- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-09
- Bylos Nr.
- 2A-1392/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Audronė Jarackaitė, Vytas Milius
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Aliuminio konstrukcijos“
- Atsakovas
- Techninės pagalbos neįgaliesiems centrui prie Socialinės apsaugos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Vyto Miliaus, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Aliuminio konstrukcijos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 27 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-183-577/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Aliuminio konstrukcijos“ (buvusios A. O. individualios įmonės „Aliuminio konstrukcijos“) ieškinį atsakovams Techninės pagalbos neįgaliesiems centrui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, P. I. ir D. I. dėl nekilnojamojo turto pirkimo komisijos sprendimų pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Atsakovas Techninės pagalbos neįgaliesiems centras prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Centras) 2009 m. spalio 16 d. paskelbė apie pastato Vilniaus mieste pirkimą skelbiamų derybų būdu, vadovaudamasis Vyriausybės 2003 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 841 patvirtintu Žemės, pastatų ar kito nekilnojamojo turto pirkimų arba nuomos ar teisių į tokį turtą įsigijimų tvarkos aprašu (toliau – Aprašas), 2009 m. spalio 14 d. Centro patvirtintomis pirkimo sąlygomis. Centro sudaryta Nekilnojamojo turto pirkimo komisija (toliau - Komisija) 2009 m. lapkričio 26 d. atplėšė vokus su keturių kandidatų paraiškomis, kuriuose buvo nurodytos kainos ir visi paraišką pagrindžiantys dokumentai. Į derybas komisija pakvietė ieškovą ir atsakovus P. I. ir D. I. . Po derybų 2009 m. gruodžio 16 d. Komisija sudarė konkursinę eilę, pirmoje vietoje nurodydama atsakovų P. I. ir D. I. pasiūlymą, antroje – ieškovo pasiūlymą.
Šalies argumentai
Ieškovas 2009 m. gruodžio 18 d. pateikė pretenziją (t. 1, b. l. 6), teigdamas, kad atsakovų P. I. ir D. I. paraiška neatitinka Pastato (jo dalies) Vilniaus mieste pirkimo skelbiamų derybų būdu sąlygų (toliau - Sąlygų) (t. 1, b. l. 10-35) reikalavimų, nes atsakovų pasiūlytų pirkti (465,65 m² bendro ploto) administracinių ir (903,27 m² bendro ploto) sandėliavimo patalpų energinio naudingumo sertifikatas pateiktas 469,82 m² plotui, o ne visam pastatui (t. 1, b. l. 35). Apie likusios pastato dalies ploto energinį naudingumą (jo klasę) paraiškoje nėra informacijos, taigi neaišku, kuriai pastato (patalpų) daliai taikomas sertifikatas su nurodytu 469,82 m² plotu.
Komisija 2009 m. gruodžio 21 d. paprašė atsakovų P. I. ir D. I. iki 2009 m. gruodžio 23 d. 11 val. pateikti kitos pastato dalies energinio naudingumo sertifikatą bei paaiškinti, kuriai pastato (jo dalies) daliai taikomas anksčiau pateiktas sertifikatas su nurodytu 469,82 m² plotu. 2009 m. gruodžio 22 d. atsakovai P. I. ir D. I. pateikė viso pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), energinio naudingumo sertifikatą (t. 1, b. l. 55, 159), kuriame nurodyta, kad visam pastatui, kaip ir atskiroms jo patalpoms, suteikta B klasė, kas viršijo Sąlygų 2.1 punkto lentelės Nr. 1 15 punkto reikalavimus. 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškovo pretenziją Komisija atmetė (t. 1, b. l. 7-8).
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Aliuminio konstrukcijos“ 2009 m. gruodžio 31 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė: 1) panaikinti Komisijos 2009 m. gruodžio 16 d. ir 2010 m. sausio 11 d. sprendimus dėl kandidatų paraiškų eilės ir derybų laimėtojo patvirtinimo (t. 1, b. l. 41, 124), 2) įpareigoti Komisiją atmesti atsakovų P. I. ir D. I. paraišką, kaip neatitinkančią nustatytų minimalių reikalavimų, 3) įpareigoti Komisiją toliau tęsti konkursą VPĮ nustatyta tvarka, o pirkimo-pardavimo sutartį teismas turi pripažinti negaliojančia ex officio ir taikyti restituciją (t. 1, b. l. 1-3, 38-40, 114-119). Nurodė, kad konkurso nugalėtojai kreipėsi dėl pastato energetinio naudingumo sertifikato išdavimo ir jis buvo išduotas po ieškovo pretenzijos (t. y. 2009 m. lapkričio 26 d.), todėl pasiūlymo pateikimo momentu pastatas neturėjo sertifikato, taigi neatitiko minimalių kvalifikacinių reikalavimų ir turėjo būti atmestas. Centras neturėjo leisti P. I. ir D. I. pakeisti pasiūlymą taip, kad pirkimo dokumentų neatitinkantis pasiūlymas taptų jį atitinkančiu. Šie veiksmai prieštarauja VPĮ 39 straipsnio 1 daliai ir Sąlygų 6.9 punktui. Be to, Sąlygų 3.7 punktas reikalavo nurodyti kainą litais su PVM ir visais kitais įskaičiuotais mokesčiais; paraiškoje pateikta kaina negalėjo būti didinama. P. I. ir D. I. paraiškoje nurodyta 2 320 000 Lt kaina, o pastato dalis parduota už 2 900 000 Lt, motyvuojant tuo, kad atsakovų paraiškoje kaina nurodyta be įskaičiuotų valstybei mokėtinų mokesčių. Mano, jog atsižvelgiant į tai, kad ginčijamas pirkimas yra finansuojamas iš ES struktūrinių fondų lėšų, Centras pažeidė Sąlygų 6.11.1 punktą, VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir viešąjį interesą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 27 d. sprendimu (t. 1, b. l. 232-236) ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo santykių metu galiojusio Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6 punktą ginčo pirkimas buvo vykdomas vadovaujantis LR Vyriausybės 2003 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 841 patvirtinto Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimų arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimų tvarkos aprašo nuostatomis, o ne Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis. Todėl teismas sprendė, kad visi ieškovo, atsakovų atstovų argumentai dėl Viešųjų pirkimų įstatymo taikymo yra teisiškai nereikšmingi, ir teismas dėl jų nepasisakė.
Teismas nustatė, kad atsakovai P. I. ir D. I. , nepraleidę paraiškų pateikimo termino, kartu su paraiška pateikė 2009 m. spalio 30 d. pastato energetinio naudingumo sertifikatą Nr. SN-0183-0162 469,82 m² plotui, o ne visam siūlomam pirkti pastatui, pagal kurį buvo nustatyta pastato energetinio naudingumo B klasė. Vadovaudamasis Sąlygų 6.5, 6.8 punktais, teismas sprendė, kad perkančioji organizacija turėjo teisę prašyti kandidatų papildyti arba paaiškinti pateiktą sertifikatą dėl ploto, kuriam nustatytas energetinis naudingumas, dydžio. Teismas įvertino Statybos produkcijos sertifikavimo centro pažymos duomenis. Įvertinęs abiejų sertifikatų turinį, teismas sprendė, kad jie išduoti tam pačiam pastatui, nurodant vieną jo unikalų numerį; pastato energinio naudingumo klasifikavimas abiejuose sertifikatuose nurodytas vienodas (B); naujame sertifikate faktiškai patikslintas tik plotas, todėl konstatavo, kad pateikdami kitą sertifikatą atsakovai P. I. ir D. I. nepakeitė paraiškos esmės, ir ieškovo argumentus, kad Sąlygų neatitinkanti paraiška tapo jas atitinkančia, laikė nepagrįstais.
