Kauno apygardos teismo nutartis

2012-05-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-352-383-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-14
Bylos Nr.
1A-352-383-2012
Teisminio proceso Nr.
1-61-1-00432-2010-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas (pirm.), Gytis Večerskas, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
V. M.
Nukentėjusysis
V., R. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1A-352-383/2012Teisminio proceso Nr. 1-61-1-00432-2010-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.
Pranešėjas V. VitunskasTeisėja L. Šafronienė(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Danguolės Šiugždinytės ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistajam V. M., nuteistojo gynėjai advokatei Neringai Milašienei, nukentėjusiems V. ir R. K., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų V. ir R. K. apeliacinį skundą dėl 2012 m. sausio 25 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo V. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams; pagal baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė - laisvės atėmimas 5 (penkiems) mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d. 5 d. 2 p. bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė V. M. paskirta – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams; R. K. ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš V. M. 20 000 (dvidešimt tūkstančių) litų R. K. neturtinei žalai atlyginti, bei 200 (du šimtai) litų apmokėti išlaidoms advokato padėjėjo teisinei pagalbai už procesinių dokumentų parengimą; V. K. ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš V. M. 6000 (šeši tūkstančiai) litų V. K. neturtinei žalai atlyginti; patvirtinta V. M. ir Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos taikos sutartis, kuria V. M. įsipareigojo 10 440,08 Lt žalą PSDF atlyginti per 35 (trisdešimt penkis) mėnesius nuo 2011 m. lapkričio 23 d.; ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. pripažintas kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2010 m. gegužės 8 d. apie 2.00 val., (duomenys neskelbtini), iš karto po to, kai tarpusavio konflikto metu nesunkiai sutrikdė V. K. sveikatą, tyčia sudavė R. K., siekiančiam apginti V. K. nuo užpuolimo ir tuo metu rankomis stumiančiam jį nuo V. M., vieną smūgį peiliu į nugarą, tuo padarė nukentėjusiajam R. K. nugaros dešinės pusės I juosmeninio slankstelio lygyje durtinę-pjautinę žaizdą su nugaros smegenų sužalojimu, tai yra sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. K. sveikatą.

