Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovui M. V., jo atstovui advokatui A. P., trečiajam asmeniui G. Č., trečiojo asmens atstovui advokatui S. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui M. V., trečiasis asmuo G. Č., dėl nuostolių atlyginimo regreso teise,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 78445,75 Lt nuostolių atlyginimo, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 2353,00 Lt žyminis mokestis bei 315,80 Lt už pateikiamų priedų vertimą į valstybinę kalbą.

Ieškovas ieškinyje nurodo, kad Norvegijoje 2010-08-25 dėl transporto priemonės PLYMOUTH NEON, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavusio asmens kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu padaryta žala. Eismo įvykio dieną atsakovas buvo transporto priemonės PLYMOUTH NEON, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. Atsakovui priklausanti, Lietuvoje registruota transporto priemonė PLYMOUTH NEON, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip to reikalauja LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. 1 d., 41 str. 3, 8 d. Lietuva ir Norvegija yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos (toliau- žaliosios kortelės sistemos) dalyvės. Eismo įvykio valstybės Norvegijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą, pateikė ieškovui reikalavimą 180066,00 Norvegijos kronų NOK (78445,75 Lt) sumai. LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 str. 5 d. įtvirtinta, kad ieškovas moka išmoką eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgdamas į Vidaus nuostatus ir tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius aktus. Ieškovo pareiga apmokėti reikalaujamą sumą yra įtvirtinta LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 str. 5 d. ir Biurų tarnybos Vidaus nuostatų 5 str. Todėl ieškovas, gavęs Norvegijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimą sumokėti 180066,00 Norvegijos kronų NOK (78445,75 Lt) dėl transporto priemonės PLYMOUTH NEON, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytos žalos, sumokėjo Norvegijos nacionaliniam draudikų biurui - 180066,00 Norvegijos kronų NOK (78445,75 Lt). Dėl šių priežasčių ieškovas prašo, jam įstatymu suteikta regreso teise priteisti išmokėtą sumą iš atsakovo (1 t. b.l. 3-5).

A. M. V. 2014-07-03 posėdžio metu su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad trečiojo asmens G. Č. nepažįsta, iš jos automobilio pirkęs nėra. G. Č. sūnų O. Č. yra matęs vieną kartą apie 2009 m. pabaigą, kai šis su jo pažįstamu Norvegijoje gyvenančiu V. L. atvažiavo pas jį į svečius su šviesiai žaliu sedanu. Šį automobilį buvo palikę pas jį namuose kieme; po dienos automobilį pasiėmė. Vairuotojo pažymėjimą gavo 2011-12-07 Lietuvoje; Norvegijoje išduoto vairuotojo pažymėjimo neturi. 2009 m. gyveno ir dirbo Norvegijoje. A. N. įvykusį eismo įvykį nieko nežino. Kad būtų ėmęsis kokių konkrečių veiksmų, gavęs draudimo įmonės pretenziją, įrodymų pateikti neturi. Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartyje esantis parašas yra ne jo; 2009 m. buvo pametęs piniginę su asmens dokumentais, todėl kažkas galėjo pasinaudoti jo asmens duomenimis, t.y. nurodyti pirkimo - pardavimo sutartyje jo asmens kodą, gyvenamąją vietą. 2009-10-20 nebūdamas Lietuvoje, negalėjo pasirašyti sutarties, todėl niekada nebuvo ir negalėjo būti ginčo automobilio savininku. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Liudytoja D. B. 2014-04-23 posėdžio metu paaiškino, kad trečiasis asmuo G. Č. – jos draugės mama. G. N.; iš draugės sužinojo, kad brolis Norvegijoje, todėl norėjo perduoti nuvežti siuntinį močiutei į Lietuvą. Būnant pas V. L., matė kaip O. Č. ir M. V. pasirašė sutartį dėl automobilio pirkimo – pardavimo ir kaip atsiskaitė pinigais – M. V. padavė pinigus kronomis O. Č..