Teismas atmetė, kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kuriais buvo grindžiamas Sąlygų 3.7 punkto pažeidimas. Teismas nustatė, kad aplinkybės, lėmusios pastato dalies kainos pakilimą derybų metu buvo Komisijos prašymas papildomai parduoti pastato dalis (patalpą 1-14, sanitarinį mazgą 3,09 m², anksčiau atsakovų nesiūlytą paraiškoje); papildomos paslaugos (nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką, atskirti elektros energijos ūkius, pravesti naują elektros liniją, sutvarkyti pastato dalies apdailos trūkumus, jei tokie atsirastų prisijungiant prie šilumos mazgo, išmontuoti tiltinį kraną, įrengtą patalpoje 1-7), kurių atlikimas nenumatytas atsakovų P. I. ir D. I. paraiškoje; tai, kad pirkėjas pageidavo sumokėti visą daikto kainą per 2 mėnesius nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (pirkimo-pardavimo sutarties 3.1 p.); pagal pirkimo sąlygas pirkėjui nuosavybės teisė turėjo atsirasti po visos patalpų kainos sumokėjimo, nors buvo sulygta, kad pirkėjas į perkamas patalpas įsikels iš karto, per 10 dienų nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (pirkimo-pardavimo sutarties 4.8 p.). Dėl to, teismo vertinimu, atsakovai P. I. ir D. I. turėjo skubiai nutraukti nuomos sutartį su patalpų nuomininku (pirkimo-pardavimo sutarties 4.13 p.), prarado pajamas iš nuomos, turėjo mokėti baudas, o pirkėjas įgijo teisę vienašališkai, be jokių neigiamų pasekmių sau nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį (pagal pirkimo-pardavimo sutarties 9.4 p.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovas UAB „Aliuminio konstrukcijos“ apeliaciniu skundu (t. 1, b. l. 238-242) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinį skundą motyvuoja tuo, kad:
1. Pasiūlymu laikytina kandidato pateiktų dokumentų visuma pagal Centro nustatytas pirkimo sąlygas. Pasiūlymuose teikiama informacija nėra ir negali būti skirstoma į privalomą ir neprivalomą, svarbią ir mažiau svarbią, pagalbinę ir nepagalbinę. Visa pasiūlyme pateikiama informacija vertinama kaip visuma, kuri privalo atitikti sąlygas. Priešingu atveju būtų pažeisti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principai. 2009 m. gruodžio 22 d. sertifikatas Nr. SN-0183-0179 nei papildo, nei paaiškina jau pateiktų duomenų, tai yra visiškai naujas dokumentas, kurio nebuvo pateikiant paraišką. Kandidatas, remdamasis Sąlygų 6.8 punkto nuostatomis, turėjo teisę paaiškinti duomenis pateiktų „parduodamo nekilnojamojo daikto dokumentų“ ribose. Pagal kasacinio teismo praktiką tokie perkančiosios organizacijos veiksmai, kuriais ji priima ir vertina pirkimo sąlygų neatitinkantį tiekėjo pasiūlymą, ir, leidusi pakeisti pasiūlymą, vėliau jį pripažįsta laimėjusiu, pripažįstami neteisėtais dėl skaidrumo principo pažeidimo, nepaisant aplinkybės, kad šio tiekėjo pasiūlyta kaina yra mažiausia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009). Analogiško turinio nuostatos numatytos Sąlygų 6.9 punkte ir tvarkos aprašo 33 punkte, todėl jos ir turėjo būti taikomos. Perkančioji organizacija leido pateikti naujus parduodamų nekilnojamųjų daiktų dokumentus po įvykdytų derybų, o ne paraiškų nagrinėjimo stadijoje ir tai tik po pretenzijos pateikimo, kas vienareikšmiškai pažeidžia skaidrumo principą. Viešųjų pirkimų principų pažeidimas reiškia imperatyvių teisės normų pažeidimą ir yra pakankamas pagrindas reikalauti pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus.
2. Pagal Sąlygų III skyriaus „Paraiškų turinys, jų rengimas ir teikimas“ 3.7 punktą į pastato (jo dalies) kainą turi būti įskaičiuoti PVM ir visi kiti mokesčiai. Paraiškoje pateikiama kaina negali būti didinama. Padidindamas patalpų kainą Centras pažeidė racionalaus lėšų panaudojimo principą.
Paraiškoje 1-14 patalpos nenurodytos, todėl P. I. ir D. I. galėjo atsisakyti jas parduoti. Be to, byloje nėra įrodymų, kad 3,09 m² patalpa yra tiek vertinga, kad pateisintų pasiūlymo pabrangimą 580 000 Lt. Papildomai parduotos patalpos 1-14 (sanitarinio mazgo) plotas 3,09 m². Vidutinė 1 m² parduodamų patalpų kaina yra 1 677 Lt (2 320 000 Lt ÷ 1383,15 m²). Papildomos patalpos kainą didina 5 182 Lt.
Bendras pastato (duomenys neskelbtini) plotas yra 1 746,83 m². Centrui parduota pastato dalis sudaro 1 386,24 m², P. I. ir D. I. liko 360,59 m² pastato dalis. Pateikdami paraišką dėl pastato dalies pardavimo pardavėjas privalėjo įvertinti tolesnį naudojimąsi likusiomis patalpomis, inžinieriniais tinklais, privažiavimą prie patalpų. Leisti į P. I. ir D. I. liekančias patalpas 1-1 prisivesti elektros ir šilumos tinklus paprašė P. I. , todėl kaina turėjo ne didėti, o mažėti, nes Centras leido pasinaudoti inžinieriniais tinklais, kurie sudarius pirkimo sutartį priklausytų Centrui.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal pirkimo sąlygas buvo perkamas pastatas ar jo dalis be jokių papildomų įrengimų ar pagerinimų. Vadinasi, patalpos turėjo būti atlaisvintos, jose esantys daiktai ar įrengimai išnešti ir išmontuoti. Patalpų atlaisvinimo, tiltinio krano išmontavimo darbai negali keisti paraiškos kainos.
Pagal Sąlygų 1 lentelės 16 punktą preliminari pastato (jo dalies) perdavimo perkančiai organizacijai naudotis ir valdyti data - 2010 m. sausio 17 d., bet neilgiau kaip per 30 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos. Pagal Sąlygų 12.1.1 punktą pirkėjas, gavęs lėšas, įsipareigoja pervesti jas pardavėjui per 5 d. d. nuo lėšų gavimo. Pagal Sąlygų 12.2 punktą pardavėjas įsipareigoja parduodamą turtą perduoti pirkėjo nuosavybėn galutinio atsiskaitymo dieną. Pagal Sąlygų 12.5 punktą negavęs finansavimo pirkėjas turi teisę vienašališkai nutraukti šią sutartį. Esminės sutarties sąlygos buvo žinomos ir vienodos visiems kandidatams, todėl negali būti priežastimi keisti paraiškos kainą.
Pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės dėl atsakovų P. I. ir D. I. patirtų nuostolių dėl sutartinių santykių nutraukimo nebuvo aptariamos ir (arba) nurodytos derybų protokole. Pirkimo-pardavimo sutartyje suderėti papildomi darbai neįvardinti, neįkainuoti, neaptartas jų įvykdymo užtikrinimas. Atsakovai P. I. ir D. I. nepateikė jokių išlaidų ir patirtų nuostolių įrodymų. Byloje nėra duomenų apie patalpų perdavimo ir galutinę atsiskaitymo datą. Atsižvelgiant į tai, teismo išvados nepagrįstos faktinėmis bylos aplinkybėmis.
Atsiliepimas
Atsakovas Techninės pagalbos neįgaliesiems centras atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 7-11) su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 27 d. sprendimą ir bylą nutraukti (CPK 326 str. 1 d. 5 p., 293 str. 1 d. 2 p.). Pažymi, kad tiek pagal VPĮ, tiek pagal Sąlygų 6.4 punktą ir Tvarkos aprašo nuostatas perkančioji organizacija turi teisę ir pareigą, kilus neaiškumams dėl pirkimo objekto, prašyti tiekėją patikslinti ar paaiškinti su jo paraiška pateiktus duomenis. Kadangi Centrui buvo ne visiškai aišku, kuriai pastato daliai galioja sertifikatas Nr. SN-0183-0162 dėl pastato energinio naudingumo, jis kreipėsi į atsakovus P. I. ir D. I. dėl duomenų paaiškinimo. Pastarieji pateikė sertifikato Nr. SN-0183-0162 patikslinimą, t. y. sertifikatą Nr. SN-0183-0179, kuriame patikslintas siūlomo pastato plotas, kuriam taikomas energinio naudingumo sertifikatas. Remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo, nes iš esmės skiriasi faktinės aplinkybės. Minėtoje kasacinio teismo byloje trečiasis asmuo paraiškos padavimo momentu apskritai nepateikė dokumentų, kurie turėjo būti pateikti kartu su paraiška. Komisija, vadovaudamasi Sąlygų 8.3 punktu, vertino tiek atsakovų P. I. ir D. I. paraiškoje pasiūlytos pirkti pastato dalies, tiek pačios Komisijos papildomai prašomų parduoti patalpų ir suteikti su tuo susijusių paslaugų kainą ir atitinkamai vedė derybas dėl pastato (jo dalies) pirkimo sutarties kainos, t. y. derybos dėl kainos vykdytos nepažeidžiant Sąlygų ir kaina buvo padidinta teisėtai bei pagrįstai.
Centro teigimu, ieškovas nesilaikė išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Ieškovas į teismą kreipėsi dėl Komisijos 2009 m. gruodžio 16 d. sprendimo dėl paraiškų eilės patvirtinimo, dėl kurio buvo pateikęs pretenziją. Komisija šią pretenziją išnagrinėjo ir 2009 m. gruodžio 23 d. priėmė naują sprendimą dėl kandidatų paraiškų eilės patvirtinimo. Ieškovas nepateikė Centrui pretenzijos dėl Komisijos 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimo dėl kandidatų paraiškų eilės sudarymo, todėl byla nutrauktina (CPK 293 str. 1 d. 2 p.).
Atsiliepimas
Atsakovai P. I. ir D. I. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 1-6) skundo nepripažįsta ir prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad jie siūlė pirkti administracines ir sandėliavimo patalpas, esančias pastate (duomenys neskelbtini). 903, 27 m² ploto sandėliavimo patalpų plotas nebuvo įtrauktas į 2009 m. spalio 30 d. pastato energinio naudingumo sertifikate Nr. SN-0183-0162 nurodytą patalpų naudingą plotą, nors tame pačiame sertifikate nurodomas ir pastato unikalus numeris (sertifikuojamas daiktas), o pagal šį numerį visas sandėlis, kurio dalį buvo siūloma įsigyti, buvo suformuotas kaip vienas savarankiškas nekilnojamas daiktas. Komisijai 2009 m. gruodžio 21 d. paprašius patikslinti duomenis (paaiškinti, kuriai pastato daliai yra pateiktas sertifikatas su nurodytu 469, 82 m² plotu, ir pateikti likusios patalpų dalies energinio naudingumo sertifikatą), atsakovai pateikė to paties sertifikavimo eksperto parengtą 2009 m. gruodžio 22 d. energinio naudingumo sertifikatą Nr. SN- 0183-0179, kuriame buvo patikslintas pastato patalpų naudingas plotas, bet ne pats sertifikuojamas daiktas, jo unikalus numeris ir pan., nurodant, kad pastato plotas yra 1746, 83 m². Atsakovų pateikto energinio naudingumo sertifikato netikslumas yra išimtinai formalaus pobūdžio, neturintis įtakos paraiškos vertinimui (jo kainai, turiniui ir pan.) ir (ar) vykdomoms deryboms, todėl negali būti prilyginamas paraiškos esmės keitimui. Komisija, prašydama paaiškinti, kuriai pastato (jo dalies) daliai taikomas pateiktas sertifikatas nurodant 469, 82 m² plotą, nepažeidė viešųjų pirkimų principų; priešingai, nurodytais veiksmais Komisija veikė vadovaudamasi proporcingumo principu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.). Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas vykdė pastato Vilniaus mieste pirkimą skelbiamų derybų būdu. Pirkimas buvo vykdomas vadovaujantis LR Vyriausybės 2003 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 841 patvirtintu Žemės, pastatų ar kito nekilnojamojo turto pirkimų arba nuomos ar teisių į tokį turtą įsigijimų tvarkos aprašu (toliau – Aprašas) ir perkančiosios organizacijos patvirtintomis pirkimo sąlygomis (t. 1, b. l. 10-34, 129-153). Paraiškos vertinamos pagal sąlygose nustatytus ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus. Paraiškas dalyvauti pirkime pateikė ieškovas, atsakovai P. ir D. I. ir dar du kandidatai – UAB „Sanifinas“ ir UAB „Ogmios centras“ (t. 1, b. l. 56-59). UAB „Sanifinas“ ir UAB „Ogmios centras“ paraiškos, kaip neatitinkančios pirkimo sąlygų minimalių privalomųjų reikalavimų buvo atmestos ir šie kandidatai buvo pašalinti iš tolimesnių procedūrų (t. 1, b. l. 60-61, 70-71). Ieškovo ir atsakovų paraiškos buvo pripažintos atitinkančiomis pirkimo sąlygų reikalavimus ir šie kandidatai buvo pakviesti deryboms (t. 1, b. l. 64-66, 67-69). Pasibaigus deryboms, 2009 m. gruodžio 16 d. perkančioji organizacija, atsižvelgusi į derybų rezultatus, pagal paskelbtus vertinimo kriterijus nustatė kandidatų paraiškų ekonominį naudingumą, kurio pagrindu sudarė paraiškų eilę, joje pirmą vietą skyrė atsakovams, gavusiems 86,99 balus, antrą – 66,74 balus gavusiam ieškovui (t. 1, b. l. 72-75, 76-79, 80-82). Dėl perkančiosios organizacijos sprendimo, kuriuo sudaryta paraiškų eilė, ieškovas padavė pretenziją (t. 1, b. l. 125), kurios išnagrinėjimo laikui perkančioji organizacija sustabdė pirkimo procedūras ir paprašė atsakovų nustatytu terminu papildyti ir paaiškinti netikslius duomenis apie pirkimo objekto energetinį naudingumą (t. 1., b.l. 83-84). Paskirtu terminu atsakovai pateikė perkančiajai organizacijai duomenis apie paraiškoje pateiktame sertifikate nustatytos pastato dalies energetinio naudingumo klasės taikymą visam pastatui (t. 1, b. l. 55, 220). 2009 m. gruodžio 23 d. perkančioji organizacija ieškovo pretenziją, kaip nepagrįstą, atmetė, pakoregavo sudarytoje paraiškų eilėje kandidatų surinktus balus, atnaujino pirkimo procedūras bei nutarė dėl paraiškų eilės patvirtinimo ir laimėtojo nustatymo spręsti ne ankščiau kaip po 10 dienų (t. 1, b. l. 85-88). 2010 m. sausio 11 d. perkančioji organizacija patvirtino kandidatų paraiškų eilę, derybų laimėtoju paskelbė P. ir D. I. ir pakvietė juos pasirašyti sutartį (t. 1, b. l. 89-90). 2010 m. sausio 13 d. atsakovai pasirašė pastato pirkimo-pardavimo sutartį (t. 1, b. l. 170-173).
