Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo teisėja Aušra Baubienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko D. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr.L2-28275-918/2015 pagal kreditorės VšĮ „Ekoagros“ pareiškimą dėl priteisimo iš skolininko D. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teismo priimtu 2015-11-10 įsakymu nutarta išieškoti iš skolininko D. S. kreditorės VšĮ „Ekoagros“ naudai 2513,38 Eur skolą pagal 2014-04-28 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos skolos sumos (2513,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-11-10) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 109 Eur bylinėjimosi išlaidas.

2016-01-05 teisme gauti skolininko D. S. prieštaravimai dėl 2015-11-10 teismo įsakymo. Skolininkas prašė atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti ir priimti prieštaravimus. Nurodė, kad kreditorė nurodė neteisingą skolininko gyvenamosios vietos adresą, todėl neturėtų būti laikoma, kad teismo įsakymas skolininkui buvo įteiktas tinkamai. Teismo įsakymas 2015-11-14 buvo įteiktas jo močiutei adresu (duomenys neskelbtini), tačiau skolininkas šiuo adresu negyvena. Močiutė jam apie gautus dokumentus pranešė tik gruodžio viduryje, o patį įsakymą skolininkas gavo teisme. Skolininkas savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini). Su priimtu teismo įsakymu skolininkas nesutinka. Terminą prieštaravimams pateikti skolininkas praleido dėl svarbių priežasčių, nes apie priimtą teismo įsakymą laiku nesužinojo.

Kreditorė VšĮ „Ekoagros“ su skolininko prašymu dėl termino atnaujinimo nesutiko. Paaiškino, kad teismui nurodė tokį adresą, koks buvo nurodytas šalių 2014-04-28 sudarytoje sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal šios sutarties 6.1 punktą skolininkas privalėjo informuoti kreditorių apie pasikeitusį skolininko adresą. Skolininkas to nepadarė, kito savo adreso kreditoriui nepranešė, todėl turi būti laikoma, kad kreditorius nurodė tinkamą skolininko adresą, kuriuo ir buvo įteiktas teismo įsakymas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016-01-15 nutartimi netenkino skolininko D. S. prašymo dėl termino pateikti prieštaravimus atnaujinimo. Atsisakė priimti skolininko D. S. prieštaravimus dėl 2015-11-10 teismo įsakymo.

Teismas konstatavo, kad kreditorius tinkamai nurodė jam žinomą skolininko adresą, todėl terminas prieštaravimams pareikšti buvo skaičiuojamas nuo teismo įsakymo įteikimo skolininko giminaičiui dienos, t.y. nuo 2015-11-14. Skolininkas pats neįvykdė pareigos tinkamai informuoti kreditorių apie adreso pasikeitimą, todėl vien ta aplinkybe, kad teismo įsakymas skolininkui buvo siųstas ne jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, nėra pakankamas pagrindas nustatyti, kad terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo pateikti skolininkas praleido dėl svarbių ir objektyvių priežasčių. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas termino prieštaravimas pateikti neatnaujino. Prieštaravimai dėl teismo įsakymo pateikti praleidus įstatymo nustatytą 20 dienų terminą, todėl teismas prieštaravimus atsisakė priimti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Skolininkas D. S. atskirajame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2016-01-15 nutartį panaikinti ir termino atnaujinimo bei prieštaravimų dėl teismo įsakymo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde nurodomi šie argumentai:

1. Teismas nustatęs, kad apie įsakymo įteikimą nėra skolininko parašo ir nuo 2015-11-10 iki 2016-01-05 nėra žinių apie skolininką ir jo prieštaravimų, turėjo pagrindo pripažinti, kad kreditorius nurodė neteisingą skolininko adresą arba jis yra nežinomas. CPK 123 str. nustato, kad fiziniam asmeniui procesiniai dokumentai įteikiami asmeniškai. Šių reikalavimų nesilaikyta, o tokių išimčių, kurios nurodomos Kauno apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje, įstatyme nėra. Tai leidžia tvirtinti, kad buvo pagrindas tenkinti prašymą pripažinti, kad terminas prieštaravimams pareikšti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir šį terminą atnaujinti ir prieštaravimus priimti.

2. Tai, kad kreditorius pateikė teismo įsakymą vykdymui nepateisina nei įstatymo apie procesinių dokumentų įteikimo tvarką nesilaikymo, nei skolininko teisių ir teisėtų interesų pažeidimo.

3. Teisės normose nėra išimties, kurioje būtų numatyta, kad kreditorius kreipdamasis į teismą, gali nurodyti jam žinomą skolininko gyvenamąją vietą arba sutartyje skolininko nurodytą gyvenamąją vietą. Šios aplinkybės neatleidžia teismo nuo pareigos įteikti procesinius dokumentus skolininkui asmeniškai. Tai ypač svarbi ir vykdytina teisės norma ginčuose, kurie išnagrinėjami skolininkui nedalyvaujant.