Be to, jis pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2010 m. gegužės 8 d. apie 2.00 val., (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, tyčia sudavė V. K. vieną smūgį peiliu į kairį petį, nuo ko V. K. pargriuvo ant žemės, tuo padarė nukentėjusiajam V. K. durtinę-pjautinę žaizdą kairiame petyje, odos nubrozdinimą kairėje alkūnėje, tai yra nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. K. sveikatą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nukentėjusieji Ruslanas ir V. K. skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti naują nuosprendį. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas dalyje dėl nuteistajam paskirtos bausmės ir dalyje dėl civilinio ieškinio. Apeliantų manymu, nuteistasis tyčia savo veiksmais siekė kuo sunkesnių pasekmių, ir tai nebuvo daroma atsitiktinai. Teismas teisingai kvalifikavo V. M. veiksmus kaip tyčinį nusikaltimą, tačiau neteisingai parinko jam bausmę. V. M. abstrakčiai pripažino savo kaltę, iki paskutinio teismo posėdžio ją neigė. Teismas sureikšmino aplinkybę, jog kaltininkas savo noru susitarė su Ligonių kasa dėl žalos atlyginimo ir Ligonių kasai atlygino dalį žalos. Nukentėjusiųjų tėvas V. K. ikiteisminio tyrimo metu prašė pinigų R. K. gydymui, operacijai, tačiau jokios finansinės paramos iš nuteistojo nesulaukė. Tokiu būdu negalima kategoriškai tvirtinti, kad nuteistasis tinkamai vertino savo veiką ir padarė tinkamas išvadas ar objektyviai gailėjosi dėl savo poelgio, ar siekė sušvelninti nukentėjusiajam asmeniui kilusias neigiamas pasekmes. Akivaizdu, kad 1 metų laisvės atėmimo bausmė kaltinamajam paskirta per švelni. Nepagrįstas yra nuosprendžio motyvas, jog nuteistasis pripažino bylos aplinkybes dėl peilio panaudojimo prieš nukentėjusiuosius ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas, teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiųjų, dėl ko jam buvo paskirta artima minimaliai įstatyme numatyta bausmė. Nuteistasis neprisipažino ir neatskleidė visų svarbių nusikaltimą kvalifikuojančių aplinkybių, jo atsiprašymas nuskambėjo tik paskutiniame teismo posėdyje, ir tik po to, kai buvo akivaizdžiai sugriauta jo gynybinė versija. Po nusikaltimo nuteistasis elgėsi iššaukiančiai, net ir matydamas sunkias savo veiksmų pasekmes, peiliu sužalotus asmenis, jis medikų nekvietė, neprisidėjo prie nusikaltimu padarytos žalos sumažinimo. Bylos eigoje V. M. siekė bet kokiu būdu išvengti atsakomybės, arba bent jau sušvelninti galimą bausmę. Ir tik nepavykus įrodyti keltų gynybos versijų, nuskambėjo nenuoširdus jo atsiprašymas kaip galimas bausmės sumažinimo būdas. Pažymi, kad po bylos jo geranoriškumas dingo. R. K. tapo invalidu, prarado galimybę dirbti ankstesnį darbą, jo šeima neteko pajamų, tačiau kaltas asmuo nei jam, nei jo šeimai pagalbos nesuteikė. Nuteistasis padarė du nusikaltimus, sužalojo du žmones, be to, nesuteikė pagalbos sunkiai sužalotam asmeniui, nesidomėjo jo būkle, nebendravo su nukentėjusiuoju, nesiūlė paramos. Taigi, formaliai ištartą jo atsiprašymą paskutiniame teismo posėdyje pripažinti kaip nuoširdų gailėjimąsi ir dėl to ženkliai sumažinti jam paskirtą bausmę, negalima. Atsižvelgiant į veikos pavojingumą ir į sukeltas pasekmes, į nuteistojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo ir viso ikiteisminio tyrimo metu, į nusikaltimo neigimą teisme, paskirta bausmė negali ženkliai skirtis nuo įstatyme numatytų sankcijų vidurkio. Taigi, prašoma nuteistajam skirti adekvačią bausmę jo padarytoms nusikalstamoms veikoms. Be to, apeliantai nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl civilinio ieškinio. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas turi įvertinti žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualias nukentėjusiojo savybes, jo patirtus išgyvenimus, nusikalstama veika sukeltus padarinius. Nuteistasis tyčiniais veiksmais peiliu sužalojo du asmenis, dėl jo veiksmų pablogėjo nukentėjusiųjų sveikata, pasekmės jaučiamos ir dabar, nukentėjusysis R. K. tapo invalidu. Iki patirto sužalojimo dirbdami statybose V. ir R. kartu su tėvu V. K. sudarė statybininkų brigadą, po patirtų sužalojimų V. ir R. negali joje dirbti. Tokiu būdu nukentėjo ne tik apeliantai, bet ir jų artimos aplinkos žmonės. Teismas konstatavo, kad nuteistasis V. M. dirba ir turi pakankamai dideles pajamas, tačiau nukentėjusiems priteistos žalos atlyginimas nežymiai viršija Ligonių kasai priteistą pinigų sumą. Ligonių kasa patyrė tik finansinius nuostolius, o nukentėjusieji – sveikatos pablogėjimą, dėl kurio turi keisti savo profesiją, atsižvelgiant į galimybę dirbti. Bylos pabaigoje nuteistasis sudarė su Ligonių kasa žalos atlyginimo sutartį bei mokėjimo grafiką, tačiau pinigų nukentėjusiems nemokėjo. Nors nuteistasis privalo prisidėti prie jo neteisėtų veiksmų pasekmių likvidavimo, tačiau teismo priteistų sumų ženkliai neužtenka. Jau beveik du metus dėl pablogėjusios sveikatos Ruslanas nedirba, artimieji negauna finansinės paramos. Apeliantai prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl civilinių ieškinių padengimo, tenkinti juos pilnai, atsižvelgiant į patirtas kančias ir iškilusias pasekmes.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje nuteistasis prašė nukentėjusiųjų apeliacinio skundo netenkinti, nuteistojo gynėja advokatė prašė skundą atmesti, pripažinti nukentėjusiųjų elgesį provokuojančiu, kas vertintina kaip nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė; nukentėjusieji R. ir V. K. prašė tenkinti jų apeliacinį skundą; prokurorė prašė skundą tenkinti dalinai– pakeisti nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio, dalyje dėl nuteistajam paskirtos bausmės – palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiųjų R. ir V. K. apeliacinis skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistu.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (LR BPK 320 str. 3 d.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Šioje byloje nekeliamas nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimas, ginčo dėl to nėra. Nukentėjusieji R. ir V. K. skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl neteisingai išspręsto civilinio ieškinio klausimo ir dėl bausmės.

Kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai paskyrė V. M. bausmę, atmestinas. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 str., nepažeidė. Skirdamas bausmę teismas įvertino tai, kad kaltinamasis padarė vieną sunkų ir vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimai baigti, padaryti tiesiogine tyčia, buvo sužaloti du asmenys. Teismas įvertino ir jo asmenybę - kaltinamasis administracine tvarka baustas, Jonavos PSPC PSC aktyvioje priežiūroje neįrašytas, anksčiau neteistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba autoservise, charakterizuojamas teigiamai, turi nepilnametį sūnų. Teismas atsižvelgė ir į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tai yra kad jis pripažino esmines bylos aplinkybes dėl peilio panaudojimo prieš nukentėjusiuosius ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas bei atlygino nukentėjusiesiems dalį neturtinės žalos, o su Kauno teritorine ligonių kasa raštu susitarė dėl žalos atlyginimo, bei dalį žalos- 298,29 Lt apmokėjo. V. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Apeliantai nesutinka su tuo, jog teismas V. M. abstraktų prisipažinimą įvertino kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Šiuo aspektu pažymima, jog ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis savo kaltės neprisipažino, tačiau jis teismo posėdyje pripažino esmines bylos aplinkybes, kad sudavė vieną smūgį peiliu nukentėjusiajam V. K. į petį ir vieną smūgį nukentėjusiajam R. K. į juosmens sritį. Teisme kaltinamasis nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamas veikas, aiškino, kad viskas atsitiko labai staiga, jis ne puolė, o gynėsi, ir pats buvo sužalotas. Teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiųjų, pripažino padarytą žalą, tačiau prašė sumažinti jam reiškiamus civilinius ieškinius, kadangi nėra pajėgus padengti prašomos sumos, moka išlaikymą vaikui. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Kadangi šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažįsta teismas, todėl lemiamą reikšmę turi kaltininko parodymai, duoti teisme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-122/2012). Tačiau tam, kad teismas pripažintų BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, privalu nustatyti dar ir nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šioje byloje kaltinamasis teisme pripažino savo kaltę, išreiškė gailestį dėl to, kas įvyko, po nuosprendžio paskelbimo atlygino dalį nusikalstama veika padarytos žalos (t. 3, b. l. 167, 168, 171). Ligonių kasai padarytą žalą nuteistasis moka dalimis pastoviai pagal patvirtintą sutartį. Taigi, esant šioms aplinkybėms, teismas pagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, ir į tai atsižvelgė, skirdamas V. M. bausmę. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog V. M. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 135 str. 1d. ir BK 138 str. 1d. padarymą, skirtinos laisvės atėmimo bausmės, mažesnės nei straipsnių sankcijose numatytas bausmės vidurkis, artimos minimalioms. Kolegijos nuomone, tai, kad teismas V. M. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra mažesnė nei straipsnio sankcijoje už kiekvieną nusikalstamą veiką numatyta bausmės vidurkis, nereiškia, jog tokiu būdu buvo padaryti bausmių skyrimo taisyklių pažeidimai. V. M. nusikalto pirmą kartą, jis anksčiau teismo neteistas, dirba, turi nepilnametį vaiką, žala atlyginama, todėl nėra jokio pagrindo daryti išvadai, kad bausmės tikslai nebus pasiekti, paskyrus kaltinamajam būtent tokio dydžio bausmę. Prokurorė apeliacinės instancijos teisme taip pat neišreiškė prieštaravimų dėl V. M. paskirtos bausmės dydžio, prašė skundą tenkinti tik dalyje dėl civilinio ieškinio. Kolegijos nuomone, V. M. paskirta bausmė nėra aiškiai per švelni. Be to, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas, nustatydamas bausmės dydį, atsižvelgė ir į nukentėjusiųjų elgesį, kurie važiavo naktį aiškintis santykių, bei patys naudojo fizinį smurtą, dalyvavo abipusėse muštynėse.

Nėra pagrindo pripažinti nukentėjusiųjų elgesį provokuojančiu ir tai laikyti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kaip to prašė nuteistojo gynėja advokatė apeliacinės instancijos teisme baigiamojoje kalboje, kadangi šioje byloje nėra paduoto nuteistojo apeliacinio skundo, todėl nukentėjusiųjų elgesys nesvarstomas dėl pripažinimo lengvinančia aplinkybe kaltinamojo atsakomybę.