Nesutikdamas su perkančiosios organizacijos sprendimu ir išnaudojęs ikiteisminę ginčo nagrinėjimo stadiją iki pirkimo sutarties sudarymo, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė panaikinti atsakovo pirkimo komisijos sprendimą sudaryti paraiškų eilę, įpareigoti komisiją atmesti atsakovų paraišką, kaip neatitinkančią nustatytų minimalių reikalavimų, ir tęsti pirkimą teisės aktų nustatyta tvarka. Kelis kartus tikslintu ieškiniu ieškovas padidino reikalavimus ir papildomai prašė teismo panaikinti komisijos sprendimą, kuriuo patvirtinta paraiškų eilė ir paskelbtas laimėtojas, bei ex officio spręsti dėl sutarties negaliojimo.
Vilniaus apygardos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė. Ieškovas apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, prašydamas panaikinti sprendimą ir priimti naują – ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinio skundo pagrindą sudaro argumentai dėl netinkamo faktinių aplinkybių vertino ir netinkamo materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo. Atsakovas perkančioji organizacija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, tačiau panaikinti skundžiamą sprendimą ir bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindais.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirkimo dalyvio paraiškos atitikties minimaliems privalomiesiems reikalavimams ir dėl perkančiosios organizacijos veiksmų, vertinant pirkimo dalyvio paraišką, teisėtumo; dėl pirkimo objekto kainos; dėl ikiteisminės ginčo nagrinėjimo procedūros ir jos nesilaikymo teisinių pasekmių.
Byloje nėra ginčo dėl nagrinėjamam pirkimui taikytinos materialinės teisės: vykdytą nekilnojamojo daikto pirkimą reglamentuoja ne Viešųjų pirkimų įstatymas, o LR Vyriausybės 2003 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 841 patvirtintas Žemės, pastatų ar kito nekilnojamojo turto pirkimų arba nuomos ar teisių į tokį turtą įsigijimų tvarkos aprašas (Viešųjų pirkimų įstatymo 10 str. 1 d. 6 p.).
Teisėjų kolegija laiko pagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kuriais kvestionuojamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl pirkimo dalyvio paraiškos sudedamųjų dalių vertinimo. Pagal Aprašo 3 straipsnio 4 dalį paraiška tai dokumentas, kuriuo kandidatas pareiškia pageidavimą dalyvauti pirkimo procedūrose. Aprašo 30 punkte išvardinti dokumentai, kuriuos kartu su paraiška kandidatas per skelbime nustatytą laiką turi pateikti perkančiajai organizacijai. Atsakovo perkančiosios organizacijos nustatytose pirkimo sąlygose kandidatas iki galutinio paraiškų dalyvauti derybose pateikimo termino pabaigos privalo pateikti paraišką, pagal 1 priede pateiktą formą; pagal 3 priede pateiktą formą įgaliojimą pasirašyti paraišką ir jos priedus bei atstovauti savininką pirkimo procedūrose, jei paraišką pasirašo ne savininkas; kandidato sąžiningumo deklaraciją pagal 2 priede pateiktą formą; pagal 4 priede pateiktą formą paraiškos galiojimą užtikrinančią banko garantiją arba draudimo bendrovės laidavimą 50 tūkstančių litų sumai, galiojančius visą paraiškos galiojimo laiką; kitus paraiškos formoje nurodytus dokumentus (Pirkimo sąlygų 1.13 p.). Pirkimo sąlygų 1 priede pateiktoje paraiškos formoje yra numatyti kandidato, siūlomo pastato (jo dalies) ir jį apibūdinančių rodiklių (pasiūlymo deryboms) duomenys, kuriuos paraiškoje turi nurodyti kandidatas; išvardinti privalomi pateikti paraiškos duomenis pagrindžiantys dokumentai, kurie turi būti tikslūs, išsamūs ir galiojantys (t. 1, b. l. 24-27, 143-146). Iš išdėstyto paraiškos ir ją sudarančių dokumentų teisinio reglamentavimo nėra pagrindo spręsti, kad pagal pirkimo sąlygų reikalavimus teikiamo pasiūlymo vieni dokumentai yra pagrindiniai, kiti papildomi (pagalbiniai), kad paraiškos ir jos duomenis pagrindžiančių dokumentų teisinė galia paraiškos vertinimo procese yra skirtinga. Priešingai, paraišką pagrindžiantys dokumentai yra paraiškos sudėtinė dalis ir būtent juose užfiksuoti duomenys leidžia spręsti apie pirkimo objekto atitiktį keliamiems minimaliems privalomiesiems reikalavimams ir yra svarbūs vertinant siūlomo pirkti objekto ekonominį naudingumą. Todėl pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad paraišką pagrindžiantys dokumentai yra pagalbiniai vertinant paraiškos ir pasiūlymo atitiktį sąlygoms, todėl nelaikytini nei paraiška, nei pasiūlymu, yra nepagrįstas. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo padaryta materialinės teisės normos aiškinimo klaida neturėjo įtakos teisingam teisminio ginčo išsprendimui.
