Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-10-21 · Administracinė byla Nr. eI2-1100-541/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-10-21Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-11-03Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-10-21
Bylos Nr.
eI2-1100-541/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03423-2019-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Jolanta Vėgelienė (pirm.)
Pareiškėjas
Uždaroji akcinė bendrovė "Samsonas"
Atsakovas
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba
Trečiasis asmuo
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
Advokatai
Irmantas Norkus, Vilius Masiulis
Administracinė byla Nr. eI2-1100-541/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03423-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 21 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Vėgelienė,dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Viliui Masiuliui,atsakovės atstovams Ingai Grinevičiūtei ir Irinai Martinkevič,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Samsonas“ skundą atsakovei Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba).

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Samsonas“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašoma: 1) panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir VVTAT) 2019 m. rugsėjo 5 d. nutarimą Nr. 12R-25 byloje dėl UAB „Samsonas“ Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimo (toliau – ir Nutarimas); 2) priteisti iš atsakovės pareiškėjos naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas; 3) kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo klausimu susijusiu su 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004 (toliau – Reglamentas Nr. 1169/2011) 7 straipsnio c punkte vartojamos sąvokos „visi tokie panašūs maisto produktai“, turinio aiškinimo ir taikymo.

Pareiškėja skunde nurodė, kad Nutarimu Bendrovei paskirta 1 000 Eur bauda. Atsakovė Nutarime konstatavo, kad Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatą, kadangi reklamoje naudodama teiginius „be mėsos pakaitalų“ ir „Mėsos pakaitalams ne!”, vartotojams galėjo sukelti klaidinantį ir galimai ekonominį vartotojų elgesį iškreipiantį įspūdį, jog mėsos pakaitalų nebuvimas yra savybė, būdinga tik Bendrovės aukščiausios rūšies mėsos gaminiams, kai iš tiesų tokia savybe pasižymi visi aukščiausios rūšies mėsos gaminiai. Nutarime taip pat konstatuota, kad Bendrovės mėsos gaminių – mėsos produktų reklaminiai teiginiai „be mėsos pakaitalų“ ir „Mėsos pakaitalams ne!” yra susiję su Bendrovės vykdoma veikla ir skatina vartotojus įsigyti Bendrovės parduodamus mėsos gaminius, todėl atitinka Reklamos įstatyme įtvirtintą reklamos sąvoką.

Pareiškėjos teigimu, atsakovė Nutarime neteisingai (per siaurai) aiškino sąvokų – visi panašūs maisto produktai ir visi panašūs maisto gaminiai, vartojamų 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004 (toliau – ir Reglamentas), 7 straipsnio 1 dalies c punkte ir Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte, prasmę ir turinį, todėl nepagrįstai sprendė, jog mėsos pakaitalų nebuvimas yra savybė, būdinga visiems panašiems mėsos gaminiams, kuriais šiuo atveju, atsakovės vertinimu, laikytini išimtinai tik aukščiausios rūšies mėsos gaminiai. Pareiškėjos manymu, sąvokos „visi panašūs maito produktai“ ir „visi panašūs maisto gaminiai“ yra vertinamojo pobūdžio, nes nei Reglamente, nei Maisto įstatyme nėra tiesiogiai atskleista žodžių junginio „visi panašūs“ turinys, šiuose teisės aktuose taip pat nėra nurodyti kriterijai, kuriais remiantis nustatoma, kad maisto produktai (gaminiai) yra laikytini visais panašiais ir jiems taikomas draudimas, nustatytas minėtose Reglamento ir Maisto įstatymo nuostatose.

Pareiškėja nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. 3D-78 patvirtintą Mėsos gaminių techninį reglamentą, mėsos gaminiai pagal kokybės rodiklius Lietuvoje skirstomi į aukščiausios, pirmos ir antros rūšies mėsos gaminius (6 punktas). Taigi, Lietuvoje mėsos gaminiai savo įvairiomis sudėties pagrindinėmis savybėmis gali būti panašūs (sutapti), bet skirtis tik kokybės kriterijumi. Pareiškėja pažymėjo, kad tiek Reglamentas, tiek Lietuvos Respublikos nacionaliniai teisės aktai, maistą skirsto ne tik į maisto produktų (gaminių) grupes, bet produktų (gaminių) grupes skirsto į dar siauresnius pogrupius, t.y. į rūšis, kurios turi visas tai pačiai maisto produktų grupei būdingas savybes ir tik jai vienai būdingų išskirtinių savybių. Pareiškėjos manymu, tai suponuoja išvadą, kad draudimas nurodyti, kad koks nors maistas turi ypatingų savybių, jeigu iš tikrųjų tokiomis savybėmis pasižymi visi panašūs produktai (gaminiai), taikomas tik maisto produktų (gaminių) grupėms (pvz. virtoms ar sterilizuotoms dešroms; virtoms ar sterilizuotoms dešrelėms ir sardelėms; kepamosioms dešrelėms; virtoms ar sterilizuotos kepeninėms, kraujinėms bei subproduktų dešroms ir dešrelėms; virtiems ar sterilizuotiems kepenų paštetams, virtiems ir sterilizuotiems paštetams ir pan.), bet ne maisto produktų (gaminių) siauresniam pogrupiui - rūšiai, į kurias maisto produktai skirstomi pagal išskirtines savybes (pvz. termiškai apdoroti; termiškai neapdoroti; kokybės rodiklius; turintys saldiklių ir pan.). Pareiškėjos teigimu, paprastam (vidutiniam) vartotojui objektyviai neįmanoma žinoti visų Europos Sąjungos teisėje ir valstybių narių nacionalinėse teisėse taikomų maisto produktų grupių skirstymo į rūšis pagal specifinius požymius ir kriterijus niuansų. Todėl ant maisto produkto (gaminio) etiketės nurodant savybę, kuri šios rūšies maisto produktą (gaminį) išskiria iš tos pačios grupės panašių maisto produktų (gaminių), ne klaidina, o kaip tik suteikia aiškią informaciją paprastam (vidutiniam) vartotojui kuo šios rūšies maisto produktas (gaminys) skiriasi nuo kitų tos pačios grupės, t. y. panašių, maisto produktų (gaminių). Tokia nuoroda skirta išskirti maisto produkto (gaminio) rūšies išskirtinę savybę iš kitų tos pačios grupės maisto produktų (gaminių).

Pareiškėja paaiškina, kad vienas iš kriterijų (ypatingų savybių), išskiriančių aukščiausios rūšies mėsos produktą (gaminį) (pvz. virtą ar sterilizuotą dešrą ir pan.) iš kitų pirmos ir antros rūšies panašių mėsos produktų (gaminių) grupės – mėsos pakaitalų nebuvimas. Būtent šią, kaip mėsos produktų (gaminių) rūšies (aukščiausios), bet ne kaip visų panašių mėsos produktų (gaminių), t. y. grupės, išskirtinę savybę (mėsos pakaitalų nebuvimą), Bendrovė ir siekia pabrėžti teiginiais naudojamais ant aukščiausios rūšies mėsos gaminių etikečių. Taigi, šiuo atveju minėtuose teisės aktuose vartojamos sąvokos „visi panašūs maisto produktai“ ir „visi panašūs maisto gaminiai“ apima ne tik tapačius pagal kokybės rodiklius tos pačios rūšies maisto produktus (gaminius), bet ir visus panašius maisto produktų grupės (pvz. virtos ar sterilizuotos dešros; virtos ar sterilizuotos dešrelės ir sardelės, kepamosios dešrelės; Virtos ar sterilizuotos kepeninės, kraujinės bei subproduktų dešros ir dešrelės, virti ar sterilizuoti kepenų paštetai, virti ir sterilizuoti paštetai; ir pan.) gaminius, kurių bendrosios esminės savybės sutampa, o skiriasi tik ypatingos savybės, iš kurių viena yra kokybė, o jos vienas iš išskirtinių požymių (savybių) mėsos pakaitalų nebuvimas.

Pareiškėja pažymi, kad Nutarime nėra įvertina tai, kad net ir aukščiausios rūšies mėsos gaminiuose tam tikrais atvejais yra leidžiami baltyminių mėsos pakaitalų likutiniai kiekiai, kurių Bendrovės aukščiausios rūšies mėsos gaminiuose nėra. Todėl ant pareiškėjos aukščiausios rūšies mėsos gaminių etikečių esanti nuoroda, kad aukščiausios rūšies mėsos gaminyje nėra mėsos pakaitalų, negali būti laikoma klaidinančia, kadangi ji teisingai informuoja vartotoją, jog šiame aukščiausios rūšies mėsos gaminyje nėra net leistinų baltyminių mėsos pakaitalų likutinių kiekių, kurie gali būti kituose aukščiausios rūšies mėsos gaminiuose.

