Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Albino Bielskio, Kęstučio Jucio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo H. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo H. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 6 p., 8 p. ir nuteistas laisvės atėmimu 9 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d., Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d., Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiais, Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bei Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartimi subendrintomis ir neatliktomis bausmėmis, jas iš dalies sudedant, bei H. M. paskirta galutinė 10 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, į bausmę įskaitant laiką, išbūtą kardomajame kalinime ir suėmime nuo 2014 m. gruodžio 21 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nuspręsta iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nuteistajam paskirtą kardomąją priemonę - suėmimą, o nuosprendžiui įsiteisėjus, šią kardomąją priemonę panaikinti.

Vadovaujantis BPK 115 str., iš H. M. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. M. priteistas 29600,02 Eur civilinis ieškinys, t. y. 638,02 Eur laidojimo išlaidų bei 28962 Eur neturtinės žalos. V. M. pareikštas 68,05 Eur ieškinys dėl gydymo išlaidų, atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

H. M. nuteistas už tai, kad, būdamas nepilnametis, 2014 m. gruodžio 20 d., apie 22.00 val., bute (duomenys neskelbtini), esančiame Alytaus mieste, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia be jokios dingsties sudavė ne mažiau kaip šešiolika smūgių plaktuku bei trylika smūgių peiliu V. M. į galvą, rankas, krūtinės ląstą, kojas, padarydamas kraujosruvas odoje ir poodyje abiejose alkūnėse, dilbiuose, plaštakose ir kairėje blauzdoje, dešinės pusės IV šonkaulio tiesioginį lūžimą ir kraujosruvas tarpšonkauliniuose raumenyse lūžio vietoje, pjautines žaizdas abiejose plaštakose, muštines žaizdas viršugalvio abejose pusėse ir kairio momenkaulio gumburo srityje bei kairio momenkaulio išorinės ir vidinės kaulinių plokštelių lūžimą, durtines - pjautines žaizdas abiejose smilkininėse srityse, kaktos abiejose pusėse, nosies nugarėlės dešinės pusės- dešinės akies apatinio voko srityje, nekiauryminį durtinį - pjautinį kairės akiduobės minkštųjų audinių sužalojimą, durtines- pjautines žaizdas kairiame skruoste, viršutinės lūpos ir kaklo kairėse pusėse, nuo ko įvykus nukraujavimui į išorę, V. M. įvykio vietoje mirė, ir suvokdamas, kad tokiu veikimo būdu - daugybės sužalojimų bei kaulo lūžimo padarymu sukelia nukentėjusiajam dideles fizines kančias bei skausmą, itin žiauriai dėl chuliganiškų paskatų nužudė V. M..

Apeliaciniu skundu nuteistasis H. M. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendį, taikyti BK 64 str. ir jam paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Nurodo, kad su skundžiamu nuosprendžiu nesutinka, nes juo paskirta per griežta bausmė.

Apeliantas pažymi, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu jis davė teisingus ir nuoseklius parodymus, jog nužudė žmogų, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailėjosi, ką pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Apeliantas nurodo, kad jis bylos nevilkino, po nusikaltimo atėjo į policijos komisariatą ir viską prisipažino, taip padėdamas pareigūnams atskleisti bei išaiškinti nusikaltimą. Apeliantas mano, kad teismas taip pat pagrįstai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog nuteistasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jo veiksmais nužudytojo mamai buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, su jos pareikštu civiliniu ieškiniu nuteistasis sutiko. Apeliantas pažymi, kad per visą įkalinimo laiką nuo 2014 m. gruodžio 20 d. nėra turėjęs nei vienos nuobaudos, yra gavęs paskatinimą už nepriekaištingą elgesį bei dalyvavimą kalėjimo veikloje. Apeliantas mano, kad visa tai rodo, jog jis atgailauja dėl padaryto nusikaltimo. Pasak apelianto, nėra būtina tokiam ilgam laikui jį izoliuoti nuo visuomenės. Apeliantas nurodo, kad išėjęs į laisvę planuoja dirbti ir nedaryti to, kas neteisėta.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo H. M. gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti jame išdėstytais motyvais, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo H. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. numato, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis H. M. apeliaciniame skunde, neginčydamas veikos kvalifikavimo, apimties bei savo kaltės jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme, prašo pakeisti 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendį, taikyti BK 64 str. ir jam paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Nurodo, kad su skundžiamu nuosprendžiu nesutinka, nes juo paskirta per griežta bausmė.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistajam H. M. yra teisėta ir pagrįsta. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam H. M., šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė jam teisingą, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta.

