Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Atsiliepimas

Atsakovė VVTAT atsiliepime į pareiškėjos skundą su skundu nesutiko ir prašė teismo jo netenkinti.

Atsiliepime nurodė, kad pareiškėja skunde teigdama, jog pasisakydama dėl pareiškėjos skleistos reklamos tinkamumo, VVTAT viršijo savo kompetencijos ribas, klaidina teismą, kadangi įstatyminiu lygmeniu (Reklamos įstatymu) atsakovei yra pavesta vertinti, ar reklaminės veiklos subjektų skleidžiama reklama atitinka šiame įstatyme keliamus reikalavimus ir nepažeidžia šio įstatymo nuostatų.

Atsakovė pažymėjo, kad pareiškėja netinkamai interpretuoja Lietuvos Respublikoje susiformavusią prekių ženklų registracijos Valstybiniame patentų biure praktiką. Valstybinis patentų biuras registruojamų prekių ženklų paraiškas tikrina tik savo kompetencijos ribose dėl atitikimo formaliems Prekių ženklų įstatymo reikalavimams, t. y. tikrina, ar nėra absoliučiųjų prekių ženklo negaliojimo pagrindų, vertinant visą prekės ženklo visumą, o ne atskiras jo dalis ir jų galimą atskirą panaudojimą, tačiau nevertina, ar registruojamas prekių ženklas visais atvejais atitinka visų kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, tame tarpe ir Reklamos įstatymo, reikalavimus. Todėl formali prekių ženklo registracija reklaminės veiklos subjektams negali sukurti jokių teisėtų lūkesčių, kad registruotas prekių ženklas atitinka visų Lietuvos Respublikos įstatymų, be kita ko, ir Reklamos įstatymo reikalavimus bei gali būti bet kokiame kontekste teisėtai naudojamas.

Atsakovė su pareiškėjos skundo argumentu, kad teiginiui „Mėsos pakaitalams ne!“ negali būti taikomas teisingumo/klaidingumo kriterijus, kadangi tai yra nuomonė, todėl gaminių reklamoje pateiktas minėtas teiginys, negali būti laikomas klaidinančiu, nesutinka. Atsakovė paaiškino, kad įstatymuose bei teismų praktikoje suformuoti du esminiai reklamos požymiai: 1) informacija turi būti susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, 2) pateikiama informacija turi skatinti įsigyti prekių ar naudotis teikiamomis paslaugomis. Atsakovė nurodė, kad Nutarime nagrinėta, Bendrovės skleista maisto gaminių reklama su teiginiais „be mėsos pakaitalų“ ir „Mėsos pakaitalams ne!“, buvo skleidžiama nuo 1998 m. (teiginys „Mėsos pakaitalams ne!“) ir nuo 2018 m. vasaros (teiginys „be mėsos pakaitalų“), todėl VVTAT, įvertinusi byloje pateiktą informaciją ir įrodymus, Nutarime pagrįstai padarė išvadą, kad ši Bendrovės skleidžiama informacija, yra susijusi su Bendrovės vykdoma veikla, t. y. maisto gaminių, pažymėtų reklaminiais teiginiais „be mėsos pakaitalų“ ir „Mėsos pakaitalams ne!“ prekyba skatina vartotojus įsigyti Bendrovės parduodamus mėsos gaminius, todėl atitinka Reklamos įstatyme įtvirtintą reklamos sąvoką.

Atsiliepimas

Atsakovė taip pat nurodė, kad Mėsos gaminių techniniame reglamente yra išskiriami penki kriterijai, kuriais remiantis, mėsos gaminiai skirstomi į rūšis, tačiau skleisdama mėsos gaminių reklamą, Bendrovė skleidžiamoje reklamoje naudoja tik vieną iš penkių kriterijų (mėsos pakaitalų nebuvimą) ir pavyzdžiui nenurodo, jog mėsos gaminiuose nėra krakmolo, ar, koks yra mėsos gaminių drėgmės lygis.

