- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-03
- Bylos Nr.
- e2-409-856/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00117-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Van Merksteijn Fencing Systems Baltics“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Brosta“
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Van Merksteijn Fencing Systems Baltics“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-409-856/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Van Merksteijn Fencing Systems Baltics“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Brosta“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Van Merksteijn Fencing Systems Baltics“ pateikė ieškinį atsakovei UAB „Brosta“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 182 995,80 Eur skolą, 5 246,72 Eur kompensacinių palūkanų, 760 Eur įstatymu nustatytų išmokų, 12 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei UAB „Brosta“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant arba esant nepakankamai, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovei ir/ar esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis.
2. Ieškovė nurodo, jog tai, kad ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti, patvirtina ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai, pateikti kartu su ieškiniu, ieškinio pagrindas ir dalykas, kurio reikalavimai yra argumentuoti išsamiais teisiniais argumentais, teisiniu reguliavimu ir suformuota teismų praktika.
3. Pažymi, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimo teismo sprendimo patenkinant ieškovės ieškinį įvykdymas gali ženkliai pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas dėl šių priežasčių: 1) ieškinio suma yra itin didelė (beveik 200 000 Eur), todėl sąmoningi ar neatsakingi atsakovės veiksmai valdant savo turtą ir/ar realizuojant turtines teises gali lemti apsunkintą ar neįmanomą (nepakankamą) priteistos sumos išieškojimą; 2) iš visuotinai skelbiamos informacijos yra žinoma, jog bendra šalies ekonominė situacija sunkėja, ekonomika yra stagnacijos periode, veiklą statybos sektoriuje vykdantys asmenys patiria finansinius nuostolius, dėl ko atsakovės veikla taip pat yra to paveikta, apyvarta neabejotinai sumažėjo ir atsakovės finansinė būklė pagal išviešintus duomenis nėra pastovi, kadangi pastoviai būna socialinio draudimo mokesčio įsiskolinimai, paskutiniu metu ženkliomis sumomis, todėl atsakovės finansinė būklė ateityje taip pat gali blogėti, kas gali lemti atsakovės ar jos kreditorių vienokius ar kitokius veiksmus atsakovės turto atžvilgiu; 3) atsakovės atžvilgiu yra pradėti teisminiai procesai, kurių metu jau yra areštuotas atsakovės turtas, kurių pasėkoje atsakovės turimo turto mastas gali sumažėti ir tapti nepakankamu ieškovės reikalavimui išieškoti. Kartu įvertinant tai, kad ieškinio piniginio reikalavimo suma yra didelė, kas yra vienas iš kriterijų, įtakojančių pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu, įvertinant tai, kad atsakovė itin ilgai yra pradelsusi mokėjimo terminus (beveik 8 mėnesius), atsakovė be jokių teisėtų pagrindų neapmokėjo net 19 ieškovės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, nesąžiningai, be jokio tam pagrindo, pareiškė prieštaravimus dėl teismo išduoto įsakymo priteisti 182 995,80 Eur skolą, tuo apsunkinant ieškovei teismine tvarka išsireikalauti jai teisėtai priklausiančias pinigines lėšas, teigia, jog šiuo atveju yra būtina nedelsiant imtis priemonių dėl atsakovės turtinių teisių suvaržymo.
4. Laikinųjų apsaugos priemonių klausimas nagrinėjamas nepranešus atsakovei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 147 straipsnio 1 dalis).
Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinamas.
5. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti negalimu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, jog jos taikomos tada, kai taikyti laikinąsias apsaugos priemones prašantis asmuo tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 427 straipsnio 5 dalis). Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo.
6. Pažymėtina, jog spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nepasisako dėl ginčo esmės, nes teismas sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Ieškinio tikėtino pagrįstumo preliminarus įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio nusprendžia, ar ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės, nes teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo. Kaip nurodoma teismų praktikoje, tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Teismas, susipažinęs su pateiktu ieškiniu ir jo priedais, šioje proceso stadijoje neturi pagrindo abejoti ieškovės reikalavimų tikėtinumu (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
7. Antroji sąlyga, būtina taikant laikinąsias apsaugos priemones, tai, jog nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškovė laikinųjų apsaugos priemonių atsakovei taikymo būtinybę iš esmės grindžia tuo, jog ieškovės ieškinio reikalavimo suma atsakovei yra itin didelė (žr. šios nutarties 3 punktą), atkreipdama dėmesį į bendras ekonomines tendencijas Lietuvos Respublikoje bei atsakovės atžvilgiu pradėtą kitą teisminį procesą.
8. Pažymėtina, jog nuosekliai suformuotoje naujausioje teismų praktikoje, susijusioje su grėsmės teismo sprendimo įvykdymui įrodinėjimu bei jos nustatymu, didelei ieškinio sumai, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo paties ieškovo, nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios turto arešto taikymą aplinkybės reikšmė. Ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas nutarti dėl tokios grėsmės buvimo. Reikalavimo sumos dydis atsakovui ar atsakovo turimo turto apimtis savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovo turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-210-943/2019; ir kt.).
9. Laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos tik kaip priemonė, sudaranti sąlygas bylos nagrinėjimo eigoje surasti ir sukaupti atsakovo turtą, į kurį vykdymo procese būtų nukreiptas išieškojimas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą. Nei reikalavimo dydis, nei šalies turimo turto apimtis negali būti vieninteliu pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes teismas turi vertinti ir duomenis, galinčius patvirtinti šalies nesąžiningą elgesį.
10. Ne kartą išaiškinta ir tai, kad šio išimtinio, itin atsakovo interesus varžančio, procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus turint tikslą išvengti būtent to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Kitaip tariant, su tokiu prašymu turi būti pateikta duomenų, kad atsakovas ėmėsi ar gali imtis veiksmų savo turto masei sumažinti, nuslėpti, apsunkinti turtą kitomis prievolėmis. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Sąžiningumo aspektas vertinimas ne apskritai, bet turint omenyje konkretų, kiekvienoje konkrečioje byloje vertinamą kriterijų – turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan. Pažymėtina, jog asmens nesąžiningumas nepreziumuojamas, todėl pareiga įrodyti bylos šalies nesąžiningumą tenka tam asmeniui, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-39-330/2021).
11. Nagrinėjamu atveju ieškovė jokių įrodymų apie atsakovės nesąžiningumą (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) nepateikė.
12. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė antrosios būtinos sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo, todėl ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsniu, 147 straipsniu, teismas
nutaria:
ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.