Dėl atsakovų paraiškos atitikties minimaliems reikalavimams ir jos vertinimo teisėtumo
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad perkančioji organizacija, po įvykusių derybų iškilus neaiškumams dėl kandidato paraiškoje nurodyto siūlomo objekto atitikties minimaliems privalomiesiems reikalavimams, turėjo teisę prašyti kandidatą patikslinti ar paaiškinti paraiškos duomenis. Apeliantas tokias teismo išvadas kvestionuoja, motyvuodamas tuo, kad atsakovų P. ir D. I. paraiška neatitiko minimalių reikalavimų, todėl perkančioji organizacija turėjo ją atmesti, o ne po įvykusių derybų prašyti reikalavimų neatitinkančią paraišką patikslinti bei paaiškinti. Ieškovo teigimu, dėl tokių perkančiosios organizacijos veiksmų reikalavimų neatitinkanti atsakovų paraiška tapo juos atitinkančia, o tai pažeidžia Aprašo bei perkančiosios organizacijos nustatytas pirkimo sąlygas ir skaidrumo bei lygiateisiškumo principus. Su tokiais apelianto argumentais kolegija nesutinka, juos laiko nepagrįstais ir atmeta, savo išvadas grįsdama tokiais motyvais.
Pagal Aprašo 32 punktą, perkančiosios organizacijos pirkimo komisija, gavusi kandidato paraišką dalyvauti derybose ir parduodamų nekilnojamųjų daiktų dokumentus, šiame punkte nustatytu terminu turi informuoti kandidatą apie kvietimą derėtis, nustatyti derybų datą, laiką ir vietą arba pateikti kandidatui motyvuotą atsakymą, kodėl kandidato parduodamų nekilnojamųjų daiktų dokumentai atmetami. Teisę dalyvauti derybų procedūrose turi tik tie kandidatai, kurių paraiškos atitinka derybų sąlygose nustatytus reikalavimus (Sąlygų 6.10 p.). Pirkimo komisija nagrinėja deryboms pateiktas paraiškas ir nustato, ar kandidatas paraiškoje pateikė tikslius ir išsamius duomenis apie pirkimo objektą; ar paraiška atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus (Sąlygų 6.4 p.). Pirkimo komisijai suteikta teisė prašyti kandidatą papildyti arba paaiškinti pateiktus netikslius ar neišsamius duomenis apie pirkimo objektą; paaiškinti iškilusius klausimus dėl paraiškų turinio (Sąlygų 6.5, 6.8 p.). Aiškindami paraiškų turinį kandidatai negali pakeisti jų esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių derybų sąlygų neatitinkanti paraiška taptų jas atitinkančia (Sąlygų 6.9 p.). Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų neatitinkančius kandidatų pateiktus parduodamų nekilnojamųjų daiktų dokumentus pirkimo komisija atmeta (Aprašo 33 p.; Sąlygų 6.11.1 p.). Pagal pirkimo sąlygas paraiška atmetama, kai kandidatas perkančiosios organizacijos prašymu jos nustatytu terminu nepatikslina paraiškoje pateiktų netikslių ir neišsamių duomenų (Sąlygų 6.11.2 p.).
Nagrinėju atveju keliami du klausimai: ar atsakovų P. ir D. I. paraiška atitiko pirkimo sąlygų reikalavimus ir ar po pasibaigusių derybų perkančioji organizacija turėjo teisę prašyti šiuos kandidatus patikslinti paraišką. Pirkimo sąlygų II skyriaus, reglamentuojančio pirkimo objektui keliamus reikalavimus, 1 lentelėje pateiktas pirkimo objekto ir jam keliamų minimalių privalomųjų reikalavimų apibūdinimas. Paraiškos, neatitinkančios bent vieno šioje lentelėje nustatyto minimalaus reikalavimo, atmetamos ir jas pateikę kandidatai į derybas nekviečiami. Lentelės 15 punkte nustatytas perkamo objekto energetinio naudingumo klasės reikalavimas, pagal kurį administracinėms patalpoms energetinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip C arba B, o sandėliavimo patalpoms – ne žemesnė kaip F arba E, kai abiejų paskirčių patalpose įrengta elektrinė šildymo sistema. Šiam reikalavimui pagrįsti turėjo būti pateiktas pastato (jo dalies) energetinio naudingumo sertifikatas, įrodantis pastato (jo dalies) atitikimą Statybos techninio reglamento 2.01.09:2005 „Pastatų energetinis naudingumas. Energetinio naudingumo sertifikavimas“ nustatytiems reikalavimams (Sąlygų 1 lentelės 15 p.; 1 priedo (paraiškos) lentelės, reglamentuojančios paraišką pagrindžiančių dokumentus, 9 p.). Atsakovai P. ir D. I. paraiškos pasiūlyme deryboms siūlė perkančiajai organizacijai pirkti nuosavybės teise valdomo pastato (duomenys neskelbtini), dalį – 1 383,15 m² administracinių ir sandėliavimo patalpų (t. 1, b. l. 57). Pirkimo sąlygų 1 lentelės 15 punkte numatytam reikalavimui pagrįsti pateikė 2009 m. spalio 30 d. išduotą pastato energetinio naudingumo sertifikatą Nr. SN-0183-0162, kuriame nurodyti pastato, kurio dalis parduodama, unikalus numeris; adresas; paskirtis (sandėliavimo); naudingas 469,82 m² plotas; šio pastato energetinio naudingumo B klasė (t. 1, b. l. 220). Minėta, kad šių kandidatų paraiškoje siūlomas objektas buvo pripažintas atitinkantis minimalius privalomuosius reikalavimus, su jais įvyko derybos ir jų pasiūlymas buvo pripažintas ekonomiškai naudingiausias. Dėl tokio perkančiosios organizacijos sprendimo ieškovas pateikė pretenziją, kuria prašė atmesti šių kandidatų pasiūlymą, kaip neatitinkantį minimalių privalomųjų reikalavimų, ir panaikinti komisijos sprendimą, kuriuo sudaryta paraiškų eilė (t. 1, b. l. 6). Pretenzija buvo grindžiama tuo, kad atsakovų siūlomas pirkti objektas neatitinka minimalių privalomųjų reikalavimų – dėl pastato bendro ploto; dėl pastato suvaržymų ir apribojimų; dėl to, kad energetinio naudingumo sertifikatas yra išduotas tik pastato 470 m² plotui. Perkančioji organizacija pretenzijos išnagrinėjimo laikui sustabdė pirkimo procedūras ir paprašė kandidatų iki 2009 m. gruodžio 23 d. patikslinti pateiktame energetinio naudingumo sertifikate pateiktus duomenis dėl sertifikuoto pastato (jo dalies) ploto. Atsakovų paraiškoje buvo nurodyta pastato, kurio dalis parduodama, energetinio naudingumo klasė pirkimo sąlygose reikalaujamose ribose ir pateiktas šiuos duomenis patvirtinantis sertifikatas, tik dėl jame nurodyto naudingo ploto dydžio buvo neaišku, kuri pastato dalis buvo sertifikuota. Tokiu atveju perkančioji organizacija turėjo teisę pagal pirkimo sąlygų 6.5 punktą, prašyti kandidato patikslinti ar paaiškinti netikslius paraiškos duomenis. Nustatytu terminu atsakovai pateikė perkančiajai organizacijai 2009 m. gruodžio 22 d. išduotą sertifikatą Nr. SN-0183-0179, kuriame nurodytas visas, 1 746,83 m², to paties unikalaus numerio pastato, kurio dalis parduodama, plotas, kuriam nustatyta ta pati energetinio naudingumo B klasė, pagrindiniu pastato šildymui naudojamu šilumos šaltiniu nurodytas šildymas elektra su automatiniu reguliavimu (t. 1, b. l. 55). Sertifikuojančios institucijos pažymos duomenys liudija, kad energetinio naudingumo sertifikatas gali būti išduodamas tiek visam vienu unikaliu numeriu registruotam pastatui, tiek jo daliai, ir abu dokumentai turi vienodą teisinę galią, jeigu nenustatytos sertifikavimo klaidos (t. 1, b. l. 22). Byloje nėra ginčo dėl atsakovų pastato, kurio dalis parduodama, energetinio naudingumo klasės nustatymo teisingumo. Papildomai pateiktas sertifikatas nebuvo ankstesnį sertifikatą pakeičiantis dokumentas, jis tik patikslino su atsakovų paraiška pateikto sertifikato duomenis apie sertifikuoto pastato, kurio dalis parduodama, bendrą plotą. Patikslindami paraiškos duomenis pagrindžiančio dokumento turinį kandidatai nepakeitė jo esmės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl paraiškos atitikties keliamiems reikalavimams bei atsakovų (perkančiosios organizacijos ir kandidatų) veiksmų šiuo aspektu teisėtumo.
