- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-17
- Bylos Nr.
- 2K-102/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vytautas Masiokas (pirm.), Armanas Abramavičius, Dalia Bajerčiūtė (pran.)
- Nuteistasis
- E. Z.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Armano Abramavičiaus ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Z. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 10 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo E. Z. apeliacinis skundas, ir Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo E. Z. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 75 valandas sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Iš E. Z. priteista M. M. B. 200 Lt turtinei ir 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. Z. nuteistas už tai, kad 2010 m. rugsėjo 5 d., apie 14.30 val., Kupiškio r., (duomenys neskelbtini), M. M. B. gyvenamojo namo kieme, tyčia kumščiu trenkė nukentėjusiajai M. M. B. į krūtinę, dėl to ši nukrito ir buvo sumušta galva, lūžo dešinio žastikaulio gumburas; taip E. Z. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios M. M. B. sveikatą.
Šalies argumentai
Nuteistasis E. Z. kasaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 11 d. (turėtų būti – 2011 m. birželio 10 d.) nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatoriaus manymu, teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normas ir tai sukliudė priimti teisingą sprendimą.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nesiėmė priemonių pašalinti prieštaravimus tarp byloje surinktų įrodymų, išsamiai neištyrė bylos aplinkybių, todėl pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 324 straipsnio 6 ir 7 dalių reikalavimus.
Kasatorius pažymi, kad abiejų instancijų teismai, darydami išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių, rėmėsi abejotinais liudytojų N. K., L. G. parodymais ir nepagrįstai atmetė liudytojų S. Ž., Z. Z. ir E. Z. parodymus, motyvuodami tuo, kad pastarieji yra kasatoriui artimi asmenys, todėl suinteresuoti bylos baigtimi. Kasatorius pabrėžia, kad liudytojos N. K. ir L. G. yra artimos nukentėjusiajai M. M. B., todėl, priešingai nei konstatavo teismai, yra suinteresuotos bylos baigtimi ne mažiau negu jam artimi asmenys. Vertindami šiuos įrodymus teismai ignoravo svarbias aplinkybes, susijusias su tą pačią įvykio dieną įvykusiu konfliktu tarp N. K. bei N. G. (iš vienos pusės) ir S. Ž. (iš kitos pusės), o tai rodo, kad kasatoriaus draugės S. Ž. šeima ir nukentėjusiosios M. M. B. šeima bei jos draugai nuo seno konfliktuoja. Be to, tai, kad liudytoja N. K. artimai bendrauja su nukentėjusiąja, rodo ir šios liudytojos telefono skambutis nukentėjusiosios dukteriai S. G. pranešant apie įvykusį konfliktą.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nepašalino prieštaravimų tarp liudytojų parodymų ir kitų byloje surinktų įrodymų. Tuo tikslu buvo būtina atlikti liudytojų N. K. ir L. G. parodymų patikrinimą vietoje (toks prašymas teismui buvo pateiktas) tam, kad būtų įsitikinta, ar liudytojos iš savo buvimo vietos, atsižvelgiant į šviesų paros metą, atstumą, galėjo matyti, kaip jis (E. Z.) suduoda smūgį ar pastumia nukentėjusiąją M. M. B. Minėtos liudytojos nurodė 15 ir 30 metrų atstumą, o liudytojas E. Z. – 100 metrų; šie prieštaravimai turi esminę reikšmę, todėl, nesant objektyvių duomenų ir neatlikus įrodymų tyrimo teisme, teismų išvados vertinant liudytojų N. G. ir N. K. parodymų patikimumą (ką jos matė) tėra spėjimai. Be to, kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad įžiūrėti pažįstamus asmenis yra ne tas pats, kaip matyti konkrečius veiksmus bei įvardyti, kas būtent tokius veiksmus (iš penkių žmonių grupės) atliko; taigi, duodamos parodymus apie šias aplinkybes, liudytojos galėjo klysti.