L. O. Č. 2014-04-23 posėdžio metu paaiškino, kad trečiasis asmuo G. Č. jo mama; atsakovą yra matęs tik du kartus. Važiavo į Norvegiją į svečius pas draugą V. L.. Ten sutiko M. V., kuris paprašė parduoti automobilį. Paskambino mamai; su mamos leidimu pardavė automobilį. Sutarė, kad atvykus į Lietuvą, pilnai sutvarkys dokumentus. Į Lietuvą parskrido kartu, bet M. V. išvažiavo į Biržus, o į Vilnių tvarkyti dokumentų nebeatvyko ir išskrido atgal į Norvegiją. Draugas V. L. automobilio pirkimo – pardavimo sutartį nuvežė į Norvegiją; M. V. pasirašė, V. L. parvežė atgal, o mama, nuėjusi į Regitrą, nuėmė automobilį nuo įskaitos.

Teismas, vadovaudamasis įstatymu, įvertina visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (LR CPK 185 str. 1 d.). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, atsižvelgdamas į jo pobūdį, vadovaujasi įrodymų tikėtinumo taisykle.

Byloje esančia medžiaga nustatyta, kad Norvegijoje 2010-08-25 dėl transporto priemonės PLYMOUTH NEON, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavusio asmens kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu padaryta žala (1 t. b.l. 10-13). Eismo įvykio dieną atsakovas buvo transporto priemonės PLYMOUTH NEON, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas (1 t. b.l. 7), transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (1 t. b.l. 163).

LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 str. 5 d. įtvirtinta, kad ieškovas moka išmoką eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgdamas į Vidaus nuostatus ir tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius aktus (1 t. b.l. 22, 23). Lietuva ir Norvegija yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos (toliau- žaliosios kortelės sistemos) dalyvės. Todėl ieškovas, gavęs Norvegijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimą sumokėti 180066,00 Norvegijos kronų NOK (78445,75 Lt) dėl transporto priemonės PLYMOUTH NEON, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytos žalos, sumokėjo Norvegijos nacionaliniam draudikų biurui - 180066,00 Norvegijos kronų NOK (78445,75 Lt) (1 t. b.l. 40).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad atgręžtinis Draudikų biuro reikalavimas atsakingam už žalą asmeniui LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (Toliau – TPVCAPDĮ) 22 ir 23 str. pagrindu yra regresas. LR CK 1.127 str. 4 d. nustato, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Išmokėjęs išmoką, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, remdamasis TPVCAPDĮ 23 str. nuostatomis, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą transporto priemonės vairuotoją, arba jos savininką, su kuriais draudikų biurą sieja iš delikto kylantys santykiai, kuriems taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas (LR CK 1.125 str. 8 d.). Ieškovas pirmąją prievolę – sumokėti Norvegijos draudikų biurui reikalaujamą sumą įvykdė 2011-06-22 (b.l. 40), o į teismą kreipėsi 2013-12-05 (b.l. 3), t.y. nepraėjus trims metams nuo prievolės įvykdymo, todėl laikytina, kad ieškovas nepraleido 3 metų ieškinio senaties žalai atlyginti termino.