Nuteistasis padarė tyčinį nusikaltimą žmogaus gyvybei, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis) ir numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę – nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba iki gyvos galvos. Nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamus padarinius, nuteistasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmę H. M. apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad kaltininkas nėra vienareikšmiškai teigiamai charakterizuojamas, kad veika padaryta be dingsties, turint kryptingą tikslą nužudyti asmenį, kad H. M. praeityje teistas. Skirdamas bausmes apygardos teismas taip pat įvertino tai, kad H. M. (duomenys neskelbtini) gimnazijos charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 73), (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad H. M. motinos N. J. šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, H. M. dažnai buvo matomas miestelio gyventojų vėlai vakare su blogos reputacijos draugais (t. 2, b. 1. 75), (duomenys neskelbtini) gimnazijos pateiktoje charakteristikoje H. M. charakterizuojamas neigiamai (t. 2, b. 1. 77). Pirmosios instancijos teismas nustatė H. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nustatė tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo lemiamos reikšmės veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Reikia pažymėti, kad H. M. padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, apeliantas iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas 5 kartus už tyčinius nusikaltimus, dauguma kurių buvo susiję su smurto panaudojimu prieš kitus asmenis. Be to, nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau H. M. tinkamų išvadų nepadarė, toliau vykdė nusikalstamas veikas. 2015 m. liepos 7 d. duomenimis H. M. buvo 5 kartus baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 46-48). Nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja apeliantą, rodo didesnį jo pavojingumo visuomenei laipsnį, nenorą pasitaisyti, laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių.

Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apygardos teismo nuosprendžiu nuteistajam H. M. paskirta laisvės atėmimo bausmė, skaičiuojama vadovaujantis BK 90 str. 5 d. nuostata, kad laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui negali viršyti dešimties metų, bei BK 91 str. 3 d. nuostata, kad nepilnamečiui skiriamos laisvės atėmimo bausmės minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos BK straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje, nėra aiškiai per griežta. Tokia bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Dar kartą atsižvelgti į tai, kad H. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bylos nevilkino, po nusikaltimo atėjo į policijos komisariatą ir viską prisipažino, taip padėdamas pareigūnams atskleisti bei išaiškinti nusikaltimą, ir tuo pagrindu švelninti H. M. už padarytą nusikaltimą paskirtą bausmę teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Be to, apelianto skunde nurodomos aplinkybės, kad jis per visą įkalinimo laiką nuo 2014 m. gruodžio 20 d. nėra turėjęs nei vienos nuobaudos, yra gavęs paskatinimą už nepriekaištingą elgesį bei dalyvavimą kalėjimo veikloje, taip pat kad išėjęs į laisvę planuoja dirbti ir nedaryti to, kas neteisėta, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, nesudaro pagrindo švelninti H. M. pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., H. M. paskirta bausmė pagrįstai subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d., Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d., Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiais, Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bei Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartimi subendrintomis ir neatliktomis bausmėmis, jas iš dalies sudedant, bei H. M. paskirta galutinė 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Švelninti paskirtą galutinę subendrintą bausmę teisėjų kolegija taip pat neturi teisinio pagrindo.

Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo H. M. apeliacinį skundą atmesti.