Teisėjų kolegija nemato pagrindo remtis apeliaciniame skunde nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009, pateikta teisės aiškinimo ir taikymo taisykle, nes šios ir nagrinėjamos bylos ratio decidenti yra skirtingas. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl perkančiosios organizacijos veiksmų, kai patikslinami pasiūlymo esmės nekeičiantys su paraiška pateikto dokumento duomenys, teisėtumo. Tuo tarpu apelianto nurodytoje kasacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo sprendžiama dėl perkančiosios organizacijos veiksmų, kai pasiūlymo tikslinimo procese buvo teikiami su pasiūlymu nepateikti dokumentai, taip reikalavimų neatitinkantį pasiūlymą padarant juos atitinkančiu, teisėtumo vertinimo.
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino perkančiosios organizacijos veiksmų, kuriais buvo prašoma kandidato patikslinti neaiškius pasiūlymo duomenis jau po įvykusių derybų, atitiktį viešųjų pirkimų principams. Viešųjų pirkimų principų pažeidimą, anot ieškovo, lėmė ir tai, kad priešingai nei atsakovų P. ir D. I. , kito kandidato UAB „Sanifinas“ paraišką, kuri neatitiko reikalavimų, perkančioji organizacija atmetė iš karto.
Ginčo pirkimą reglamentuojančio Aprašo nuostatos numato, kad visiems dalyviams turi būti taikomi vienodi reikalavimai, suteikiamos vienodos galimybės ir pateikiama vienoda informacija (Aprašo 38 p.); kad perkančioji organizacija ir kiti pirkimą vykdantys asmenys yra atsakingi už Aprašo nuostatų pažeidimą (Aprašo 68 p.). Toks teisinis reglamentavimas leidžia spręsti, kad nors nagrinėjamam pirkimui Viešųjų pirkimų įstatymas ir netaikomas, tačiau jo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, yra aktuali ir nekilnojamojo turto viešojo pirkimo atveju. Viešųjų pirkimų principai yra ne tik perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų teisių bei pareigų viešojo pirkimo srityje tiesioginis šaltinis, bet ir tiesiogiai taikytinos teisės normos. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus. Taigi viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, pagal kurias vertinama daugelis viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis ginant dalyvaujančių viešųjų pirkimų procedūrose asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ERP“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kauno keliai“ v. Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-25/2009; ir kt.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, siekiant perkančiosios organizacijos veiksmų ar sprendimų neteisėtumo pripažinimo dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo, reikalavimą pateikusi šalis turi realiai įrodyti viešųjų pirkimų principų pažeidimo faktą, o ne tik remtis viešųjų pirkimų principo pažeidimo prielaida ir pasekmėmis. Vertinant viešųjų pirkimų principų pažeidimo faktą, būtina nustatyti, kokiais būtent perkančiosios organizacijos veiksmais ir kokios viešojo pirkimo procedūros metu buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ERP“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Technologinių paslaugų sprendimai“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, bylos Nr. 3K-323/2009; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje IDT Biologija GmbH v. Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, bylos Nr. 3K-3-506/2009; 2009 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. ir kt. v. Turto valdymo ir ūkio departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-508/2009). Dėl to nagrinėjamoje byloje yra svarbu skundžiamų perkančiosios organizacijos veiksmų kontekste įvertinti viešųjų pirkimų principų turinį ir tai, kaip perkančiosios organizacijos veiksmai šį atitiko.
Pagal nustatytas ginčo pirkimo sąlygas, perkančioji organizacija iš pradžių turi patikrinti paraiškų atitiktį sąlygose keliamiems reikalavimams ir į derybas kviesti juos atitinkančius kandidatus. Nagrinėjamu atveju, perkančioji organizacija šią tvarką pažeidė, nes kandidato paraiškos duomenų netikslumus aiškinosi po pasibaigusių derybų. Tačiau šio pažeidimo pirmosios instancijos teismas pagrįstai nelaikė esminiu. Spręsdama dėl laimėtojo perkančioji organizacija turi nustatyti kandidatų pateiktų parduodamų nekilnojamųjų daiktų dokumentuose nustatytų techninių, ekonominių duomenų pagrįstumą ir, atsižvelgiant į derybų rezultatus bei remiantis pirkimo dokumentuose numatytais vertinimo kriterijais, juos įvertinti (Aprašo 40, 41 p., Sąlygų 83., 9.1 p.). Todėl perkančiosios organizacijos siekis vėlesnės pirkimo procedūros procese išsiaiškinti kandidato paraiškos dokumento netikslumus yra pateisinamas, užtikrinantis nuostatos, kad viešoji sutartis turi būti sudaryta tik su nustatytus reikalavimus atitinkančiu pirkimo dalyviu, įgyvendinimą. Grynai formalus nukrypimas nuo pirkimo sąlygose nustatytos konkrečios procedūros, kuris iš esmės neturėjo įtakos pirkimo dalyvių teisių apimčiai, negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo, nebent besiskundžiantis dalyvis iš tiesų įrodo, kad šiais veiksmais buvo pažeisti jo teisėti iš viešojo pirkimo teisinio reglamentavimo kildinami interesai ir taip nepagrįstai suvaržyta galimybė sudarytį viešąją pirkimo sutartį. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovų paraiškos duomenų patikslinimas po pasibaigusių derybų pažeidė teisėtus ieškovo interesus ir nepagrįstai suvaržė jam galimybę sudaryti sutartį.