Byloje yra kilęs ginčas dėl to, kas yra atsakingas dėl atsiradusios žalos, t.y. kas 2010-08-25 buvo transporto priemonės PLYMOUTH NEON, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas. Atsakovas M. V. teigia, kad ginčo automobilio niekada nėra pirkęs, šio automobilio niekada nėra vairavęs. Nurodo, kad transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartyje yra ne jo parašas; 2009-10-20 nebūdamas Lietuvoje, negalėjo pasirašyti sutarties, todėl niekada nebuvo ir negalėjo būti ginčo automobilio savininku, trečiojo asmens G. Č. nepažįsta, iš jos automobilio pirkęs nėra. Tačiau atsakovas pripažįsta, kad G. Č. sūnų O. Č. yra matęs vieną kartą apie 2009 m. pabaigą, kai šis su jo pažįstamu Norvegijoje gyvenančiu V. L. atvažiavo pas jį į svečius su šviesiai žaliu sedanu, kurį buvo palikę pas jį namuose kieme; po dienos automobilį pasiėmė. Atsakovas, siekdamas išvengti atsakomybės, teismui pateikė vairuotojo pažymėjimo kopiją, išduotą Lietuvoje, iš kurios matyti, kad jis teisę vairuoti „B“ kategorijos transporto priemonę įgijo tik nuo 2011-12-07, kai 2010-08-25 eismo įvykis jau buvo įvykęs. Taip pat atsakovas pateikė ir savo buvusio darbdavio Kelly services Norge AS 2014-01-06 raštą, iš kurio matyti, kad atsakovas dirbo įmonėje nuo 2009-02-16 iki 2010-09-01 sandėlio darbuotoju su sunkvežimiu vienam iš įmonės klientų (1 t. b.l. 146-148). Atsakovas pripažįsta gavęs draudimo įmonės pretenziją, tačiau kad būtų ėmęsis kokių konkrečių veiksmų, gavęs 2013-05-17 ieškovo el. paštu atsiųstą pretenziją, įrodymų nepateikė. Atsakovas nurodo, kad 2009 m. buvo pametęs piniginę su asmens dokumentais, todėl kažkas galėjo pasinaudoti jo asmens duomenimis, t.y. nurodyti pirkimo pardavimo sutartyje jo asmens kodą, gyvenamąją vietą, tačiau tai patvirtinančių duomenų teismui nepateikė. Nors atsakovas tvirtino, kad Norvegijoje išduoto vairuotojo pažymėjimo neturi, o teisę vairuoti „B“ kategorijos transporto priemonę įgijo tik nuo 2011-12-07, kai 2010-08-25 eismo įvykis jau buvo įvykęs, tačiau tokie jo parodymai vertintini kritiškai, kadangi neatmestina tikimybė, kad atsakovas jau buvo įgijęs teisę vairuoti automobilį anksčiau nei 2010-08-25, kadangi iš atsakovo darbdavio pažymos matyti, kad viena iš atsakovo funkcijų buvo sunkvežimio vairavimas. Atsakovo pateiktas Lietuvoje išduotas vairuotojo pažymėjimas nepagrindžia nei to fakto, kad atsakovas nepirko automobilio iš trečiojo asmens, nei to fakto, kad automobilis nedalyvavo eismo įvykyje Norvegijoje. Teismas neturi pagrindo netikėti trečiojo asmens G. Č. paaiškinimais, kuriuos patvirtina rašytinė bylos medžiaga bei liudytojų D. B., O. Č. parodymai. Iš 2009-10-20 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties kopijos matyti, kad G. Č. už 2500 Lt pardavė transporto priemonę PLYMOUTH NEON, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), M. V., gyvenančiam Torsbudalen 24, Arendal, Norvegija (t. 1 b.l. 7), o iš 2010-02-18 Pranešimo – deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. Č. kreipėsi į VĮ „Regitra” Vilniaus filialą pranešdama, kad 2009-10-10 transporto priemonė PLYMOUTH NEON, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teisė į ją perduota užsienio gyventojui (įmonei); automobilis su numeriais ir techniniu pasu išvaryta į Norvegiją (t. 1 b.l. 6). Tiek iš 2010-02-18 pranešimo – deklaracijos Nr. 6368468, tiek iš 2009-10-20 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad po automobilio pardavimo jis naudojimuisi buvo išvežtas į Norvegiją. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atmestini atsakovo M. V. argumentai, kad jis nėra sudaręs 2009-10-20 automobilio PLYMOUTH NEON, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties, kad minėto automobilio jis niekada nėra pirkęs. Faktą, kad eismo įvykyje dalyvavo atsakovui priklausanti transporto priemonė PLYMOUTH NEON, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina byloje esanti eismo įvykio deklaracija, iš kurios matyti, kad grafoje „Apdraustasis“ nurodytas vardas „Mantas“, be to, nurodytas gyvenamosios vietos adresas yra tas pats, kaip ir automobilio 2009-10-20 pirkimo pardavimo sutartyje nurodytas adresas. Tai, kad eismo įvykyje dalyvavo transporto priemonė PLYMOUTH NEON, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina byloje esančios foto nuotraukos, darytos nukentėjusiojo asmens iš karto po eismo įvykio. Nors trečiojo asmens atstovas advokatas nurodo, kad byloje nėra duomenų apie tai, eismo įvykyje dalyvavusio automobilio kėbulo unikalus numeris sutaptų su G. Č. parduoto automobilio kėbulo numeriu, todėl jo nuomone negalima daryti išvados, kad eismo įvykyje dalyvavo ginčo automobilis ir galima kelti versijas, kad automobilio valstybinis numeris netgi galėjo būti pavogtas ir uždėtas ant visai kitos transporto priemonės, tačiau įstatymu nėra numatytas reikalavimas eismo įvykio deklaracijoje nurodyti eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių kėbulų numerių. Eismo įvykio deklaracijoje nurodyta transporto priemonė yra identifikuota bei