Pareiškėjos teigimu, atsakovė taip pat nepagrįstai sprendė, jog šūkis „Mėsos pakaitalams ne!” gali sukelti klaidinantį įspūdį apie mėsos pakaitalų nebuvimą mėsos gaminyje, kurio pakuotės etiketėje jis pavaizduotas. Pareiškėjos teigimu, šūkis „Mėsos pakaitalams – ne!” tiek jį aiškinant lingvistiniu metodu, tiek teleologiniu metodu, apskirtai nėra skirtas nurodyti konkretaus mėsos gaminio komponentų (sudedamųjų dalių) buvimą ar nebuvimą jame, ar pabrėžti kokią nors kitą išskirtinę gaminio, ant kurio etiketės jis naudojamas, savybę. Bendro (vertinamojo, subjektyvaus) pobūdžio Bendrovės pozicijai išreikštai šūkiu „Mėsos pakaitalams – ne!” iš principo negali būti taikomas teisingumo/klaidingumo kriterijus, kadangi tai yra nuomonė. Taigi, šūkio „Mėsos pakaitalams – ne!” teisingumo/klaidingumo patikrinti kitų mėsos gamintojų mėsos gaminių sudedamųjų dalių (komponentų) kontekste apskritai neįmanoma, todėl jis apskritai negali būti laikomas klaidinančiu.

Pareiškėja nesutinka su Nutarime padaryta išvada, kad nors Bendrovė Valstybinio patentų biuro tvarkomame Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre yra registravusi prekės ženklą „TARYBINĖ Daktariška MĖSOS PAKAITALAMS NE!“, kurio sudėtine dalimi yra šūkis „Mėsos pakaitalams ne!“, tačiau tai neužkerta kelio atsakovei atlikti Reklamos įstatymo 14 straipsnio nuostatų įgyvendinimo priežiūrą, nes Valstybinis patentų biuras, registruodamas prekės ženklus, atlieką formalią paraiškos ekspertizę (šios ekspertizės metu tikrinama, ar nėra absoliučių prekės ženklo negaliojimo pagrindų), tačiau netikrina, ar registruojamas prekės ženklas atitinka visų Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus. Šūkis „Mėsos pakaitalams – Ne!”, naudojamas Bendrovės aukščiausios rūšies mėsos gaminių ženklinimo etiketėse, nėra paprasta reklama, bet taip pat yra prekės ženklo „TARYBINĖ Daktariška MĖSOS PAKAITALAMS NE!” sudėtinė vaizdinė dalis, kuris registruotas valstybės Valstybinio patentų biuro tvarkomame Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre. Pareiškėja paaiškina, kad prieš registruojant prekės ženklą prekių ženklų registre, atliekama ir paties ženklo ekspertizė, kurios metu tikrinama, ar prekės ženklas atitinka Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio, be kita ko, jo 1 dalies 7 punkto, kuriame įtvirtinta, kad ženklas neregistruojamas arba įregistruoto ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis gali suklaidinti visuomenę, pavyzdžiui, dėl prekių ar paslaugų rūšies, kokybės ar geografinės kilmės. Taigi, prieš registruojant prekės ženklą „TARYBINĖ Daktariška MĖSOS PAKAITALAMS NE!”, kurio sudėtine vaizdine dalimi yra teiginys „Mėsos pakaitalams – Ne!”, prekių ženklų registre taip pat buvo padaryta prekės ženklo ekspertizė vartotojų klaidinimo aspektu. Pareiškėja šiuo apsektu taip pat paaiškino, kad prieš registruojant prekės ženklą prekių ženklų registre atlikta paties ženklo ekspertizė gali būti klaidinga, todėl įregistruoto ženklo registracija gali būti pripažinta negaliojančia. Tačiau nepanaikinus valstybinės prekės ženklo registracijos galioja teisinė prezumpcija, kad informacija, kurią atspindi žymuo, įregistruotas valstybės prekių ženklų registre, yra teisinga, be kita ko, neklaidinanti visuomenės – priešingu atveju galima būtų teigti, jog valstybės registruose esantys duomenys yra a priori (iš anksto) klaidingi. O minėtą teisinę prezumpciją gali pakeisti tik Prekių ženklų įstatyme numatytos institucijos – Valstybinis patentų biuras, būtent jo Apeliacinis Skyrius, bei Vilniaus apygardos teismas. Šios aplinkybės patvirtina, kad prieš registruojant minėtą prekės ženklą, šio prekės ženklo savininkė Bendrovė atliko Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą procedūrą, kurios metu kompetentingos institucijos, registruodamos šį prekės ženklą, patvirtino, kad jis neklaidina visuomenės. Dėl nurodytų priežasčių akivaizdu, kad prekės ženkle esantis šūkis „Mėsos pakaitalams – Ne!” taip pat neklaidina visuomenės.

Pareiškėja taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovė pripažindama, jog Bendrovė aukščiausios rūšies mėsos gaminių ženklinimo etiketėse vartodama šūkį „Mėsos pakaitalams – Ne!“ pažeidė reklamos teisės aktų reikalavimus, tuo pačiu pasisakydama ir dėl pareiškėjai priklausančio registruoto prekės ženklo „TARYBINĖ Daktariška MĖSOS PAKAITALAMS NE!” teisingumo/klaidingumo, viršijo savo kompetenciją, nes, kaip minėta, teisinę prezumpciją, kad informacija, kurią atspindi prekės ženklas, įregistruotas valstybės prekių ženklų registre, yra teisinga, inter alia neklaidinanti visuomenės, gali pakeisti tik aukščiau minėtos institucijos. Dėl šios priežasties atsakovės atliktos procedūros dėl pareiškėjos veiksmų, galimai pažeidžiančių Reklamos įstatymo nuostatas, dalis, susijusi su pareiškėjos aukščiausios rūšies mėsos gaminių ženklinimo etiketėse naudojamas šūkio „Mėsos pakaitalams – Ne!“ teisingumu/klaidingumu, turėjo būti nutraukta, nes turėjo būti atsisakyta ją pradėti. Pripažinus, kad yra pagrindas nutraukti tyrimo procedūrą, turi būti pripažintas neteisėtu ginčijamas Nutarimas dalyje dėl šūkio „Mėsos pakaitalams – Ne!“ vartojimo pareiškėjos aukščiausios rūšies mėsos gaminių ženklinimo etiketėse.

Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad Nutarimo išvados, jog nors civilinius teisinius santykius reglamentuojantys įstatymai atgal negalioja, tačiau Reklamos įstatymo reguliavimas priskiriamas administraciniams (viešojo administravimo) santykiams, todėl, net ir tuo atveju, jei Bendrovės skleidžiama aukščiausios rūšies mėsos gaminių reklama buvo leistina, įsigaliojus tokią reklamą reglamentuojantiems teisės aktams, Bendrovė turėjo su jais susipažinti bei užtikrinti, skleidžiamos reklamos atitikimą jiems, neatitinka faktinių aplinkybių. Kaip antai, Bendrovė šūkį „Mėsos pakaitalams – Ne!” aukščiausios rūšies mėsos gaminių ženklinimo etiketėse naudoja nuo 1998 m., kuomet Reklamos įstatymas, Maisto įstatymas ir Europos Sąjungos teisės aktai dar negaliojo. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad per daugiau kaip dvidešimties metų naudojimo laikotarpį dėl šūkio „Mėsos pakaitalams – Ne!“ nebuvo gauto nei vieno vartotojo skundo ar pretenzijos, o ir tyrimas pradėtas ne pagal vartotojo, o pagal Bendrovės verslo konkurento skundą. Pareiškėjos manymu, paprastam (vidutiniam) vartotojui, kuris pagal Europos Sąjungos Teismingumo Teismo formuojamą sampratą yra gerai informuotas, protingai atidus ir apdairus, šis šūkis jau yra visuotinai žinomas, be to, yra registruotas minėtame registre, ir asocijuojasi išimtinai su Bendrovės aukščiausios rūšies mėsos gaminiais ir jokių užuominų (įspūdžių) apie kitų gamintojų gaminius jis nesukuria. Todėl jau vien dėl naudojimo trukmės šis teiginys nebegali klaidinti vartotojo ir laikytinas visiems žinomu.

Šalies argumentai

Pareiškėja taip pat nurodė, kad tiek VMVT Maisto skyriaus 2019 m. sausio 30 d. Reklamos įstatymo pažeidimo protokolo Nr. R1-1 priėmimo metu, tiek Nutarimo priėmimo metu, nei interneto tinklapyje www.samsonas.lt, elektroninės parduotuvės www.barbora.lt Bendrovės gaminių aprašymuose apskirtai nebebuvo vartojamas teiginys „be mėsos pakaitalų“, todėl dėl šio teiginio tyrimas apskritai turėjo būti nutrauktas.

Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė VVTAT atsiliepime į pareiškėjos skundą su skundu nesutiko ir prašė teismo jo netenkinti.

