- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-08-05
- Bylos Nr.
- e1-1025-517/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18536-2025-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rinaldas Adamonis
- Kaltinamasis
- T. R.
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-18536-25 ir susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje
T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, teistas: 2023 m. spalio 4 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – 34 (trisdešimt keturių) MGL (1 700 (vieno tūkstančio septynių šimtų) eurų) dydžio bauda, kuri turi būti sumokėta per 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Nesumokėtos baudos dalis – 400 eurų, turintis neišnykusį ir nepanaikintą teistumą,
kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
T. R. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:
jis, 2025 m. gegužės 28 d., apie 11.00 val., šeimos gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 2,70 promilių girtumas, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, žodinio konflikto metu, kambaryje rankos kumščiu, atbula ranka vieną kartą sudavė į galvos sritį savo tėvui V. R., ko pasekoje praslydęs kumštis dar pataikė ir į nosį, tokiu būdu mušdamas savo tėvui V. R. sukėlė fizinį skausmą.
Tokiais veiksmais T. R. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis T. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Nurodo, kad 2025 m. gegužės 28 d., nuo 10 val. ryto su tėvu jo namuose dviese gėrė degtinę. Kas išgertuvių metu vyko, jis neatsimena, nes buvo labai girtas. Tik pamena, kad su tėvu gėrė degtinę, viskas buvo gerai, jokių konfliktų nebuvo ir vėliau nieko nebeatsimena. Neatsimena, kad kumščiu tėvui būtų sudavęs į galvą ir į nosį, bet neneigia, kad būdamas girtas taip padarė. Labai gailisi, kad prieš tėvą smurtavo, tėvo atsiprašys. ???
Papildomai ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. liepos 22 d. apklaustas kaltinamasis T. R. parodė, kad jis turi (duomenys neskelbtini) procentų neįgalumo lygį. Jis gyvena iš neįgalumo pensijos. Kol ta pensija buvo didesnė, tai mokėjo visas jam paskirtas baudas, kai ją po metų laiko sumažino, nustojo mokėti. Gyvena iš neįgalumo pensijos ir pavienių darbų. Kai susiras darbą, tai atlygins visas žalas ir baudas. Šiai dienai jis neturi pinigų atlyginti žalą, padarytą ligonių kasai, bet ateityje atlygins. Neįgalumą turi dėl rankos ir akies traumos. Šiuo metu gyvena vienkiemyje pas draugą, adreso nežino, už (duomenys neskelbtini). Gydytojo psichiatro narkologo įskaitoje nestovi, nesigydo.
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai 2025 m. liepos 25 d. apklaustas kaltinamasis T. R. pilnai prisipažino, kad 2025 m. gegužės 28 d. būdamas girtas sukėlė savo tėvui V. R. fizinį skausmą. Dėl girtumo tos dienos įvykių neprisimena. Bet tą dieną namuose degtinę gėrė dviese. Tada jie susipyko, tikriausiai kaip visada tėvas vieną per tą patį pradėjo šnekėti ir jis norėjo, kad tėvas nutiltų. Tikrai neatsimena, kaip ten viskas įvyko. Bet jeigu tėvas sako, kad prieš jį smurtavo, tai taip ir buvo. Jis dėl tokio savo elgesio gailisi. Kas sulaužė jo tėvui nosį anksčiau, jis nežino. Jis tikrai jos nelaužė. Jo ta nosis ne kartą laužyta. Jis įsipareigoja šioje byloje padarytą žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlyginti iki 2025 m. gruodžio 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo T. R. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Nukentėjusysis V. R. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), butas priklauso jam. Su juo kartu gyvena ir jo sūnus T. R.. Sūnus pradėjo su juo kartu gyventi prieš maždaug tris metus, kai (duomenys neskelbtini). Sūnus dažnai, vos ne kiekvieną dieną, vartoja alkoholinius gėrimus. Kai sūnus būna išgėręs, dažnai tampa labai agresyvus, pyksta ant jo dėl kiekvieno menkniekio. Maždaug prieš dvi savaites sūnus sukėlė konfliktą namuose, todėl buvo iškvietęs jam policiją, kuri išdavė jam orderį, kad negalėtų artintis prie jo. Po orderio išdavimo sūnus iki vakar dienos pas jį nebuvo. Vakar, apie 17 val. 30 min., sūnus atėjo pas jį į namus, jo atsiprašė ir norėjo susitaikyti. Jis jam atleido ir įsileido į namus, manydamas, kad konfliktai nesikartos. Jis buvo neblaivus, bet adekvatus. 