Atsakovė pažymėjo kad, pareiškėja net ne ant visų aukščiausios rūšies gaminių naudoja teiginį „Mėsos pakaitalams ne!“. Tokiu būdu, pareiškėja mėsos pakaitalų nebuvimą išskiria kaip ypatingą aukščiausios rūšies mėsos gaminių savybę, nors, kaip jau buvo nurodyta aukščiau, mėsos pakaitalų nebuvimas yra savybė, būdinga visiems panašiems – aukščiausios rūšies mėsos gaminiams. Taigi, vartotojai, matydami ant Bendrovės parduodamų aukščiausios rūšies gaminių pakuočių naudojamą teiginį „Mėsos pakaitalams ne!“ bei šalia aukščiausios rūšies mėsos gaminių aprašymų interneto tinklalapiuose www.samsonas.lt ir www.barbora.lt naudotą teiginį „be mėsos pakaitalų“, galėjo susidaryti įspūdį, jog mėsos pakaitalų nebuvimas yra tik Bendrovės aukščiausios rūšies mėsos gaminiams būdinga savybė, kai iš tiesų tokia savybe pasižymi visi aukščiausios rūšies mėsos gaminiai ir dėl šios priežasties, galėjo suklaidinti. Atsakovė pažymėjo, kad vidutinis vartotojas yra pakankamai informuotas ir galintis nesunkiai atskirti mėsos gaminių rūšis bei suprantantis jų skirtumus tarp a. r., I r. ir II r. Todėl vartotojas, ieškodamas būtent geriausios kokybės gaminių bei rinkdamasis iš keleto mėsos gamintojų, mėsos gaminius, šiuo atveju pavyzdžiui, pieniškas dešreles renkasi ne iš visų pateiktų pieniškų dešrelių, o būtent iš aukščiausios rūšies gaminių bei vertina būtent tos rūšies mėsos gaminių privalumus – t. y. vertina ne tik nurodytą gaminio sudėtį bet ir pakuotę bei skleidžiamą papildomą informaciją ant jos. Kiekvienas vartotojas yra suinteresuotas gauti teisingą informaciją apie ketinamų įsigyti produktų savybes, todėl, jeigu atitinkama informacija yra netiksli, tai gali iškreipti vidutinio vartotojo elgesį siūlomo produkto atžvilgiu. Nutarime pagrįstai konstatuota, kad Bendrovės mėsos gaminių reklama, kurioje pateikiami teiginiai „be mėsos pakaitalų“ ir „Mėsos pakaitalams ne!“, turi būti vertinama pagal vidutinio vartotojo suvokimą, kuris, skaitydamas minėtus reklaminius teiginius, vertina šią reklamą kaip visumą.

Atsakovė paaiškino, kad visi ūkio subjektai ženklindami savo gamybos produktus, vadovaujantis Reglamento IV skyriaus nuostatomis, vartotojams turi pateikti privalomą informaciją. Taip pat maisto tvarkymo subjektai gali teikti ir papildomą informaciją vartotojui, tačiau ši informacija turi atitikti minimo reglamento V skyriaus nuostatas. Be to, 2008 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos priimto reglamento(EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, 16 straipsnyje įtvirtinta, jog nepažeidžiant konkretesnių maisto produktus reglamentuojančių įstatymų nuostatų, vartotojų neturi klaidinti maisto ar pašarų etiketės, reklama ir pateikimas, įskaitant jų formą, išvaizdą arba įpakavimą, pakavimo medžiagas, sudėjimo tvarką, apipavidalinimą juos demonstruojant ir įvairiausiomis priemonėmis apie juos teikiamą informaciją“. Taigi, vadovaujantis šio reglamento nuostata, vartotojų neturi klaidinti maisto produktų etiketės, reklama ir jų pateikimas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatas, įvertinus pareiškėjos reklamoje naudojamus teiginius „be mėsos pakaitalų“ ir „Mėsos pakaitalams ne!“, Nutarime pagrįstai konstatuota, kad šie teiginiai, laikytini savanoriškai pareiškėjos teikiama informacija.