Atsiliepime nurodė, kad pareiškėja skunde teigdama, jog pasisakydama dėl pareiškėjos skleistos reklamos tinkamumo, VVTAT viršijo savo kompetencijos ribas, klaidina teismą, kadangi įstatyminiu lygmeniu (Reklamos įstatymu) atsakovei yra pavesta vertinti, ar reklaminės veiklos subjektų skleidžiama reklama atitinka šiame įstatyme keliamus reikalavimus ir nepažeidžia šio įstatymo nuostatų.

Atsakovė pažymėjo, kad pareiškėja netinkamai interpretuoja Lietuvos Respublikoje susiformavusią prekių ženklų registracijos Valstybiniame patentų biure praktiką. Valstybinis patentų biuras registruojamų prekių ženklų paraiškas tikrina tik savo kompetencijos ribose dėl atitikimo formaliems Prekių ženklų įstatymo reikalavimams, t. y. tikrina, ar nėra absoliučiųjų prekių ženklo negaliojimo pagrindų, vertinant visą prekės ženklo visumą, o ne atskiras jo dalis ir jų galimą atskirą panaudojimą, tačiau nevertina, ar registruojamas prekių ženklas visais atvejais atitinka visų kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, tame tarpe ir Reklamos įstatymo, reikalavimus. Todėl formali prekių ženklo registracija reklaminės veiklos subjektams negali sukurti jokių teisėtų lūkesčių, kad registruotas prekių ženklas atitinka visų Lietuvos Respublikos įstatymų, be kita ko, ir Reklamos įstatymo reikalavimus bei gali būti bet kokiame kontekste teisėtai naudojamas.

Atsakovė su pareiškėjos skundo argumentu, kad teiginiui „Mėsos pakaitalams ne!“ negali būti taikomas teisingumo/klaidingumo kriterijus, kadangi tai yra nuomonė, todėl gaminių reklamoje pateiktas minėtas teiginys, negali būti laikomas klaidinančiu, nesutinka. Atsakovė paaiškino, kad įstatymuose bei teismų praktikoje suformuoti du esminiai reklamos požymiai: 1) informacija turi būti susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, 2) pateikiama informacija turi skatinti įsigyti prekių ar naudotis teikiamomis paslaugomis. Atsakovė nurodė, kad Nutarime nagrinėta, Bendrovės skleista maisto gaminių reklama su teiginiais „be mėsos pakaitalų“ ir „Mėsos pakaitalams ne!“, buvo skleidžiama nuo 1998 m. (teiginys „Mėsos pakaitalams ne!“) ir nuo 2018 m. vasaros (teiginys „be mėsos pakaitalų“), todėl VVTAT, įvertinusi byloje pateiktą informaciją ir įrodymus, Nutarime pagrįstai padarė išvadą, kad ši Bendrovės skleidžiama informacija, yra susijusi su Bendrovės vykdoma veikla, t. y. maisto gaminių, pažymėtų reklaminiais teiginiais „be mėsos pakaitalų“ ir „Mėsos pakaitalams ne!“ prekyba skatina vartotojus įsigyti Bendrovės parduodamus mėsos gaminius, todėl atitinka Reklamos įstatyme įtvirtintą reklamos sąvoką.

Atsakovė su pareiškėjos skundo argumentu, kad VVTAT per siaurai aiškina sąvokų – „visi panašūs maisto produktai“ ir „visi panašūs maisto gaminiai“, vartojamų Reglamento 7 straipsnio 1 dalies c punkte ir Maisto įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte, prasmę ir turinį, bei šį argumentą grindžiamais paaiškinimais, taip pat nesutinka. Atsakovė pažymėjo, kad Mėsos gaminių techninis reglamentas imperatyviai nurodo, kad mėsos gaminio etiketėje ar kitu būdu pateikiamoje informacijoje, be privalomų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, turi būti nurodyta mėsos gaminio rūšis (pavyzdžiui, a. r., I r., II r.). Todėl, jeigu mėsos gaminys atitinka aukščiausiai rūšiai taikomus reikalavimus, ant mėsos gaminio turi būti nurodoma, jog tai yra aukščiausios rūšies mėsos gaminys. Visi aukščiausios rūšies mėsos gaminiai yra panašūs dėl to, kad, be kita ko, juose negali būti mėsos pakaitalų.

Atsiliepimas

Atsakovė taip pat nurodė, kad Mėsos gaminių techniniame reglamente yra išskiriami penki kriterijai, kuriais remiantis, mėsos gaminiai skirstomi į rūšis, tačiau skleisdama mėsos gaminių reklamą, Bendrovė skleidžiamoje reklamoje naudoja tik vieną iš penkių kriterijų (mėsos pakaitalų nebuvimą) ir pavyzdžiui nenurodo, jog mėsos gaminiuose nėra krakmolo, ar, koks yra mėsos gaminių drėgmės lygis.

Atsakovė pažymėjo kad, pareiškėja net ne ant visų aukščiausios rūšies gaminių naudoja teiginį „Mėsos pakaitalams ne!“. Tokiu būdu, pareiškėja mėsos pakaitalų nebuvimą išskiria kaip ypatingą aukščiausios rūšies mėsos gaminių savybę, nors, kaip jau buvo nurodyta aukščiau, mėsos pakaitalų nebuvimas yra savybė, būdinga visiems panašiems – aukščiausios rūšies mėsos gaminiams. Taigi, vartotojai, matydami ant Bendrovės parduodamų aukščiausios rūšies gaminių pakuočių naudojamą teiginį „Mėsos pakaitalams ne!“ bei šalia aukščiausios rūšies mėsos gaminių aprašymų interneto tinklalapiuose www.samsonas.lt ir www.barbora.lt naudotą teiginį „be mėsos pakaitalų“, galėjo susidaryti įspūdį, jog mėsos pakaitalų nebuvimas yra tik Bendrovės aukščiausios rūšies mėsos gaminiams būdinga savybė, kai iš tiesų tokia savybe pasižymi visi aukščiausios rūšies mėsos gaminiai ir dėl šios priežasties, galėjo suklaidinti. Atsakovė pažymėjo, kad vidutinis vartotojas yra pakankamai informuotas ir galintis nesunkiai atskirti mėsos gaminių rūšis bei suprantantis jų skirtumus tarp a. r., I r. ir II r. Todėl vartotojas, ieškodamas būtent geriausios kokybės gaminių bei rinkdamasis iš keleto mėsos gamintojų, mėsos gaminius, šiuo atveju pavyzdžiui, pieniškas dešreles renkasi ne iš visų pateiktų pieniškų dešrelių, o būtent iš aukščiausios rūšies gaminių bei vertina būtent tos rūšies mėsos gaminių privalumus – t. y. vertina ne tik nurodytą gaminio sudėtį bet ir pakuotę bei skleidžiamą papildomą informaciją ant jos. Kiekvienas vartotojas yra suinteresuotas gauti teisingą informaciją apie ketinamų įsigyti produktų savybes, todėl, jeigu atitinkama informacija yra netiksli, tai gali iškreipti vidutinio vartotojo elgesį siūlomo produkto atžvilgiu. Nutarime pagrįstai konstatuota, kad Bendrovės mėsos gaminių reklama, kurioje pateikiami teiginiai „be mėsos pakaitalų“ ir „Mėsos pakaitalams ne!“, turi būti vertinama pagal vidutinio vartotojo suvokimą, kuris, skaitydamas minėtus reklaminius teiginius, vertina šią reklamą kaip visumą.

Atsakovė paaiškino, kad visi ūkio subjektai ženklindami savo gamybos produktus, vadovaujantis Reglamento IV skyriaus nuostatomis, vartotojams turi pateikti privalomą informaciją. Taip pat maisto tvarkymo subjektai gali teikti ir papildomą informaciją vartotojui, tačiau ši informacija turi atitikti minimo reglamento V skyriaus nuostatas. Be to, 2008 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos priimto reglamento(EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, 16 straipsnyje įtvirtinta, jog nepažeidžiant konkretesnių maisto produktus reglamentuojančių įstatymų nuostatų, vartotojų neturi klaidinti maisto ar pašarų etiketės, reklama ir pateikimas, įskaitant jų formą, išvaizdą arba įpakavimą, pakavimo medžiagas, sudėjimo tvarką, apipavidalinimą juos demonstruojant ir įvairiausiomis priemonėmis apie juos teikiamą informaciją“. Taigi, vadovaujantis šio reglamento nuostata, vartotojų neturi klaidinti maisto produktų etiketės, reklama ir jų pateikimas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatas, įvertinus pareiškėjos reklamoje naudojamus teiginius „be mėsos pakaitalų“ ir „Mėsos pakaitalams ne!“, Nutarime pagrįstai konstatuota, kad šie teiginiai, laikytini savanoriškai pareiškėjos teikiama informacija.

