kad Sutarties sudarymo metu galiojusiame LR VKĮ 21 str. 2 d. (Suvestinė redakcija 2015-01-01 - 2016-01-31) buvo nurodoma, jog preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų. Nagrinėjamu atveju Sutartyje įtvirtinta 99,40 proc. metinė palūkanų norma atitinka tuo metu galiojusios redakcijos VKĮ 21 str. 1 d. nurodytus kriterijus. Pradinis kreditorius, sudarydamas sutartį su atsakovu, nepažeidė VKĮ 21 str. nustatytų reikalavimų.
22. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į tai, kad ieškovas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas paskaičiavo taikydamas ne 99,40 proc. bendrą kredito kainos metinę normą, bet 71,03 proc. metine palūkanų normą, nors atsakovas Sutarties bendrųjų sąlygų 4.1., 4.4., 6.5. bei 7.1. punktais Sutarties neįvykdymo atveju įsipareigojo toliau mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kurios skaičiuojamos pagal Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą Bendrą vartojimo kredito kainą, ir sudaro 99,40 proc. Taip pat ieškovas paskaičiavo geranoriškai tik už 513 kalendorines dienas, nors atsakovė pagal 2015-01-28 sudarytą Sutartį vėluoja atsiskaityti daugiau nei 3 metus. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino šalių sutartimi sulygtą mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų normą bei nepagrįstai sumažino prašomų priteisti mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų sumą.
23. Vartojimo kredito sutartimi ieškovas atsakovui suteikė kreditą, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka grąžinti kreditą bei mokėti palūkanas, kitas sutartyje numatytas sumas. Iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad šalys, įgyvendindamos sutarties laisvės principą, palūkanų dydį ir mokėjimo tvarką nustatė savo susitarimu (CK 6.872 str. 1 d.), kadangi dėl vartojimo kredito sąlygų atsakovė išreiškė sutikimą. Kitos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo padaryti išvadą, jog vartojimo kredito sutartimi nustatytos palūkanos yra per didelės, neatitinka vartotojų interesų, prieštarauja sąžiningumo bei protingumo principams, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo jas pripažinti nesąžiningomis ir sumažinti (CK 6.189 str. 1 d.).
24. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir kvalifikavo sutartyje numatytas palūkanas bei nepagrįstai sprendė, kad jų dydis yra per didelis, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių keistinas, ieškinį patenkinant visiškai (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
25. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, patenkinus ieškinį visiškai, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, iš atsakovo priteisiant visą už ieškinį sumokėtą žyminį mokestį – 67 Eur (CPK 88, 98, 93 straipsnio 1 dalis, 5 dalis). Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 28 eurų žyminį mokestį, todėl patenkinus apeliacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. sprendimą už akių pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, į. k. 302528679, iš atsakovės V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 365,52 EUR negrąžinto kredito, 254,01 EUR bendros vartojimo kredito kainos, 1 363,22 EUR mokėjimo palūkanų, 5 % (penkių procentų) dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 982,75 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-05-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 67 EUR bylinėjimosi išlaidų.“
Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, į. k. 302528679, iš atsakovės V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 28 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.