Atsakovė nurodė, kad Bendrovė informaciją, jog teiginys „be mėsos pakaitalų“ interneto tinklalapiuose www.samsonas.lt ir www.barbora.lt, nebėra skleidžiamas, VMVT informavo tik 2018 m. spalio 4 d. raštu, t. y. jau pradėjus Reklamos įstatymo pažeidimo tyrimą. UAB „Barbora“ 2018 spalio 19 d. rašte nurodyta, kad minėti teiginiai apie pareiškėjos produktus buvo nebenaudojami UAB „Barbora“ interneto parduotuvėje nuo 2018 m. spalio 12 d., t. y. tik gavus VMVT 2018 m. spalio 11 d. raštą. Be to, Bendrovė minėtame rašte nurodė, kad atsižvelgdama į tai, jos teiginys „be mėsos pakaitalų“, gali būti vertinamas kaip užuomina apie konkrečios maisto prekės ypatingą savybę, kuri yra būdinga visiems tokiems panašiems maisto produktams, Bendrovė pakoregavo gaminių aprašymus ir šio teiginio nebenaudoja. Taip pat VVTAT vykusio bylos nagrinėjimo metu, VVTAT komisijai Bendrovės atstovo paklausus, ar Bendrovė sutinka, kad padarė Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies pažeidimą, Bendrovės įgaliotas atstovas nurodė, kad dėl teiginio „be mėsos pakaitalų“, kuris buvo naudojamas interneto tinklalapiuose www.samsonas.lt bei www.barbora.lt, sutinka, tačiau nesutinka, kad teiginiu „Mėsos pakaitalams ne!“, taip pat buvo padarytas šio įstatymo pažeidimas. Taigi, atsakovės vertinimu, Bendrovė pati sutiko su tuo, jog dėl minimo teiginio naudojimo, buvo pažeistos Reklamos įstatymo nuostatos. Atsižvelgiant į tai bei į tai, kad teiginio „be mėsos pakaitalų“ naudojimas buvo nutrauktas tik po tyrimo dėl Reklamos įstatymo pažeidimo pradėjimo, taip pat į tai, kad Bendrovė pati pripažino Reklamos įstatymo pažeidimo faktą, nėra teisinio pagrindo teigti, jog tyrimas dėl minimo teiginio naudojimo VVTAT turėjo būti nutrauktas, kadangi įstatymo pažeidimo faktas jau buvo konstatuotas. Atsakovė pažymėjo, jog Nutarimu skirdama Bendrovei baudą, VVTAT komisija atsižvelgė į aplinkybę, jog šio teiginio naudojimas iš interneto tinklalapių www.samsonas.lt bei www.barbora.lt, yra pašalintas.

Atsakovė, pasisakydama dėl skunde nurodyto teiginio, jog UAB „Samsonas“ teiginį „Mėsos pakaitalams ne!“ naudoja nuo 1998 m., kai dar negaliojo nei Reklamos, nei Maisto įstatymai bei Europos Sąjungos teisės aktai, todėl šių įstatymų reikalavimai minėtam teiginiui negali būti taikomi, pabrėžia, kad Reklamos įstatymo reguliavimas priskiriamas administraciniams (viešojo administravimo) santykiams. Todėl, net ir tuo atveju, jeigu anksčiau tokia Bendrovės skleidžiama aukščiausios rūšies mėsos gaminių reklama ir buvo leistina, įsigaliojus tokią reklamą reglamentuojantiems teisės aktams, Bendrovei kilo pareiga su jais susipažinti bei užtikrinti, jog Bendrovės skleidžiama reklama atitiktų šiai dienai galiojančiuose teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus.

Atsiliepimas

Atsakovė dėl pareiškėjai paskirtos baudos dydžio paaiškino, kad Nutarimu Bendrovei paskirta 1 000 Eur bauda, yra daugiau nei 4 kartus mažesnė nei galimos skirti sankcijos vidurkis. VVTAT, skirdama baudą Bendrovei, vertino visas su padarytu pažeidimu susijusias aplinkybes, t. y. be kitų aplinkybių atsižvelgė į ir tai, kad Bendrovė laikėsi institucijų prašymų pateikti paaiškinimus bei kitus dokumentus, o informaciją pateikdavo laiku, taip pat į tai, jog Bendrovė teisės aktų nuostatų neatitinkančios reklamos skleidimą interneto tinklalapiuose www.samsonas.lt bei www.barbora.lt nutraukė nedelsiant. VVTAT komisija, vertindama pažeidimo pobūdį, taip pat atsižvelgė į tai, kad Bendrovė teisės aktus pažeidžiančią reklamą skleidė apie aukščiausios rūšies mėsos gaminius, o tokia reklama vartotojams galėjo sukurti nepagrįstą bei klaidingą įspūdį, jog būtent tik Bendrovės aukščiausios rūšies gaminiai pasižymi ypatinga savybe – yra be mėsos pakaitalų, kai tokiomis savybėmis pasižymi visi panašūs aukščiausios rūšies mėsos gaminiai ir tokiu būdu, paskatinti vartotojus įsigyti būtent pareiškėjos gaminius ir iškreipti vidutinių vartotojų ekonominį elgesį. O tuo atveju, jei skleidžiamoje reklamoje nebūtų išskirta viena aukščiausios rūšies gaminius apibūdinanti savybė – mėsos pakaitalų nebuvimas, vartotojai visus aukščiausios rūšies gaminius galimai vertintų kaip panašius ir, įsigydami produktus, juos rinktųsi pagal skonį ar kitas, kiekvienam vartotojui subjektyviai svarbias, savybes. VVTAT komisija, vertindama pažeidimo pobūdį, taip pat atsižvelgė į tai, kad reklaminis teiginys „be mėsos pakaitalų“ buvo skleidžiamas interneto tinklalapiuose www.samsonas.lt bei www.barbora.lt, o teiginys „Mėsos pakaitalams ne!“ – ant daugelio Bendrovės aukščiausios rūšies mėsos gaminių, kurie yra parduodami visoje Lietuvoje, taigi, reklama buvo pasiekiama ne tik regioniniu, bet ir nacionaliniu mastu. Tokiu būdu, Bendrovės skleidžiama reklama pasiekė įvairaus amžiaus, išsilavinimo bei socialinės padėties visuomenės grupes. Todėl, Bendrovės padarytas pažeidimo mastas turi būti vertinamas kaip didelis. Be to, Bendrovės reklamoje naudojamas teiginys „Mėsos pakaitalams ne!“, kaip nurodė pati Bendrovė, yra skleidžiamas nuo 1998 m. ir Nutarimo priėmimo metu vis dar naudojamas, t. y. šio teiginio reklamos sklaida yra net 21 metai, o teiginys „be mėsos pakaitalų“ buvo skleistas nuo 2018 m. vasaros iki 2018 m. spalio mėnesio. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad priežiūros institucijos skiriamos baudos dydis reklaminės veiklos subjektams neturėtų įtakos ir nesukeltų jokių padarinių, tokiu būdu galėtų būti sudaromos prielaidos nepasiekti teisinės atsakomybės tikslų, įskaitant ir Reklamos įstatymo pažeidimų prevenciją.