Kai viešojo pirkimo metu atskiriems kandidatams perkančioji organizacija skirtingai taiko pirkimo sąlygas gali būti pažeistas lygiateisiškumo principas. Šiuo požiūriu lygiateisiškumo principo turinys būtų panašus į skaidrumo principo turinį, kurio vienas iš elementų yra perkančiosios organizacijos pareiga laikytis viešųjų pirkimų teisės normų bei viešojo pirkimo dokumentų sąlygų, nagrinėjamu atveju nustatančių kandidatų paraiškų vertinimą. Priešingi perkančiosios organizacijos veiksmai pažeidžia skaidrumo principą, nes perkančioji organizacija nesilaiko pareigos visų viešojo pirkimo procedūrų metu laikytis pačios nustatytų ir paskelbtų sąlygų, nors kandidatai turėjo teisėtų lūkesčių dėl viešojo pirkimo sąlygų laikymosi. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skaidraus viešojo pirkimo siekimas nėra savitikslis, jis padeda siekti kitų tikslų, visų pirma – tiekėjų lygiateisiškumo. Skaidrumas yra vienas lemiančių veiksnių, kuriuo remiantis užtikrinama neiškraipyta tiekėjų tarpusavio konkurencija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Technologinių paslaugų sprendimai“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-323/2009).
Taigi, lygiateisiškumo ir skaidrumo principai reikšmingi ir perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų teisės normų bei savo paskelbto viešojo pirkimo sąlygų laikymosi kontekste. Iš perkančiosios organizacijos pirkimo komisijos posėdžio 2009 m. lapkričio 30 d. protokolo Nr. G43-16 matyti, kad UAB „Sanifinas“ paraiška neatitiko pirkimo sąlygų 1.13.4, 3.8 punktų reikalavimų, nes pateiktos paraiškos galiojimą užtikrinančio dokumento galiojimo laikas yra trumpesnis už paraiškos galiojimo laiką, ir 1 lentelės 15 punkto reikalavimo, nes pagal pateiktą energetinio naudingumo sertifikatą parduodamo viso pastato energetinis naudingumas yra D klasės, kai administracinėms patalpoms 1 lentelės 15 punkte reikalaujama ne žemesnės kaip C klasės (t. 1, b. l. 60-61). Tuo tarpu byloje nustatyta, kad atsakovų P. ir D. I. paraiškoje siūlomo pirkti pastato sertifikate nustatyta energetinio naudingumo B klasė atitiko pirkimo sąlygų 1 lentelės 15 punkto reikalavimą. Esant tokioms aplinkybėms, perkančioji organizacija turėjo pagrindą pagal pirkimo sąlygų 6.11.1 punktą UAB „Sanifinas“ paraišką atmesti, o dėl reikalavimus atitinkančios atsakovų paraiškos dokumento (sertifikato) duomenų, susijusių su sertifikuoto pastato ploto dydžiu, neaiškumo turėjo teisę prašyti jų patikslinimo pagal pirkimo sąlygų 6.5 punktą. Išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo kitaip, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, vertinti perkančiosios organizacijos veiksmų atitiktį viešųjų pirkimų principams ir konstatuoti jų pažeidimą.
Dėl pirkimo objekto kainos
Ieškovas ginčijo atsakovų veiksmus, kuriais buvo padidinta perkamo objekto kaina. Pirmosios instancijos teismas nenustatė šių veiksmų neteisėtumo.
Pagal pirkimo sąlygų 3.7 punktą paraiškoje pateikiama kaina negali būti didinama, į siūlomo pirkti objekto kainą turi būti įskaičiuoti PVM ir visi kiti mokesčiai. Pagal pirkimo sąlygų 8.3-8.8 punktus, pasiūlymų atrankai buvo taikomas ekonominio naudingumo kriterijus ir laimėjusiu pripažįstamas kandidatas, kurio ekonominis naudingumas yra didžiausias; siūlomo objekto kaina sudarė 50 procentų lyginamojo svorio paraiškos ekonominio naudingumo vertinime; vertindama pasiūlymą, komisija turėjo nustatyti kandidato paraiškoje pateiktų techninių, ekonominių ir kitų duomenų pagrįstumą ir įvykdyti derybas dėl parduodamo objekto pirkimo sutarties kainos ir įkainių, kurie turi būti pagrįsti ekonomiškai, dėl kitų sutarties sąlygų, siekiant ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo.
Atsakovai P. ir D. I. siūlė perkančiajai organizacijai pirkti nuosavybės teise valdomo pastato (duomenys neskelbtini), dalį – 1 383,15 m² administracinių ir sandėliavimo patalpų už 2 320 000 Lt; derybų metu buvo suderėta dėl didesnio ploto pastato dalies pirkimo ir kaina buvo padidinta iki 2 900 000 Lt (t. 1, b. l. 72-74). Derybų su atsakovais metu pagal minėtas pirkimo sąlygas buvo vertinama ne tik kandidatų pasiūlytos pirkti pastato dalies, bet ir perkančiosios organizacijos prašomos papildomai parduoti kitos pastato dalies techninis, ekonominis ir kt. pagrįstumas, vertė ir deramasi dėl sutarties kainos (t. 1, b. l. 72-74). Sutarties kainos padidėjimą lėmė ne kandidatų siūlomos parduoti pastato dalies kainos padidinimas, bet suderėtos papildomos pastato dalies, kurios nesiūlė kandidatai, tačiau kurios pageidavo perkančioji organizacija, pardavimas, kuris sukėlė būtinybę kandidatams atlikti išlaidų reikalaujančius iš anksto nenumatytus derybų metu šalių aptartus veiksmus, taip pat nesutampančių su pirkimo sąlygose nustatytomis ir kandidatams sukėlusių nepatogumų sutarties sąlygų, susijusių su apmokėjimu ir pastato perdavimu, suderinimas. Sutarties kainos dydį lėmusius konkrečius veiksnius pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir padarė teisingas išvadas dėl suderėtos sutarties kainos pagrindimo. Teisėjų kolegija su tomis išvadomis sutinka ir papildomai jų nekartoja. Ieškovas neginčija perkančiosios organizacijos atlikto tiek jo, tiek atsakovų pasiūlymų įvertinimo pagal nustatytus ekonominio naudingumo kriterijus pagrįstumo. Duomenų apie pirkimą laimėjusių kandidatų patirtų išlaidų ir nuostolių, susijusių su papildomos pastato dalies pardavimu, konkretų dydį nebuvimas byloje nepaneigia suderėtos kainos pagrįstumo. Juolab, kad perkančioji organizacija pripažįsta, jog visus suderėtus veiksmus, nulemtus papildomų patalpų pardavimo, P. ir D. I. atliko laiku ir tinkamai. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovai P. ir D. I. parduodami nekilnojamąjį turtą turėjo pareigą mokėti privalomuosius mokesčius ir kad tokių mokesčių neįtraukimas į pasiūlymo kainą derybose lėmė didesnę sutarties kainą. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino derybų protokolą šiuo aspektu ir pagrįstai pripažino jo įrašus dėl privalomų mokesčių neatitinkančiais tikrovės.