2025 m. gegužės 28 d. apie 10 val. 00 min. jie kartu su sūnumi nuėjo į parduotuvę, nupirko du buteliukus degtinės, 250 ml. talpos degtinės ir namuose, virtuvėje ją gėrė. Jis sėdėjo prie stalo vienoje pusėje, o sūnus kitoje. Gėrė vienodai. Vartojant alkoholį jis pradėjo pasakoti, kaip jaunystėje yra tarnavęs laivyne. Apie 11 val. 00 min. jam pasakojant staiga jo sūnus jį pradėjo vadinti necenzūriniais žodžiais, bei sėdėdamas ant kėdės ir sugniaužęs dešinės rankos kumšti atbula ranka trenkė jam į galvą. Pataikė į kaktą, o praslydęs kumštis tuo pačiu pataikė ir į nosį. Sūnus trenkė vieną kartą. Po smūgio jis iš karto atsistojo ir išbėgo iš namų į lauką, bei paskambino 112. Kol atvyko policija, jis visą laiką buvo lauke šalia laiptinės. Sūnus išėjęs į lauką nebuvo, jis su juo nesikalbėjo. Atvykę medikai jį nuvežė į Ukmergės ligoninės priėmimo skyrių apžiūrai, kur jam pasakė, kad yra sulaužyta jo nosis.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. R. 2025 m. birželio 10 d. papildomos apklausos metu parodė, kad atsimena, kad su sūnumi T. R. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) gėrė degtinę. Jis gulėjo lovoje, o sūnus pasiėmęs pagalvę uždėjo ją jam ant veido ir bandė jį dusinti sakydamas „aš tave uždusinsiu“. Jis nespėjo jo uždusinti, nes jis nuo jo išsivadavo kažkaip ir vaduodamasis jam įspyrė. Jie pradėjo žodžiais tarpusavyje pyktis. Jis sūnui pradėjo sakyti, kad jis tarnavo laivyne ir moka muštis, o jis tai nemoka. Sūnus dar labiau užpyko. Jam sėdint ant lovos, sūnus dešinės rankos delnu vieną kartą jam sudavė į galvą, kažkur į kaktą. Po smūgio jam iš nosies krašto pradėjo bėgti kraujas. Labai didelio skausmo nejuto dėl alkoholio poveikio. Su sūnumi nebegyvens. Civilinio ieškinio jam nereiškia. Jo sūnus turi (duomenys neskelbtini) procentų nedarbingumą dėl akies traumos, kairės rankos traumos ir lyg dešinės kojos traumos.
Nukentėjusysis V. R. 2025 m. liepos 22 d. liudytojo papildomos apklausos metu parodė, kad apie tai, kaip 2025 m. gegužės 28 d. jo sūnus sukėlė jam fizinį skausmą, jis taip pat jau viską pasakė ankstesnių apklausų metu. Pretenzijų sūnui jis neturi.
Iš Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotų duomenų nustatyta, kad įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) butas. Kambario dešinėje pusėje matomas stovintis stalas ant kurio sudėti įvairus nereikšmingi daiktai. Šalia stalo kairiojo krašto ant žemės matomas stovintis nugertas butelis alaus bei nugertas degtinės butelis. Tiesiai matoma stovinti sujaukta lova, jos gale stovinti spintelė ir ant jos televizorių.
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo T. Vaidachavičiaus 2025 m. gegužės 28 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2025 m. gegužės 28 d., apie 11 val. 00 min. patruliuojant su vyriausiuoju patruliu M. Eimontu iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), prieš 10 min. pranešėją sumušė sūnus. Vaikų mažamečių nėra, GMP nereikalinga. Lauks prie namų. Atvykus minėtu adresu šalia laiptinės policijos pareigūnus pasitiko pranešėjas V. R. ir paaiškino, kad jo neblaivus sūnus konflikto metu jį sumušė. Kadangi ant asmens buvo matyti iš nosies bėgęs kraujas ir paraudimas ant kaktos buvo iškviesti medikai, kurie apžiūrėję pranešėją vėliau išvežė į Ukmergės ligoninės priėmimą apžiūrai. Nuėjus iki (duomenys neskelbtini) buto paaiškėjo, kad durys užrakintos. Bandant rakinti duris raktu, to padaryti nepavyko, kadangi iš vidaus buvo įkištas raktas. Pabeldus į duris vyriškas balsas iš kambario pasakė, kad durų tikrai nedarys. Daug kartų bandant įtikinti vyrą atidaryti duris, jis vis tiek tai daryti atsisakė. Buvo iškviesta PGT siekiant patekti į butą. Atvykus PGT vyras duris atidarė ir iškart buvo sulaikytas. Sulaikytas vyras, kaip vėliau paaiškėjo, buvo pranešėjo sūnus T. R.. Alkoholio kiekio matuokliu V. R. buvo nustatytas 2,02 promilių girtumas, o T. R. – 2,70 promilių girtumas. T. R. sulaikytas 12 val. 00 min. įvykio vietoje. Ukmergės ligoninės priėmimo skyriuje V. R. buvo nustatytas nosies lūžis. ???