nufotografuota CHRYSLER NEON, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip matyti iš ieškovo paaiškinimų, kadangi minėtas automobilis buvo pagamintas įmonės CHRYSLER-PLYMUOTH, yra neatitikimas tarp automobilio markės VĮ „Regitra“ bei eismo įvykio deklaracijoje (1 t. b.l. 137-141). Teismas sprendžia, kad atsakovui priklausantis automobilis dalyvavo eismo įvykyje, tai patvirtina pateikta eismo įvykio deklaracija, kurioje yra nurodytas M. V. priklausančio automobilio duomenys ir skiriamieji ženklai. Atsakovas, trečiojo asmens atstovas teigė, jog iš eismo įvykio deklaracijos nėra aišku, ar eismo įvykyje iš viso dalyvavo atsakovo automobilis, nes ieškovo teismui pateiktos deklaracijos kopija iš dalies yra neįskaitoma, be to, užpildyta nepilnai. Atsakovas buvo įpareigotas teismui pateikti įrodymus, patvirtinančius jo nurodomas aplinkybes, tačiau atsakovas jokių įrodymų, patvirtinančių, jog minėtas automobilis nedalyvavo nagrinėjamame eismo įvykyje, teismui nepateikė, priežasčių, sutrukdžiusių tai padaryti nenurodė, į 2014-09-23 d. teismo posėdį nebeatvyko, priežasčių apie nedalyvavimą nepateikė nei teismui, nei jį atstovaujančiam advokatui.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – TPVCAPDĮ) įstatymo 4 str. 1 d. įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. TPVCAPDĮ 2 str. 8 d. nustatyta, kad įprastinė transporto priemonės buvimo vieta laikoma teritorija tos valstybės, kurios nuolatinį ar laikiną valstybinį numerio ženklą arba registracijos ženklą turi transporto priemonė. Pažymėtina, kad transporto priemonė „PLYMOUTH NEON, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-08-25 eismo įvykio Norvegijoje metu nors ir buvo išregistruota iš Lietuvos Respublikos, tačiau turėjo Lietuvos Respublikos nuolatinį valstybinį numerio ženklą, todėl turėjo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Pagal TPVCAPDĮ 4 str. 2 d. už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas. To paties straipsnio 3 d. įtvirtinta, kad transporto priemonės savininkai ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui transporto priemonės, kuri nėra apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovui M. V. priklausanti transporto priemonė priemonė „PLYMOUTH NEON, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-08-25 eismo įvykio Norvegijoje metu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausta nebuvo. Taigi atsakovas M. V. neturėjo teisės pats naudoti ar leisti naudoti kitam asmeniui transporto priemonę „PLYMOUTH NEON, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atskleisdamas Draudikų biuro vaidmenį privalomojo draudimo santykiuose yra pasisakęs, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisiniu reglamentavimu sukurta tokia dėl transporto priemonės poveikio per eismo įvykį nukentėjusių trečiųjų asmenų teisių į nuostolių atlyginimą apsaugos sistema, pagal kurią transporto priemonės valdytojui atsiradus civilinei atsakomybei dėl padarytos žalos, nukentėjusiam trečiajam asmeniui žalos atlyginimo išmokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo atsirado naudojant apdraustą transporto priemonę, ar, pažeidžiant transporto priemonės savininkui įstatymo nustatytą pareigą privalomai drausti, neapdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius v. V. M., trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, bylos Nr. 3K-3-198/2009). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuomone, atgręžtinis Draudikų biuro reikalavimas pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 d. 1 p. suponuoja dviejų skolininkų solidariąją atsakomybę: asmens, atsakingo už eismo įvykį, bei TPVCAPDĮ 4 str. 2 d. nurodyto asmens, neįvykdžiusio pareigos apdrausti savo ir kitų asmenų civilinę atsakomybę valdant atitinkamą transporto priemonę. TPVCAPDĮ 23 str. 1 d. Biurui suteikta teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v. V. D., bylos Nr. 3K-7-300/2010). Pabrėžtina, kad perduodamas neapdraustą automobilį naudoti, valdytojas (savininkas) pažeidžia imperatyviąją įstatymo normą ir tokiu elgesiu sudaro prielaidas Draudikų biuro reikalavimui. Transporto priemonės neapdraudimas tuo atveju, kai ją privaloma apdrausti, tokios transporto priemonės perdavimas naudoti ir jos naudojimas yra tyčiniai imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai. Taigi automobilio savininko atsakomybė Draudikų biurui atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad neįvykdė imperatyviosios įstatymo normos reikalavimų. TPVCAPDĮ 23 str. 1 d. įtvirtinta ieškovo teisė pareikšti reikalavimą transporto priemonės savininkui ir kaltininkui kaip solidariems skolininkams. Nagrinėjamu atveju tik savininkui (atsakovui), nes eismo įvykio kaltininkas nėra nustatytas. Ieškovas išmokėjęs eismo įvykio valstybės – Norvegijos nacionaliniam draudikų biurui eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą, turi teisę regreso tvarka susigrąžinti išmokėtas sumas iš asmens neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, t.y. iš atsakovo (TPVCAPDĮ 23 str. 5 d.).

