Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas, susipažinęs su A. D. skundu dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka M. M. atžvilgiu,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas A. D. privataus kaltinimo skundas, kuriame nurodytais argumentais bei motyvais prašoma iškelti privataus kaltinimo bylą M. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 154 str. 2 d. ir jam priteisti 100 000 litų neturtinės (moralinės) žalos atlyginimą.

Skunde nurodoma, jog M. M. veikdama tyčia, turėdama tikslą pažeminti ir paniekinti savaitraščio „Laisvas laikraštis“ redaktorių A. D., siekdama pakirsti visuomenės pasitikėjimą minėtu asmeniu ir žinodama, kad jos skleidžiama informacija neatitinka tikrovės, davė interviu Lietuvos dienraščiui „(duomenys neskelbtini)“ kuris 2013-01-04 paskelbė straipsnį „V. M. pedofilu apšaukę veikėjai keliaus į teismą“ šiame interviu ji pasakė sekančius teiginius „R. G. ir A. D. paskleistas šmeižtas turėjo baisių padarinių, todėl tikrai pateiksime ir didžiulius ieškinius žalai atlyginti. Jie V. visai Lietuvai apskelbė pedofilu, o kitus mano vaikus įkalino namie. Vaikai bijo išeiti į gatvę, į mokyklą, nes jie esą yra pedofilo brolis ir sesuo.“ Ir tai jiems sakyta viešai. Šiais teiginiais M. M. apšmeižė A. D. ir padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 154 str. 2 d.

Taip pat skunde M. M. kaltinama ir tuo, kad 2013-01-09 Lietuvos televizijos kanalo (duomenys neskelbtini) laidoje (duomenys neskelbtini) buvo parodytas siužetas, kurio metu buvo paskleistos tikrovės neatitinkančios ir A. D. šmeižiančios žinios. Rodyto siužeto metu buvo sakoma „netrukus į teisiamųjų suolą sės asmenys, kurie viešai skelbė ir įvardino tariamus pedofilus – tai (duomenys neskelbtini) R. G. ir žurnalistas A. D..“ Kadangi minėti teiginiai yra beveik analogiški 2013-01-04 dienraštyje „(duomenys neskelbtini)“ išspausdintame straipsnyje „V. M. pedofilu apšaukę veikėjai keliaus į teismą“ kuriame interviu davė M. M., todėl akivaizdu, kad ir (duomenys neskelbtini) laidoje (duomenys neskelbtini) siužete išsakytų teiginių autorė yra M. M., kuri apšmeižė A. D. ir padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 154 str. 2 d.

Susipažinęs su pareiškėjo A. D. privataus kaltinimo skundu, teismas mano, kad jis negali būti perduotas taikinamajam posėdžiui, todėl skundą atsisakytina priimti ir jis grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Be to teismas įvertina ir tai, jog baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra pagrįstai manoma, kad bus išaiškinta ir įrodyta nusikalstama veika, o kaltam asmeniui pritaikyta įstatyme numatyta bausmė. Nukentėjusiojo skundas yra procesinis dokumentas, kuriuo remiantis pradedamas privataus kaltinimo bylos procesas bei nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, kurių teismas iš esmės keisti negali. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 412¹ str. numato, kad teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. BPK 3 str. 1 d. 1 p. numato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. BK 2 str. 4 d. nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t.y. objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą (baudžiamąjį nusižengimą), visumą. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Nusikalstamos veikos sudėtis leidžia atskirti baudžiamąją atsakomybę nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių

BK 154 straipsnio 1 dalies dispozicija numato ,,Tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo...“. Šio straipsnio 2 dalies dispozicija numato kelis kvalifikuojamuosius požymius ,,Tas, kas šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje“. Pažymėtina, jog atsakomybė pagal BK 154 str. kyla tuomet, kai tikrovės neatitinkančią ir kito žmogaus garbę ir orumą žeminančią ar niekinančią informaciją skleidžiantis arba viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai žeminantis žmogų, asmuo (kaltininkas) veikia tiesiogine tyčia, t.y. subjektyvieji šių nusikalstamų veikų požymiai turi atitikti BK 15 str. 2 d. numatytą tiesioginės tyčios formą. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir to nori, t.y. supranta, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žeminančios ir niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo, arba supranta, kad skleidžia pramanytas žinias, neva asmuo padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, ir sąmoningai tai daro (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-437/2008). Teismo vertinimu, A. D. atžvilgiu atliekamo ikiteisminio tyrimo pakomentavimas nelaikytinas informacijos paskleidimu kitiems asmenims. M. M. pasakymas „...A. D. paskleistas šmeižtas turėjo baisių padarinių...“, negali būti vertinamas kaip nusikaltimas, nes kiekvienas asmuo turi teisę reikalauti jo pažeistų teisų gynimo, o komentuojamame ikiteisminiame tyrime M. M. yra pripažinta nukentėjusiąja. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis gina asmens teisę laisvai laikytis savo nuomonės ir ją skleisti, tačiau įgyvendinant šias teises neturi būti pažeistos kito žmogaus teisės. Būtina nustatyti pusiausvyrą tarp teisės (laisvės) reikšti įsitikinimus, nuomonę, kritiką ir šios teisės ribojimo, ginant kritikuojamo asmens teises. Tuo pačiu Konvencija gina asmenį, paskleidusį nevisiškai tikslią informaciją, tačiau tai padariusį sąžiningai, nepiktnaudžiaujant teise ją skleisti.

BK 154 straipsnyje numatyto nusikaltimo dispoziciją, šmeižimas reiškia paskleidimą apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Būtini veikos objektyvieji požymiai yra tada, kai paskleidžiama informacija apie kitą žmogų, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo, ir kai ši informacija neatitinka tikrovės; taip pat šmeižimas yra tada, kai paskleidžiama netikra informacija, kad asmuo neva padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Žmogaus garbė ir orumas yra pažeidžiami, kai paskleidžiama negatyvi, visuomenės akyse asmenį diskredituojanti informacija, kuri gali jį pažeminti, paniekinti ar kitaip pakirsti pasitikėjimą juo ir, kai ta informacija neatitinka tikrovės (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-7-437/2008). A. D. teismui pateikė dienraštyje „(duomenys neskelbtini)“ korespondentės A. K. parašyto straipsnio „V. M. pedofilu apšaukę veikėjai keliaus į teismą“ kopiją. Straipsnyje pažymėta, kad Kauno policijos tyrėjai pagaliau baigė vieną ikiteisminį tyrimą susijusį su mirusio V. M. šmeižimu. Netrukus bus surašyti kaltinimai ir byla iškeliaus į teismą. Nukentėjusiaisiais V. M. šmeižimo byloje yra pripažinta jo motina – M. M. bei brolis ir sesuo. Minėtame straipsnyje paminėta, kad M. M. „(duomenys neskelbtini)“ kalbėjo, kad „...Drižiaus paskleistas šmeižtas turėjo baisių padarinių <...> jie V. visai Lietuvai paskelbė pedofilu, o kitus mano vaikus įkalino namie...”. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad straipsnyje nėra nurodyta (kaip skunde teigia A. D.), kad M. M. duodama interviu laikraščiui „(duomenys neskelbtini)“ kalbėjo. Tai, kad korespondentė straipsnyje paminėjo, jog M. M. „(duomenys neskelbtini)“ kalbėjo, negalima daryti kategoriškos išvados, jog ji (M. M.) tai pasakė korespondentei A. K.. Pirmiausia visiškai neaišku ar M. M. išsakė šiuos teiginius ir jeigu taip, tai kada ir prie kokių aplinkybių jie buvo pasakyti ir išgirsti. Teismas pažymi tai, jog šmeižto esminis požymis yra neatitinkančios tikrovės informacijos paskleidimas, kuri pasireiškia teiginiais, atskleidžiančiais naują informaciją, o nuomonės išreiškimas, jei ji pagrįsta tikrais faktais, nesudaro šmeižto kaip nusikaltimo sudėties. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji turi remtis faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-1/2009, Nr. 2K-7-437/2008). Teismas atsižvelgia į tai, jog A. D. teismui pateiktame skunde nurodo, kad „(duomenys neskelbtini)“ laikraštyje išspausdinto straipsnio pavadinimas „V. M. pedofilu apšaukę veikėjai keliaus į teismą“ reiškia, jog jis, t.y. A. D. apšaukė V. M. pedofilu ir jį apšmeižė, taip pat straipsnyje M. M., pasakyta „...A. D. paskleistas šmeižtas turėjo baisių padarinių <...> Jie V. visai Lietuvai apskelbė pedofilu, o kitus mano vaikus įkalino namie…” apšmeižė A. D., tačiau teismas pažymi tai, jog šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme būtent yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. D. yra kaltinamas pagal BK 313 str. 2 d. ir kurioje nukentėjusiąją yra pripažinta M. M., kaip ir nurodyta A. D. skunde minimame straipsnyje, jog baigus ikiteisminį tyrimą dėl V. M. šmeižto byla bus perduota teismui. Teismo vertinimu A. D. skunde minimame straipsnyje nurodytus teiginius negalima laikyti informacija, kuri neatitinka tikrovės, kadangi kaip ir anksčiau buvo nurodyta, baigus A. D. atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą baudžiamoji byla perduota nagrinėti teismui.