Kasatoriaus manymu, teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad nukentėjusiajai buvo sužalota dešinė ranka, taip pat prieštarauja kitiems įrodymams. Nukentėjusiosios parodymai apie tai, į ką (stulpelį, sandėliuko kampą ar žemę) ji griūdama atsitrenkė, nenuoseklūs, tuo tarpu iš jos parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusioji nurodė tik įvykio vietą, bet ne situaciją. Šiame protokole užfiksuota, kad stulpelis, sandėliuko kampas buvo ne dešinėje, bet kairėje pusėje, todėl turėjo būti sužalota kairė ranka. Be to, teismo medicinos specialisto išvadoje bei medicininiuose dokumentuose nenurodyta jokių nukentėjusiosios sužalojimų krūtinės srityje, tačiau teismas nustatė, jog M. M. B. buvo suduotas smūgis į krūtinę ir po jo ši griuvo bei susižalojo žastikaulį. Nors teismo medicinos specialisto išvadoje nurodytas galvos sumušimas, tačiau tai konstatuota tik pagal nukentėjusiosios M. M. B. paaiškinimus, nes jokių sužalojimų galvoje ją apžiūrint nenustatyta. Abejonių teismo medicinos specialisto išvados patikimumu kelia ir liudytojų Z. Z., E. Z., P. V. parodytos aplinkybės, kad, praėjus vos savaitei po įvykio, nukentėjusioji M. M. B. dirbo sveikų rankų reikalaujančius ūkio darbus. Esant tokiems prieštaravimams, apeliacinės instancijos teismas turėjo tenkinti nuteistojo prašymą skirti teismo medicinos ekspertizę, kad būtų nustatyta, ar nukentėjusioji M. M. B. griuvo pati, ar po jai suduoto smūgio, ar jai tikrai lūžo žastikaulio gumburas, ar jai pagrįstai buvo nustatytas galvos sumušimas.
Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas vertindamas nukentėjusiosios M. M. B. parodymus kaip nuoseklius, atmesdamas kaip nereikšmingus liudytojos P. V. parodymus, visiškai nepasisakydamas dėl liudytojų S. Ž., Z. Z., E. Z. parodymų, taip pat konstatuodamas, kad veikos teisiniam vertinimui neturi reikšmės tai, į ką atsitrenkė ir susižalojo nukentėjusioji. Taip teismas nepaisė įrodymų patikimumo ir leistinumo kriterijų, nes įrodymų tarpusavyje nepalygino ir jų nepatikrino.
Šalies argumentai
E. Z. teigimu, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo pažeista jo teisė į teisingą, nešališką baudžiamąjį procesą, nes teismas atmetė jo skundą remdamasis prielaidomis, nepatikrinęs jo įvykio versijos, nepagrįstai atmetęs jo prašymus dėl įrodymų tyrimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į nuteistojo E. Z. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras D. Alinskas prašo kasacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Prokuroras nurodo, kad kasatorius, pateikdamas savo įvykių interpretaciją (kad nukentėjusioji susižalojo ne nuo jo suduoto smūgio, o pati), kasaciniame skunde daugiausia pakartoja apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, dėl kurių apeliacinės instancijos teismo nutartyje pateiktos motyvuotos išvados. Prokuroras teigia, kad, priešingai negu nurodo kasatorius, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, vertindami bylos įrodymus, vadovavosi BPK 20 straipsnio nuostatomis, nuteistojo E. Z. kaltę pagrindė byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų tiek teisinančių, tiek kaltinančių įrodymų visetu. Apkaltinamajame nuosprendyje išanalizuota ir motyvuotai paneigta kasatoriaus versija dėl M. M. B. sužalojimų priežasčių. Nukentėjusiosios parodymus, kad konflikto metu kasatorius jai trenkė kumščiu ir ji, griūdama nuo smūgio, patyrė sužalojimus, patvirtino įvykį tiesiogiai stebėjusios liudytojos N. K., N. G. bei jų parodymus atitinkanti teismo medicinos specialisto išvada (apie nukentėjusiosios sužalojimų lokalizaciją ir mechanizmą). Abejoti E. Z. kaltę patvirtinančiais bylos duomenimis nėra jokio pagrindo. Kasatoriaus teiginiai dėl esą neteisingų liudytojų N. G. ir N. K. parodymų vertinimo yra nepagrįsti ir deklaratyvūs. Teismai pagrįstai atmetė suinteresuotų liudytojų - apelianto draugės S. Ž., tėvų E. Z., Z. Z. parodymus (kad nuteistasis nesudavė smūgio nukentėjusiajai); šie parodymai prieštarauja nesuinteresuotų bylos baigtimi liudytojų N. G. ir N. K. parodymams, teismo medicinos specialisto išvadai. Visi duomenys, kuriais grindžiama nuteistojo kaltė, yra gauti teisėtai, atitinka įrodymams keliamus leistinumo bei sąsajumo reikalavimus. Atlikti papildomų proceso veiksmų nebuvo jokio pagrindo, nes teismai ištyrė bei patikrino visas esmines bylos aplinkybes ir teisingai jas nustatė. Pasak prokuroro, apeliacinės instancijos teismo nutartis atitinka BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas atsakė į visus esminius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, motyvuotai paaiškino, kodėl jie atmetami, ir pateikė argumentuotas išvadas dėl ginčijamų bylos įrodymų vertinimo. Prokuroras nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, nagrinėdami baudžiamąją bylą, esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nepadarė ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl jų sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl E. Z. nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.
Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jis grindžiamas BPK 20 straipsnio 5 dalies, 324 straipsnio 6, 7 dalių pažeidimais (lėmusiais ir netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą). Kasatoriaus teiginys dėl apeliacinės instancijos teismo šališkumo iš esmės argumentuojamas tuo, kad prašymas atlikti įrodymų tyrimą netenkintas ir jo apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai negu teigia kasatorius E. Z., abiejų instancijų teismų sprendimuose konstatuoti faktai apie tai, kad jis nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios M. M. B. sveikatą, yra grindžiami įrodymais, kurių patikimumas bei pakankamumas patikrinti ir įvertinti, o teismų padarytos išvados dėl turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti aplinkybių atitinka bylos duomenis. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išsamiai atskleistas tiek teisinančių, tiek kaltinančių įrodymų turinys, išnagrinėtos visos aplinkybės, kurios yra svarbios vertinant įrodymus ir sprendžiant E. Z. inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodytumo klausimą. Pažymėtina, kad, be kasaciniame skunde minimų liudytojų parodymų, pirmosios instancijos teismas kruopščiai išnagrinėjo bei nuosprendyje aptarė ir kitų liudytojų (S. G., N. S., R. P.) parodymus, taip pat rašytinius bylos dokumentus (policijos pareigūno tarnybinį pranešimą, nukentėjusiosios ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelę, medicininius dokumentus), susijusius su įvykio aplinkybėmis sužalojant nukentėjusiąją.
Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, dar kartą įvertino įrodymus ir savo nutartyje padarė motyvuotas išvadas apie tai, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nusikaltimo padarymo aplinkybes bei pagrįstai pripažino E. Z. kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistasis (ar jo gynėjas) neprašė papildyti įrodymų tyrimo. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad neatlikus liudytojų N. K. ir N. G. parodymų patikrinimo vietoje bei nepaskyrus teismo medicinos ekspertizės, bylos aplinkybės buvo ištirtos neišsamiai, nepašalinti prieštaravimai tarp byloje surinktų įrodymų. Apklausiamos apie įvykio aplinkybes minėtos liudytojos kategoriškai tvirtino mačiusios, kaip nukentėjusiajai M. M. B. smūgį į krūtinę sudavė E. Z., nes, kaip nustatyta, įvykį stebėjo iš nedidelio atstumo, šviesiu paros metu. Tai, kad N. K. ir N. G. galėjo matyti ir matė jų nurodytus faktus, netiesiogiai liudija ir tai, jog jas įvykio vietoje matė bei jų šauksmus dėl mušamos M. M. B. girdėjo pats kasatorius, taip pat liudytojai S. Ž., Z. Z., E. Z.. Priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti liudytojų N. K. ir N. G. parodymais, bylos duomenimis nenustatyta, o juos visus išanalizavę ir aptarę teismai argumentuotai nurodė, kodėl šių liudytojų parodymai atitinka tikrovę. Tai, kad nukentėjusiosios M. M. B. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, jog sandėliukas, stulpelis šio ikiteisminio tyrimo veiksmo atlikimo metu buvo nukentėjusiosios kairėje pusėje, nereiškia, kad krisdama nuo E. Z. suduoto smūgio ji negalėjo atsitrenkti į šiuos daiktus ir susižeisti dešinio žastikaulio, nes atliekant parodymų patikrinimą vietoje nukentėjusioji tik rodė vietą, kurioje stovėjo smūgio sudavimo metu, o ne savo padėtį tų objektų, į kuriuos atsitrenkė, atžvilgiu. Galvos sumušimas nukentėjusiajai nustatytas teismo medicinos specialisto išvada, kuri duota teismo medicinos specialistui (ekspertui) esant įspėtam dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingos išvados davimą, ištyrus pateiktus medicininius dokumentus ir atlikus nukentėjusiosios apžiūrą. Pažymėtina ir tai, kad kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas įvertintas tik dešinio žastikaulio gumburo lūžis, bet ne kiti sužalojimai (pvz., galvos sumušimas). Kasatoriaus teiginiai apie M. M. B. po sužalojimo dirbtus ūkio darbus, kaip aplinkybes, esą paneigiančias jai nustatytus sužalojimus, nepagrįsti. Teismai nustatė, kad kasatoriaus nurodytos aplinkybės ne tik neprieštarauja, bet ir nepaneigia medicinos dokumentais ir medicininiais tyrimais objektyviai nustatytų faktų dėl M. M. B. padarytų sužalojimų.