Atsakovė nurodė, kad Bendrovė informaciją, jog teiginys „be mėsos pakaitalų“ interneto tinklalapiuose www.samsonas.lt ir www.barbora.lt, nebėra skleidžiamas, VMVT informavo tik 2018 m. spalio 4 d. raštu, t. y. jau pradėjus Reklamos įstatymo pažeidimo tyrimą. UAB „Barbora“ 2018 spalio 19 d. rašte nurodyta, kad minėti teiginiai apie pareiškėjos produktus buvo nebenaudojami UAB „Barbora“ interneto parduotuvėje nuo 2018 m. spalio 12 d., t. y. tik gavus VMVT 2018 m. spalio 11 d. raštą. Be to, Bendrovė minėtame rašte nurodė, kad atsižvelgdama į tai, jos teiginys „be mėsos pakaitalų“, gali būti vertinamas kaip užuomina apie konkrečios maisto prekės ypatingą savybę, kuri yra būdinga visiems tokiems panašiems maisto produktams, Bendrovė pakoregavo gaminių aprašymus ir šio teiginio nebenaudoja. Taip pat VVTAT vykusio bylos nagrinėjimo metu, VVTAT komisijai Bendrovės atstovo paklausus, ar Bendrovė sutinka, kad padarė Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies pažeidimą, Bendrovės įgaliotas atstovas nurodė, kad dėl teiginio „be mėsos pakaitalų“, kuris buvo naudojamas interneto tinklalapiuose www.samsonas.lt bei www.barbora.lt, sutinka, tačiau nesutinka, kad teiginiu „Mėsos pakaitalams ne!“, taip pat buvo padarytas šio įstatymo pažeidimas. Taigi, atsakovės vertinimu, Bendrovė pati sutiko su tuo, jog dėl minimo teiginio naudojimo, buvo pažeistos Reklamos įstatymo nuostatos. Atsižvelgiant į tai bei į tai, kad teiginio „be mėsos pakaitalų“ naudojimas buvo nutrauktas tik po tyrimo dėl Reklamos įstatymo pažeidimo pradėjimo, taip pat į tai, kad Bendrovė pati pripažino Reklamos įstatymo pažeidimo faktą, nėra teisinio pagrindo teigti, jog tyrimas dėl minimo teiginio naudojimo VVTAT turėjo būti nutrauktas, kadangi įstatymo pažeidimo faktas jau buvo konstatuotas. Atsakovė pažymėjo, jog Nutarimu skirdama Bendrovei baudą, VVTAT komisija atsižvelgė į aplinkybę, jog šio teiginio naudojimas iš interneto tinklalapių www.samsonas.lt bei www.barbora.lt, yra pašalintas.

Atsakovė, pasisakydama dėl skunde nurodyto teiginio, jog UAB „Samsonas“ teiginį „Mėsos pakaitalams ne!“ naudoja nuo 1998 m., kai dar negaliojo nei Reklamos, nei Maisto įstatymai bei Europos Sąjungos teisės aktai, todėl šių įstatymų reikalavimai minėtam teiginiui negali būti taikomi, pabrėžia, kad Reklamos įstatymo reguliavimas priskiriamas administraciniams (viešojo administravimo) santykiams. Todėl, net ir tuo atveju, jeigu anksčiau tokia Bendrovės skleidžiama aukščiausios rūšies mėsos gaminių reklama ir buvo leistina, įsigaliojus tokią reklamą reglamentuojantiems teisės aktams, Bendrovei kilo pareiga su jais susipažinti bei užtikrinti, jog Bendrovės skleidžiama reklama atitiktų šiai dienai galiojančiuose teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus.

Šalies argumentai

Atsakovė taip pat pastebėjo, jog vadovaujantis Prekių ženklų įstatymu, prekių ženklą plačiai žinomu gali pripažinti tik teismas, todėl nėra aišku, kuo vadovaudamasi pareiškėja skunde nurodė, jog jos skleidžiamoje reklamoje naudojamas teiginys „Mėsos pakaitalams ne!“, yra plačiai žinomas, pareiškėja nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų.

Atsiliepimas

Atsakovė dėl pareiškėjai paskirtos baudos dydžio paaiškino, kad Nutarimu Bendrovei paskirta 1 000 Eur bauda, yra daugiau nei 4 kartus mažesnė nei galimos skirti sankcijos vidurkis. VVTAT, skirdama baudą Bendrovei, vertino visas su padarytu pažeidimu susijusias aplinkybes, t. y. be kitų aplinkybių atsižvelgė į ir tai, kad Bendrovė laikėsi institucijų prašymų pateikti paaiškinimus bei kitus dokumentus, o informaciją pateikdavo laiku, taip pat į tai, jog Bendrovė teisės aktų nuostatų neatitinkančios reklamos skleidimą interneto tinklalapiuose www.samsonas.lt bei www.barbora.lt nutraukė nedelsiant. VVTAT komisija, vertindama pažeidimo pobūdį, taip pat atsižvelgė į tai, kad Bendrovė teisės aktus pažeidžiančią reklamą skleidė apie aukščiausios rūšies mėsos gaminius, o tokia reklama vartotojams galėjo sukurti nepagrįstą bei klaidingą įspūdį, jog būtent tik Bendrovės aukščiausios rūšies gaminiai pasižymi ypatinga savybe – yra be mėsos pakaitalų, kai tokiomis savybėmis pasižymi visi panašūs aukščiausios rūšies mėsos gaminiai ir tokiu būdu, paskatinti vartotojus įsigyti būtent pareiškėjos gaminius ir iškreipti vidutinių vartotojų ekonominį elgesį. O tuo atveju, jei skleidžiamoje reklamoje nebūtų išskirta viena aukščiausios rūšies gaminius apibūdinanti savybė – mėsos pakaitalų nebuvimas, vartotojai visus aukščiausios rūšies gaminius galimai vertintų kaip panašius ir, įsigydami produktus, juos rinktųsi pagal skonį ar kitas, kiekvienam vartotojui subjektyviai svarbias, savybes. VVTAT komisija, vertindama pažeidimo pobūdį, taip pat atsižvelgė į tai, kad reklaminis teiginys „be mėsos pakaitalų“ buvo skleidžiamas interneto tinklalapiuose www.samsonas.lt bei www.barbora.lt, o teiginys „Mėsos pakaitalams ne!“ – ant daugelio Bendrovės aukščiausios rūšies mėsos gaminių, kurie yra parduodami visoje Lietuvoje, taigi, reklama buvo pasiekiama ne tik regioniniu, bet ir nacionaliniu mastu. Tokiu būdu, Bendrovės skleidžiama reklama pasiekė įvairaus amžiaus, išsilavinimo bei socialinės padėties visuomenės grupes. Todėl, Bendrovės padarytas pažeidimo mastas turi būti vertinamas kaip didelis. Be to, Bendrovės reklamoje naudojamas teiginys „Mėsos pakaitalams ne!“, kaip nurodė pati Bendrovė, yra skleidžiamas nuo 1998 m. ir Nutarimo priėmimo metu vis dar naudojamas, t. y. šio teiginio reklamos sklaida yra net 21 metai, o teiginys „be mėsos pakaitalų“ buvo skleistas nuo 2018 m. vasaros iki 2018 m. spalio mėnesio. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad priežiūros institucijos skiriamos baudos dydis reklaminės veiklos subjektams neturėtų įtakos ir nesukeltų jokių padarinių, tokiu būdu galėtų būti sudaromos prielaidos nepasiekti teisinės atsakomybės tikslų, įskaitant ir Reklamos įstatymo pažeidimų prevenciją.

Atsakovės atstovės teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VMVT atsiliepime į pareiškėjos skundą su skundu nesutiko ir prašė teismo jo netenkinti.

VMVT paaiškino, kad VMVT gavo advokato Irmanto Norkaus ir partnerių kontoros „COBALT“ 2018 m. rugpjūčio 9 d. raštu „Dėl Reklamos įstatymo pažeidimo“ pateiktą informaciją apie tai, kad Bendrovė galimai pažeidžia Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies, nes Lietuvos Respublikos rinką tiekia mėsos gaminius, pažymėtus žymeniu „Mėsos pakaitalams - ne!“, ir šių maisto produktų reklamoje vartojamo teiginio „be mėsos pakaitalų“, kurie naudojami kaip aukščiausios rūšies Bendrovės gaminamų mėsos gaminių pavadinimai. VMVT, išnagrinėjusi gautą informaciją, 2018 m. rugpjūčio 17 d. priėmė nutarimą pradėti Reklamos įstatymo pažeidimo tyrimo procedūrą dėl Bendrovės aukščiausios rūšies mėsos gaminių ženklinimo etiketėse vartojamo teiginio „Mėsos pakaitalams - ne!“, bei interneto tinklalapyje www.samsonas.lt, elektroninės parduotuvės tinklalapyje www.barbora.lt Bendrovės gaminių aprašymuose vartojamo teiginio „be mėsos pakaitalų“, kurie galimai pažeidžia Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies ir Reglamento 7 straipsnio 1 dalies c punkto nuostatas. VMVT galimą šių teisės aktų nuostatų pažeidimo tyrimą atliko nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. iki 2019 m. sausio 30 d., kurio metu raštu bendradarbiavo su Bendrove. Įvertinus tyrimo metu surinktą informaciją ir nustačius galimą Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies pažeidimą, 2019 m. sausio 30 d. buvo surašytas Reklamos įstatymo pažeidimo protokolas Nr. R1 -1 (toliau – ir Protokolas), kuris buvo perduotas atsakovei.