Atsakovės atstovės teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VMVT atsiliepime į pareiškėjos skundą su skundu nesutiko ir prašė teismo jo netenkinti.

VMVT paaiškino, kad VMVT gavo advokato Irmanto Norkaus ir partnerių kontoros „COBALT“ 2018 m. rugpjūčio 9 d. raštu „Dėl Reklamos įstatymo pažeidimo“ pateiktą informaciją apie tai, kad Bendrovė galimai pažeidžia Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies, nes Lietuvos Respublikos rinką tiekia mėsos gaminius, pažymėtus žymeniu „Mėsos pakaitalams - ne!“, ir šių maisto produktų reklamoje vartojamo teiginio „be mėsos pakaitalų“, kurie naudojami kaip aukščiausios rūšies Bendrovės gaminamų mėsos gaminių pavadinimai. VMVT, išnagrinėjusi gautą informaciją, 2018 m. rugpjūčio 17 d. priėmė nutarimą pradėti Reklamos įstatymo pažeidimo tyrimo procedūrą dėl Bendrovės aukščiausios rūšies mėsos gaminių ženklinimo etiketėse vartojamo teiginio „Mėsos pakaitalams - ne!“, bei interneto tinklalapyje www.samsonas.lt, elektroninės parduotuvės tinklalapyje www.barbora.lt Bendrovės gaminių aprašymuose vartojamo teiginio „be mėsos pakaitalų“, kurie galimai pažeidžia Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies ir Reglamento 7 straipsnio 1 dalies c punkto nuostatas. VMVT galimą šių teisės aktų nuostatų pažeidimo tyrimą atliko nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. iki 2019 m. sausio 30 d., kurio metu raštu bendradarbiavo su Bendrove. Įvertinus tyrimo metu surinktą informaciją ir nustačius galimą Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies pažeidimą, 2019 m. sausio 30 d. buvo surašytas Reklamos įstatymo pažeidimo protokolas Nr. R1 -1 (toliau – ir Protokolas), kuris buvo perduotas atsakovei.

