Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. G. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė V. D., S. G.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja pateikė pareiškimą dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašė panaikinti 2021 m. gegužės 12 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-21-4-18585 ir vykdomąją bylą Nr. 0004/21/00511 nutraukti, panaikinti 2021 m. gegužės 12 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-21-4-18622, panaikinti 2021 m. gegužės 12 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-21-4-18623, panaikinti 2021 m. gegužės 12 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-21-4-18665, panaikinti 2021 m. gegužės 12 d. turto arešto aktą Nr. S-21-4-18666, panaikinti 2021 m. gegužės 25 d. patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo, grąžinti pareiškėjai 1 564,12 Eur sumą.

2.1. Antstolė V. D. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0004/21/00511 skolininkės (pareiškėjos) I. G. atžvilgiu pagal Klaipėdos apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-535-1030/2018 dėl 1 250 Eur skolos ir 125 Eur fiksuoto mokėjimo išieškotojo S. G. naudai.

2.2. Pareiškėja ir išieškotojas turi nepilnametį vaiką, kuriam teismo sprendimu buvo priteistas išlaikymas, pareiškėja paskirta gaunamo išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Išieškotojui netinkamai vykdant teismo sprendimą, t. y. nepilnamečio vaiko naudai mokant ne visą teismo sprendimu priteistą išlaikymo sumą, išieškotojo atžvilgiu yra susidaręs įsiskolinimas.

2.3. Pareiškėja 2020 m. birželio 28 d. informavo išieškotoją, kad taiko įskaitymą, t. y. pareiškėjos privaloma mokėti 125 Eur įmoka kiekvieną mėnesį yra įskaitoma į išieškotojo privalomą mokėti išlaikymo nepilnamečiam vaikui sumą nuo 2020 m. birželio mėn. Teigė, kad išieškotojas reikalavimą ir pranešimą apie jo įskaitymą gavo, todėl laikė, jog įskaitymas atliktas. Mano, kad šios aplinkybės rodo, jog pareiškėja turėjo galiojantį ir vykdytiną reikalavimą išieškotojui ir jis atitiko visas Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.130 straipsnyje nustatytas sąlygas įskaitymui atlikti, todėl darė išvadą, kad prievolė yra pasibaigusi.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. liepos 15 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo argumentai bei nustatytos aplinkybės:

4.1. Nurodė, kad vykdomoji byla Nr. 0124/21/00584 pradėta pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-535-1030/2018 dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko S. G. išieškotojui A. G. Darė išvadą, kad minėtoje vykdomojoje byloje S. G. kreditorius yra ne pareiškėja I. G., o nepilnametis vaikas A. G. Mano, jog tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju S. G. yra savo nepilnamečio vaiko, kuriam priteistas išlaikymas, skolininkas, o pareiškėja vaiko išlaikymui gautas iš vaiko tėvo S. G. lėšas tvarko uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Konstatavo, jog iš išieškotojo S. G. priteistas išlaikymas jo nepilnamečiam vaikui ir iš skolininkės I. G. priteista piniginė kompensacija išieškotojui S. G. nėra priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimai, kuriuos būtų galima įskaityti (CK 6.130 straipsnio 1 dalis).

4.2. Akcentavo, kad CK 3.189 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog pagal nepilnamečių vaikų tėvų kreditorių reikalavimus negali būti išieškoma iš nepilnamečių vaikų turto ar iš jų tėvų uzufrukto teisės. Teigė, jog įskaitymą išieškant išlaikymą draudžia ir vykdymo procesą reglamentuojančios civilinio proceso teisės normos (CPK 687 straipsnio 4 dalis). Todėl atsižvelgiant į tai, kad vykdomojoje byloje Nr. 0124/21/00584 vykdomas išlaikymo išieškojimas iš skolininko S. G. lėšų jo nepilnamečiam vaikui A. G., nagrinėjamoje vykdomojoje byloje Nr. 0004/21/00511 išieškotinų sumų įskaitymas nebuvo galimas.

4.3. Nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-535-1030/2018 jo pateikimo vykdyti dienai, t. y. 2021 m. gegužės 12 d., nebuvo įvykdytas, todėl darė išvadą, kad antstolė, nenustačiusi akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, teisėtai ir pagrįstai 2021 m. gegužės 12 d. patvarkymu Nr. S-21-4-18585 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, atliko vykdomųjų išlaidų paskaičiavimą bei minėtą patvarkymą ir 2021m. gegužės 12 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-21-4-18623 išsiuntė skolininkei (CPK 651 straipsnio 2 dalis, 3 dalis). Konstatavo, jog šiuo atveju antstolė, priimdama Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-535-1030/2018 vykdymui, nepažeidė CPK 651 straipsnyje nustatytų reikalavimų, todėl naikinti minėtą patvarkymą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą pareiškėjos nurodytais argumentais nėra pagrindo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - jos skundą patenkinti.