Iš 2025 m. birželio 4 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotų duomenų nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu išklausytas BPC skambučio įrašas (ID 92390839219, skambučio pradžia_ 2025-05-28 11_06_59), kurio turinys susijęs su nuketėjusiojo V. R. pranešimu BPC apie jo atžvilgiu sūnaus panaudotą fizinį smurtą.
Iš 2025 m. birželio 5 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjos E. Bartkevičienės tarnybinio pranešimo nustatyta, kad prie Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate atliekamos ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-18536-25 pridedami du policijos pareigūnų BODY kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai (1 diskas).
Iš 2025 m. birželio 5 d. Kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėjus policijos pareigūnų Body kameromis užfiksuotus vaizdo įrašus „PSS-20250528-112137UTC+0300“, „PSS- 20250528-115138UTC+0300“, „PSS-20250 528-112137 UTC+0300“ nustatytos su nusikalstama veika susijusios aplinkybės.
Iš 2025 m. birželio 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2092/2025 (01) nustatyta, kad vadovaujantis užduotyje pateiktomis įvykio aplinkybėmis, V. R. pateiktų medicininių dokumentų duomenimis ir papildomų tyrimo duomenimis pateikiama išvada:
1. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose V. R. nustatytas nosies kaulų lūžis yra sena potrauminė nosikaulių deformacija į dešinę: daugybiniai nesusiję seni abiejų nosikaulių ir nosies pertvaros lūžiai, ūmaus lūžio požymių nenustatyta. Tuo remiantis konstatuojama kad V. R. nustatyti nosies kaulų ir pertvaros lūžiai padaryti ne užduotyje nurodyto įvykio metu, o ne mažiau kaip kelių mėnesių laikotarpyje iki užduotyje nurodyto įvykio, šis sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu ir galėjo būti padarytas tiek po kito asmens smūgio sudavimo, teik pačiam nukentėjusiajam susižalojus: nugriuvus, nukritus, griūnant, krintant ir panašiai. Nosies kaulų lūžiai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl šių kaulų lūžių tiriamojo sveikata sutriko ilgiau 10 dienų.
Medicininiuose dokumentuose kitų objektyvių sužalojimų ar jų požymių (išskyrus aprašytus ir įvertintus nosies kaulų lūžius) – neparašyta, nekonstatuota, tai yra sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio metu V. R. nenustatoma.
Iš 2025 m. gegužės 28 d. Gydytojo išrašo nustatyta, kad anamnezė: Atvežtas GMP. Teigia, kad šiandien buvo sumuštas sūnau. Skundžiasi nosies skausmu, teigia, kad kraujavo iš nosies. Objektyvi būklė: St. spec: apžiūrint nosis kreiva, šiuo metu kraujavimo nestebima, palpuojant skausminga. Kitų sužalojimų kūne nestebima.?
Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. liepos 25 d. gautas T. R. įsipareigojimas atlyginti Valstybinei ligonių kasai 98,62 eurų žala iki 2025 m. gruodžio 1 d.
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).
Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą (nuketėjusiosios parodymai, tarnybiniai pranešimai, nukentėjusiojo parodymai, teismo medicinos specialisto išvada ir kita), konstatuotina, kad kaltinamasis T. R. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t. y. tėvui V. R.. Tokiais savo nusikalstamais veiksmais T. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, T. R. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausme.
Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.
