Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame parengiamajame posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui A. B. dėl 110,01 Eur žalos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo regreso tvarka ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas į parengiamąjį posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, apie neatvykimo į parengiamąjį posėdį priežastis teismo neinformavo, atidėti bylos nagrinėjimo neprašė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovas neatvyko į parengiamąjį posėdį be svarbių priežasčių, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių (CPK 285 str. 1 d.).

Sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta CPK nustatyta tvarka. Sprendimas už akių priimamas tik tais atvejais, kai byloje yra pateikti tik vienos iš šalių įrodymai (CPK 285 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju atsakovas neatvyko į parengiamąjį posėdį, apie posėdžio laiką ir vietą atsakovui pranešta tinkamai, iš jo nėra gautas prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant ar atidėti parengiamąjį posėdį, apie visus ieškinio reikalavimus ir juos pagrindžiančias aplinkybes atsakovui buvo pranešta CPK nustatyta tvarka (b. l. 16), byloje yra pateikti tik ieškovo įrodymai, todėl atsakovo atstovo prašymu teismas CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių (CPK 230 str. 2 d.)

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įrodymų vertinimas reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad to paties asmens veiksmai skirtingai tiriami ir vertinami baudžiamojoje ir civilinėje byloje: baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o civilinėje byloje – vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai nagrinėjant civilinę bylą turi būti įvertinami pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles kaip sudėtinė byloje esančių įrodymų dalis, leidžianti teismui konstatuoti aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, buvimą arba nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012). Kasacinis teismas taip pat konstatavo, jog ikiteisminio tyrimo institucijų, pareigūnų sprendimai ir nutarimai neturi civiliniame procese prejudicinės galios; jie yra tik vieni iš rašytinių įrodymų, turinčių procesinę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012).

Kaip nurodyta aukščiau, ikiteisminio tyrimo institucijų nutarimai yra rašytiniai įrodymai, o juose nustatytos aplinkybės civilinėje byloje vertinamos pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, taigi teismas remiasi juose nurodytomis aplinkybėmis.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog 2015-08-14, apie 8.15 val. (duomenys neskelbtini), tarp atsakovo (įtariamojo) A. B. bei nukentėjusiojo D. S. įvyko konfliktas. Šio konflikto pasėkoje D. S. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas 2016-03-17 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės nutarimu, nesant nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., sudėties. Taip pat nukentėjusiajam D. S. išaiškinta jo teisė ginti savo galimai pažeistas teises bei teisėtus interesus privataus kaltinimo tvarka (b. l. 7-12).

D. S. 2015-08-14 ir 2015-08-17 buvo gydytas VšĮ Trakų ligoninėje bei VšĮ Respublikonėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, už gydymo paslaugas priskaičiuota ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų apmokėta 110,01 Eur suteiktų gydymo paslaugų kaina (b. l. 13).

Ieškovas atsakovui 2016-09-26 išsiuntė raginimą dėl žalos atlyginimo (b. l. 14), tačiau atsakovas žalos neatlygino.

Nors nukentėjusysis D. S. privataus kaltinimo tvarka į teismą nesikreipė, tačiau atsakovas nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą taip pat neskundė. Tai, kad atsakovas nutarimo neskundė, rodo jo sutikimą su jame konstatuotomis aplinkybėmis arba pasyvumą pasinaudoti jam sutiektomis teisėmis apskųsti nutarimą, tačiau tokiu atveju dėl to kylančias pasekmes turi prisiimti pats atsakovas.

Aplinkybė, jog ikiteisminis turimas nutrauktas nustačius, jog galimai padarytos nusikalstamos veikos nagrinėtinos privataus kaltinimo tvarka, o privataus kaltinimo tvarka nebuvo kreiptasi, nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovui nekyla civilinė atsakomybė. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, to paties asmens veiksmai skirtingai tiriami ir vertinami pagal baudžiamosios ir civilinės teisės normas, todėl net ir nekilus už atitinkamus veiksmus baudžiamajai atsakomybei, asmuo gali būti atsakingas pagal kitų teisės šakų reglamentuojamas normas. Privataus kaltinimo proceso pradėjimas yra nukentėjusiojo teisė, bet ne pareiga. Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nebūtų padaryta žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia, kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Asmuo, pareiškęs ieškinį dėl žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.).

Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuota, kad dėl atsakovo veiksmų konflikto su D. S. metu pastarajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, šias aplinkybes paneigiančių įrodymų atsakovas nepateikė, nutarimo neskundė, neįrodinėjo buvusio įvykio aplinkybių jokiais kitais įrodymais, išskyrus savo paties paaiškinimais ir išvadomis. Nukentėjusysis į sveikatos priežiūros įstaigą kreipėsi dėl minėto sveikatos sutrikdymo, o asmens sveikatos priežiūros paslaugos bendrai 110,01 Eur sumai buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo.

Už paslaugas iš PSDF biudžeto mokama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26, 27 str. nustatyta tvarka. CK 6.283 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas kreipėsi į atsakovą su raginimu atlyginti žalą, tačiau atsakovas savo prievolės neįvykdė. CK 6.280 str. nustatyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4 str. 1 d. 2 p. ir 3 p., 31 str. 1 p., 34 str. 1 p. nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Minėto įstatymo 15 str. 1 d. 6 p. c pp. nustatyta, kad PSDF biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų.

Atsakovas savo kaltės prezumpcijos nepaneigė. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes konstatuotina, jog atsakovo neteisėta veika ieškovui buvo padaryta 110,01 Eur turtinė žala, todėl ieškovo reikalavimas dėl žalos priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 10 p.), ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistina 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) valstybei (CPK 80 str. 1 d., 7 d., 96 str. 1 d.).

Taip pat iš atsakovo priteistina 4,61 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 93 str., 96 str., 285 str., 286 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš A. B. 110,01 Eur žalos atlyginimą regreso tvarka, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, t.y. už 110,01 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2016-10-27, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo Vilniaus teritorinei ligonių kasai.

Priteisti iš A. B. 19,61 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Trakų rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.