6.1. Pareiškėja nurodė, jog niekada netvirtino ir neįrodinėjo, kad iš S. G. priteistas išlaikymas jo ir I. G. nepilnamečiui vaikui ir iš I. G. priteista piniginė kompensacija S. G. yra priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimai. Teigia, jog yra priešingai. Pažymi, jog pateiktame skunde pareiškėja aiškiai nurodė jos piniginio reikalavimo atsiradimo į S. G. pagrindą, t. y. I. G. (trečiasis asmuo) įvykdė skolininko (S. G.) prievolę kreditoriui (A. G.). Mano, kad įstatyme įtvirtinta, kad kito asmens prievolės įvykdymas už skolininką, nepažeidžiant įstatyme įtvirtintų apribojimų, yra pradinio kreditoriaus reikalavimo pasibaigimo pagrindas, skolininkui prievolė (ir visos iš šios prievolės atsiradusios papildomos teisės ir pareigos) nepasibaigia – jis ją turi įvykdyti trečiajam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017 35 punktas).

6.2. Mano, kad bylą nagrinėjęs teismas iš viso nevertino pareiškėjos skundo motyvų, bei nurodytų aplinkybių, kiek tai susiję su S. G. prievolės atsiradimu I. G. naudai, t. y. nurodo, kad teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes, neidentifikavo materialaus teisinio santykio, siejusio I. G. ir S. G., bei tai lėmė nepagrįstos ir neteisėtos teismo nutarties priėmimą.

6.3. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog S. G. nevykdant išlaikymo prievolės, I. G. būnant atsakingai už nepilnamečio vaiko auklėjimą ir priežiūrą, bei teismo sprendimu esant paskirtai išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise, privalėjo imtis veiksmų išlaikymo įsiskolinimo išieškojimui/sumažinimui. Pažymėjo, kad I. G. sumokėjo po 125 eurus kas mėnesį nuo 2020 m. birželio. Todėl vadovaujantis CK 6.50 straipsniu, bei CK 6.51 straipsniu įgijo reikalavimo teisę į S. G. ir teisę į įskaitymą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos reikalavimas dėl vykdomosios bylos pradėjimo bei kitų su tuo susijusių antstolio patvarkymų panaikinimo teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Pažymėtina, kad CPK 270 straipsnyje išdėstyti reikalavimai teismo sprendimo turiniui ir jame nurodyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismo priimtas sprendimas turi būti argumentuotas. Motyvuojamosios teismo sprendimo dalies paskirtis – pagrįsti teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje sprendimo dalyje. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. R. T. v. Spain and Hiro Balani v. Spain, judgments of 9 December 1994, Series A. Nos 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, ir p. 29-30, par. 27; Higgins and Others v. France judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61).

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog antstolė V. D. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0004/21/00511, pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gegužės 11 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-535-1030/2018 dėl 1 250 Eur ir po 125 Eur per mėn. fiksuoto mokėjimo nuo 2021 m. gegužės 1 d. išieškojimo iš skolininkės I. G. išieškotojo S. G. naudai. Pažymėjo, jog antstolė 2021 m. gegužės 12 d. priėmė patvarkymą Nr. S-21-4-18663, kuriuo skolininkės darbovietę įpareigojo iš skolininkės darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 procentų nuo skolininkės darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Antstolė 2021 m. gegužės 12 d. priėmė nurodymą Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai (PLAIS) Nr. S-21-4-18665 iš skolininkės sąskaitų priverstinai nurašyti pinigines lėšas, kurių suma sudaro 1 564,12 Eur. Antstolė 2021 m. gegužės 12 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. S‑21-4-18664 skolininkei paskaičiavo 314,12 Eur vykdymo išlaidų. Antstolės 2021 m. gegužės 12 d. turto arešto aktu Nr. S-21-4-18666 areštuotas skolininkei nuosavybės teise priklausantis turtas: transporto priemonė (duomenys neskelbtini); butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

11. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis taip pat nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-535-1030/2018 nutraukta pareiškėjų (pareiškėjos šioje byloje) I. G. ir (suinteresuoto asmens šioje byloje) S. G. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Buvo patvirtinta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, pagal kurią pareiškėjai susitarė, jog nepilnamečio vaiko A. G. gyvenamoji vieta nustatoma su motina (pareiškėja) I. G.; pareiškėjas (suinteresuotas asmuo) S. G. nepilnamečio vaiko A. G. išlaikymui įsipareigojo mokėti periodinėmis išmokomis po 600 Eur, pareiškėja I. G. uzufrukto teise tvarko nepilnamečio vaiko pinigines lėšas iki jo pilnametystės. Taip pat minėta sutartimi šalys susitarė, kad pareiškėja I. G. įsipareigojo kompensuoti pareiškėjui (suinteresuotam asmeniui) S. G. po 125 Eur iki kiekvieno mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, pareiškėjo S. G. mokamas įmokas trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, YA Bank AS pagal 2013 m. spalio 4 d. paskolos sutartį. 2018 m. birželio 14 d. teismo sprendimas įsiteisėjo 2018 m. liepos 17 d. 2021 m. gegužės 11 d. S. G. išduotas vykdomasis raštas pagal Sutarties 30 punktą, kuris pateiktas vykdyti antstolei V. D. 2020 m. vasario 23 d. išduotas vykdomasis raštas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui A. G. išieškojimo. Antstolių informacinės sistemos (AIS) duomenimis nustatyta, kad 2021 m. balandžio 21 d. antstolės A. P. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0124/21/00584 pagal Klaipėdos apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-535-1030/2018 dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko S. G. išieškotojui A. G.

12. Akcentuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pareiškėja nesutinka su antstolės priimtais patvarkymais motyvuodama tuo, kad vykdomoji byla Nr. 0004/21/00511 yra pradėta neteisėtai ir nepagrįstai, pareiškėjai taikius įskaitymo institutą, t. y. pareiškėjos privalomą mokėti 125 Eur įmoką kiekvieną mėnesį įskaitant į išieškotojo privalomą mokėti išlaikymo nepilnamečiam vaikui sumą nuo 2020 m. birželio, ko pasekoje, prievolė yra pasibaigusi iki vykdomojo rašto pateikimo vykdyti ir pareiškėja išieškotojo naudai jokio įsiskolinimo neturi. Su tokia pozicija nėra pagrindo sutikti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog skundu dėl antstolės veiksmų pareiškėja taip pat nurodė, jog išieškotoja turėjo teisę atlikti įskaitymą vadovaujantis CK 6.50 straipsnio 1 dalyje esančiomis nuostatomis.

13. CK 6.50 straipsnio 1 dalis numato, jog prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (CK 6.50 straipsnio 3 dalis).

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nagrinėjant klausimą dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, yra nurodęs, kad jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai, minėta, kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

15. Pareiškėja skundu dėl antstolio veiksmų pažymėjo, jog šiuo atveju šalys turi viena kitai abipusių teisių ir pareigų, šalių reikalavimai buvo priešpriešiniai ir vienarūšiai, šalių priešpriešiniai reikalavimai buvo apibrėžti konkrečia suma bei vykdytini, o skolininkė raštu pareikalavo iš išieškotojo sumokėti susidariusį įsiskolinimą ir pranešė apie jo įskaitymą.

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai kas nustatyta, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, aplinkybių susijusių su pareiškėjos teise įskaityti mokėjimus remiantis CK 6.50 straipsnio nuostatomis, nenagrinėjo, dėl jų nieko nepasisakė, todėl darytina išvada, jog skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės.

17. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį, teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui, kad būtų užtikrinta galimybė ištaisyti galimas klaidas, yra neatsiejama konstitucinės teisės kreiptis į teismą ir teisės į tinkamą teismo procesą dalis. Teisės kreiptis į bent vienos aukštesnės instancijos teismą negalima dirbtinai suvaržyti ar paneigti, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės nebuvo tinkamai apgintos pirmosios instancijos teisme, teisė kreiptis į aukštesnės instancijos teismą būtų neproporcingai apribota. Įstatymų leidėjas, vykdydamas konstitucinę pareigą užtikrinti proceso dalyviams galimybę patikrinti priimto, bet neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bent vienos aukštesnės instancijos teisme, turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų sudarytos prielaidos kiekvienam asmeniui veiksmingai pasinaudoti teise apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinės instancijos teismui. Negali būti numatyti tokie apeliacinio skundo padavimo pagrindai, terminai ir sąlygos, dėl kurių kreiptis į apeliacinės instancijos teismą taptų itin sunku arba apskritai būtų neįmanoma. Priešingu atveju konstitucinė teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinės instancijos teismui būtų deklaratyvi, būtų užkirstas kelias ištaisyti galimas pirmosios instancijos teismo klaidas, teisingai taikyti teisę ir įvykdyti teisingumą.

18. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pasisakydamas dėl argumentų, kurie nebuvo ištirti pirmosios instancijos teisme, neabejotinai užkirstu šalių teisę į apeliaciją, todėl atsižvelgdamas į pateiktą Konstitucinio teismo išaiškinimą darytina išvada, jog byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

19. Pažymėtina, kad faktinių aplinkybių nustatymas apeliacinės instancijos teisme yra ribotas, nes tyrimo apimtis susiaurina apeliacinio skundo ribos. Nors apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti ne tik teisės, bet ir fakto klausimus, bet kaip nustatyta nagrinėjamu atveju, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliacinės instancijos teismui pasisakius dėl pareiškėjos skundo argumentų, kurie nebuvo ištirti pirmosios instancijos teisme, neabejotinai užkirstu šalių teisę į apeliaciją

20. Teismo vertinimu, tokios apimties aplinkybių aiškinimasis ir vertinimas ne tik neatitiktų apeliacijos prasmės, nes apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumo kontrolės forma, tačiau ir užkirstų šalių teisę apeliacine tvarka apskųsti sprendimą, kuriuo ginčas bus išnagrinėtas iš esmės. Tai reiškia, jog egzistuoja pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

21. Byloje dalyvaujantys asmenys neprašė atlyginti bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.