Teismas, skirdamas kaltinamajam T. R. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, jog kaltinamasis padarė vieną nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą, kaltės formą ir rūšį, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis teistas, turi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirbantis. Duomenų apie psichiatrinį gydymą ir priklausomybės ligų gydymą baudžiamojoje byloje nėra. T. R. atsakomybę lengvina tai, kad visiškai pripažįsta kaltę ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – areštas, paskiriant didesnį nei minimalus bausmės dydį, šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Įvertinus jau anksčiau minėtą lengvinančią aplinkybę, atsižvelgiant į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitą jį charakterizuojančią informaciją, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti paskirtą arešto bausmę atliekant laisvėje. Teismas, vadovaudamasis BK 75 straipsnio 1 dalimi, sprendžia paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti dešimties mėnesių terminui be intensyvios priežiūros.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, T. R. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, BK 65 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į T. R. skirtiną bausmės laiką įskaitytinas jam taikytas laikino sulaikymo laikas nuo 2025 m. gegužės 28 d. 12.00 val. iki 2025 m. gegužės 29 d. 10.58 val., t. y. dvi dienos, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrintina visiško sudėjimo būdu su 2023 m. spalio 4 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės visa neatliktos 400 eurų dydžio baudos dalimi ir paskirti galutinę subendrintą 38 parų arešto bausmę, kurios vykdymas atidėtinas 10 (dešimties) mėnesių laikotarpiui be intensyvios priežiūros, ir 400 eurų dydžio baudą.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, vadovaujantis BK 67 ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į kaltinamojo T. R. asmenybę, padarytą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam prieš šeimos narį asmeniui, yra paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei siekiant teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui ateityje, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, kaltinamajam T. R. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.
VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai
Ikiteisminio tyrimo metu T. R. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.
BPK 109 straipsnis numato galimybę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, teisę baudžiamajame procese pareikšti ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Valstybinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje 98,62 Eur sumai. Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad kaltinamasis T. R. įsipareigojo atlyginti civilinį ieškinį 98,62 eurų sumai iki 2025 m. gruodžio 1 d. Atsižvelgiant į išdėstytą, Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas pilnai, pagal BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktą, kaltinamasis T. R. įpareigotinas atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą 98,62 eurų žalą Valstybinei ligonių kasai iki 2025 m. gruodžio 1 d.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vienas kompaktinis diskas su „Body“ kamerų vaizdo įrašais, paliktinas saugoti prie bylos medžiagos.
Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
T. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, T. R. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių pagrindu į bausmės atlikimo laiką įskaityti T. R. laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. gegužės 28 d. 12.00 val. iki 2025 m. gegužės 29 d. 10.58 val. (dvi dienos) vieną laikino sulaikymo dieną prilyginti 1 (vienai) arešto parai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, T. R. paskirtos 38 (trisdešimt aštuonių) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 10 (dešimt) mėnesių laikotarpiui be intensyvios priežiūros skyrimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 2 dalimi, T. R. paskirtą 38 (trisdešimt aštuonių) parų arešto bausmę, kurios vykdymas atidėtas 10 (dešimčiai) mėnesių laikotarpiui be intensyvios priežiūros visiško sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. spalio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės visa neatliktos 400,00 Eur (keturių šimtų eurų) dydžio baudos dalimi ir paskirti galutinę subendrintą 38 (trisdešimt aštuonių) parų arešto bausmę, jos vykdymą atidėti 10 (dešimčiai) mėnesių be intensyvios priežiūros ir 400,00 Eur (keturių šimtų eurų) dydžio baudą (paskirtos 400,00 Eur (keturių šimtų eurų) dydžio baudos išieškojimas vykdomas atskirai).
Arešto bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo perdavimo bausmę vykdančiai institucijai dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti T. R. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 10 (dešimt) mėnesių nuo bausmės vykdymo pradžios išklausant visą šių programų kursą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu, paskirti T. R. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose 10 (dešimt) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį 98,62 Eur (devyniasdešimt aštuonių eurų 62 ct) sumai tenkinti pilnai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, T. R. įpareigoti iki 2025 m. gruodžio 1 d. atlyginti nusikalstama veika Valstybinei ligonių kasai padarytą 98,62 Eur (devyniasdešimt aštuonių eurų 62 ct) turtinę žalą, patirtą už nukentėjusiojo V. R. gydymą.
Išaiškinti T. R., kad Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys 98,62 Eur (devyniasdešimt aštuonių eurų 62 ct) privalo būti atlygintas iki 2025 m. gruodžio 1 d. Civilinio ieškinio neatlyginus, gali būti išduotas vykdomasis raštas.
T. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vieną kompaktinį diską su „Body“ kamerų vaizdo įrašais, palikti saugoti prie bylos medžiagos.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.