Pažymėtina, kad atsakovo M. V. atstovo advokato nurodyti argumentai, jog nėra nustatytas tikrasis eismo įvykio kaltininkas (transporto priemonę vairavęs asmuo) nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi, nes atsakovas neturėjo teisės pats vairuoti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustos transporto priemonės, taip pat neturėjo teisės leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustą transporto priemonę. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas M. V. neįrodinėjo, jog galimybę valdyti transporto priemonę jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Jis pats eismo įvykio metu bei šiuo metu dirba ir gyvena Norvegijoje, ten buvo ir transporto priemonė, kuri dalyvavo autoįvykyje.

TPVCAPDĮ 23 str. 5 d. nustatyta, kad Biuras, išmokėjęs kitos E. S. (Europos E. E.) valstybės narės žalos atlyginimo institucijai reikalaujamą sumą, turi teisę susigrąžinti išmokėtas sumas iš atsakingo draudiko, atsakingo už žalos padarymą asmens ar asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, arba kitos valstybės nacionalinio draudikų biuro ar Garantinio iždo (fondo), jeigu jis yra prisiėmęs atsakomybę už tokį žalos padarymo atvejį pagal Bendradarbiavimo nuostatus arba pagal susitarimo dėl reikalavimų tenkinimo abipusio pripažinimo nuostatas.

LR TPVCAPDĮ 17 str. 5 d. įtvirtinta, kad Biuro išmoka eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama atsižvelgiant ne tik į Bendradarbiavimo nuostatus, bet ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Pažymėtina, kad eismo įvykio valstybės draudikų biuras (šiuo atveju Norvegijos nacionalinis draudikų biuras) eismo įvykių metu padarytas žalas administruoja savarankiškai, vadovaudamasis eismo įvykio šalyje galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, žalos dydžio nustatymą, nuostolių atlyginimą nukentėjusiems asmenims ir privalomąjį draudimą. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras savarankiškai nenustatinėja kitose valstybėse įvykusių eismo įvykių kaltininkų ar eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio, o vadovaujasi tik eismo įvykio valstybės nacionalinio draudikų biuro pateikta informacija ir dokumentais. Norvegijos nacionalinis draudikų biuras, atsižvelgdamas į turimus dokumentus bei į Norvegijoje galiojančius teisės aktus, administravo žalą, nustatė eismo įvykio faktą, žalos dydį bei pateikė reikalavimą Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui. Pažymėtina, kad būtent Norvegijos nacionalinis draudikų biuras, o ne Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras yra tas subjektas, kuris įvertina eismo įvykio metu padarytos ir atlygintinos žalos dydį. Teismo nuomone, kokie dokumentai yra laikytini žalą pagrindžiančiais dokumentais, sprendžia eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras. Norvegijos nacionalinis draudikų biuras pateikė ieškovui atliktų remonto darbų sąrašą (1 t. b. l. 14-25), kuriame aiškiai nurodyti remonto darbų įkainiai bei galutinė sugadintos transporto priemonės remonto darbų suma 156 579,00 O. R. iš atsakovo nuostolių atlyginimo sumą sudaro 156 579,00 NOK – nukentėjusiems atlyginta žala, patirta dėl transporto priemonės sugadinimo ir 23 487,00 NOK – žalos administravimo mokestis, iš viso – 180 066,00 NOK (78 445,75 Lt).