Taip pat A. D. prašo M. M. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 154 str. 2 d. už televizijos kanalo (duomenys neskelbtini) laidoje (duomenys neskelbtini) parodytą siužetą, kurio metu buvo išsakyti jo atžvilgiu šmeižikiški teiginiai „...netrukus į teisiamųjų suolą sės asmenys, kurie viešai skelbė ir įvardino tariamus pedofilus – tai (duomenys neskelbtini) R. G. ir žurnalistas A. D....“, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas skunde nenurodė, jog M. M. būtų dalyvavusi minėtoje laidoje, ir pasakiusi neva jį šmeižiančius teiginius ar laidos vedėjai būtų juos pasakę M. M. vardu. Teismo vertinimu A. D. paprasčiausiai nusprendė, kad laidoje pasakyti teiginiai panašūs į tuos, kurie paminėti A. K. straipsnyje, o kadangi straipsnyje nurodyta, kad M. M. juos pasakė „(duomenys neskelbtini)“ dienraščiui, todėl ir (duomenys neskelbtini) laidoje išsakyti teiginių autorė yra M. M.. Kita vertus A. D. teismui nepateikė minėtos laidos įrašo, pareikšdamas, kad tai turi padaryti teismas, nors BPK 412 str. įsakmiai nurodyta, kad kreipianti į teismą su privataus kalinimo skundu, pareiškėjas privalo pateikti duomenis, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas faktines aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad M. M. nepadarė veikos numatytos BK 154 str. 2 d. (dvi nusikalstamos veikos), kadangi pareiškėjo skunde įvardinta veika neatitinka minėtame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių. Tokiu būdu, teismui nenustačius nei nusikaltimo, nei baudžiamojo nusižengimo požymių, privataus kaltinimo procesas negali būti pradėtas. Esant šioms aplinkybėms teismas atsisako pradėti privataus kaltinimo procesą M. M. atžvilgiu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu bei remdamasis BPK 3 str. 1 d. 253 str., 412 ¹ str. 4 d. teisėjas,

n u tarė:

Atsisakyti pagal A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą pradėti privataus kaltinimo bylos procesą M. M. atžvilgiu, nesant jos veiksmuose BK 154 str. 2 d. sudėties (dvi nusikalstamos veikos).

Apie nutarties priėmimą informuoti A. D. bei M. M..

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas