- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-20
- Bylos Nr.
- 1A-302-211/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-38-1-00030-2014-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laureta Ulbienė, Gintaras Dzedulionis, Arūnas Kisielius
- Nuteistasis
- D. R.
- Kategorijos
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Arūno Kisieliaus, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. R., jo gynėjo advokato T. G. ir nuteistojo juridinio asmens UAB „T“ atstovės A. R. (toliau – apeliantai) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo:
D. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir D. R. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dviem) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejų) metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Juridinis asmuo UAB „T“ nuteistas pagal BK 20 straipsnio 2 dalį 222 straipsnio 1 dalį 150 MGL, t.y. 5649 eurų (penkių tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt devynių eurų) dydžio bauda, pagal BK 20 straipsnio 2 dalį 182 straipsnio 2 dalį – 300 MGL, t.y. 11 298 eurų (vienuolikos tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir UAB „T“ paskirta subendrinta bausmė – 300 MGL, t.y. 11 298 eurų (vienuolikos tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų) dydžio bauda.
Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iš D. R. ir UAB „T“ solidariai priteista 21 637,51 eurų (74 710 Lt) turtinei žalai atlyginti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių esmė
D. R., siekdamas asmeninės naudos bei veikdamas juridinio asmens naudai ir interesais, tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau nei 2009 m. liepos 1 d., parengė nusikalstamos veikos planą – įsteigęs įmonę teikiančią taksi paslaugas (duomenys neskelbtini) mieste bei siekdamas nuslėpti tikrąjį šios įmonės gaunamą turtą (pajamas, pelną išlaidas), suorganizavo įmonės apgaulingą (dvigubą) buhalterinę apskaitą. Vykdydamas nusikalstamą planą, D. R. 2008 m. rugpjūčio 25 d. įsigijo (2008 m. rugpjūčio 25 d. ir 2008 m. rugpjūčio 27 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartis) taksi paslaugas teikiančią įmonę UAB „T“, registruotą adresu (duomenys neskelbtini), įm. k. (duomenys neskelbtini). Organizuodamas šios įmonės veiklą bei įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą, siekdamas, jog dalis ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių būtų nefiksuojami Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme (toliau - BAĮ) numatytuose apskaitos dokumentuose bei registruose nustatė bendrovėje dirbantiems taksi vairuotojams iš realiai gaunamų pajamų privalomas pateikti grynųjų pinigų sumas – „arendas“, nefiksuojant šių piniginių lėšų buhalterinės apskaitos dokumentuose, kurios vienam taksi vairuotojui sudarė nemažiau nei 320 Lt (92.68 eurų) per mėnesį. D. R., pinigines lėšas (,,arendas“), siekdamas asmeniškai kontroliuoti bei koordinuoti jo įsteigtos įmonės finansus, nurodė įmonėse dirbantiems taksi vairuotojams pristatyti asmeniškai jam į ofisą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Vykdydami D. R. nurodymą taksi vairuotojai, dirbantys UAB „T“, nepriklausomai nuo pastarųjų gautų per savaitę pajamų už teikiamas taksi paslaugas, laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. pristatė bei perdavė, ofise adresu (duomenys neskelbtini), D. R. grynaisiais pinigais „arendas“ bendrą ne mažesnę nei 343.596 Lt (99 512 eurų) (2009 m. liepos – gruodžio mėn. – 82.051 Lt (23 763.61 eurų), 2010 m. – 126.928 Lt (36 760,89 eurų), 2011 m. – 123.856 Lt (35 871,18 eurų), 2012 m. sausio mėn. – 10.761 Lt (3 116.60 eurų)).
Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką ir siekdamas nuslėpti realiai iš ūkinės finansinės veiklos UAB „T“ gautas pajamas, šių finansinių operacijų tyčia nefiksavo vykdydamas apgaulingą (dvigubą) buhalterinės apskaitos tvarkymą, pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką, klastojo finansinius dokumentus – grynųjų pinigų įnešimo kvitus, juose įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis – mažesnę grynųjų pinigų sumą, negu realiai taksi vairuotojai pristatydavo kaip privalomą „arendą“ ar šių pajamų visiškai neįtraukė į buhalterinę įmonės apskaitą. D. R. savo vadovavimo laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 17 d. iki 2012 m. sausio 31 d., turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti jo veiklą ir kurie veikė juridinio asmens vardu, jo naudai ir interesais bei pagal 2001 m. lapkričio 6 d. BAĮ Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingu už juridinio asmens veiklos kontrolę ir buhalterinės apskaitos organizavimą, nurodė įmonės apskaitą tvarkantiems asmenims: A. P. dirbusiai nuo 2009 m. birželio 2 d. iki 2009 m. spalio 19 d., A. R. dirbusiai nuo 2009 m. gruodžio 27 d. iki 2010 m. spalio 18 d. ir nuo 2010 m. lapkričio 22 d. iki 2012 m. sausio 31 d. pastarosioms nežinant tikrųjų D. R. nusikalstamų ketinimų, pagal D. R. pateiktus duomenis parengti bei išrašyti grynųjų pinigų iš įmonės darbuotojų priėmimo kvitus su tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie realiai darbuotojų perduotas grynųjų pinigų sumas. Apskaitą tvarkantiems asmenims, jų darbo minėtoje taksi paslaugas teikiančioje įmonėje laikotarpiu parengus bei pateikus pasirašyti grynųjų pinigų iš įmonių darbuotojų priėmimo kvitus, D. R. pasirašė šiuose buhalterinės apskaitos dokumentuose kaip bendrovės direktorius, žinodamas, kad juose nurodytos grynųjų pinigų įnešimo sumos neatitinka tikrovės, taip suklastodamas tikrus dokumentus bei grąžino juos buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims. Po ko pastarieji apskaitė įmonės buhalterinėje apskaitoje minėtas tikrovės neatitinkančias gautas pajamas – pagal jo – D. R. patvirtintus (pasirašytus) grynųjų pinigų kvitų duomenis, apie kurių melagingus duomenis jie nežinojo, parengdami kasos pajamų orderius, bei juos pasirašydami.
D. R., tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad taksi vairuotojų už suteiktas paslaugas realiai gaunamos pajamos yra didesnės nei nustatyta „arenda“, likusios darbuotojų gaunamų pajamų dalies neapskaitė įmonės buhalterinėje apskaitoje, paliekant vairuotojams ją kaip darbo užmokestį. Tokiu būdu, jis – D. R. į jo vadovaujamos įmonės buhalterinę apskaitą neįtraukė dalies ūkinių - finansinių operacijų, susijusių su neapskaitytomis gautomis pajamomis bei visiškai neapskaitė likusių įmonės darbuotojų realiai gautų piniginių lėšų, t. y. įneštų dalies „arendų“ bei dalies pajamų gautų iš klientų už taksi paslaugas, kurias vairuotojai pasilikdavo sau kaip darbo užmokestį, bendrai įmonės buhalterinėje apskaitoje neatvaizduojant grynųjų pinigų finansinių operacijų nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. ne mažiau nei 216 362 Lt (62 662,77 eurų) sumai, susijusiomis su įmonės turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu.
D. R., tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei būdamas atsakingas už juridinio asmens veiklos kontrolę bei buhalterinės apskaitos organizavimą, žinodamas, jog jo vadovaujamoje įmonės veikloje vykdomos grynųjų pinigų operacijos bus neteisingai ir fiktyviai atvaizduojamos įmonių buhalterinės apskaitos registruose bei žinant, jog jis yra atsakingas už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui, nurodė apskaitą tvarkantiems asmenims, A. P. ir A. R., pagal D. R. pateiktus duomenis parengti ir įrašyti į darbo užmokesčio apskaičiavimo žurnalus su tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie realiai darbuotojų (taksi vairuotojų) gautas grynųjų pinigų sumas, kaip darbo užmokestį, kurio taksi vairuotojai realiai negaudavo, o tik pasirašydavo. Apskaitas tvarkantiems asmenims, jų darbo taksi paslaugas teikiančioje įmonėje laikotarpiu, parengus bei pateikus pasirašyti darbo apskaitos žiniaraščius, D. R. pasirašė šiuose buhalterinės paskaitos dokumentuose, kaip įmonės direktorius, žinodamas, kad juose nurodytos grynųjų pinigų išmokėjimo sumos neatitinka tikrovės, taip suklastodamas tikrus dokumentus bei grąžino juos buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims, po ko pastarieji apskaitė įmonės buhalterinėje apskaitoje minėtas tikrovės neatitinkančias patirtas išlaidas bei pateikė šiuos duomenis valstybinei institucijai.
Dėl UAB „T“, atstovaujamos direktoriaus D. R. nusikalstamų veiksmų, UAB ,,T“ apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą, pažeidė:
Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX–574 (Žin., 2001, Nr. 99-13515, nuostatas:
- 4 straipsnio nuostatas – „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“. Bendrovė pateikė klaidingą, tikrovės neatitinkančią informaciją apie Bendrovės pajamas, darbuotojams apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, vairuotojų darbo laiką.
- 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, kadangi apskaitos dokumentais nepagrindė ir Bendrovės buhalterinės apskaitos registruose laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. neapskaitė visų už keleivių pervežimą lengvaisiais taksi automobiliais gautų pajamų, buhalterinės apskaitos registruose apskaitė duomenis apie tikrovės neatitinkantį darbuotojams priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį.
- 12 straipsnio 1 dalies nuostatą – „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“ ir 4 d. nuostatas „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“. Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3 punkto nuostatą „...pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas“ bei minėtų taisyklių 4¹ punktą „kasos pajamų orderius pasirašo ūkio subjekto vadovo patvirtinti asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti kasos pajamų ir išlaidų orderius“; UAB „T“ tiriamuoju laikotarpiu nepagrindė ir buhalterinės apskaitos registruose (kasos operacijų registre) neapskaitė atskirų ūkinių operacijų, nefiksavo visų pajamų, gautų už taksi pervežimus.
- 16 straipsnio 1 dalies „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, nes apskaitos registruose neregistravo visų gautų pajamų už keleivių pervežimus ir 3 d. – „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine - sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“, Bendrovė klaidingai pildė privalomus buhalterinės apskaitos registrus, iš kurių galima būtų nustatyti bendrovės turtą ir jos įsipareigojimus (neapskaitė pajamų, kuro, realaus darbo užmokesčio ir pan.).
BAĮ 14 straipsnio 2 dalies nuostatas „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) <...>“ dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „T“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros nei vienais metais.
Tokiais savo veiksmais D. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, juridinis asmuo UAB „T“ padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje 222 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat D. R. ir UAB „T“, atstovaujama direktoriaus D. R., nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d., kuris turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir kuris veikė UAB „T“ vardu, jos naudai ir interesais, nuteisti už tai, kad nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d., (duomenys neskelbtini) m., apgaule UAB „T“ ir D. R. naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės mokėti valstybei privalomus mokesčius ir įmokas, o būtent:
D. R. ir UAB „T“, atstovaujama direktoriaus D. R., pastarajam veikiant UAB „T“ vardu, jos naudai ir interesais bei savo naudai, ir žinant, kad nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB „T“ vedama apgaulinga (dviguba) buhalterinė apskaita, sąmoningai, pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką, klastojo finansinius dokumentus:
- įmonės deklaracijas (metines pelno mokesčių deklaracijas, pridėtinės vertės mokesčių deklaracijas (FR0600), mėnesines ir metines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (FR0572 ir FR0573), teikiamas Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui neįtraukiant į deklaracijas didelės vertės turtinės prievolės mokėtinų valstybei privalomų mokesčių ir įmokų nuo neapskaitytų UAB „T“ nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. ne mažiau nei 216 362 Lt (62 662.77 eurų) gautų pajamų.