VMVT nurodė, kad vartotojų neturi klaidinti maisto produktų etiketės, reklama ir jų pateikimas. VMVT teigimu, esminis Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies pažeidimas yra tas, kad šie teiginiai yra naudojami aukščiausios rūšies mėsos gaminių aprašymuose. VMVT nuomone, vidutiniam vartotojui žinoma ir suprantama, kad aukščiausios rūšies mėsos gaminiai pasižymi didesniu kiekiu mėsos nei pirmos ar antros rūšies mėsos gaminiai. Todėl šiuo atveju reikšminga yra tai, kad aukščiausios rūšies gaminių ženklinime kaip papildomą informaciją pateikiant teiginius „Mėsos pakaitalams - ne!“, „be mėsos pakaitalų“, papildomai, sustiprintai atkreipiamas vartotojo dėmesys, akcentuojant produkto savybę – be mėsos pakaitalų, nors visų aukščiausios rūšies mėsos gaminių kokybės ir sudėties rodikliai turi atitikti Mėsos gaminių techninio reglamento, reikalavimus. Kaip antai, vidutinis vartotojas neprivalo tikrinti informacijos ant mėsos gaminių pakuočių galinės etiketės pusės, studijuoti sudedamųjų dalių sąrašo ir jame nurodomų mėsos kiekių ar, juo labiau, lyginti skirtingų gamintojų mėsos gaminius ir jų sudėties informaciją. Todėl, akivaizdu, kad teiginiai „Mėsos pakaitalams - ne!“, „be mėsos pakaitalų“, naudojami Bendrovės gaminių aprašymuose, turi esminės reikšmės vidutinio vartotojo įspūdžiui apie šiuos gaminius ir gali iš esmės iškreipti arba iškreipia vartotojų ekonominį elgesį priimant sprendimą dėl sandorio, t. y. sprendimą įsigyti būtent šiuos, o ne panašios sudėties gamintojų gaminius ar gaminius. Teiginys „Mėsos pakaitalams - ne!” yra neatsiejama prekės informacijos dalis. Vartotojas, rinkdamasis prekę, vertina visą pateiktą informaciją, o ši gali turėti įtakos vartotojo ekonominiam elgesiui, todėl darytina išvada, kad šis teiginys yra reklama. Teiginys „Mėsos pakaitalams - ne!” galėjo iškreipti vidutinio vartotojo elgesį siūlomo produkto atžvilgiu, nes vidutinis vartotojas, perskaitęs informaciją apie pareiškėjos mėsos gaminių savybes galėjo nepagrįstai susidaryti įspūdį, kad šie mėsos gaminiai turi ypatingų savybių, kuriomis nepasižymi kiti panašūs mėsos gaminiai, ir skatinti jų įsigijimą.

VMVT pažymėjo, kad pagal Reglamento privalomos informacijos, ženklinant Lietuvos Respublikos rinkai teikiamus tiesioginiam vartojimui skirtus mėsos gaminius teisės aktai reikalauja nurodyti mėsos gaminio rūšį ir, vadovaudamiesi šiais reikalavimais ją nurodo visi Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamų mėsos gaminių gamintojai ir/ar platintojai, tačiau žymenų „Mėsos pakaitalams - ne!“, „be mėsos pakaitalų“ naudojimas nei Europos Sąjungoje, nei Lietuvos Respublikoje teisės aktais nėra nustatytas, todėl teiginiai „Mėsos pakaitalams - ne!“, „be mėsos pakaitalų“ laikytini savanoriškai teikiama ir neprivaloma reklaminė informacija, kuri privalo būti pateikiama laikantis Reklamos įstatymo ir kitų taikomų teisės aktų reikalavimų. VMVT taip pat pažymėjo, kad Mėsos gaminių techninis reglamentas, numatydamas kokybės rodiklius, kuriuos turi atitikti „aukščiausios rūšies“ mėsos gaminiai, nenumato teiginių „Mėsos pakaitalams - ne!“, „be mėsos pakaitalų“ naudojimo mėsos gaminių ženklinime ir/ar reklamoje, tai nėra apibrėžta ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose.

VMVT nurodė, kad visi ūkio subjektai, tiekiantys mėsos gaminius Lietuvos Respublikos rinkai, privalo laikytis Mėsos gaminių techninio reglamento, pagal kurio nuostatas atsižvelgus į mėsos gaminių kokybės rodiklius, aukščiausios rūšies mėsos gaminiuose baltyminių mėsos pakaitalų negali būti. Vadovaujantis šia nuostata visi aukščiausios rūšies mėsos gaminiai turi atitikti šį reikalavimą, t. y. visi aukščiausios rūšies mėsos gaminiai turi pasižymėti šia savybe, juose negali būti mėsos pakaitalų.

VMVT taip pat paaiškino, kad UAB „Barbora“ rašte Nr. SK-2018-743 „Dėl teiginių „be mėsos pakaitalų“ ir „nenaudojant mėsos pakaitalų“ vartojimo“ nurodė, kad UAB „Barbora“ elektroninėje parduotuvėje skelbiama informacija apie Bendrovės mėsos gaminius yra gauta išskirtinai tik iš gamintojo. UAB „Barbora“ taip pat nurodė, kad Bendrovės mėsos gaminių aprašymas skelbiamas UAB „Barbora“ internetinėje parduotuvėje remiantis išskirtinai tik iš gamintojo pateikta informacija, pakuotės aprašymu „Mėsos pakaitalams - ne!“, bei informacija nurodyta gamintojo elektroninėje svetainėje www.samsonas.lt.