Dėl ikiteisminės ginčo nagrinėjimo procedūros
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Lietuvos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime nurodė, kad CPK 320 straipsnyje (2002 m. vasario 28 d. redakcija) nustatytas teisinis reguliavimas išreiškia ir įtvirtina visuotinai pripažintą civilinio proceso teisės principą tantum devolutum quantum appellatum. Šis principas reiškia inter alia tai, kad apeliacinės instancijos teismas turi tikrinti bei vertinti tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir neturi tikrinti bei vertinti, ar teisėtos ir pagrįstos yra tos sprendimo dalys, kurios nebuvo apskųstos apeliacine tvarka. Be to, apeliacinės instancijos teismas neturi savo iniciatyva išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir imtis analizuoti tokių argumentų, kurių apeliaciniame skunde nenurodyta. Tačiau, vadovaujantis principu tantum devolutum quantum appellatum, apeliacinės instancijos teismui negali būti visiškai uždrausta remtis ir argumentais, nenurodytais apeliaciniame skunde, jeigu juos pateikia kiti proceso dalyviai.
Atsakovas perkančioji organizacija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, tačiau panaikinti skundžiamą sprendimą ir bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindais. Nagrinėjamoje byloje, gindamasis nuo ieškinio, atsakovas rėmėsi ir tuo, kad ieškovas nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, nes neskundė perkančiosios organizacijos 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimo, todėl teigė, kad ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtas, kadangi šia tvarka pasinaudoti nebegalima. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime šiuo klausimu nepasisakė.
Teisėjų kolegija nesutinka su perkančiosios organizacijos argumentais dėl nagrinėjamos civilinės bylos proceso baigties, laiko juos nepagrįstais tiek teisiniu, tiek faktiniu aspektais.
Pagal CPK 293 straipsnio 2 punktą, teismas nutraukia bylą, jeigu ieškovas, kuris kreipėsi į teismą, yra nesilaikęs tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti. Civilinių bylų priskirtinumą teismams reglamentuojančio CPK 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, iš kokių teisinių santykių kylančius ginčus nagrinėja teismai šio kodekso nustatyta tvarka. Šioje dalyje taip pat nurodyta, kad įstatymų numatytais atvejais gali būti nustatyta išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Šių normų analizė leidžia spręsti, kad tik įstatyme nustatytas išankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos nesilaikymas sukelia CPK 293 straipsnio 2 punkte numatytas pasekmes. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 93 straipsnio 1 dalį, tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, nustatyta tvarka gali kreiptis į teismą. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai šiame skyriuje nustatyta tvarka. Iš esmės tokios pačios nuostatos buvo įtvirtintos ir Viešųjų pirkimų įstatymo, galiojusio ginčo pirkimo procedūrų metu, redakcijoje. Minėta, kad nagrinėjamam pirkimui Viešųjų pirkimų įstatymas netaikomas. Nekilnojamųjų daiktų pirkimą reglamentuoja ne įstatymas, o Vyriausybės nutarimu patvirtintas aprašas, kurio 44-47 punktuose numatyta kandidatų pretenzijų perkančiajai organizacijai nagrinėjimo tvarka ir terminai. Iš esmės tokios pačios pretenzijų nagrinėjimo nuostatos yra įtvirtintos ir pirkimo sąlygų X skyriuje. Aprašo 48 punkte reglamentuota kandidato teisė pirkimo komisijos sprendimus ir sprendimus dėl išnagrinėtų pretenzijų skųsti teisme. Remdamasi išdėstytu teisiniu reglamentavimu, kolegija sprendžia, kad nagrinėjamos kategorijos bylai nėra įstatymu nustatyta privaloma ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarka, todėl šiai bylai netaikytina CPK 293 straipsnio 2 punkte numatyta civilinės bylos baigtis.
Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad iki galutinio sprendimo dėl derybas laimėjusio kandidato priėmimo ieškovas pareiškė pretenziją perkančiajai organizacijai dėl sprendimo, kuriuo sudaryta paraiškų eilė. Išnagrinėjusi pretenziją, perkančioji organizacija 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimu ją atmetė, nustatytos paraiškų eilės nepakeitė, tačiau patikslino joje esančių kandidatų pasiūlymų ekonominio naudingumo balus (t. 1, b. l. 85-88). Pirkimo komisijos 2009 m. gruodžio 23 d. posėdžio protokolo turinys paneigia atsakovo argumentus, kad šiame posėdyje priimtu sprendimu buvo patvirtinta nauja paraiškų eilė. Reikšti perkančiajai organizacijai pretenziją dėl sprendimo, kuriuo atmesta pretenzija, ieškovas neturėjo jokio pagrindo. Šiuo atveju jis realizavo teisminės gynybos teisę ir su ieškiniu dėl perkančiosios organizacijos sprendimo, kuriuo sudaryta paraiškų eilė ir dėl kurio buvo pareikšta pretenzija, nuginčijimo kreipėsi į teismą iki galutinio sprendimo dėl derybas laimėjusio kandidato priėmimo. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovas, manydamas, jog perkančiosios organizacijos sprendimu yra pažeisti jo teisėti interesai, tinkamai realizavo Apraše ir pirkimo sąlygose numatytą gynybos teisę.
Vadovaudamasi tuo kas išdėstyta, kolegija sprendžia, kad atsakovo perkančiosios organizacijos prašymas panaikinti sprendimą ir civilinę bylą nutraukti yra nepagrįstas tiek teisiniu, tiek faktiniu aspektu, todėl netenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pralaimėjusi bylą šalis įgyja teisę į bylos nagrinėjimo metu patirtų išlaidų atlyginimą (CPK 93 str.). Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ieškovui yra nepalankus, todėl jo bylinėjimosi išlaidos nekompensuojamos. Atsakovai pateikė duomenis, kuriais grindžia patirtas atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme ir prašo jas priteisti iš ieškovo (t. 2, b. l. 19-24).
Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Atsakovas Techninės pagalbos neįgaliesiems centras pateikė mokėjimo nurodymą, kuriuo 2011 m. rugpjūčio 23 d. sumokėjo S. U. 5 000 Lt už Vilniaus m. 8-os advokatų kontoros teisines paslaugas šioje civilinėje byloje (t. 2, b. l. 20). Bylos duomenys liudija, kad Centrui pirmosios instancijos teisme atstovavo Vilniaus miesto 8-os advokatų kontoros advokatai A. P. , V. Š. ir S. U. (t. 1, b. l. 49, 108, 191), tačiau dokumentų, patvirtinančių kad šios kontoros advokatai būtų buvę įgalioti atstovauti Centrui ir apeliacinės instancijos teisme ar parengti atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, byloje nėra. Todėl šio atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas. Kitų atsakovų atstovas pateikė dokumentus, liudijančius kad už pagalbą rengiant atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą įgaliotam advokatui atsakovas P. I. sumokėjo 4 658,50 Lt su PVM (t. 1, b. l. 192-193; t. 2, b. l. 23-24). Vadovaudamasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatomis, įvertinusi teikto procesinio dokumento turinį, apimtį, galimas advokato laiko sąnaudas, atsakovo P. I. patirtų išlaidų kompensavimo protingu ir teisingu dydžiu kolegija laiko 3 000 Lt, kurie ir priteistini iš ieškovo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Aliuminio konstrukcijos“ atsakovui P. I. 3 000 Lt (tris tūkstančius litų) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.