UAB „T“ atstovaujantis direktorius D. R., turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu, būdamas atsakingu už juridinio asmens veiklos kontrolę, buhalterinės apskaitos organizavimą bei pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 27 straipsnį atsakingiems už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui, žinodamas, jog jo vadovaujamoje įmonės veikloje vedama apgaulinga (dviguba) buhalterinė apskaita, nurodė apskaitą tvarkantiems asmenims A. P. ir A. R., pagal jo – D. R. pateiktus duomenis parengti UAB „T“ deklaracijas (metines pelno mokesčių deklaracijas, pridėtinės vertės mokesčių deklaracijas (FR0600), mėnesines ir metines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (FR0572 ir FR0573), teikiamas Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui bei įrašyti tikrovės neatitinkančius duomenimis apie įmonės gaunamas realias pajamas, išlaidas ir pelną. Apskaitą tvarkantiems asmenims, jų darbo minėtoje taksi paslaugas teikiančioje įmonėje laikotarpiu, parengus finansinės veiklos deklaracijas bei darbo užmokesčio ataskaitas pagal D. R. parengtus žinomai neteisingus duomenis bei pasirašius jam, taip patvirtinant teikiamų duomenų teisingumą, juos nuo 2010 m. rugsėjo 23 d. iki 2012 m. sausio 31 d. jis – D. R. bei nuo 2009 m. rugpjūčio 12 d. iki 2010 m. rugpjūčio 18 d. apskaitą tvarkanti A. P. elektroniniu būdu pateikė Valstybės įgaliotai institucijai – Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui. Dėl to, UAB „T“, atstovaujama direktoriaus D. R., nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 86 straipsnio „Mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos formą, reikalaujamus joje pateikti duomenis ir jos užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius“ nuostatą, neapskaičiavo, nedeklaravo 74.710 Lt (21 637,51 eurų) pardavimo PVM. Tokiu būdu D. R. ir UAB „T“, juridinio asmens ir savo naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės sumokėti į valstybės biudžetą 74.710 Lt (21 637,51 eurų) privalomų pridėtinės vertės mokesčių.
Tokiais savo veiksmais D. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, juridinis asmuo UAB „T“ padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje.
Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. R., jo gynėjo advokato T. G. ir nuteistojo juridinio asmens UAB „T“ atstovės A. R. apeliacinį skundą, 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalį, kuria D. R. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį bei juridinis asmuo UAB „T“ nuteistas pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį ir šioje dalyje priėmė naują nuosprendį: D. R. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisino, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių; juridinį asmenį UAB „T“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį 182 straipsnio 2 dalį išteisino, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Taip pat panaikino nuosprendžio dalį dėl D. R. ir UAB „T“ paskirtų bausmių subendrinimo, panaikino nuosprendžio dalį dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo D. R.; panaikino nuosprendžio dalį, kuria buvo visiškai patenkintas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys ir iš D. R. bei UAB „T“ solidariai priteista Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai 21 637,51 eurų (74 710 Lt) ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį D. R. ir UAB „T“ atmetė. Apeliacinės instancijos teismas, atmetęs VMI ieškinį, panaikino laikiną nuosavybės teisės apribojimą į D. R. nuosavybės teise priklausantį turtą: 213/1502 žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį D. R. ir A. R.: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį D. R.. Taip pat pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendį dalyje dėl D. R. paskirtos bausmės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą, paskiriant jam 50 MGL (1838,50 eurų) dydžio baudą.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą kasacine tvarka pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės ir civilinės ieškovės VMI atstovo kasacinius skundus, 2018 m. kovo 13 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžio dalį, kuria Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys atmestas ir šią bylos dalį iš naujo perdavė nagrinėti apeliacine tvarka.
Apeliacinio skundo dėl civilinio ieškinio priteisimo nepagrįstumo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
Apeliaciniu skundu nuteistasis D. R. ir jo gynėjas advokatas T. G. bei nuteistojo UAB „T“ atstovė A. R. prašo Vilniaus apskrities VMI 2014 m. rugsėjo 8 d. pareikštą civilinį ieškinį dėl 21 637 eurų (74 710 Lt) sumos atmesti. Apeliantai nurodo, kad ieškovo VAVMI ieškinys neatitinka CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punkte bei CPK 135 straipsnio 1 dalies 2-3 punktuose numatytų civiliniam ieškiniui keliamų reikalavimų. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies nuostatas ieškinyje nurodomos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes. Ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės iš esmės skirtingos nuo aplinkybių, nurodytų kaltinamajame akte. Esant prieštaringai nurodytoms ieškinio faktinėms aplinkybėms bei neįrodytai atsiradusiai turtinei žalai, ieškovo ieškinys laikytinas nepagrįstu, todėl turi būti atmestas.Teismo posėdyje nuteistasis D. R. skundą palaikė, prašė tenkinti. Gynėja prašė civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą. Prokurorė prašė atmesti apeliacinį skundą ir civilinį ieškinį priteisti iš D. R.. VMI atstovas prašė skundą atmesti, civilinį ieškinį priteisti iš nuteistųjų D. R. ir UAB „T“.
Motyvuojamoji dalis
II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Kita vertus skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl apeliantų D. R. ir UAB „T“ išteisinimo pagal BK 182 str. 2d., nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį yra įsiteisėjęs, todėl apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje nesvarstys su tuo susijusių skundo argumentų, o tik toje dalyje, kurioje byla grąžinta nagrinėti po kasacinės instancijos teismo sprendimo.Pagrindinis apeliacinio skundo argumentas yra tas, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nebuvo įrodyta padaryta turtinė žala, todėl ir byloje pareikštas VMI civilinis ieškinys teismo patenkintas nepagrįstai. Taigi, nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumo, būtina nustatyti ieškinio pagrindą. Pagal BPK 109 straipsnio prasmę pagrindą civiliniam ieškiniui sudaro žala, kurią asmuo patiria dėl nusikalstamos veikos. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. R. ir jo atstovaujama UAB „T“ pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad nuslėpus UAB „T“ turtą (pajamas ir išlaidas), apgaulingai tvarkė teisės aktų reglamentuojamą buhalterinę apskaitą. D. R., siekdamas asmeniškai kontroliuoti bei koordinuoti jo įsteigtos įmonės finansus, nurodė įmonėje dirbusiems darbuotojams įnešti ne realiai iš ūkinių sandorių gautas pinigų sumas, bet jo nustatyto dydžio kasmetines įmokas. Vykdydami jo nurodymą, laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d., UAB „T“ taksi vairuotojai pristatė ir perdavė ne mažesnę nei 343 596 Lt (99 512 eurų) sumą. Siekdamas nuslėpti UAB „T“ realiai iš ūkinės finansinės veiklos gautas pajamas, šių operacijų nefiksavo ir apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitą klastojo finansinius dokumentus. D. R., žinodamas, kad taksi vairuotojų už suteiktas paslaugas realiai gaunamos pajamos yra didesnės nei nustatyta pristatyti suma, likusių darbuotojų gaunamų pajamų dalies, ne mažiau nei 216 362 Lt (62 662,77 eurų), neapskaitė įmonės buhalterinėje apskaitoje paliekant vairuotojams ją kaip darbo užmokestį. Dėl UAB „T“ atstovaujamos direktoriaus D. R. nusikalstamų veiksmų apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą buvo pažeistos Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatos ir dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „T“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 straipsnio taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-233/2014, 2K-7-176-303/2015). Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2014, 2K-7-176-303/2015). VMI pateiktoje 2014-04-28 specialisto išvadoje „Dėl UAB „T“ ūkinės finansinės veiklos“ Nr. (4.65)-86-49, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas konstatuodamas apgaulingą UAB „T“ apskaitos tvarkymą, nustatyta, kad dėl to, jog apelianto D. R. atstovaujama bendrovė „T“ neregistravo visų ūkinių operacijų buhalterinės apskaitos registruose, iš kurių nustatomi bendrovės ūkinės komercinės veikslo rezultatai, apskaičiuojamos pajamos bei nuo jų priklausantys mokesčiai, nustatomas bendrovės turtas ir jos įsipareigojimai, ir įrašė duomenis, neatitinkančius tikrovės apie realiai išmokėtą darbo užmokestį, neapskaitė ne mažiau nei 216 362 Lt (62 662,77 Eur) iš taksi veikslo gautų pajamų, neapskaičiavo ir nedeklaravo 74 710 Lt (21 637,51 Eur) pardavimo PVM, negalima iš dalies nustatyti UAB „T“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Pažymėtina, kad BK 222 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas yra ne turtas, su kuriuo atliekamos vėliau tinkamai neužfiksuojamos operacijos ar kurį siekiama neteisėtai įgyti tokias operacijas atliekant, o buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuose daromi melagingi įrašai arba neįrašomi reikiami duomenys. Apgaulingu apskaitos tvarkymu, pažeidžiant teisės aktų reikalaujamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, neabejotinai yra padaroma žala valstybės biudžetui, kadangi tokiu būdu nuo valstybės slepiami mokesčiai, valstybės biudžetas netenka dalies įplaukų.Neigiamų padarinių (žalos) atsiradimą būtent ir sąlygojo neteisėti apelianto D. R. veiksmai, pasireiškę pirmosios instancijos teismo konstatuotu apgaulingu UAB „T“ teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos organizavimu. Dėl apelianto tyčinių neteisėtų veiksmų buvo iškreipta reali situacija apie bendrovės pajamas, turtą ir įsipareigojimus, privalomus mokėti mokesčius. Tokiu būdu, apeliantui D. R. pažeidus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų reikalavimus, dėl jo nusikalstamų veiksmų UAB „T“ išvengė didelės vertės turtinės prievolės mokėti valstybei privalomų 21 637,51 Eur mokesčių, o valstybės biudžetas neteko nurodytų 21 637,51 Eur įplaukų ir dėl to patyrė turtinę žalą. Nurodyta žala buvo padaryta negautų pajamų forma, todėl tarp apeliantų D. R. ir juridinio asmens „T“ neteisėtų veiksmų, t.y. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, kurios padarymu pastarieji įsiteisėjusiu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pripažinti kaltais, bei valstybės biudžetui padarytos turtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tenkino VMI ieškinį, kuriuo buvo prašoma priteisti kaip turtinę žalą 21 637,51 Eur (74 710 Lt) valstybei nesumokėtų PVM mokesčių, kuriuos privalėjo sumokėti apelianto D. R. įsteigta UAB „T“ ir priteisė solidariai iš D. R. ir UAB „T“ VMI naudai 21 637,51 Eur turtinės žalos atlyginimui.Nepagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės skirtingos nuo nurodytų kaltinamajame akte ir ieškinys neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, kadangi iš baudžiamosios bylos matyti, kad kaltinamajame akte aprašytas apeliantams inkriminuotas nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje aplinkybes pirmosios instancijos teismas pripažino įrodytomis, šioje dalyje, kaip minėta, nuosprendis yra įsiteisėjęs. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad D. R. ir jo atstovaujama UAB „T“ apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu siekė nuslėpti apelianto įsteigtos bendrovės tikrąsias pajamas ir išlaidas, ir dėl to kilo ne tik BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, bet ir tai, kad neįtraukus ir neapskaičius gautų piniginių lėšų – iš viso 62 662,77 Eur pajamų, bendrovė nesumokėjo privalomų mokėti į valstybės biudžetą mokesčių – 21 637,51 Eur PVM.Akivaizdu, kad pati mokestinė prievolė savo prigimtimi nėra žala, tačiau kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad mokesčių nesumokėjimas (neįvykdyta mokestinė prievolė) gali būti vertinamas kaip žala, jeigu nustatoma, kad ją lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-7-86-303/2018).Taip pat kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad nusikalstamos veikos sudėties rūšis (materiali ar formali) nėra kriterijus, lemiantis reikšti ir nagrinėti civilinį ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-30-788/2017). Nors BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicija nenumato žalos valstybės biudžetui požymio ir sudėtis yra materiali, tačiau joje aprašyti veiksmai yra tiesiogiai susiję su tikslu nuslėpti mokesčius. Baudžiamoji atsakomybė nagrinėjamu atveju kyla tik tada, kai atsiranda šiame BK straipsnyje numatyti padariniai – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.Pažymėtina, kad mokestinė prievolė kyla iš mokestinių teisinių santykių, kuriuos reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymas, kiti mokesčius reguliuojantys teisės aktai. Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje mokesčių mokėtojas nurodytas tas asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį. Civilinės atsakomybės subjektu dėl mokestinės prievolės nevykdymo yra juridinis asmuo (šiuo atveju bendrovė UAB „T“), nes tik jam pagal minėtą įstatymą kyla pareiga mokėti mokesčius. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje yra išaiškinta, kad neįvykdytą mokestinę prievolę vertinant civilinės atsakomybės aspektu – kaip dėl negautų pajamų valstybės patirtą žalą, aktualios CK nuostatos dėl juridinio asmens – mokesčių mokėtojo teisinio savarankiškumo ir atsakomybės pagal prievoles jam priklausančiu turtu (CK 2.33 straipsnis, 2.50 straipsnis), iš kurių išplaukia išvada, kad už neįvykdytą savo prievolę visais atvejais pirmiausiai atsako pats juridinis asmuo, o kitų asmenų atsakomybė yra subsidiari (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-7-86-303/2018). Fizinio asmens turtinė atsakomybė atsiranda, kai žalą lemia jo kaip juridinio asmens dalyvio neteisėti veiksmai, esant kaltei. Be to, CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Viena iš būtinųjų subsidiariosios atsakomybės sąlygų – juridinio asmens faktinis nemokumas, negalėjimas vykdyti savo prievolės.Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad nuteistam juridiniam asmeniui UAB „T“ Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartimi iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo), 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi UAB „T“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Šiuo metu Vilniaus apygardos teisme vis dar vyksta bendrovės likvidavimo procesas, jis nėra užbaigtas, taigi bendrovė nėra likviduota (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)).Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantas D. R., atstovaudamas bendrovę “T“ savo nusikalstamais veiksmais padaręs žalą turi atsakyti solidariai su bendrove UAB „T“. Teismo išvados šiuo atveju yra neteisingos, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas nurodant, kad turtinė žala VMI naudai priteisiama iš mokesčių mokėtojo – juridinio asmens UAB „T“, o nustačius bendrovės nemokumą – subsidiariai iš D. R.. Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamas nuosprendis aptariamoje dalyje dėl civilinio ieškinio priteisimo keistinas , netinkamai pritaikius civilinės atsakomybės nuostatas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
nuteistojo D. R., jo gynėjo advokato T. G. ir nuteistojo juridinio asmens UAB „T“ atstovės A. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio priteisimo pakeisti.
Priteisti iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „T“ 21 637,51 Eur Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai. Nustačius šios bendrovės nemokumą, priteistą ieškinį išieškoti iš D. R..
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.