VMVT nurodė, kad vartotojų neturi klaidinti maisto produktų etiketės, reklama ir jų pateikimas. VMVT teigimu, esminis Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies pažeidimas yra tas, kad šie teiginiai yra naudojami aukščiausios rūšies mėsos gaminių aprašymuose. VMVT nuomone, vidutiniam vartotojui žinoma ir suprantama, kad aukščiausios rūšies mėsos gaminiai pasižymi didesniu kiekiu mėsos nei pirmos ar antros rūšies mėsos gaminiai. Todėl šiuo atveju reikšminga yra tai, kad aukščiausios rūšies gaminių ženklinime kaip papildomą informaciją pateikiant teiginius „Mėsos pakaitalams - ne!“, „be mėsos pakaitalų“, papildomai, sustiprintai atkreipiamas vartotojo dėmesys, akcentuojant produkto savybę – be mėsos pakaitalų, nors visų aukščiausios rūšies mėsos gaminių kokybės ir sudėties rodikliai turi atitikti Mėsos gaminių techninio reglamento, reikalavimus. Kaip antai, vidutinis vartotojas neprivalo tikrinti informacijos ant mėsos gaminių pakuočių galinės etiketės pusės, studijuoti sudedamųjų dalių sąrašo ir jame nurodomų mėsos kiekių ar, juo labiau, lyginti skirtingų gamintojų mėsos gaminius ir jų sudėties informaciją. Todėl, akivaizdu, kad teiginiai „Mėsos pakaitalams - ne!“, „be mėsos pakaitalų“, naudojami Bendrovės gaminių aprašymuose, turi esminės reikšmės vidutinio vartotojo įspūdžiui apie šiuos gaminius ir gali iš esmės iškreipti arba iškreipia vartotojų ekonominį elgesį priimant sprendimą dėl sandorio, t. y. sprendimą įsigyti būtent šiuos, o ne panašios sudėties gamintojų gaminius ar gaminius. Teiginys „Mėsos pakaitalams - ne!” yra neatsiejama prekės informacijos dalis. Vartotojas, rinkdamasis prekę, vertina visą pateiktą informaciją, o ši gali turėti įtakos vartotojo ekonominiam elgesiui, todėl darytina išvada, kad šis teiginys yra reklama. Teiginys „Mėsos pakaitalams - ne!” galėjo iškreipti vidutinio vartotojo elgesį siūlomo produkto atžvilgiu, nes vidutinis vartotojas, perskaitęs informaciją apie pareiškėjos mėsos gaminių savybes galėjo nepagrįstai susidaryti įspūdį, kad šie mėsos gaminiai turi ypatingų savybių, kuriomis nepasižymi kiti panašūs mėsos gaminiai, ir skatinti jų įsigijimą.

VMVT pažymėjo, kad pagal Reglamento privalomos informacijos, ženklinant Lietuvos Respublikos rinkai teikiamus tiesioginiam vartojimui skirtus mėsos gaminius teisės aktai reikalauja nurodyti mėsos gaminio rūšį ir, vadovaudamiesi šiais reikalavimais ją nurodo visi Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamų mėsos gaminių gamintojai ir/ar platintojai, tačiau žymenų „Mėsos pakaitalams - ne!“, „be mėsos pakaitalų“ naudojimas nei Europos Sąjungoje, nei Lietuvos Respublikoje teisės aktais nėra nustatytas, todėl teiginiai „Mėsos pakaitalams - ne!“, „be mėsos pakaitalų“ laikytini savanoriškai teikiama ir neprivaloma reklaminė informacija, kuri privalo būti pateikiama laikantis Reklamos įstatymo ir kitų taikomų teisės aktų reikalavimų. VMVT taip pat pažymėjo, kad Mėsos gaminių techninis reglamentas, numatydamas kokybės rodiklius, kuriuos turi atitikti „aukščiausios rūšies“ mėsos gaminiai, nenumato teiginių „Mėsos pakaitalams - ne!“, „be mėsos pakaitalų“ naudojimo mėsos gaminių ženklinime ir/ar reklamoje, tai nėra apibrėžta ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose.

VMVT nurodė, kad visi ūkio subjektai, tiekiantys mėsos gaminius Lietuvos Respublikos rinkai, privalo laikytis Mėsos gaminių techninio reglamento, pagal kurio nuostatas atsižvelgus į mėsos gaminių kokybės rodiklius, aukščiausios rūšies mėsos gaminiuose baltyminių mėsos pakaitalų negali būti. Vadovaujantis šia nuostata visi aukščiausios rūšies mėsos gaminiai turi atitikti šį reikalavimą, t. y. visi aukščiausios rūšies mėsos gaminiai turi pasižymėti šia savybe, juose negali būti mėsos pakaitalų.

VMVT taip pat paaiškino, kad UAB „Barbora“ rašte Nr. SK-2018-743 „Dėl teiginių „be mėsos pakaitalų“ ir „nenaudojant mėsos pakaitalų“ vartojimo“ nurodė, kad UAB „Barbora“ elektroninėje parduotuvėje skelbiama informacija apie Bendrovės mėsos gaminius yra gauta išskirtinai tik iš gamintojo. UAB „Barbora“ taip pat nurodė, kad Bendrovės mėsos gaminių aprašymas skelbiamas UAB „Barbora“ internetinėje parduotuvėje remiantis išskirtinai tik iš gamintojo pateikta informacija, pakuotės aprašymu „Mėsos pakaitalams - ne!“, bei informacija nurodyta gamintojo elektroninėje svetainėje www.samsonas.lt.

VMVT manymu, pareiškėja netinkamai interpretuoja Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas. VMVT pažymėjo, kad pagal šias nuostatas, Valstybinis patentų biuras, vertindamas prekės ženklą, vertina tik savo kompetencijos ribose ir vertina prekės ženklo visumą, o ne atskiras prekės ženklo dalis, ir ar tas prekės ženklas atitinka visus nacionalinius ir Europos Sąjungos teisės aktus. Valstybinis patentų biuras pagal kompetenciją nevertina ar pateiktas prekės ženklas nepažeidžia Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies, Reglamento 7 straipsnio 1 dalies c punkto, Maisto įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2019 m. rugsėjo 5 d. nutarimo byloje dėl UAB „Samsonas“ Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimo Nr. 12R-25, kuriuo pareiškėjai už Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies pažeidimą paskirta 1 000 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad UAB „Biovela Group“ atstovė advokato Irmanto Norkaus ir partnerių kontora „COBALT“ VVTAT ir VMVT išsiuntė 2018 m. rugpjūčio 9 d. raštą „Dėl Reklamos įstatymo pažeidimo“, kuriame nurodoma, kad UAB „Samsonas”, žymėdama savo gaminius žymeniu „Mėsos pakaitalams ne!”, taip pat savo aukščiausios rūšies mėsos gaminių aprašymuose nurodydama, jog šiuose gaminiuose nėra mėsos pakaitalų, deklaruoja ir vartotojams kuria įspūdį, jog šie gaminiai pasižymi ypatingomis savybėmis (t. y. sudedamosios dalies - mėsos pakaitalų nebuvimu). Rašte nurodoma, kad mėsos pakaitalų negali būti jokiuose Lietuvos rinkai teikiamuose aukščiausios rūšies mėsos gaminiuose, kadangi tai draudžia aukščiausios rūšies mėsos gaminių sudėtį reglamentuojantys teisės aktai; taigi UAB „Samsonas“ deklaruodama, jog jos aukščiausios rūšies mėsos gaminiai, pažymėti žymeniu „Mėsos pakaitalams ne!“, turi ypatingų savybių, kai tokiomis savybėmis pasižymi visi panašūs gaminiai, pažeidžia Reglamento 7 straipsnio 1 dalies c punkto ir, atitinkamai, Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

VMVT Maisto skyrius 2018 m. rugsėjo 17 d. priėmė nutarimą pradėti Reklamos įstatymo pažeidimo tyrimo procedūrą.

VMVT 2018 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. B6-(1.9.)-2492 Bendrovę informavo apie 2018 m. rugsėjo 17 d. priimtą nutarimą pradėti Reklamos įstatymo pažeidimo tyrimo procedūrą ir paprašė Bendrovės iki 2018 m. spalio 5 d. raštu pateikti motyvuotą paaiškinimą dėl teiginių „Mėsos pakaitalams - ne“ ir „be mėsos pakaitalų“ vartojimo maisto produktų reklamose ir pagrįsti šių teiginių vartojimo teisėtumą.