Norvegijos nacionalinis draudikų biuras administravo dėl 2010-08-25 eismo įvykio metu patirtą žalą, nustatė eismo įvykio faktą, patirtos žalos dydį ir ją atlygino pagal turėtus dokumentus ir Norvegijoje galiojusius teisės aktus. Patirta žala, jos aptarnavimo mokestis bei banko komisinis mokestis sudarė 180 066 Norvegijos kronų (78 445,75 Lt). Reikalaujamą sumą ieškovas Norvegijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėjo 2011-06-22. Esant nustatytoms aplinkybėms iš atsakovo priteistinas 78 445,75 Lt nuostolių atlyginimas (TPVCAPDĮ 4 str. 1 d., 23 str., 41 str. 8d., LR CK 6.263 str., 6.270 str., 6280 str.). Teismas sprendžia, kad Norvegijos nacionalinis draudikų biuras ieškovui pateikė pakankamus, draudimo ir žalos atlyginimo teisės aktų reikalavimus atitinkančius atlygintinos žalos didį pagrindžiančius dokumentus, todėl ieškinys laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

Kiti šalių argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Tenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovui priteistinos įstatymu nustatyto dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (LR CPK 93 str.). Tenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo ieškovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (2353,00 Lt žyminis mokestis, 315,80 Lt dokumentų vertimo išlaidos (t.1, b.l. 42-44), (LR CPK 93 str. 1 d.) ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (LR CPK 96 str.). Trečiojo asmens atstovas advokatas S. P. pateikė prašymą iš bylos šalies, kurios nenaudai bus priimtas sprendimas, priteisti trečiajam asmeniui G. Č. 9862,50 Lt patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismas paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas tarp šalių vadovaujasi LR CPK 98 str. 2 d., kurioje nurodyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio vadovaujamasi taikant CPK 98 str. 2 d., kartu su 93 str. 2d. Nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šių rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; kitas svarbias aplinkybes.

Vertindamas trečiojo asmens turėtas išlaidas, teismas vadovaujasi Teisingumo ministro 2004 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo. Teismas sprendžia, kad prašoma priteisti suma už suteiktas teisines paslaugas yra protinga ir sąžininga, atsižvelgiant į advokato atliktų darbų apimtį, surašytų procesinių dokumentų skaičių ir apimtį vykusių teismo posėdžių skaičių, į tai, kad advokatui reikėjo vykti į posėdžius iš Vilniaus m. į Biržų m., į ieškinio dydį bei bylos sudėtingumą. Teismui pripažinus trečiojo asmens turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti pagrįstomis, neviršijančiomis maksimalaus Rekomendacijose nustatyto dydžio, šios išlaidos (9862,50 Lt) priteistinos trečiojo asmens naudai iš atsakovo (2 t. b.l. 9-33) (LR CPK 47 str., 93 str.).

Iš atsakovo valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p.)

2013-12-06 Biržų rajono apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CPK 150 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (į. k. 125709291) 78445,75 Lt (septyniasdešimt aštuonis tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt penkis litus 75 ct) nuostolių atlyginimo, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013-12-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 2353,00 Lt žyminis mokestis bei 315,80 Lt už pateikiamų priedų vertimą į valstybinę kalbą.

Priteisti iš atsakovo M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens G. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 9862,50 Lt (devynis tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt du litus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 60,76 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

2013-12-06 Biržų rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismą.