Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant išvadą byloje teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Monikai Motiekaitytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui R. D., dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Atsakovas R. D. teismo posėdžio metu su ieškiniu visiškai sutiko.

5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Monika Motiekaitytė nurodė, jog yra tikslinga ieškinį tenkinti visiškai, nes jis atitinka nepilnamečio vaiko geriausius interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

6. Atsakovui pripažinus ieškinį visiškai, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalį šiame sprendime surašytini sutrumpinti motyvai, nenurodant argumentų, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

Dėl tėvystės nustatymo

7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.146 straipsnio 2 dalį, jei vaikas gimė susituokusiai motinai arba jo kilmė iš tėvo yra patvirtinta pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą.

8. Nagrinėjamu atveju Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-655-776/2008 buvo nuginčyta R. B. tėvystė E. B., todėl būtina nustatyti vaiko tėvą. Ieškovė nurodė, kad dar būdama santuokoje su R. B. pradėjo gyventi su R. D., nuo jo pastojo ir pagimdė sūnų, tačiau santykiai su R. D. greitai visiškai nutrūko, tėvystės atsakovas neįformino. Šiaulių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. N2-655-776/2008, kurioje 2008 m. liepos 25 d. priimtu sprendimu buvo nuginčyta R. B. tėvystė E. B., atsakovas R. D. dalyvavo trečiuoju asmeniu ir pripažino, kad E. B. yra jo sūnus. Kaip minėta, teismo posėdžio metu atsakovas sutiko, kad jis yra E. B. biologinis tėvas.

9. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, nustatytina, kad atsakovas R. D. yra E. B. tėvas, o E. B. yra atsakovo R. D. sūnus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.148 straipsnis). Atsakovui išaiškintina įstatymo nuostata, kad nustačius tėvystę teismo sprendimu, vėliau jos nuginčyti nebegalima (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.149 straipsnio 2 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.169 straipsnio 2 dalį, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

11. Ieškovė nurodė, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą, sūnus gyvena su ja nuo gimimo, o atsakovas sūnumi nesirūpina. 2019 m. rugpjūčio 14 d. socialinio būsto nuomos sutarties Nr. SŽ-905 pagrindu ieškovė nuomojasi trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame yra deklaruota jos ir jos trijų vaikų E. B., E. B. ir K. F. gyvenamoji vieta. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje sutiko su ieškovės reikalavimu nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja. Teismas sprendžia, kad ieškovės gyvenamoje vietoje vaikui augti ir gyventi sudarytos geros sąlygos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko E. B. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkintinas.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo

12. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės bei 9 000,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už trejų metų iki ieškinio pateikimo teismui dienos laikotarpį.

13. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis.

14. Ieškovė nepilnamečio vaiko poreikius detalizavo, nurodydama, jog vaiko reikmėms per mėnesį šiuo metu reikalinga apie 500,00 Eur suma. Teismo vertinimu, ieškovės nepilnamečio vaiko poreikių sąraše nurodytos pinigų sumos, išleidžiamos vaiko išlaikymui, yra pagrįstos.

15. Kaip minėta, išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaiko išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008).

16. Atsakovas yra darbingo amžiaus, jis nepateikė duomenų, kad jo darbingumas būtų apribotas. Nors Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas šiuo metu niekur nedirba, atsakovas sutiko su prašomo priteisti išlaikymo dydžiu, įvertinęs savo galimybes teikti prašomą išlaikymą. Pagal Gyventojų registro duomenis atsakovas daugiau išlaikytinių neturi. Lietuvos Respublikos kelių transporto registro duomenimis atsakovas transporto priemonių neturi, o Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovas neturi ir nekilnojamojo turto. Įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiems tėvams yra vienoda, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui E. B. periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2021 m. vasario 2 d., iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.208 straipsnis).

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2011 konstatuota, kad vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.137 straipsnis). Taigi vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę (motinystę), įsiteisėjimo data (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.137 straipsnio 3 dalis). Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.200 straipsnis).

18. Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

19. Ieškovė teigia, kad atsakovas visiškai neprisidėjo prie sūnaus poreikių tenkinimo. Atsakovas nepateikė jokių duomenų apie vaikui teiktą išlaikymą ir sutiko, kad susidarė išlaikymo įsiskolinimas. Ieškovės skaičiavimu, už paskutinių 3 metų laikotarpį iki ieškinio pateikimo teismui dienos yra susidaręs 9 000,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Todėl 9 000,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo suma už paskutinių 3 metų laikotarpį iki ieškinio pateikimo teismui dienos priteistina iš atsakovo.

20. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina nepilnamečio vaiko E. B. motina – ieškovė L. B., išimtinai vaiko interesams tenkinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3.190, 3.203 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kt.

21. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 99 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

22. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. (8.4)TP-20-T-269-4441 ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. gegužės 11 d. pažymą Nr. (12.35Mr)PT-3467 valstybės garantuojamos pagalbos išlaidos sudaro 265,50 Eur. Byloje mokėtinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista, sudaro 420,00 Eur ((100,00 Eur + 100,00 Eur + 250,00 Eur x 12 mėn. x 3 procentai + 9 000,00 Eur x 3 procentai) x 75 procentai).

23. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 8,30 Eur ir jos yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą.

24. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

25. Kaip minėta, atsakovas visiškai sutiko su ieškovės ieškiniu, dalyvavo teismo posėdyje. Todėl laikytina, kad pagal nagrinėjamu atveju susidariusią situaciją atsakovo procesinis elgesys byloje buvo tinkamas, o bylinėjimosi išlaidų susidarymą lėmė objektyvios aplinkybės. Todėl teismas sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos.

26. Sprendimas vykdytinas skubiai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 268 straipsnio 5 dalimi, 269–270, 392, 399 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovas R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio vaiko E. B., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o nepilnametis vaikas E. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra atsakovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnus.

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. B., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2021 m. vasario 2 d., iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 9 000,00 Eur (devynių tūkstančių eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą už trejų metų iki ieškinio pateikimo teismui dienos laikotarpį nepilnamečiam vaikui E. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Paskirti ieškovę L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimą vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.