Nukentėjusieji skundžiasi ir dėl neteisingai išspręsto civilinių ieškinių klausimo. Kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo yra neteisėtas ir keistinas, nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio klausimą išsprendė teisingai.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų – civilinio ieškinio įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiškimas (BPK 109 straipsnis). Šioje byloje nukentėjusieji, pasinaudoję įstatymo suteikta teise, pareiškė civilinius ieškinius - R. K. civilinis ieškinys dėl 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, V. K. - dėl 50 000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl turtinės žalos atlyginimo, taikomas visiško jos atlyginimo principas. Neturtinės žalos atlyginimui taikomi kitokie žalos atlyginimo principai.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsda­mas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teis­mas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę: 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiš­kia, kad teismo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinės žalos dydžio kriterijų nurodymo: jie turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti.

Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos padariniai, kurie vertinami, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbo veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai). Dėl to ir šioje byloje svarbu įvertinti žalos padarinius, jų sunkumą, asmens turėtų galimybių praradimą. Be to, padariniai turi būti vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks nukentėjusiojo gyvenimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką neturtinio pobūdžio išgyvenimų ir praradimų patyrusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos, dėl savo prigimties negalinčios visiškai atlyginti patirtos dvasinės skriaudos, taigi – ir būti tiksliai apskaičiuotos piniginiu ekvivalentu, atlyginimo dydžio nustatymas grindžiamas teisingo neturtinės žalos atlyginimo, be kita ko, kompensacinio, bet ne baudinio civilinių teisių gynimo būdo, koncepcija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas) kuri, viena vertus, apima teismo siekį nustatyti teisingą, kuo labiau sušvelninančią neigiamus padarinius kompensaciją už asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus, kita vertus, – reikalavimą laikytis žalos atlyginimo subjektų interesų pusiausvyros, taip pat lygiateisiškumo principo, kuris neturtinės žalos atlyginimo srityje reiškia teismo pareigą parinkti žalos atlyginimo dydį, panašų į analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius.

Šioje byloje neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiajam R. K. dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, gydėsi ligoninėje, vėliau gydėsi ir reabilitavosi Palangoje, patyrė fizinį skausmą, buvo apribota nukentėjusiojo galimybės laisvai judėti, bendrauti, patyrė nepatogumus, vaikšto tiktai pasiremdamas lazda, prognozė visiškai pasveikti yra labai bloga, iki šiol jaučia fizinį skausmą, vartoja nuskausminamuosius vaistus, negali dirbti darbo pagal įgytą baldžiaus specialybę, taip pat patyrė ir dvasinius išgyvenimus. Šioje byloje taip pat nustatyta, jog nukentėjusysis V. K. dėl prieš jį pavartoto smurto patyrė fizinį skausmą, kurį jaučia iki šiol, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nukentėjo V. K. darbinė veikla, jis buvo priverstas gydimosi laikotarpiu nedirbti. Vertinant kaltinamojo turtinę padėtį, teismas atsižvelgė į tai, kad, jis šiuo metu dirba, turi 2005 m. gimusį sūnų, kuriam teikia išlaikymą. Teismas, atsižvelgdamas į V. M. padarytos nusikalstamos veikos padarinius, į nukentėjusiųjų patirtų išgyvenimų mąstą, jo fizinę sveikatos būklę ir įvertinęs kaltinamojo asmenybę, nukentėjusiojo V. K. elgesį, tai, kad būdamas neblaivus nakties metu vyko aiškintis santykių savo mergina, ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pagrįstai sumažino nukentėjusiųjų prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimą, priteisiant iš kaltinamojo 20 000 litų neturtinės žalos nukentėjusiojo R. K. naudai ir V. K. 6 000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Kolegijos manymu, neturtinės žals atlyginimas nukentėjusiems priteistas teisingo dydžio, jis atitinka susiformavusią teismų praktiką panašiose bylose. Pavyzdžiui, asmenims, patyrusiems sunkius sveikatos sutrikdymus, buvo priteista ir 10 000 Lt, ir 20 000 Lt (kasacinės bylos 2K-408/2008, 2K-341/2010), o asmenims, patyrusiems nesunkius sveikatos sutrikdymus, buvo priteista ir 10 000 Lt, ir 2000 Lt (kasacinės bylos Nr. 2K-148/2012, 2K-102/2012). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad šioje byloje nėra duomenų, jog teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, neįsigilintų į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai suprastų bei pritaikytų CK 6.250 straipsnio nuostatas. Pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo ir jos piniginės išraiškos nėra.

Daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, tokiu būdu nukentėjusiųjų Vitalijaus ir R. K. apeliacinis skundas dėl 2012 m. sausio 25 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžio atmetamas, nuosprendis paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p.,

nutaria:

Nukentėjusiųjų V. K. ir R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Valdas VitunskasTeisėjai Danguolė ŠiugždinytėGytis Večerskas