Kreditorė VšĮ „Ekoagros“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2016-01-15 nutartį, atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

1. Teismo įsakymas buvo įteiktas skolininko močiutei. Siekiant užtikrinti procesinių dokumentų įteikimo efektyvumą, nustatytos bendrųjų procesinių dokumentų įteikimo tvarkos taisyklių išimtys: jei procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių. Toks įteikimas yra lygiavertis įteikimui asmeniškai adresatui (LR CPK 123 str. 3 d.).

2. Kreditorė VšĮ „Ekoagros“ iš skolininko D. S. negavo jokio pranešimo apie gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą. Kreditorė VšĮ „Ekoagros“ pareiškime nurodė vienintelį, jai žinomą skolininko gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini). Skolininko nepranešimas kreditorei apie gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą, kaip tai numatyta Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 6.1. punkte laikytinas paties skolininko aplaidumu ir nerūpestingumu.

3. Skolininkas 2015-02-24 kreipėsi į VšĮ „Ekoagros“ su prašymu dėl atsiskaitymo už sertifikavimą mokėjimo pratęsimo. Prašyme D. S. prie savo rekvizitų nurodė būtent (duomenys neskelbtini) adresą, todėl kreditorei nebuvo pagrindo manyti, kad skolininko gyvenamoji vieta yra pasikeitusi.

4. Skolininkas D. S., siekdamas pareikšti prieštaravimus dėl 2015-11-10 priimto teismo įsakymo, nenurodo faktinių ir teisinių argumentų, dėl kurių šis priimtas teismo įsakymas būtų nepagrįstas ir neteisėtas. Todėl atsižvelgiant į tai, vien formalus praleisto termino atnaujinimas, neįvertinus šio procesinio veiksmo tikslingumo, neatitiktų nurodytų protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų esmės.

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas skolininko prašymas dėl termino pateikti prieštaravimus atnaujinimo bei atsisakyta priimti skolininko prieštaravimus dėl 2015-11-10 teismo įsakymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

CPK XXIII skyriuje įtvirtinto supaprastinto proceso dėl teismo įsakymo išdavimo esmė – greitai ir su nedidelėmis kreditoriaus bei teismo sąnaudomis išspręsti situaciją, kai skolininkas negrąžina skolos kreditoriui ir iš esmės ginčo dėl skolos nėra. Teismas, netikrindamas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo, išduoda kreditoriui teismo įsakymą, kuris įsigalioja, jeigu skolininkas nepateikia prieštaravimų. Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 439 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos. Prieštaravimai turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, išskyrus reikalavimą nurodyti prieštaravimų pagrindą. Jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus šioje dalyje nurodytam terminui, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti. Nutartis, kuria toks skolininko prašymas atmestas, gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Sąvoka „svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl teismas turi šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į procesinių terminų instituto paskirtį, ginčo esmę, bylos reikšmę skundo pateikėjui, jo asmenines savybes, jo veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines aplinkybes. Taigi termino atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, besiskundžiančios šalies elgesį procese, į jos sąžiningumą naudojantis suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 42 str. 5 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2008-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-292/2008). Spręsdamas, ar suinteresuoto asmens nurodytos termino praleidimo priežastys yra svarbios, teismas privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Atkreiptinas dėmesys, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra palikta teismo diskrecijai.

Iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad apeliantas svarbia priežastimi procesinių terminų atnaujinimui laiko tai, jog teismo įsakymas nebuvo įteiktas asmeniškai skolininkui, teisės normose nėra išimties, kurioje būtų numatyta, kad kreditorius kreipdamasis į teismą, gali nurodyti jam žinomą skolininko gyvenamąją vietą arba sutartyje skolininko nurodytą gyvenamąją vietą. Apelianto teigimu, šios aplinkybės neatleidžia teismo nuo pareigos įteikti procesinius dokumentus skolininkui asmeniškai. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie teiginiai nesudaro pagrindo konstatuoti skundžiamos nutarties neteisėtumo ir ją naikinti apelianto skundo argumentų pagrindu. Atsižvelgiant į skolininko prieštaravimų reikšmę tolesnei teismo įsakymo procedūrai, įstatyme numatyta, kad visi procesiniai dokumentai, nurodyti CPK 437 str., turi būti įteikiami skolininkui CPK 124 str. nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu (CPK 438 str.). CPK 124 str. 4 d. nustatyta, kad kai nėra galimybės arba nepavyksta procesinius dokumentus dalyvaujančiam byloje asmeniui įteikti asmeniškai ir nėra galimybės arba nepavyksta procesinius dokumentus įteikti šio Kodekso 123 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka, procesiniai dokumentai įteikiami šio Kodekso 129, 130 straipsniuose nustatyta tvarka. CPK 123 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą. Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai (CPK 123 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2014-04-28 tarp VšĮ „Ekoagros“ ir D. S. buvo sutaryta sutartis dėl ekologinės gamybos sertifikavimo. Sutartyje D. S. registruotu adresu nurodytas (duomenys neskelbtini). 2015-02-24 rašte adresuotame VšĮ „Ekoagros“ D. S. taip pat nurodo savo adresą (duomenys neskelbtini). Tarp šalių sudarytos 2014-04-28 sutarties 6.1 punkte šalys susitarė, kad bet kokie pasikeitimai, susiję su vienos iš sutarties Šalių teisinio statuso, pavadinimo, banko sąskaitos, adreso, telefono ir fakso numeriais ar kitų rekvizitų pasikeitimais, pranešami raštu kitai šaliai per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų. Pranešimas laikomas šios sutarties priedu ir keičia joje nurodytus rekvizitus. Nepranešusi apie duomenų pasikeitimą, šalis atsako kitai šaliai už visus dėl nepranešimo patirtus nuostolius. 2015-11-09 teisme gautas kreditorės VšĮ „Ekoagros“ pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo. Pareiškime skolininko D. S. adresas nurodomas (duomenys neskelbtini). 2015-11-10 priimtas teismo įsakymas išsiųstas kreditorės pareiškime nurodytu skolininko adresu ir įteiktas 2015-11-14 skolininko močiutei J. S.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas pagrįstai procesinius dokumentus atsakovui siuntė kreditorės pareiškime nurodytu adresu. Teismui nebuvo pagrindo abejoti kreditorės pateiktų duomenų patikimumu, ir siųsti procesinius dokumentus kitu (deklaruotos gyvenamosios vietos adresu) nei kreditorės nurodytu adresu, kadangi kaip matyti iš bylos medžiagos (2014-04-28 sutarties, 2015-02-24 pašymo) pats skolininkas savo adresą nurodė (duomenys neskelbtini). Todėl esant įteiktiems procesiniams dokumentams skolininko šeimos nariui (močiutei), teismui nekilo pareiga pakartotinai procesinius dokumentus išsiųsti skolininkui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ar pagrindo pripažinti, kad kreditorė nurodė neteisingą skolininko adresą arba jis yra nežinomas. Be to, byloje nėra nustatyta duomenų, kad šeimos narys, kuris priėmė skolininkui skirtą korespondenciją, turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą laikytina, kad skolininkui procesiniai dokumentai buvo įteikti įstatyme nustatyta tvarka per kitą asmenį (CPK 123 str. 3 d.). Esant nustatytoms šioms aplinkybėms, pirmos instancijos teismas teisingai nurodė, kad skolininkas pats neįvykdė pareigos tinkamai informuoti kreditorę apie adreso pasikeitimą, todėl vien ta aplinkybė, kad teismo įsakymas skolininkui buvo siųstas ne jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, nėra pakankamas pagrindas nustatyti, kad terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo pateikti skolininkas praleido dėl svarbių ir objektyvių priežasčių. Be to, atkreiptinas domesys, kad procesiniai dokumentai buvo įteikti 2015-11-14, o prieštaravimai teisme pateikti tik 2016-01-05, t. y. po termino (20 dienų) praėjus dar 31 dienai. Pažymėtina ir tai, kad procesinius dokumentus priėmusiam asmeniui kyla pareiga juos perduoti adresatui. Apeliantas nenurodė jokių priežasčių, kodėl skolininkui skirtus procesinius dokumentus priėmęs kitas asmuo delsė juos perduoti adresatui. Be to, skolininkas, siekdamas pareikšti prieštaravimus dėl 2015-11-10 priimto teismo įsakymo, visiškai nenurodo faktinių ir teisinių argumentų, dėl kurių šis priimtas teismo įsakymas būtų nepagrįstas ir neteisėtas. Todėl atsižvelgiant į tai, vien formalus praleisto termino atnaujinimas, neįvertinus šio procesinio veiksmo tikslingumo, neatitiktų nurodytų protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų esmės.

Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams, išsamiai dėl kitų atskirojo skundo argumentų nepasisako kaip neturinčių reikšmės galutiniam procesiniam sprendimui. Be to, apeliantas nurodė iš esmės tokius pat argumentus kaip ir apylinkės teismui pateiktame pareiškime (b. l. 22).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, turinčias įtakos nustatant praleisto termino priežasčių svarbą, ir tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias termino prieštaravimams dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo atnaujinimą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kuri paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apelianto D. S. atskirąjį skundą šios išlaidos iš apelianto nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (2,76 Eur) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.