- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-30
- Bylos Nr.
- I-329-243/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00077-2012-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė, Eglė Kiaurakytė, Vida Stonkuvienė
- Pareiškėjas
- A. V.
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui
- Kategorijos
- 13.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 13.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujančios ir pranešėjos), Eglės Kiaurakytės, Aušrelės Mažrimienės, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiškėjui A. V., atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovui Tadui Būdvyčiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl 2012-01-04 savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-120104-00001 ir 2012-02-02 reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-120202-00004 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. V. skundu prašo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2012-01-04 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-120104-00001 ir 2012-02-02 reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-120202-00004. Savavališkos statybos aktu konstatuota, jog statinys – baseino pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Neringoje, yra statomas savavališkai, nes nėra statybą leidžiančio dokumento, ir pareikalauta nevykdyti jokių statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugant statybvietę ir aplinką. Reikalavimu pašalinti savavališkos statybos padarinius pareikalauta ne vėliau kaip iki 2012-08-03 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. demontuoti įrengtą antrame aukšte perdangą, pradėtą rengti iš pirmo aukšto į antrą aukštą vidaus laiptinę, išmūrytas vidaus laikančias sienas antrame ir pirmame aukštuose ir kolonas rūsyje – baseino pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Neringoje. Pareiškėjas argumentuoja, jog Neringos savivaldybės architektūros skyriui 2010-02-03 padavė prašymą išduoti statybos leidimą pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Neringa, rekonstrukcijai. Nurodo, jog pagal galiojusį Statybos techninį reglamentą STR 1.07.01:2002 ir Statybos įstatymo 23 straipsnio 16 punktą prašymas turėjo būti išnagrinėtas per 10 dienų, tačiau atsakymo iki skundo padavimo teismui dienos negavo. Pareiškėjo teigimu, pasinaudodamas Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 21 punkte įtvirtinta galimybe, 2010-03-03 informavo Neringos miesto savivaldybę, jog nuo 2010-03-09 pradės pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Neringa, rekonstrukciją. Argumentuoja, jog pranešimas turėjo būti įregistruotas kaip statybos leidimas, todėl statinio rekonstrukcijos darbus jis atliko teisėtai.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepimu pareiškėjo A. V. skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsikirtimą grindžia argumentais, jog savavališkos statybos akte užfiksuotas savavališkai statomas statinys – baseino pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Neringa, yra pajūrio juostoje, todėl statinio statyba, rekonstrukcija gali būti vykdoma, remiantis Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymo nuostatomis. Nurodo, jog pareiškėjo prašymo išduoti statybos leidimą pateikimo Neringos savivaldybei metu, t.y. 2010-02-03, galiojusio Statybos įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje buvo įtvirtinta, jog leidimas statyti ar rekonstruoti statinį pajūrio juostoje išduodamas Pajūrio juosto įstatymo nustatyta tvarka. Nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-06-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-826/2010 konstatavo, jog statinių statybos sąlygas ir tvarką pajūrio juostoje reglamentuoja Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnis, kuriame nėra Statybos įstatymo 23 straipsnio 16 daliai analogiškų nuostatų, leidžiančių statytojui, pranešus statybos leidimą išduodančiam viešojo administravimo subjektui ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki statybos pradžios, vykdyti statybą be leidimo, jeigu leidimas per nustatytą terminą nebuvo išduotas ir statytojui nepranešta apie neišdavimo priežastis. Argumentuoja, jog pagal šiuo metu galiojančios Statybos įstatymo redakcijos 23 straipsnio 1 dalies 1 punktą statybos leidimas naujo ypatingos ar neypatingo statinio statybai yra privalomas, o statant statinį pajūrio juostoje vadovaujamasi Pajūrio juostos įstatymu (23 straipsnio 35 dalis). Nurodo, jog statybos leidimą naujų statinių pajūrio juostoje statybai išduoda Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra (Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-10-01 nutarimo Nr. 1528 2.2 punktas) (b.l. 39-41).
Atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovas pareiškėjo skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas A. V. dėl, jo manymu, pažeistų teisių gynimo kreipėsi ieškiniu į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, kuris 2012-02-13 nutartimi atsisakė jį priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu pagrindu. Bendrosios kompetencijos teismas nurodė, jog byla teisminga Klaipėdos apygardos administraciniam teismui (b.l. 30).
Lietuvos Respublikos administracinių teismų kompetenciją nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (ABTĮ) ir kiti įstatymai. Lietuvos Respublikos ABTĮ 15 straipsnis apibrėžia bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai ratą. Pagal ABTĮ prasmę, administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcijos atribojimo kriterijus yra ne vien tik vieno iš ginčijamojo teisinio santykio subjekto ypatumai (pvz., tai yra viešojo administravimo subjektas), bet ir teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis. Administracinių teismų kompetencijai paprastai priskirtinas nagrinėjimas ginčų, kurių išsprendimas nėra siejamas su tolesniu kokio nors civilinio teisinio ginčo išsprendimu. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje skundžiami aktai nors ir priimti viešojo administravimo subjekto, tačiau civilinių teisinių santykių srityje, todėl kyla pagrįsta abejonė, ar ginčas neturėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.
Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti nutartimis ne kartą konstatuota, jog savavališkos statybos aktas yra administracinio pobūdžio aktas. Jame nėra nustatyta reikalavimų ar įpareigojimų statytojui, kurie būtų tiesiogiai susiję su civilinėmis teisėmis ar pareigomis ir kuriais būtų siekiama taikyti civilinio teisinio pobūdžio neteisėtos statybos padarinių šalinimo priemones. Šis aktas yra priimtas viešojo administravimo subjekto, jam įgyvendinant Statybos įstatyme numatytas statybos valstybinės priežiūros funkcijas, kurių vykdymas laikytinas viešojo administravimo veikla (Specialiosios teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 10 d. nutartis, priimta byloje I. K., S. K. v. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija; 2010 m. liepos 20 d. nutartis, priimta byloje V. M., U. U., A. K., R. K. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija; 2010 m. sausio 26 d. nutartis, priimta byloje S. P. v. Telšių apskrities viršininko administracija; 2009 m. liepos 16 d. nutartis, priimta byloje M. Ž. v. Kauno apskrities viršininko administracija; 2008 m. liepos 29 d. nutartis, priimta byloje UAB „Bema“ v. Utenos apskrities viršininko administracija; 2008 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta byloje UAB „Belvilis“ v. Utenos apskrities viršininko administracija ir kt.). Tose pačiose nutartyse konstatuota, jog reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius (nugriauti pastatą ir sutvarkyti statybvietę ir pan.) yra priimtas institucijai įgyvendinant Statybos įstatymo 28 straipsnyje nustatytas funkcijas, susijusias su savavališkos statybos padarinių šalinimu. Tokio pobūdžio reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, nors ir yra priimtas viešojo administravimo subjekto, tačiau ne viešojo administravimo srityje, o sprendžiant klausimus savininko teisių įgyvendinimo procese ir įgyvendinant teisės normų priskirtas funkcijas civilinių teisinių santykių srityje, todėl yra civilinio teisinio pobūdžio įpareigojimas, turintis tiesioginės įtakos galimai savavališkai pastatyto statinio savininko nuosavybės teisėms (Civilinio kodekso 4.103 straipsnis, Statybos įstatymo 28 straipsnis) (Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 10 d. nutartis, priimta byloje T. P. ir I. P. v. Kauno apskrities viršininko administracija; 2010 m. sausio 26 d. nutartis, priimta byloje S. P. v. Telšių apskrities viršininko administracija; 2009 m. liepos 16 d. nutartis, priimta byloje M. Ž. v. Kauno apskrities viršininko administracija; 2008 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta byloje UAB „Švyturys - Utenos alus“ v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija; 2008 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta byloje D. S. v. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas; 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta byloje R. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt.). Specialioji teisėjų kolegija nutartyse konstatuoja, jog keliami tokio pobūdžio ginčai yra susiję tiek su administraciniais, tiek su civiliniais teisiniais santykiais, tačiau taikant absorbcijos taisyklę, turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme, kurio kompetencija pagal savo pobūdį yra platesnė. Tuo tarpu, pvz. 2011 m. spalio 27 d. nutartyje byloje UAB „Vilpros investicijos“ v. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros inspekcija, 2012 m. sausio 12 d. nutartyje byloje Ž. D. v. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Specialioji teisėjų kolegija konstatavo, jog skundo reikalavimas panaikinti reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti savavališkos statybos aktą ir tokioje byloje vyrauja administracinis teisinis santykis, todėl byla teisminga administraciniam teismui.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28¹ straipsnio (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija) 1 dalyje diferencijuojamas teismingumas bylų dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu, priklausomai nuo to, ar statyba yra pradėta, t.y. nustačius, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į: 1) bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta; 2) administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog statinio statyba (rekonstrukcija) ginčo žemės sklype yra pradėta ir ginčijamas reikalavimas dėl statybos padarinių pašalinimo. Minėta, jog reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra neatsiejamai susijęs asmens civilinėmis turtinėmis, t.y. nuosavybės, teisėmis, kurios gali būti ginamos bendrosios kompetencijos teisme. Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią faktinę ir teisinę situaciją siejant su Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, reglamentuojančiomis panašius santykius, bei vertinant tai, jog Specialiosios teisėjų kolegijos praktika analogiškose bylose kinta, atsižvelgiant į absorbcijos taisyklę, teismui kyla pagrįsta abejonė, ar ginčas neturėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, kurio kompetencija yra platesnė ir apima tuos atvejus, kai ginčai nėra grynai administracinio pobūdžio (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). Iškilus pagrįstų abejonių dėl šios bylos priskirtinumo nagrinėti administraciniams teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 21 straipsnio 1 dalimi, pripažįstama, jog tikslinga kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją dėl bylos priskirtinumo nagrinėti atitinkamos kompetencijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 105 - 106 straipsniais,
nutarė:
kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl šios bylos nagrinėjimo priskyrimo atitinkamam teismui, prašymą paduodant per Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.
Nutartis neskundžiama.