VMVT 2018 m. spalio 5 d. gavo Bendrovės 2018 m. spalio 4 d. paaiškinimus, kuriuose nurodoma, kad teiginys (šūkis) „Mėsos pakaitalams – ne!“ naudojamas Bendrovės aukščiausios rūšies mėsos gaminių etiketėse nėra maisto reklama, todėl nepatenka į Reklamos įstatymo ar Reglamento reguliavimo sritį. Dėl interneto tinklapyje www.samsonas.lt Bendrovės gaminių aprašymuose vartoto teiginio „be mėsos pakaitalų“ Bendrovė paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, jog šis teiginys gali būti vertinamas kaip užuomina apie konkrečios maisto prekės ypatingą savybę, kuri būdinga visiems tokiems panašiems maisto produktams, gaminių aprašymai pakoreguoti ir šis teiginys nebenaudojamas. Pareiškėja taip pat paaiškino, kad Bendrovė nėra elektroninės parduotuvės www.barbora.lt valdytojas, todėl už jo turinį atsakyti negali, tačiau, Bendrovės žiniomis, šiuo metu ir šiame tinklapyje Bendrovės gaminių aprašymuose nevartojamas teiginys „be mėsos pakaitalų.“ Be to, mėsos gaminius, kurių etiketėse naudojami Valstybiniame patentų biure registruoti vaizdiniai prekių ženklai su teiginiu (šūkiu) „Mėsos pakaitalams ne!“, Bendrovė į rinką tiekia nuo 1998 m., ir vartotojai dėl to jokių pretenzijų nereiškė.

VMVT Maisto skyrius 2019 m. sausio 30 d. surašė Reklamos įstatymo pažeidimo protokolą Nr. R1-1, kuriame padarė išvadą, kad Bendrovė produkcijos ženklinime vartojamas teiginys „Mėsos pakaitalams ne!“ ir interneto tinklapyje www.samsonas.lt bei elektroninėje parduotuvėje www.barbora.lt Bendrovės mėsos gaminių aprašymuose vartotas teiginys „be mėsos pakaitalų“ galėjo turėti įtakos vartotojų pasirinkimui. Protokole nurodoma, kad Bendrovė, vartodama teiginius „Mėsos pakaitalams ne!“ ir „be mėsos pakaitalų“, išskiria savo gaminamą produkciją iš rinkoje esančių kitų tos pačios rūšies mėsos gaminių, atkreipdama dėmesį į sudedamųjų dalių (mėsos pakaitalų) nebuvimą, kuri būdinga visiems panašiems aukščiausios rūšies mėsos gaminiams. VMVT, įvertinusi tyrimo metu surinktą informaciją, teisės aktų nuostatas dėl Bendrovės aukščiausios rūšies mėsos gaminių ženklinime naudojamo teiginio „Mėsos pakaitalams ne!“ bei interneto tinklapyje www.samsonas.lt ir elektroninėje parduotuvėje www.barbora.lt Bendrovės mėsos gaminių aprašymuose vartojamo teiginio „be mėsos pakaitalų“, nustatė, kad šių teiginių vartojimas pažeidžia Reglamento 7 straipsnio 1 dalies c punkto, Maisto įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas ir tokiu būdu UAB „Samsonas“ pažeidė Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas.

VMVT 2019 m. vasario 4 d. raštu Nr. B6-(1.9)-391 Protokolą persiuntė Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai.

VVTAT 2019 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. 12R-3 iki 2019 m. rugsėjo 15 d. pratęsė nagrinėjamos procedūros dėl Bendrovės veiksmų terminą.

VVTAT 2019 m. vasario 21 d. raštu Nr. 4-2596, atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė nedalyvavo surašant Protokolą, Bendrovės paprašė ne vėliau kaip iki 2019 m. kovo 8 d. pateikti nuomonę dėl Protokole nurodytų aplinkybių ir išvados.

Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje 2019 m. vasario 27 d. gautas VMVT 2019 m. vasario 27 d. raštu Nr. B6-(1.9.)-634 persiųsti Bendrovės 2019 m. vasario 18 d. paaiškinimas dėl Protokole nustatyto pažeidimo. Bendrovės manymu, Protokole nepagrįstai pripažinta, kad Bendrovės aukščiausios rūšies mėsos gaminių ženklinimo etiketėse vartojamas teiginys (šūkis) „Mėsos pakaitalams – ne!“ laikytinas reklama, nes yra naudojamas Bendrovės aukščiausios rūšies mėsos gaminių etiketėse, todėl jį galima laikyti susijusiu su įmonės komercine veikla, tačiau jis nėra skirtas konkrečios maisto prekės įsigijimo skatinimui ar konkrečios maisto prekės savybės, kuria pasižymi visi panašūs gaminiai, nurodymui. Šis teiginys negali būti siejamas su konkrečia maisto preke, nes šiame teiginyje nėra kalbama apie konkrečios prekės sudėtį ar savybę, kuria pasižymi visi panašūs gaminiai, o tik akcentuojama bendrovės, kaip įmonės, vertybinė nuostata, kuria įmonė pasisako prieš mėsos pakaitalų naudojimą. Bendrovė pažymėjo, kad Protokole nepasisakyta dėl Bendrovės argumentų, jog mėsos gaminius, kurių etiketėse naudojami Valstybiniame patentų biure registruoti vaizdiniai prekių ženklai su teiginiu „Mėsos pakaitalams – ne!“, Bendrovė į rinką tiekia nuo 1998 m., ir vartotojai jokių skundų dėl jo turinio nereiškė. Be to, ši informacija buvo tikrinta kompetentingų institucijų ir buvo pripažinta atitinkanti visus teisės aktų reikalavimus. Bendrovė akcentavo, kad Protokolo priėmimo metu jei interneto tinklapyje www.samsonas.lt, elektroninės parduotuvės www.barbora.lt pareiškėjos gaminių aprašymuose nebebuvo vartojamas teiginys „be mėsos pakaitalų“, dėl ko šis tyrimas turėjo būti nutrauktas.

Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje 2019 m. kovo 6 d. gautas Bendrovės 2019 m. kovo 6 d. paaiškinimas dėl Protokole nurodytų aplinkybių ir išvadų.

VVTAT komisija 2019 m. rugsėjo 12 d. priėmė nutarimą byloje dėl UAB „Samsonas“ Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimo Nr. 12R-25, kuriuo Bendrovei už Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies pažeidimą paskyrė 1 000 Eur. VVTAT komisija Nutarime konstatavo, kad: 1) Bendrovės maisto gaminių – mėsos produktų reklaminiai teiginiai „be mėsos pakaitalų“ ir „Mėsos pakaitalams ne!“ yra susiję su Bendrovės vykdoma veikla ir skatina vartotojus įsigyti Bendrovės parduodamus mėsos gaminius, todėl atitinka Reklamos įstatyme įtvirtintą reklamos sąvoką; 2) Bendrovė reklamoje naudojo teiginius „be mėsos pakaitalų” ir „Mėsos pakaitalams ne!“, kuriais vartotojams galėjo sukelti klaidinantį ir galimai ekonominį vartotojų elgesį iškreipiantį įspūdį, jog mėsos pakaitalų nebuvimas yra savybė, būdinga tik Bendrovės aukščiausios rūšies mėsos gaminiams, kai iš tiesų tokia savybe pasižymi visi aukščiausios rūšies mėsos gaminiai, ir tuo pažeidė Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatą.

Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudžiama maisto reklama, neatitinkanti Reglamento, ir kitų teisės aktų, nustatančių reikalavimus maisto reklamai, nuostatų.

Reglamento 7 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyta, kad informacija apie maistą neturi būti klaidinanti, darant užuominą apie ypatingas maisto produkto savybes, nors jos iš tikrųjų yra būdingos visiems tokiems panašiems maisto produktams, ypač specialiai atkreipiant dėmesį į tam tikrų sudedamųjų dalių ir (arba) maistinių medžiagų buvimą ar nebuvimą.

Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas nurodyti, kad koks nors maistas turi ypatingų savybių, jeigu iš tikrųjų tokiomis savybėmis pasižymi visi panašūs gaminiai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad VVTAT yra viena iš Reklamos įstatyme nurodytų institucijų, vykdančių Reklamos įstatyme įtvirtintų reikalavimų įgyvendinimo priežiūrą. Kadangi pareiškėja pripažinta pažeidusi Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas, analizuotina, ar skelbtina informacija apskritai laikytina reklama Reklamos įstatymo prasme.

Reklama, Reklamos įstatymo 2 straipsnio 8 dalį prasme, suprantama kaip bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą.

Teismas pažymi, jog tam, kad informacija atitiktų bendrąją reklamos sampratą, turi būti nustatyti atitinkami požymiai. Reklamai būdingi bent du požymiai: 1) specialus jos tikslas – skatinti vartoti reklamuojamą dalyką arba vykdyti kitus reklamuotojo užsakymus; 2) atlygintinumas (už reklamą užsakovas kokiu nors būdu atsilygina). Reklama dažniausiai būna susijusi su materialine nauda: ja siekiama arba tiesiogiai didinti pelną (plečiant vartojimą, paslaugas), arba tai užsitikrinti ateityje (reklamuojant kompanijos ženklą ar veiklą, t. y. padedant jai įsitvirtinti rinkoje); be to, užsakovas atsilygina ir už reklamos perdavimą (ar transliavimą) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. vasario 2 d. Nutarimas Nr. 179). Informacijos atitiktis reklamos kriterijams taikant aukščiau nurodytus požymius analizuotina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. pvz. Lietuvos administracinio teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-242-822/2019).

Teismo vertinimu, Bendrovės produkcijos ženklinime vartojamas teiginys „Mėsos pakaitalams ne!“ ir interneto tinklapyje www.samsonas.lt bei elektroninėje parduotuvėje www.barbora.lt Bendrovės mėsos gaminių aprašymuose vartotas teiginys „be mėsos pakaitalų“ laikytina reklama Reklamos įstatymo 2 straipsnio 8 dalį prasme. Teismas nustatė, kad tokie Bendrovės teiginiai, apibūdinantys mėsos gaminius, pateikiami ant rinkoje Bendrovės parduodamos produkcijos pakuočių. Teiginiai „Mėsos pakaitalams ne!“, „be mėsos pakaitalų“ sudaro įspūdį, kad Bendrovės prekiaujama produkcija yra sveika, natūrali, skani, o sudėtis sudaryta iš mėsos, o ne kitų mėsos pakaitalų. Kadangi tokia informacija skelbiama ant gaminių, kuriais pareiškėja prekiauja ir siekia pelno, produkcijos, darytina išvada, kad ginčo teiginiai laikytini reklama, ja siekiama skatinti vartoti produkciją, kuria prekiauja pareiškėja, pelno siekimo tikslais. Todėl tokie teiginiai atitinka abu minėtus reklamos požymius.

Šiame kontekste, vertindamas pareiškėjos pateiktus teiginius „be mėsos pakaitalų“ ir „Mėsos pakaitalams ne!“ teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo naudojamo prekių ženklo „Mėsos pakaitalams ne!“ teisingumo ar klaidingumo Prekių ženklų įstatymo nuostatoms. Pažymėtina, kad VVTAT Reklamos įstatymu pavesta atlikti Reklamos įstatyme įtvirtintų reikalavimų įgyvendinimo priežiūrą. Kaip minėta, reklama gali būti skelbiama bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis. Šiuo atveju teismas nustatė, kas Bendrovė skelbė reklamą apie savo produkciją produkcijos ženklinime vartojamu teiginiu „Mėsos pakaitalams ne!“ ir interneto tinklapyje www.samsonas.lt bei elektroninėje parduotuvėje www.barbora.lt Bendrovės mėsos gaminių aprašymuose vartotais teiginiais „be mėsos pakaitalų“. Aplinkybė, kad reklama šiuo atveju pasireiškė produkcijos ženklinime (prekės ženkle) vartojamu teiginiu nereiškia, kad VVTAT negalėjo tirti tokių teiginių atitikties Reklamos įstatymui ir atlikti tokių veiksmų kontrolę. Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad VVTAT, atlikdama Reklamos įstatymo reikalavimų priežiūrą, pagrįstai tyrė ir vertino pareiškėjos pateiktus teiginius, įskaitant ir teiginius produkcijos ženklinime „Mėsos pakaitalams ne!“ ir nors toks pats teiginys vartotinas ir pareiškėjos prekių ženkle, tai neapribojo VVTAT teisės tirti ginčo aplinkybes savo kompetencijos ribose.

Taip pat nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentu, jog nepanaikinus valstybinės prekės ženklo registracijos galioja teisinė prezumpcija, kad informacija, kurią atspindi žymuo (nagrinėjamu atveju prekės ženklo sudėtinė dalis – šūkis „Mėsos pakaitalams ne !“), įregistruotas valstybės prekių ženklų registre, yra teisinga bei neklaidinanti visuomenės. Pažymėtina, jog pareiškėjos skleidžiamoje reklamoje buvo nurodomas ne autentiškas prekės ženklas, o tik ženklo elementas (šūkis) ir byloje nėra duomenų, jog šis ženklo elementas įstatymo nustatyta tvarka yra pripažintas plačiai žinomu, saugomu ir suteikiančiu ženklo savininkui išimtines teises į minėtą šūkį (Prekių ženklų įstatymo 4 straipsnis, 5 straipsnis, 6 straipsnis).

Reglamento IV skyriuje išskirta privaloma informacija apie maistą, o V Reglamento skyrius reglamentuoja savanoriškai apie maistą teiktiną informaciją. Teismas pastebi, kad nagrinėjamu atveju ant Bendrovės gaminių pateikta informacija, t. y. teiginiai „be mėsos pakaitalų“ ir „Mėsos pakaitalams ne!“ nelaikytina privalomai teiktina informacija Reglamento 9 straipsnio kontekste, nes jais neapibrėžiamas sudedamųjų maisto produkto dalių sąrašas, o apibūdinama, kokių sudedamųjų dalių šiame maisto produkte nėra.

Žemesnės instancijos teismas

Reglamento 7 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintas draudimas skelbti apie maistą klaidinančią informaciją, darant užuominą apie ypatingas maisto produkto savybes, nors jos iš tikrųjų yra būdingos visiems tokiems panašiems maisto produktams, ypač specialiai atkreipiant dėmesį į tam tikrų sudedamųjų dalių ir (arba) maistinių medžiagų buvimą ar nebuvimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog informacijos, kad maisto produktas turi tam tikrų ypatingų savybių nurodymas, kai iš tikrųjų tokios savybės yra būdingos visiems panašiems maisto produktams (ypač specialiai atkreipiant dėmesį į tam tikrų sudedamųjų dalių ir (arba) maistinių medžiagų buvimą), visais atvejais yra priskiriamas vartotojus klaidinančiai informacijai, galinčiai paveikti vartotojų ekonominį elgesį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-176-822/2020).

Teismas nagrinėjamoje byloje atmeta pareiškėjos skundo teiginius, kad VVTAT pernelyg siaurinamai aiškina sąvokų „visi panašūs maisto produktai“ ir „visi panašūs maisto gaminiai“, vartojamų Reglamento 7 straipsnio 1 dalies c punkte ir Maisto įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte prasmę.

Vadovaujantis Mėsos gaminių techninio reglamento, kurio privalo laikytis visi ūkio subjektai, tiekiantys mėsos gaminius Lietuvos Respublikos rinkai, 6 punkto nuostatomis, mėsos gaminiai pagal kokybės rodiklius skirstomi į aukščiausios, pirmos ir antros rūšies mėsos gaminius. Mėsos gaminių kokybės rodikliai turi atitikti 1 ir 2 lentelėje nurodytus rodiklius, kuriuose atskirai aptartos baltyminių mėsos pakaitalų kiekio normos atskiroms gaminių grupėms. Aukščiausios rūšies mėsos gaminiams, lyginant su kitais mėsos gaminiais, yra nustatytos nulinis baltyminių mėsos pakaitalų kiekis, t. y. aukščiausios rūšies termiškai apdorotų mėsos gaminių grupei priskirtinuose produktuose negali būti baltyminių mėsos pakaitalų.

Nėra pagrindo teigti, kad panašiais maisto produktais gali būti laikomi visi produktai, priskirtini termiškai apdorotų mėsos gaminių grupėms, t. y. tiek aukščiausios rūšies, pirmos ir antros rūšies produktai. Pažymėtina, kad skirtingų grupių produktams nustatomi skirtingi gaminių kokybės rodikliai, skirtingos mėsos baltymų, drėgmės, riebalų, baltyminių mėsos pakaitalų, krakmolo kiekio normos. Gaminį iš kitų grupių išskiria būtent kitokie teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai jų kokybės rodikliams, jų sudėčiai. Todėl šie gaminiai nelaikytini panašiais Reglamento 7 straipsnio 1 dalies c punkte ir Maisto įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte prasme. Panašiais gaminiais šiuo atveju suprantami visi panašūs maisto produktai priskirti aukščiausios rūšies termiškai apdorotų gaminių grupei ir visiems šiems panašiems produktams būdinga viena ir ta pati savybė – juose nėra baltyminių mėsos pakaitalų.

Teismas, nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste pažymi, kad pareiškėjos nurodomi teiginiai „be mėsos pakaitalų“ ir „Mėsos pakaitalams ne!“ žymi tokias pareiškėjos prekiaujamos produkcijos savybes, kurias ši produkcija turi atitikti pagal teisės aktų reikalavimus, t. y. bet kuri mėsos produkcija, kuri priskirta aukščiausios rūšies mėsos gaminiams, turi atitikti reikalavimą, jog tokios mėsos sudėtyje nebūtų baltyminių mėsos pakaitalų. Todėl pareiškėja, ženklindama savo prekiaujamus aukščiausios rūšies mėsos gaminius, papildomai nurodant teiginius „be mėsos pakaitalų“ ir „Mėsos pakaitalams ne!“ pabrėžia gaminio savybę, kuri nėra išskirtinė tarp visų kitų panašių maisto produktų (aukščiausios rūšies termiškai apdorotų mėsos gaminių), ir visi šiai grupei priskirti produktai šią savybę turi turėti. Taigi pareiškėja, skelbdama tokius teiginius skelbia perteklinę ir visiems tokiems panašiems maisto produktams būdingą savybę. Teismas pažymi, kad norėdamas informuoti vartotoją, jog aukščiausios rūšies gaminyje nėra baltyminių mėsos pakaitalų (nes tokį reikalavimą įtvirtina teisės aktai visiems aukščiausios rūšies gaminiams), gamintojas tokią informaciją gali nurodyti gaminio sudėtyje. Kadangi teiginiai „be mėsos pakaitalų“ ir „Mėsos pakaitalams ne!“ nesuteikia jokios aiškios, objektyvios ar privalomo pobūdžio informacijos apie maisto produktą, dėl tokios informacijos skelbimo nukenčia privalomai apie maisto produktą teiktinos informacijos aiškumas. Kaip minėta, aplinkybė, kad maisto produktas turi kokių nors ypatingų savybių, nors iš tikrųjų tokios savybės būdingos visiems panašiems gaminiams, yra pakankama pripažinti, kad apie maisto produktą teikiama informacija yra klaidinanti, t. y. kad tokia maisto produktų reklama yra draudžiama pagal Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalį.

Teismas pažymi, kad vidutinis vartotojas, matydamas pareiškėjos skelbiamus teiginius „be mėsos pakaitalų“ ir „Mėsos pakaitalams ne!“ galėjo manyti, jog siūlomi Bendrovės gaminiai pasižymi ypatinga savybe t. y. kad jie yra išskirtiniai dėl to, kad juose nėra baltyminių mėsos pakaitalų, nors tokia savybė būdinga visiems panašiems maisto produktams, priskirtiems aukščiausios rūšies termiškai apdorotų gaminių grupei, ir dėl to būti suklaidintas. Sąvoka „vidutinis vartotojas“ reiškia, kad toks vartotojas yra gana gerai informuotas, atidus bei apdairus, tačiau aplinkybė, jog vidutiniu laikomas vartotojas gali susirinkti prieinamą informaciją ir ja remdamasis protingai veikti, savaime nereiškia, jog vidutinio vartotojo nereikia saugoti ar kad dėl to, jog asmuo laikomas vidutiniu vartotoju (yra gana gerai informuotas, atidus bei apdairus), komercinę veiklą vykdančiam subjektui yra (ar turėtų būti) taikomi žemesni su vartotojų teisių apsauga bei reikalavimais dėl klaidinančios reklamos susiję standartai. Vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos teisinio reguliavimo tikslų yra vartotojų, kaip ypatingai dėl nesąžiningos komercinės veiklos pažeidžiamų asmenų, apsauga. Be to, vidutinis vartotojas Direktyvos ir ją įgyvendinančiųjų teisės aktų prasme bei tokio vartotojo reakcija į atitinkamą komercinę veiklą kiekvienu konkrečiu atveju nustatomi ne atliekant ar naudojantis kokiais nors statistiniais tyrimais, o teismui vertinant konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes. Vertinant konkrečios komercinės veiklos įtaką vidutinio vartotojo apsisprendimui (ekonominiam elgesiui) atsižvelgiama ne tiek į tai, ar ekonominis elgesys tikrai buvo iškreiptas, o į tai, ar konkreti klaidinanti komercinė veikla galėjo turėti tokį poveikį vidutiniam vartotojui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-629-520/2020).

Nagrinėjamu atveju, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos skleista informacija (ginčo teiginiai) galėjo iškreipti vidutinio vartotojo elgesį dėl siūlomo produkto, nes vidutinis vartotojas, perskaitęs informaciją apie Bendrovės gaminamų ginčo mėsos produktų savybes, galėjo nepagrįstai susidaryti įspūdį, kad jie turi ypatingų savybių, kuriomis nepasižymi kiti tos pačios rūšies (aukščiausios rūšies) mėsos gaminiai, ir tai galėjo paskatinti jų įsigijimą.

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog Bendrovė šūkį „Mėsos pakaitalams – Ne!“ naudoja nuo 1998 metų, kuomet Reklamos įstatymas, Maisto įstatymas, Europos sąjungos teisės aktai dar negaliojo bei nebuvo gauta nei vieno vartotojo skundo ar pretenzijos, o tyrimas pradėtas pagal Bendrovės verslo konkurento skundą, neturi įtakos ginčijamo Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Reklamos įstatymo reguliavimas priskiriamas administraciniams (viešojo administravimo) santykiams, todėl įsigaliojus viešosios teisės normoms, pareiškėjui šis teisinis reguliavimas turi būti žinomas ir pareiškėjas turi pareigą užtikrinti skleidžiamos reklamos atitikimą viešosios teisės normoms.

Reklamos įstatymo 25 straipsnio, kuris reglamentuoja šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimų nagrinėjimo tvarką. 17 punkte numatyta, jog priežiūros institucijai atlikus (pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūrą, teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotas kolegialus organas arba asmuo priima nutarimą skirti šiame įstatyme nustatytas baudas arba, jeigu nėra šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimo, pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūrą nutraukti.

Bylojo nustatyta, jog atlikto tyrimo metu buvo nustatytas teiginio „be mėsos pakaitalų“ vartojimas interneto tinklalapiuose www.samsonas.lt bei www.barbora.lt bei pareiškėjo atstovas VVTAT komisijai dėl šio teiginio pripažino Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Tas faktas, jog po atlikto tyrimo, bet iki Reklamos įstatymo pažeidimo protokolo Nr. R1-1 surašymo ir ginčijamo Nutarimo priėmimo buvo nutrauktas minėtuose interneto tinklalapiuose teiginio „be mėsos pakaitalų“ vartojimas, nepanaikina pažeidimo padarymo fakto. Dėl nurodyto, pareiškėjo argumentas, jog dėl minėto teiginio atsakovės turėjo nutraukti tyrimo procedūrą, yra nepagrįstas ir neatitinkantis Reklamos įstatymo 25 straipsnio 17 punkto nuostatų.

Konstatavus, kad pareiškėjas padarė Nutarime nurodytus Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies pažeidimus, atsižvelgus į pažeidimo padarymo aplinkybes, pripažintina, kad Nutarimu pareiškėjui skirta bauda yra teisėta, adekvataus dydžio, jos naikinti ar mažinti nėra pagrindo. Skundžiamas nutarimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą

Pareiškėja reiškia prašymą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šiais klausimais:

1. Ar Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 7 straipsnio 1 dalies c punkte vartojama sąvoka „visi tokie panašūs maisto produktai“ turi būti suprantama ir aiškinama kaip neapimanti maisto produktų, turinčių tokias pačias esmines pagrindines savybes, bet besiskiriančių esminių pagrindinių sudėtinių dalių proporcijomis (procentais) ir (ar) neturintys kai kurių sudėtinių dalių – kokybės kriterijumi, pagal kurį grupuojami į rūšis?

2. Ar Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 7 straipsnio 1 dalies c punkte vartojama sąvoka „visi tokie panašūs maisto produktai“ turi būti suprantama ir aiškinama kaip apimanti maisto produktus, turinčius tokias pačias esmines pagrindines savybes, bet besiskiriančius esminių pagrindinių sudėtinių dalių proporcijomis (procentais) ir (ar) neturintys kai kurių sudėtinių dalių – kokybės kriterijumi, pagal kurį grupuojami į rūšis?

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, prašydamas prejudicinio sprendimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu.

Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 40¹ straipsnio 1 dalį, teismas, kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, turi teisę kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti dėl to prejudicinį sprendimą.

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas faktines bylos aplinkybes ir ginčo atveju taikytiną teisinį reglamentavimą, daro išvadą, jog šioje administracinėje byloje nėra poreikio kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo teismą dėl Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 7 straipsnio 1 dalies c punkto išaiškinimo, kadangi tai yra tiesioginio taikymo teisės aktas, kurio nuostatos yra aiškios ir suprantamos.

Nagrinėjamu atveju teismo padarytos išvados, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose paneigia pareiškėjos prašyme dėl prejudicinio sprendimo būtinybės nurodytas aplinkybes. Teismo pritaikytos Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 7 straipsnio 1 dalies c punkto nuostatos nagrinėjamu atveju yra aiškios, aplinkybė, kad pareiškėjas nurodomą sąvoką „visi tokie panašūs maisto produktai“ aiškina jam naudingu būdu, nėra pagrindas kelti abejonę dėl taikytino teisinio reglamentavimo neaiškumo ir poreikio priimti prejudicinį sprendimą keliamais klausimais. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas netenkina pareiškėjos prašymo dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Pareiškėja taip pat prašo priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovės. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas atmetamas, nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 103 straipsnio 4 punktu, 132–134 straipsniais teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Samsonas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jolanta Vėgelienė