Taigi, įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (tarp jų ir nurodytas kasaciniame skunde), nėra pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turėjo pareigą atlikti įrodymų tyrimą, todėl atmesdamas nuteistojo gynėjo prašymą papildomai tirti įrodymus (atlikti N. K. ir N. G. parodymų patikrinimą vietoje ir apklausti specialisto išvadą pateikusią ekspertę, ar skirti teismo medicinos ekspertizę), teismas nepažeidė BPK 324 straipsnio 6 ir 7 dalių, 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. Nutardamas netirti įrodymų šį savo sprendimą apeliacinės instancijos teismas motyvavo (BPK 270 straipsnis), o atsakydamas į nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, visus juos išnagrinėjęs, nutartyje padarė motyvuotas išvadas, kurias grindė teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teismo išsamiai ištirtais įrodymais. Tai, kad būtent E. Z. kalti veiksmai buvo M. M. B. padarytų sužalojimų priežastis, nustatyta tarpusavyje palygintų ir sugretintų visų bylos įrodymų pagrindu. Paneigdamas kasatoriaus E. Z. versiją apeliacinės instancijos teismas pasisakė, kodėl tikėtina nukentėjusiosios M. M. B. bei liudytojų N. K. ir N. G. parodymais, o jais patvirtintos aplinkybės atitinka teismo medicinos specialisto išvadose konstatuotus nukentėjusiosios sveikatos sužalojimus, jų pobūdį, padarymo būdą, laiką. Teismo nutartyje taip pat pasisakyta dėl kasatoriui palankių jam artimų asmenų – liudytojų S. Ž., Z. Z. ir E. Z. - parodymų vertinimo; sugretinęs šių liudytojų nurodytas aplinkybes su kitais bylos duomenimis (pvz., N. K. ir N. G. parodymais apie tai, ką jos matė, kaip reagavo į E. Z. smurtinius veiksmus ir ką apie tai parodė kiti asmenys), atsižvelgęs į kitas aplinkybes, svarbias vertinant šių liudytojų parodymų patikimumą, teismas nutartyje paaiškino, kodėl šiuos parodymus vertina kitaip negu to norėtų nuteistasis. Taigi, kasatoriaus teiginiai dėl nepašalintų prieštaravimų, kaltinančius parodymus davusių liudytojų suinteresuotumo tėra interpretacijos, prieštaraujančios bylos duomenimis ir teismų sprendimų turiniui.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, sprendžiant kasatoriaus E. Z. kaltės ir baudžiamosios atsakomybės už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo klausimus, teismų atliktas įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytus reikalavimus, nes jų išvados grindžiamos įrodymų visetu, išsamiai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis), ir nutartyje nurodęs priimtą sprendimą paaiškinančius motyvus (BPK 332 straipsnio 5 dalis), nepadarė esminių BPK pažeidimų ar baudžiamojo įstatymo taikymo (pagal nustatytas faktines aplinkybes) klaidų. Dėl to nėra pagrindo tenkinti kasacinį skundą.
Nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus, jie pripažintini teisėtais.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutarė:
Nuteistojo E. Z. kasacinį skundą atmesti.